- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2-290-1003/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05340-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- G. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovui M. B., atsakovui G. R., nedalyvaujant atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams G. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise solidariai priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pareikštu ieškiniu atsakovams G. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3113,43 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama atsakovo G. R., padarė žalą kitam asmeniui. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. (duomenys neskelbtini) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui bei pateikė reikalavimą 3113,43 Eur sumai ieškovui, kuris sumokėjo reikalaujamą sumą (duomenys neskelbtini) draudimo įstaigai. Išmokėjęs žalos atlyginimo sumą, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakingų už žalos padarymą atsakovų atlyginti išmokėtą dėl eismo įvykio sumą, t. y. 3113,43 Eur žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
3. Ieškovo atstovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinei atsakomybei kilti neturi reikšmės kas vairavo automobilį, nes ši atsakovė turėjo pareigą apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. (duomenys neskelbtini) policijos pažymoje nurodyta, kad automobilį vairavo atsakovas R. Būtų nesuprantama, neįtikėtina, jei policija nevairavusį ir eismo įvykio nesukėlusį asmenį įvardintų kaip vairavusį ir sukėlusį eismo įvykį. Eismo įvykio deklaracija nebuvo sudaryta. Eismo įvykis buvo užfiksuotas eismo įvykio aplinkybių pažymoje. Būtent atsakovas R. apkaltintas dėl eismo įvykio. Neturi duomenų, ar atsakovui buvo paskirta bauda už eismo įvykio sukėlimą. R. buvo kartu su L. eismo įvykio vietoje. Kad L. pabėgo iš eismo įvykio vietos, kad atsakovas padavė savo asmens dokumentus, tai tik atsakovo teiginiai, nepatvirtinti įrodymais. R. neskundė policijos pažymos, kurią pildė patys policininkai. Nežino, ar R. pasirašė. Pažymoje nurodyta, kad kaltininkas sutiko su eismo įvykiu. Atsakovas gali ginčyti eismo įvykio aplinkybes (duomenys neskelbtini). Prašo tenkinti ieškinį, priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant vertimo išlaidas, kurios yra pagrįstos mokėjimo dokumentais.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. R. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė. Jo žiniomis minimą transporto priemonę vairavo ir eismo įvykį sukėlė V. L. Jis pats buvo eismo įvykio vietoje ir matė įvykio aplinkybes. Atvykus policijos pareigūnams ir paprašius jo asmens dokumentų, jis parodė savo vairuotojo pažymėjimą, manydamas, kad jo duomenys reikalingi kaip eismo įvykio liudininko. Jis (duomenys neskelbtini) nekalba ir nesupranta, vertėjo ar jam suprantama kalba kalbančio pareigūno nebuvo eismo įvykio vietoje, kad jam paaiškintų dokumento paėmimo tikslą. Jis neteikė jokių paaiškinimų dėl eismo įvykio, nebuvo apklaustas ar pasirašęs eismo įvykio deklaraciją ar kitą dokumentą, kuriame būtų užfiksuota, jog jis sukėlė eismo įvykį (1 t., b. l. 130).
5. Atsakovas patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, įvykio metu nesėdėjo už automobilio (duomenys neskelbtini) vairo ir nesukėlė eismo įvykio. Automobilį vairavo V. L., o jis sėdėjo šalia keleivio vietoje. V. L. truktelėjo automobilį atgal ir atsitrenkė į kitą automobilį. Kai automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį, išlipo pažiūrėti. V. L. pasišalino iš įvykio vietos, nes išsigando, kai apipuolė (duomenys neskelbtini) kilmės žmonės, sugrįžo po kelių valandų, susiraišiojo krovinio diržus ir išvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Atvykus policijai, jis pareigūnams padavė dokumentus tapatybei nustatyti. Policininkai grąžino dokumentus, padavė lapelį su kontaktiniais duomenimis ir išvažiavo. Protokolas dėl eismo įvykio nebuvo surašytas, jokio akto įvykio vietoje neformino. Jis atsakovės „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje nedirbo, dėl automobilio draudimo nieko nežino. Jis dirba (duomenys neskelbtini) apie septynerius metus, užsiima auto verslu, tarpininkavimu. (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka, kalba (duomenys neskelbtini) kalba, policijos pareigūnai kalbėjo (duomenys neskelbtini). Jis nesuprato, ką rašė policijos pareigūnai. Prašo atmesti ieškinį jo atžvilgiu, ieškovė neįrodė, kad jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini).
6. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad sunkvežimį (duomenys neskelbtini) vairavo V. L., kuris po eismo įvykio, nesulaukęs policijos pareigūnų, išėjo į parduotuvę. Prašo atmesti ieškinį (1 t., b. l. 132).
7. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Teismas negavo atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovės atstovui posėdžiuose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žalos, padarytos 2020 m. lapkričio 10 d. eismo įvykiu (duomenys neskelbtini), atlyginimo priteisimo. Ieškovės teigimu, atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavęs atsakovas G. R. sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas grindžia tuo, kad vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (toliau tekste – Vidaus nuostatai) jis išmokėjo (duomenys neskelbtini), atlikusiam su eismo įvykiu susijusios žalos administravimą, 3113,43 Eur nuostolių atlyginimo sumą. Atsakovai su ieškovės reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, teigdami, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. L. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eismo įvykio metu nebuvo apdraudusi transporto priemonės (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
7.1. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), savininke nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 5);
7.2. (duomenys neskelbtini) pareigūnai užfiksavo 2020 m. lapkričio 10 d. eismo įvykį, kurio metu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), judėdama atgal apgadino kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį (1 t., b. l. 37-38, 84-86);
7.3. (duomenys neskelbtini) atlikus 2020 m. lapkričio 10 d. eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos trečiajam asmeniui administravimą, buvo nustatyta, kad žalą trečiajam asmeniui padariusi transporto priemonė (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl eismo įvykio buvo paskaičiuota bendra 3113,43 Eur žalos atlyginimo suma, pateikti reikalavimai (duomenys neskelbtini) atlyginti žalą pagal Vidaus nuostatų 5 straipsnį, išrašytos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamai 323,50 Eur ir 2789,93 Eur sumoms (1 t., b. l. 8-36, 39-83, 87-89);
7.4. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2022 m. kovo 15 d. atliko mokėjimus ir pagal (duomenys neskelbtini) išrašytas apmokėjimui sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115, 116);
7.5. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 10 d. G. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuotomis pretenzijomis paragino atsakovus per 30 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos grąžinti ieškovui dėl eismo įvykiu padarytos žalos išmokėtą sumą (1 t., b. l. 117, 118).
8. Vidaus nuostatais iš esmės sukuriama žaliosios kortelės sistema ir užtikrinamas jos veikimas. 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijoje pasiūlyta Vyriausybėms sudaryti sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo. Šios rekomendacijos pagrindu įkurta žaliosios kortelės sistema, kurios nariai – nacionaliniai draudikų biurai, tarpusavyje bendradarbiaujantys žalos administravimo ir atlyginimo klausimais.
9. Vidaus nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius (Vidaus nuostatų 1 straipsnis). Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Vidaus nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio vietos draudikų biuras turi teisę sureguliuoti žalą draugiškai arba sutikti, kad dėl to vyktų bet koks neteisminis ar teisminis procesas, po kurio būtų atlyginta žala. Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras. Eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti: nukentėjusių asmenų žalai atlyginti pagal draugišką susitarimą ar teismo sprendimą sumokėtas sumas; kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas; visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (Vidaus nuostatų 5 straipsnis). Vadovaujantis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti.
10. Vidaus nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, įtvirtinta ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 13 dalyje, kur nurodyta, kad Vidaus nuostatai yra „Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės“. TPVCAPDĮ nustatyta, kad Lietuvos draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai Lietuvos draudikų biuras pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumoka išmoką dėl kitoje šalyje padarytos ir administruotos žalos, jis turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Šios TPVCAPDĮ nuostatos turi būti vertinamos ne atskirai, o kartu su kitomis įstatymo nuostatomis, ypač šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Lietuvos draudikų biuras moka išmoką tuomet, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Sistemiškai vertinant nurodytas TPVCAPDĮ nuostatas galimybė Lietuvos draudikų biurui susigrąžinti sumokėtas sumas yra įtvirtinta tuo atveju, jei nustatoma neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos.
11. Atsižvelgiant į Vidaus nuostatuose pateiktas taisykles, eismo įvykiui įvykus kitoje valstybėje narėje už visą žalos administravimo procedūrą yra atsakingas eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras, kuris neapdraustos transporto priemonės atveju apie bet kokį eismo įvykį turėtų pranešti transporto priemonės buveinės draudikų biurui (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalis). Žala gali būti administruojama tiek inicijuojant teismo procesą (ginčo būdu), tiek ir taikiai. Nei Vidaus nuostatuose, nei TPVCAPDĮ nėra nustatyta eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareiga informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančią žalos administravimo procedūrą.
12. Tokio pobūdžio bylose, kai sprendžiama dėl neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio ir tokio įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos atlyginimo, galimybė asmenims pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą gali būti suteikta eismo įvykio vietos valstybės teisme arba, kai tokia galimybė nėra suteikiama ar teismo procesas eismo įvykio vietos valstybėje nevyksta, turi būti sukurtos sąlygos pateikti savo paaiškinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylą. Kitaip tariant, asmens teisė į teisminę gynybą turėtų būti užtikrinta arba eismo įvykio vietos teisme arba teisme, kuriame reiškiamas atgręžtinis reikalavimas.
13. Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas klausimas dėl taikytinos užsienio teisės ir pareigos nustatyti (pateikti) šios teisės turinį. CK 1.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma tada, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam (ex officio), o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys.
14. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
15. Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek Vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDĮ, teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
16. Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakov7, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. 14 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (žr. 13 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
17. Nagrinėjamoje byloje aišku, kad (duomenys neskelbtini) regresinį reikalavimą atsakovams reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančiais teisės aktais. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtą sumą dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovui G. R. ginčijant savo civilinę atsakomybę, turi pareigą pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą.
Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti žalą priteisimo iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios vairuotojo kaltės sukelto eismo įvykio (duomenys neskelbtini) metu buvo apgadinta trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pateikdama atsiliepimą bei teikdama į bylą kitus procesinius dokumentus, atsakovė šios aplinkybės neginčijo (1 t., b. l. 132; 2 t., b. l. 10, 26-27, 39, 48). Atsakovė taip pat neginčijo ieškovo pateiktų dokumentų, susijusių su eismo įvykiu trečiajam asmeniui padarytos žalos administravimu (remonto, suteiktų paslaugų įkainių, sąmatų, atliktų darbų, paslaugų apimties, žalos dydžio, apmokėjimų padarytai žalai atlyginti). Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, ieškovo nurodytų 2020 m. lapkričio 10 d. eismo įvykio aplinkybių, susijusių su atsakovės civiline atsakomybe, neginčijo ir nepaneigė.
19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad 2020 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) eismo įvykį sukėlusi ir kito asmens transporto priemonę apgadinusi transporto priemonė (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę, kelių eismo taisyklių traktavimą nagrinėjamu atveju, taip pat pateikė išsamius duomenis apie žalos atlyginimą (procedūrą ir principus) pagal (duomenys neskelbtini) teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, su žalos dėl eismo įvykio administravimu, apskaičiavimu, atlyginimu susijusį teisinį reglamentavimą. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad apmokėjo (duomenys neskelbtini) su eismo įvykiu susijusią 3113,43 Eur sumą (1 t., b. l. 115, 116) ir įgijo teisę išmokėtą sumą, vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalauti grąžinti iš atsakingos už žalos padarymą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti žalą priteisimo iš atsakovo G. R.
20. Ieškovas pareikštu ieškiniu įrodinėja, kad 2020 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) eismo įvykį sukėlė ir kito asmens transporto priemonę apgadino transporto priemonę (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs atsakovas G. R.. Reikalavimą atsakovui ieškovas įrodinėja (duomenys neskelbtini) pareigūnų užpildytu dokumentu (toliau tekste – Dokumentas), kuriuo jie užfiksavo 2020 m. lapkričio 10 d. eismo įvykį (1 t., b. l. 37-38, 84-86). Atsakovai nesutinka su ieškovo pareikštais reikalavimais atsakovui G. R., nurodydami, jog transporto priemonę vairavo ir eismo įvykį sukėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. L.
21. Iš Dokumente esančių įrašų, padarytų policijos pareigūno, matyti, jog eismo įvykyje dalyvavo G. R., vairavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri judėdama atgal apgadino kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Dokumente įrašyta, kad eismo įvykio kaltininkas sutinka su padarytu pažeidimu.
22. Atsakovas G. R. viso proceso teisme metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė, jis buvo eismo įvykio vietoje, sėdėjo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) keleivio vietoje, o transporto priemonę vairavo V. L., kuris po eismo įvykio kelioms valandoms pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas G. R. teigė, kad atvykus policijos pareigūnams jis padavė jiems vairuotojo pažymėjimą, manydamas, jog policijos pareigūnai nori patikrinti jo asmens tapatybę. Jokių dokumentų eismo įvykio vietoje G. R. nepasirašinėjo, negavo, nebuvo supažindintas.
23. Dokumente esantys įrašai patvirtina, kad jis surašytas ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 11 d., Dokumentą surašė ir pasirašė policijos pareigūnai, jame nėra atsakovo G. R. parašo ar jo ranka daryto kitokio įrašo. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas dalyvavo surašant Dokumentą, atsakovo parašu nepatvirtintas įrašas „sutinka su padarytu pažeidimu“. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad G. R., jei jis pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, būtų buvusi skirta nuobauda dėl padaryto administracinio kelių eismo pažeidimo, nors Dokumente nurodyta, kad pripažįsta, jog buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Dokumente nėra jokių duomenų apie G. R., jei jis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), turimą vairuotojo pažymėjimą, įrašai iš vairuotojo pažymėjimo (kategorija, išdavimo data, išdavimo įstaiga), nors, atsakovo teigimu, vairuotojo pažymėjimą jis padavė policijos pareigūnams. Dokumente padarytas įrašas, kad šie duomenys peržiūrimi. Manytina, jog jei Dokumentas aiškiai nurodo, jokie vairuotojo pažymėjimo duomenys turi būti įrašyti į Dokumentą, šie duomenys atitinkamai ir turi būti fiksuojami Dokumente, policijos pareigūnai turi pareigą vairavusio asmens vairuotojo pažymėjimo duomenis įrašyti į Dokumentą. Vairuotojo pažymėjimo duomenų neįrašymas kelia abejones, ar policijos pareigūnai tinkamai užfiksavo eismo įvykio aplinkybes ir jį sukėlusį asmenį.
24. Į bylą pateikta Informacija apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. patvirtina, kad G. R. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. (2 t., b. l. 22). Spręstina, kad 2020 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu atsakovas G. R. nedirbo ir nebuvo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Pati atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad 2020 m. lapkričio 10 d. sunkvežimiu (duomenys neskelbtini) naudojosi V. L., bei pateikė į bylą su šiuo asmeniu sudarytą Darbo sutartį apie tai, jog V. L. pradėjo dirbti atsakovės bendrovėje vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose nuo 2020 m. vasario 28 d. (2 t., b. l. 52-54). Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. R. faktinių darbo teisinių santykių buvimą eismo įvykio metu, minimos transporto priemonės priskyrimą G. R., taip pat nepateikė argumentų, kad G. R. turėjo motyvų, interesų, atitinkamų tikslų naudotis atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią transporto priemonę vairavo.
25. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra išaiškinęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį prieiti išvados apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Atsižvelgiant į šio sprendimo 20-24 punktuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas nepateikė pakankamų, neginčijamų įrodymų, jog atsakovas G. R. 2020 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), o visos byloje kylančios abejonės, ar G. R. vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, vertintinos atsakovo naudai (labiau tikėtina, kad atsakovas nevairavo transporto priemonės ir nesukėlė eismo įvykio), todėl ieškovo ieškinys atsakovo G. R. atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 178, 185 straipsniai).
26. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys neprašė įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu V. L., pats asmuo, tenkinus atsakovo prašymą ir nusprendus teismui apklausti jį liudytoju dėl įvykio aplinkybių, prie nagrinėjamos bylos neprisijungė, į teismo posėdį teismo rūmuose neatvyko, apie nedalyvavimo priežastis teismo neinformavo. Teismas negavo šio asmens prašymo įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. L. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, duomenų, kad šis asmuo gyventų (duomenys neskelbtini), į bylą nepateikta. Atsakovas nurodė, kad V. L. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jo gyvenamosios ar darbo vietos jis nežino, retkarčiais susisiekia vaizdo ryšio priemonėmis. Darytina išvada, kad V. L. faktinė gyvenamoji vieta nėra žinoma.
27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022-10-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
28. Visiškai tenkinus ieškinio reikalavimus atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, iš šios atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tenkančios šios atsakovės daliai. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 417,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 70 Eur žyminis mokestis ir 347,37 Eur vertimo išlaidos (1 t. 119-120, 122; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Įvertinus, kad ieškinio reikalavimas dėl 3113,43 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tenkintinas visiškai, o analogiškas reikalavimas atsakovui G. R. atmestinas visa apimtimi, ieškovui priteistinas iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 35 Eur žyminis mokestis.
29. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su ieškovo nurodytomis 347,37 Eur vertimo išlaidomis, teigdama, kad ieškovas labai daug lapų tiesiog nukopijavo iš standartinių bylų, nedarant pastoviai vertimų (2 t., b. l. 40). Iš į bylą pateiktos 2022 m. liepos 21 d. sąskaitos faktūros, Serija RLE Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad vertėja R. L. atliko 31,5 vienetų (puslapių) vertimą iš (duomenys neskelbtini) kalbos į lietuvių kalbą taikydama 11 Eur įkainį už vienetą (puslapį), patvirtino vertimus ir išrašė ieškovui apmokėjimui minimą sąskaitą faktūrą 347,37 Eur sumai, o ieškovas šią sumą apmokėjo bankiniu pavedimu (1 t., b. l. 119-120). Įvertinus į bylą pateiktų dokumentų (duomenys neskelbtini) kalba turinį, apimtį, spręstina, kad išversti dokumentai susiję su byloje aptariamu eismo įvykiu, todėl ieškovo reikalavimas dėl 347,37 Eur vertimo išlaidų priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, tačiau įvertinus, kad tenkintina ieškinio dalis dėl reikalavimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atmestina ieškinio dalis dėl reikalavimo atsakovui G. R., ieškovui priteistinos iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 173,69 Eur vertimo išlaidos (1 t., b. l. 8-38, 52-54).
30. Teismas patyrė 66,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio dalis, susijusi su reikalavimu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tenkintina visa apimtimi, o ieškinio dalis, susijusi su reikalavimu atsakovui G. R., atmestina, valstybei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo priteistinos 66 Eur dokumentų įteikimo išlaidos, t. y. po 33 Eur iš kiekvienos šalies, kadangi nurodytos sumos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinė (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3113,43 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trylikos eurų 43 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3113,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,69 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinė (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.