Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1.2; 1.2.4.1.1.

2025 m. lapkričio 13 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. (V. J.), asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent – jis, 2025 m. sausio 18 d., apie 10.00 val., jam priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,75 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, peiliu, ne mažiau 3 kartų, dūrė ir pjovė G. G. peiliu, ir tokiu būdu padarė jam pjautines žaizdas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir dešinio dilbio išoriniame paviršiuje, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje nugarinėje pusėje, durtinį-pjautinį pilvo sužalojimą, pasireiškusį: durtine-pjautine žaizda pilvo sienos kairėje klubinėje srityje, plonosios žarnos sužalojimu, kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, laparotomija ir plonosios žarnos susiuvimu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sunkiai sužalojo G. G. sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. J. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino iš dalies, susimušė ir taip atsitiko. Prisimena, kad jis su G. G. susikivirčijo tą dieną. Jis (V. J.) paėmė peilį, manė, kad G. G. eis namo, irgi buvo išgėręs, pradėjo jį smaugti (V. J.), taip ir atsitiko ta durtinė žaizda su tuo peiliu. O dėl pjautinių žaizdų, jis nežino, ar G. G. norėjo jam suduoti, ar atimti, nežino, nes pats buvo išgėręs. Jis neturėjo tikslo jo padurti, yra kariarankis. Kai jį pradėjo smaugti, jam tiesiog taip išėjo, ta virtuvė nedidelė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta 10-15 metų. Jų santykiai draugiški. Sausio 8 d. nukentėjusysis atėjo pas jį, su juo darė „pachmielą“, sėdėjo kartu, išgėrė ir taip atsitiko. Kokį alkoholį ir kiek gėrė, nepasakys, nes neskaičiavo. Kartu su jais buvo kursiokas O., bet jis neilgam buvo. O. nevartojo alkoholio, nes geria vaistus. Pavartojus alkoholio, pas jį (V. J.) viskas suėjo į vieną, motina mirė prieš metus, reikėjo dėl buto dokumentus tvarkyti, darbo neteko ir taip atsitiko. Jis prisimena tą dieną, bet buvo išgėręs, todėl gali prisiminti netiksliai. Susikivirčijo su G. G.. Nežino dėl ko susipyko. Jis norėjo, kad šis išeitų namo. G. G. pirmas pradėjo smurtą naudoti, pas jį seniai buvo ta liga, encefalitas, bet tas pas jį dar liko, dar tas alkoholis, tai taip ir atsitiko. Pirmas smurtą panaudojo G. G., jam kažkas užėjo. G. G. norėjo jį (V. J.) prismaugti, paėmė prieš kaklą ir jis į virtuvę išslydo, nes buvo prispaustas prie sienos. Kai jis (V. J.) paėmė peilį, nukentėjusysis pradėjo mosikuoti rankomis, norėjo gal atimti ar suduoti. Dėl to tos pjautinės žaizdos V. J. paaiškino, kad, kai pradėjo jį virtuvėje smaugti, jis kairiarankis, jam iš dešinės, G. G. gal kai stambesnis, gal pats užšoko, nepastebėjo, gal jis, jis to tikrai negali sakyti. Pas jį (V. J.) irgi nekokia situacija buvo tuo metu. Peilį jis paėmė gindamasis, manė, kad G. G. išeis. Peilis jam į pilvą įsmigo. Peilis buvo ilgas, pas jį mažas butas, nėra tos vietos, kur apsisukti. Dėl krūtinės jis nežino, nes dūrė tik į pilvą. Kai G. G. atėjo pas jį, pas pastarąjį galėjo būti nubrozdinimai ant kūno, kadangi jis dirba su mašinomis. O. O. buvo išėjęs, kai vyko visas konfliktas. Nepamena, ar balkone, ar laiptinėje buvo O. O.. Kai peilis atsidūrė pilve, atvažiavo policija, jį į tarnybinį įsodino, o G. G. į greitąją. Kaip supranta, O. O. kvietė greitąją. Nukentėjusysis buvo koridoriuje, bute buvo tamsu, jis išėjo pasižiūrėti ir sakė: „tu mane papjovei“. Jis atsakė: „tai ką dabar daryti?“. G. G. sakė: „tai duok kažką, kad kraują sustabdyti“. G. G. norėjo prigulti, bet buvo bloga, tai reikėjo greitąją kviesti. Dabar kartu atvažiavo į teismą, bendrauja, ne kartą susitikę buvo. G. G. pasportavęs, už jį didesnis, jis dėl to ir pasiėmė tą peilį, manė, kad išsigąs. G. G. kažkada buvo sporto meistras, jis (V. J.) truputį išsigando. Dėl civilinio ieškinio, jis negali jo apmokėti. Gali pripažinti, gali nepripažinti. Jis dauguma darbų nepraeina, negali susirasti dėl neįgalumo. Po įvykio jie kartu dar yra vartoję alkoholį, bet viskas buvo gerai. Jis turi problemų su alkoholiu. Gydėsi, bandė pas psichiatrą, nes negali miegoti kartais po keletą dienų. Gydymas buvo paskirtas, bet jis buvo trumpalaikis. Jis šiuo metu negali pas savo psichiatrą pakliūti, kad jam išrašytų antidepresantų ir migdomųjų. Yra didelės eilės, o vėliau teko visus dokumentus tvarkyti, nes ne jo butas ten, valstybinis ir jis yra kaip nuomininkas. Įvykio aplinkybes jam sunku atsiminti, nes viskas susideda, ir alkoholis, gal adrenalinas, šokas gal. Jis asmeniškai buvo išgėręs gal du butelius 0,5 l talpos, 40 procentų stiprumo degtinės, gal pusantro, neskaičiavo. Paskutinį kartą gydėsi prieš pusantrų ar du metus, buvo išrašyti vaistai. Tuo momentu vaistų nevartojo. Nevartojo, todėl, kad kaip ir sakė, buvo užsirašęs pas savo gydytoją, bet jis buvo atostogose. Paskui išvis kažkaip vienu momentu nebuvo gėręs alkoholio, be vaistų jei gerai, tai gerai, nes vaistus gerti nelabai sveika, ten su viskuo būna. Buvo tik metai praėję kaip mirusi motina, dar dokumentai ir visa kita. V. J. teigimu, O. O. serga šizofrenija, jam paskirti yra vaistai, tačiau juos jis ne visada vartoja (t. 1, b. l. 183-189).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. G. parodė, kad su V. J. yra pažįstami, šeimos santykiai nesieja. Paaiškino, kad užėjo pas V. J., buvo balius, iš pačio ryto jie pradėjo išgėrinėti. Buvo jau girti, prasidėjo kažkoks konfliktas arba jis (G. G.) norėjo eiti. Jam atrodo, kad V. J. išsigando ir paėmė tą peilį. Jis tik vėliau pamatė, kad ten peilis. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad jis buvo pas kaltinamąjį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Žiema buvo, neturėjo darbo, buvo laiko kažkur pasėdėti. Jis vartojo degtinę, gal pora butelių buvo, bet visko jie neišgėrė. Jis buvo nemažai apgirtęs. Be jo ir kaltinamojo, buvo užėjęs kaimynas O. O., bet jis vėliau išėjo. O. O. su jais alkoholio nevartojo, nes vaistus geria. Nelabai gerai prisimena konfliktą, pas jį (G. G.) kažkokia agresija prasidėjo, norėjo jį (V. J.) pastumti ar dar kažką. Jis (G. G.) pirmas pradėjo, kaip ir norėjo išeiti ar jam pasakyti, ar pastumti jį. Jam atrodo, kad V. J. jo išsigando, dėl to paėmė peilį ir taip viskas įvyko. Ten viskas labai greitai buvo, gali būti, kad vyko grumtynės, o vėliau V. J. paėmė peilį. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, gali būti, kad gal jis V. J. sustabdė. Galimai jis (G. G.) prieš tai ir buvo paėmęs V. J. už kaklo, prispaudęs. Kai suprato, kad peilis, tai tapo sąmoningas šiek tiek. Dėl ant rankų buvusių sužalojimų G. G. paaiškino, kad pas jį toks darbas, kad rankos visada sužalotos, todėl jis nežino ar tie sužalojimai ant rankų atsirado dėl dūrimų ar dėl darbo. Jis prisimena, kad kai dūrė į pilvą, jis jautė skausmą, tada jis V. J. atstūmė, sakė: „ką tu darai?“ ir abu apsiramino. Dar kažkiek pas jį buvo namie, paprašė rankšluosčio. Prisimena, kad peilis buvo ilgas. Kraujo daug nebuvo. Kalbant apie krūtinę, nebuvo pas jį jokių sužalojimų. Nepamena, kad nugarinėje dalyje būtų kažkokie sužalojimai. Gal nuo darbo tie sužalojimai buvo. Toks darbas, techniką taiso, landžioja visur, aštrūs daiktai patenka. Po to peilio, jis stovėjo koridoriuje, kaip V. J. pasakė, O. O. iškvietė policiją. Iš tiesų neprisimena kas iškvietė policiją. Prisimena, kad pribėgo pareigūnai, jie turbūt su greitąja pagalba atvažiavo. Jis dvi dienas gulėjo ligoninėje, operavo ir paleido. Reabilitacijos nebuvo. Jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Tiksliai to peilio nematė. Kaltinamojo toks elgesys, kad gal galėjo jo (G. G.) išsigąsti. Kai išgeria, jo elgesys būna pagal nuotaiką. Dažnai jis negeria, nes nėra laiko ir už ką. Tą dieną, gal ir buvo agresyvus, negali tiksliai pasakyti. Minėtas kaimynas O. O. pamatė kraują laiptinėje ir iškvietė greitąją, o pareigūnai kartu su greitąja atvažiavo. Po įvykio su kaltinamuoju bendrauja. Pas juos visi bendri draugai, vienas rajonas. Išgėrė, abu buvo girti ir įvyko tas konfliktas. Pas jį nebuvo meningito, vaikystėje buvo encefalitas. Iki šio įvykio, su kaltinamuoju niekada nebuvo konfliktų (t. 1, b. l. 183-189).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklausas O. O. parodė, kad yra gydęsis psichiatrinėje dėl (duomenys neskelbtini), būna labai bloga. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, problemų nekilo tada, kai davė parodymus. Paaiškino, kad truputį prisimena tą įvykį. Jis atvažiavo pas draugą, su kuriuo yra daug metų pažįstami. Ten vyko konfliktas, jis nelabai suprato, kas vyksta, todėl išėjo. Vėliau sužinojo, kad buvo panaudotas peilis, daug kraujo. Jis nežinojo ką daryti, kviesti pareigūnus ar ne, norėjo kviesti, nes norėjo išeiti. Vėliau pasiryžo paskambinti ir pasakyti, kad įvyko tas įvykis. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad nežino dėl ko buvo konfliktas, kadangi buvo išgėręs. G. G. iš matymo pažįsta. Konfliktas buvo, jie (V. J. ir G. G.) šaukė, vadino vienas kitą žodžiais. Nepamena, ar G. G. buvo agresyvus. Negali pasakyti, ar V. buvo agresyvus. V. jis seniai žino, jeigu reikia pagalbos, vienas kitam padeda. Ar V. būna agresyvus išgėręs, tai nebūna. Dėl to, kad panaudojo peilį, tai jo (V. J.) motina mirė, tai galvoja, kad jam trūksta dėmesio ir liūdna būna. Kalbant apie kaltinamojo elgesį, jis (O. O.) buvo išgėręs, todėl neprisimena. Jis (O. O.) atėjo arbatos išgerti, galbūt turėjo su savimi kažko išgerti, galbūt kažką jie išgėrė, nepamena, tada išėjo, o tada įvyko konfliktas. Kai įėjo į butą, tiksliai pasakyti negali, ką veikė kaltinamasis su nukentėjusiuoju. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad kaip nurodė pareigūnams, taip ir buvo. Jis atnešė tą alkoholį. Kilus konfliktui, jis nieko nesuprato, nes buvo išgėręs. Nepamena kaip kas buvo. Jam buvo šokas. Šokas buvo, nes daug kraujo buvo. Kai jis atėjo, buvo tas žmogus G., jis tai ateidavo, tai išeidavo ir sakė, kad dingo jo mobilus telefonas. Jis nežino ar dėl telefono kilo konfliktas. Sakė, kad dingo telefonas, jis (O. O.) nežinojo ką daryti. Su savimi turėjo kažką išgerti, bet atėjo arbatos atsigerti. Po to, nesuprato kas įvyko, prasidėjo konfliktas. Jis (O. O.) nedalyvavo konflikte. Jis manė, kad jei jis išeis, galvos, kad jis paėmė telefoną. Buvo išėjęs parūkyti, vėliau grįžo į kambarį ir pamatė kraują. Negali pasakyti kas iniciavo konfliktą. G. pasigedo telefono. G. gal truputį ir buvo agresyvus, nes klausinėjo dėl telefono (t. 1, b. l. 192-196).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė D. V. parodė, kad yra teismo medicinos gydytoja. Sąraše nėra. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad tvirtina savo išvadą. Dėl durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje nugarinėje pusėje, tai išvadą ji rengė iš pateiktos ligos istorijos, tai remiantis šiais duomenimis, ji darė išvadą. Žaizdos specifika, pagal aprašymą, tiek vienas, tiek kitas gydytojas aprašo jas vienodai, kad tai yra pjautinė žaizda lygiais kraštais. Dėl žaizdos atsiradimo, patikslino, jog nerašo, kad būtent tą dieną, rašo, kad iki kreipiantis medicininės pagalbos. Požymių dėl žaizdos gijimo ar senos kraujosruvos nėra, visur aprašymas vienodas, iš to ji ir daro išvadą. Žaizdos atsiradimo priežastys, kadangi aprašymas yra tas pats, yra apie mechanizmą, apie įrankį, gali pasakyti, kad duriančių, pjaunančių savybių turintis daiktas. Žaizda nebuvo didelė. Dėl žaizdos gilumo, jis nenurodytas, bet gydytojas nurodo, kad tai yra durtinė-pjautinė žaizda, tai reiškia, kad jos plotis nėra gilesnis negu ilgis, tai iš tiesų ir bus apie 1 cm. Dėl durtinės-pjautinės žaizdos, šioje vietoje gydytojų aprašymas šiek tiek išsiskiria. Vienas gydytojas nurodo, kad vidurinė pažasties linija, kitas gydytojas nurodo, kad tai yra užpakalinė pažasties linija, tarp tų linijų gal 2-3 cm skirtumas, tai nėra labai reikšmingas skirtumas ką gydytojai rašo. Iš kurios pusės buvo daromas tas duriamasis-pjaunamasis smūgis, tai čia gaunasi situacinių aplinkybių, ranka buvo pakelta, nepakelta. Kitas dalykas, klausimas iškyla, kurioje būtent linijoje, jeigu jau tiksliau, o galiausiai, ko gydytojas visai neparašo kalbėdamas apie kryptį, teismo medicinoje yra svarbu kaip atrodo žaizdos galai, kuris yra seklesnis, kuris yra gilesnis, tada tiksliai galima pasakyti kryptį. Šiuo atveju, gydytojas to nenurodo, todėl negali pasakyti (t. 1, b. l. 192-196).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis yra kad yra gydęsis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, dėl (duomenys neskelbtini). Narkotinių psichotropinių medžiagų nevartoja. 2025 m. sausio 17 d. vakare susirinko su pažįstamais pas jį (duomenys neskelbtini), išgerti, gyvena minėtame bute vienas. Buvo trise, jis, jo grupiokas O. O. bei senas pažįstamas G. G., vakare išgėrė apie 3 butelius 0,5 l talpos degtinės. Vakare nesipyko, sėdėjo draugiškai, G. liko nakvoti, o ar liko ar O. nakvoti neprisimena, dėl išgerto alkoholio kiekio. Kai atsikėlė ryte, t. y. 2025 m. sausio 18 d., nuo 5 ryto vėl gėrė degtinę kartu G., gali būti prisijungė ryte ir O., tačiau tiksliai neprisimena. Visi sutarė draugiškai, nebuvo jokių konfliktu. Pažymi, kad su G. prieš šį konfliktą niekada neturėjo konfliktų, ypač smurtinių. Tą pačią dieną apie 08 – 09 valandą nusprendė visi išsiskirstyti, atsisveikino su G. ir visai netikėtai, dėl jam nesuprantamos priežasties G. jam būnant prie išėjimo durų dešine ranka sugriebė už kaklo ir nustūmė jį į koridoriaus siena, o jis palei sieną nuslydo iki virtuvės. Būdamas virtuvėje paėmė į kairę ranką virtuvinį peilį „Fiskars“, kurio geležtė apie 180 mm, skirtas doroti žuviai. Manė, kad jį pagąsdins, nes jis buvęs imtynininkas, tad bijojo, kad jį sumuš, yra girdėjęs iš pažįstamų, kad kai G. persirgo meningitu, išgėręs tampa neprognozuojamas. Tad laikymas kairėjo rankoje peilį jam pasakė, kad jis eitų namo, o jis jam nieko neatsakė, akys buvo kaip pakvaišusios, jis ėjo link jo, bandė jam ranka trenkti į veido sritį, tačiau jis tuo metu kairėje rankoje laikydamas peilį brūkštelėjo į rankos dilbį bei riešą. Tačiau jis vis ėjo link jo, jis kiek atitraukė ranką atgal, jam einant link jo, bet kažkokiu būdu, net abu nesuprato, bet peilio geležtė jam įsmigo į pilvo apatinės dalies sritį kairėje pusėje apie 6 centimetrus, neprisimena ar atliko dūrio judesį, bet neatmeta galimybės, kad ir galėjo. Abu buvo šoke. Jis ištraukė peilį, G. pradėjo kraujuoti, po ko jis jam pasakė: „ką tu padarei, tu jį padūrei“. Abu nežinojo ką daryti, G. paprašė rankšluosčio, kad pristabdyti kraują, davė jam ir vienkartinių servetėlių. Kur ištraukęs peilį iš G. pilvo jį padėjo ar numetė neprisimena, bet gali būti, kad virtuvėje. Po to G. pasijuto kiek blogiau, tad atsigulė ant kilimo, jam padavė jam pagalvę ir kaldrą. Klausė ar iškviesti jam greitąją, jis atsisakė. Paskui išėjo į bendro naudojimo koridorių pasižiūrėti savo žaizdos, jo kaimynai pamatė kraują ir iškvietė greitąją ir policiją. Po ko atvyko greitoji ir išvežė G. į ligoninę, o jį sulaikė ir pristatė į Vilniaus miesto areštinę. Labai gailisi, dėl šio įvykio, neturėjo tikslo G. sužaloti, norėjo tik pagąsdinti, kad greičiau išeitų iš jo namų. Yra pasiryžęs atsiprašyti G.. Jo nuomone įvyko tiesiog nesusipratimas, dėl išgerto alkoholio kiekio, abu buvo kažkiek neadekvatus. Neprisimena ar O. jau buvo išėjęs, ar matė konfliktą. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo G. G. labai gailisi, su G. G. susitaikė, jis jam pretenzijų dėl sveikatos sutrikdymo neturi. G. G. dūrius padarė gindamasi, nes bijojo, kad jis jį gali pasmaugti (t. 1, b. l. 107-109, 113-114).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. G. parodė, kad jis V. (pavardės nežino) pažįsta apie 10 metų, gal ir daugiau. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, tikslesnio adreso nežino, bet bute lankėsi ne vieną kartą. Visada sutarė draugiškai, jokių konfliktų praeityje nebuvo, V. nėra agresyvaus būdo. 2025 m. sausio 18 d., apie 08 valandą ryto paskambino V. ir pasakė, kad užsuks pas jį į namus, V. pasakė, kad turi biški išgerti. Jam atėjus pas jį į namus apie 8 ar 9 valandą ryto, buvo kažkiek neblaivus, tačiau tą dieną alkoholio nevartojo, gėrė 2025 m. sausio 17 d. vakare vienas būdamas namuose. 2025 m. sausio 18 d. V. namuose ((duomenys neskelbtini)) buvo vienas, turėjo butelį degtinės „Zubrovka“ 0,7l talpos, pašalinių žmonių viso gėrimo metu nebuvo, buvo dviese. V. buvo apgirtęs, abu buvo geros nuotaikos. Pasėdėjo kartu apie pusantros valandos, dviese išgėrė visą degtinės butelį. Tačiau nors ir buvo apgirtęs, kai kurias aplinkybės prisimena. Po pusantros valandos jam paskambino mama ir paprašė grįžti namo. Jam einant link išėjimo buto durų, V. buvo virtuvėje pamatė, kad jis rankoje laiko peilį. Nesupranta dėl kokios priežasties, bet mano, kad norėjo jį sustabdyti, kad neišeitų, ir laikydamasis peilį dešinėje rankoje V. ore duriamuosius judesius. Jis jam pasakė, kad padėtų peilį, V. sakė: „ tuoj tuoj“ ir dešine ranką kartą labai greitai įdūrė jam į kairės pusės pilvo sritį, apatinę dalį, po ko jis jį rankomis nustūmė į virtuvę, galėjo būti, kad suėmęs už kaklo, nes dūrimo metu V. įpjovė jam į kairės rankos riešą. Suprato, kad jam V. įdūrė peiliu, po ko iš karto išėjo į bendro naudojimo koridorių, pradėjo kraujuoti. Būdamas koridoriuje paprašė išėjusio V. kaimyno iškviesti jam greitąją, kaimyno vardo pavardės nežino. V. pasiliko namuose, pas jį daugiau namuose po dūrio nebuvo. Pažymi, kad jokio konflikto tarp jo ir V. nebuvo, pats nesielgė agresyviai, norėjo tiesiog grįžti į savo namus. Po ko laukė bendro naudojimo laiptinėje greitosios pagalbos, su juo laukė greitąją pagalbą iškvietęs kaimynas. Skausmo tą akimirką nejuto, greičiausiai dėl to, kad buvo neblaivus. Greitoji pagalba atvyko greitai ir išvežė jį į Lazdynų ligoninę. Lazdynų ligoninėje jam atliko operaciją, nes peiliu buvo pažeista plonoji pilvo žarna, taip pat susiuvo ir kairiosios rankos riešą. Iš ligoninės išėjo 2025 m. vasario 29 d. Šiuo metu jaučiasi gerai. Jo manymu įvyko nesusipratimas, dėl per daug išgerto didelio alkoholio kiekio, tačiau V. jokių pretenzijų neturi. Po įvykio V. susisiekė mobiliuoju telefonu, jis jo nuoširdžiai atsiprašė, jis jam atleido. Civilinio ieškinio dėl šio įvykio nereiškia ir ateityje nereikš. Esant galimybei sutiktų su V. susitaikyti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atsakant į klausimą ar bute gali būti daugiau kraujo dėmių V. namuose mano, kad ne, nes po dūrio iškarto išėjo į bendro naudojimo koridorių. Pradėjo kraujuoti koridoriuje, tad gali būti kraujo bendro naudojimo laiptinėje (t. 1, b. l. 66-68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas O. O. parodė, kad 2024 m. sausio 18 d. jis grįžo iš Psichiatrinės ligoninės, kur gulėjo apie dvi savaites. Grįžęs apie 12 val., tikslaus laiko neprisimena nuėjo pas savo draugą V. J., su kuriuo mokėsi Vilniaus automechanikų ir verslo mokykloje. Atėjo pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini). V. J. gyvena vienas. Atėjo pas jį pabendrauti. Atėjęs rado pas V. iš matymo pažįstamą G., pavardės nežino. Yra anksčiau jį matęs tik neprisimena kur. Pas V. renkasi daug žmonių ir vartoja alkoholį. Jis atėjo ryte blaivas. V. su G. buvo stipriai girti, jie kambaryje vartojo alkoholį. Mėtėsi ant grindų buteliai. Jis su jais alkoholio nevartojo, tik išgėrė arbatos. Vienu metu išėjo į laiptinę parūkyti. Grįžus į butą pamatė, kad V. pradėjo konfliktuoti su G. dėl mobilaus ryšio telefono ar kažkokio asmeninio daikto. Jis tada, kad nesivelti į konfliktą išėjo į laiptinę, kur bendravo kitais namo gyventojais. Jam būnant laiptinėje iš V. buto išėjo G.. Kai G. išėjo iš buto, jis pamatė, kad jo pilvo srityje kruvina dėmė, kraujas varvėjo. G. nieko nekalbėjo. Jis klausė jo kas atsitiko, jis jam nieko neatsakė. Jis įlipo į kraujo balą. G. grįžo į butą, jis irgi užėjo į butą. Jis matė ant virtuvinės spintelės peilį, koks tai buvo peilis neprisimena. Ant peilio buvo kraujas. Tada suprato, kad šiuo peiliu buvo padurtas G.. Jis paties momento, kai buvo padurtas G. pats nematė, tuo metu buvo laiptinėje. Dėl ko įvyko konfliktas taip pat nežino. Jis jau norėjo eiti namo, tačiau pamanė, kad reikia paskambinti medikams ir policijai. Jis išėjęs į kiemą neturėjo savo telefono, todėl paprašė sutiktos kieme nepažįstamos moters paskambinti pagalbos telefonu 112 ir iškviesti medikus sužeistam žmogui. Dėl ko įvyko konfliktas tarp V. ir G. jis nežino, taip pat nematė kaip įvyko grumtynės tarp jų. V. ir G. bute buvo dviese, kitų žmonių nebuvo (t. 1, b. l. 62-63).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2025 m. sausio 20 d. išraše užfiksuota, kad 2025 m. sausio 18 d., 12.04 val., pranešėjas O. O. atėjo pas pažįstamą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad jis kraujuoja iš pilvo, dar sąmoningas. Galimai padurtas peiliu (t. 1, b. l. 22).

Įvykio vietos – esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučio keturių aukštų namo, ketvirtame aukšte. Laiptinės durys apžiūros metu atidarytos. Nuo pirmo iki ketvirto aukšto, ant laiptinės laiptų, kokių nors akivaizdžių pėdsakų nepastebėta, susijusių su įvykiu. Ketvirto aukšto laiptinės kairėje, ant linoleumo, yra raudonos spalvos sutepimai nuo pažymėto rodykle 1, paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 1, užplombuota, nuo pažymėto rodykle 2, paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 2, užplombuota. Laiptinės dešinėje, kairėje koridoriaus pusėje, yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Prie minėto buto durų, ant grindų, šalia spintelės, aptiktas šviesios spalvos su raudonos spalvos linijomis rankšluostis, suteptas raudonos spalvos skysčiu, rankšluostis paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3, užplombuota. Apžiūros metu, durys užrakintos, durų spyna ir durys be matomų išorinių pažeidimų. Įėjus į butą yra virtuvė, kairėje – durys į WC patalpą, už durų spintelė su kriaukle, kurioje šviesios spalvos vienkartinė popierinė servetėlė su raudonos spalvos skysčiu, servetėlė paimta ir supakuota į voką Nr. 4, užplombuota. Virtuvės dešinėje yra spintelė, ant kurios yra „Fiskars“ peilis su plastikine rankena, ant geležtės yra raudonos spalvos sutepimai, peilis paimtas ir supakuotas į dėžutę Nr. 5, užplombuota. Priešais spintelę, prie sienos, yra šaldytuvas. Iš virtuvės patalpos yra laisvas praėjimas į kambarį-svetainę, ant grindų, prie durų staktos, yra raudonos spalvos dėmės, paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais, supakuota į voką Nr. 6, užplombuota. Kambaryje-svetainėje grindys dalinai dengtos kilimu. Kairėje, prie sienos, yra automatinė skalbimo mašina, soda, ant kurios mobilaus ryšio telefonas, planšetinis kompiuteris, pledas, priešais – sofa, staliukas su TV. Kambario gale yra spintelė, fotelis, dėžutės ir kiti įvairūs daiktai. Kambario-svetainės dešinėje – kėdė, ant grindų pledas, pagalvė, po jais yra sulankstomas staliukas, po staliuku, ant grindų, bižuteriniai papuošalai, šalia – mikrobangų krosnelė. Visame kambaryje-svetainėje yra įvairių daiktų ir dėžių. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 23-43).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2025 m. sausio 18 d. protokole užfiksuota, kad V. J. laisvanoriškai pateikė įvykio metu dėvėtus drabužius, o būtent – pilkos spalvos kelnes ir mėlynos spalvos, dryžuotą, su baltos ir raudonos spalvos juostomis megztinį, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 44-47).

Kitų objektų (pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašų) 2025 m. gegužės 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – 2025 m. sausio 18 d. vaizdo įrašai iš pareigūnų „BODY“ kamerų. Apžiūrėtas įrašas Nr. 1, vaizdo kamera įrengta ant policijos pareigūno viršutinių rūbų.. Iš pateikto vaizdo įrašo matosi, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Prie daugiabučio plytinio namo juos pasitinka vyras su megzta kepure ir gelsva striuke. Pareigūnai eina į laiptinę ir lipa laiptais. Pasitikęs vyras nukreipia į butą, į kurį buvo iškviesti medikai. Duris atidaro vyras. Pareigūnė jo klausia: „Kas atsitiko, visur kraujai, rankos kraujuotos“. Įėjus į butą matosi ant grindų, ant čiužinio, gulintis ant kairio šono vyras. Pareigūnas klausia jo, ar jis sužalotas. Vyras atsako, kad jis nesužalotas. Pareigūnas paprašo parodyti pilvą. Vyras atsako, kad kraujas buvo, kai jis susižalojo pirštą. Vyras nenori rodyti pilvo. Pareigūnė klausia iš kur, visur pilna kraujo, kas atsitiko. Vyras atsako, kad jis nugriuvo. Vyras sako, kad jam nereikia medikų. Pareigūnas klausia, kieno čia butas. Vyras, kuris kambaryje atsako, kad jo. Pareigūnas klausia, kas sužalojo gulintį vyrą. Nukentėjęs vyras piktinasi, ko pareigūnai iš jo nori. Pareigūnas klausia, kas jį sužalojo. Buto savininkas sako, kad su nukentėjusiu susipyko ir jis sužalojo. Pareigūnas klausia, kaip sužalojo. Nukentėjęs šaukia, kad jis nukrito. Nukentėjęs sako, kad nukrito ir susižalojo su stiklu koridoriuje. Pareigūnas išsiveda buto savininką (vyras trumpai kirptais plaukais, languotais pašiltintais marškiniais su gobtuvu, šlubuojantis) į koridorių. Pareigūnas klausia: Nu papasakokit kas čia įvyko? Buto savininkas atsako, kad viskas tvarkoje. Pareigūnas sako: visa laiptinė pilna kraujo, žmogus sužalotas, ne viskas tvarkoje. Kas buvo? Buto savininkas atsako: Susipykome. Pareigūnas: Dėl ko? Gėrėte? Kaip sužalojote? Buto savininkas: Netyčia. Pareigūnas: Kaip? Su kuo? Nes ten kaip su peiliu pjauta. Buto savininkas: Per stiklą. Pareigūnas: Kaip per stiklą? Tai kur susižalojo? Čia ketvirtas aukštas? Tai kur čia viskas vyko? Kur tas stiklas? Buto savininkas: Nežinau. Pareigūnas per radio ryšio stotelę klausia, ar medikai jau važiuoja. Paaiškina, kad atvykus medikams, reikia palipti į ketvirtą aukštą ir eiti į dešinę. Paaiškina situaciją, kad bute yra du asmenys. Nukentėjusiam vyrui sužalotos abi rankos. Pareigūnas klausia buto savininko: Kada čia viskas įvyko? Buto savininkas: Ne per seniausiai. Pareigūnas: Prieš kiek laiko? Buto savininkas: Šiandien, gal prieš 2 valandas. Pareigūnas: Ir su kuo sužalojot? Buto savininkas: Su stiklu? Pareigūnas: Kur tas stiklas? Kurioj vietoj sužalojot? Buto savininkas: Į ranką. Pareigūnas: Kurioj vietoj? Laiptinėj? Buto savininkas: Aš galiu būt girtas... Pareigūnas: Matau, kad esat adekvatus, nesat labai stipriai neblaivus. Dėl ko konfliktas įvyko? Ar viskas įvyko čia, ar įvyko bute? Bute ten sužalojot? Tai kur bute tas stiklas? Buto savininkas: Aš nežinau su kuo. Pareigūnas: Tai kaip nežinot, ar su peiliu, ar? Atvyksta medikai. Pareigūnas paprašo buto savininko dokumento, kuris atsako, kad prie savęs neturi. Pareigūnas klausia: Tai kaip čia kraujas atsirado, jeigu bute? Pro šalį eina medikus iškvietęs asmuo, kuris pareikalavus pateikia pareigūnui savo dokumentą. Buto savininkas sako, kad tai jo sugėrovas. Minėtas vyras sako, kad jis pamatė kraują ir kvietė medikus, nematė, kaip viskas įvyko. Medikai bute apžiūri nukentėjusį vyrą. Pareigūnas bute klausia buto savininko: Su šituo peiliu? Buto savininkas atsako: Nežinau, girtas buvau. Pareigūnas: Nu jei ant to peilio yra kraujas? Buto savininkas: Ir ant rankų yra kraujas. Pareigūnas: Nu tai kaip atsidūrė tas kraujas? Buto savininkas: Velnias jį žino. Nežinau aš. Pareigūnas: Tai kieno ten kraujas? Buto savininkas: Todėl, kad ant manęs nėra jo... Pas mane žaizdų nėra. Pareigūnas: Iš kur pas jus kraujas atsirado? Buto savininkas: Iš kur aš žinau, jūs gi policininkas. Pareigūnas: Klausiu, nes jūs čia esat. Buto savininkas nusikeikia ir atsako, kad nežino. Pareigūnas: Tai iš pradžių sakėt, kad jūs jį sužalojot, dabar, kad nematėt. Pareigūnas klausia buto savininko: Koks jūsų vardas pavardė? Buto savininkas: V. J.. Pareigūnas: Tai nuo kada čia šventėt? V. J.: Visą savaitę. Pareigūnas klausia, kada atėjo nukentėjusysis. V. J.: Užvakar, ketvirtadienį. Pareigūnas: Ar jis ir nakvojo pas jus, ar dviese buvot, ar dar žmonių buvo? V. J.: Nu jis „karimskas“ gi. Ai jis pradėjo... Pareigūnas: Ant jūsų sakė ką nors? V. J.: Ten nieko nereikia sakyt, ten reikia pult. Pareigūnas: Tai kaip puolė, kokiais veiksmais? Su kumščiais ar su rankom, ar...? V. J.: Vienu žodžiu, mes susikabinom. Pareigūnas: Susistumdėt. Nu bet kaip tas kraujas atsirado? V. J.: Nu aš biškį mažesnis, jis didesnis... Pareigūnas: Matau, kad jis biškį sunkesnis. V. J.: Nu ir viskas. Pareigūnas: Nu tai gynėtės jūs nuo jo? V. J.: Ai, nu jis labai geras žmogus. Susistumdėm ir prasidėjo. Pareigūnas: Tai kas prasidėjo? V. J.: Susimušėm. Pareigūnas: Su kumščiais? V. J.: Su kokiais kumščiais, kiek jis sveria, kiek tu, juk tu vaikas. Pareigūnas: Tai kaip susimušėt? Tai kaip tos žaizdos pas jį atsirado? V. J.: Taip ir atsirado, kad man reikėjo gintis. Pareigūnas: Tai kaip? V. J.: Su stiklu. Pareigūnas: Tai jūs pjovėt? Puolėt su stiklu ir kas toliau vyko? V. J.: Viskas, atvažiavo mentai. Pareigūnas: Prapjovėt ir jis atsigulė? Ir kur tą stiklą padėjot? V. J.: Nežinau. Nežinau, kas iškvietė. Aš klausiau, ar jam blogai, būčiau iškvietęs medikus. Jis atsakė, kad viskas tvarkoje. Pareigūnas: O jei susipykot, kodėl policijos nekvietėte iš karto? V. J.: O mes be policijos... Pas mus nėra tokios tvarkos. V. J. užeina į butą. Pareigūnas klausia pareigūnės, ką jis (nukentėjęs) paaiškino. V. J.: Ar man reiks važiuot su jumis? Pareigūnas: Ne, nu reikės parodyti tą stiklą, su kuriuo sužeidėt. V. J.: Nepamenu, aš galbūt jį kažkur išmečiau. Pareigūnas: Išmetėt į šiukšlinę, tikrai šiukšlinėj bus? V. J.: Nepamenu vienu žodžiu. Pareigūnas: Tai išmetėt čia bute kur nors? V. J.: Neradau, taip ir parašykit. Pareigūnas: Atsisėskit dabar, mes paieškosim. Tai ar jis buvo išėjęs į kolidorių? V. J.: Buvo išėjęs. Sukonfliktavom. Pareigūnas: Nu ir kaip viskas įvyko. V. J.: Nu jis biškį stambesnis negu aš, man reikėjo gintis. Pareigūnė: Jisai puolė ant Jūsų? Su kuo gynėtės, su peiliu? V. J.: O jam kas bus? Pareigūnas: Nu dabar žmogų apžiūrės medikai ir... V. J.: Jisai pradėjo su kulokais, vienu žodžiu. Pareigūnė: Ir jūs gindamasis paėmėte peilį? V. J.: Stiklą. Pareigūnė: Kur tas stiklas? V. J.: Nežinau. Pareigūnas: Koks tai stiklas, kaip jisai atrodė? V. J.: Nekaip. Pareigūnas: Kaip tai niekaip, nuo butelio, nuo ko tas stiklas buvo? Kur tas stiklas ar peilis? V. J.: Nežinau, gal peilis? Pareigūnė: Bus peilis, nes pjautinės žaizdos, ne stiklas. Pareigūnas: Rankas parodykit, pats neįsipjovėt nuo to stiklo? Nesusipjaustėt? Medikų pagalba nereikalinga? Pareigūnė: Kodėl koridoriuje kraujas? V. J.: Nu buvo išėjęs jisai, mes gi išsiskirstėm, viskas tvarkoj... Pareigūnas: Tai kur tą stiklą išmetėt? Pareigūnė: Tai su kuriuo pjovėt? Su šituo kur ant stalo? V. J.: Nepamenu, girtas buvau, nepamenu. Pareigūnas: O tai kam tą peilį imt, o jei būtum padūręs? V. J.: Nu ir važiuočiau, ir ką? Pareigūnas: Nu ar supranti, kad su peiliu labai pavojinga pult? Kad gali medikai paskui ir neišgelbėt? V. J.: O jeigu jis mane taip va už gerklės „(necenzūrinis žodis)“, ar sprandą nusuktų, kas būtų tada? Pareigūnas: Bet taip nebuvo. V. J.: O jeigu būtų? Tu atvažiuotum? Pareigūnas: Taip. V. J.: Bet aš jau miręs būčiau. Pareigūnas: Tai reikia draugus atsirinkt su kuo bendraut, su kuo nebendraut, jei yra tokie pavojai, bet šiuo atveju taip nebuvo. Mes dabar kalbam apie tai, kas buvo, o ne apie tai, kas būtų... V. J.: Tai aš sakau, kas buvo. Pareigūnė: Jei kilo konfliktas, reikėjo kviesti policiją. V. J.: Nereikia man tos policijos, sakau, nemėgstu aš jos. Pareigūnas skambina OVS ir kviečia specialistus. Pasakoja, kad įvykio vietoje įtariamasis pasakoja, kad vyko konfliktas ir jis gynėsi nuo jo... (duomenys neskelbtini) butas, ketvirtas aukštas. Pareigūnas: Nu tai jis buvo išėjęs į lauką, į koridorių. V. J.: Jau po to įvykio? V. J.: Jo. Pareigūnė: Tai kodėl jis grįžo atgal? V. J.: Todėl, kad sako, kad jam ranka buvo jam prapjauta, sako duok servetėlių. Pareigūnė: Ir pasiliko? V. J.: Jo ir paskui jūs atskakalinot. Pareigūnas: O kas tą kraują pavalė ten? V. J.: Aš. Mes galvojom kablys ten, tą raktą sutvarkys ir... Pareigūnas siūlo V. J. apsirengti šilčiau, apsiauti batus, pasiimti raktus nuo buto, nes reikės eiti prie automobilio. Apžiūrėtas įrašas Nr. 2, vaizdo kamera įrengta ant policijos pareigūno viršutinių rūbų. Pareigūnė: Prieš kiek laiko čia viskas įvyko. V. J.: Nežinau, prieš porą valandų. Pareigūnė: Tai jūs čia per naktį gėrėt? V. J.: Mes visą dieną gėrėm. Vakar ir šiandien. Pareigūnas išeina į koridorių ir kalba telefonu su OVS ir grįžta į butą. Kartu su V. J. eina link tarnybinio automobilio. Apžiūrėtas įrašas Nr. 3, vaizdo kamera įrengta ant policijos pareigūno viršutinių rūbų. Pareigūnas duoda papūsti į alkotesterį. Pareigūnas: du septyni penki, 2,75 (promilės). Apžiūrėtas vaizdo įrašas Nr. 4, vaizdo kamera įrengta ant policijos pareigūno viršutinių rūbų. Pareigūnai ligoninės patalpoje. Pareigūnas: O ten jam įdurta į vidų, ar tik prapjauta? Medikė: Įdurta ir ten kraujuoja. Pareigūnai bando išsiaiškinti, kokie nustatyti pažeidimai. Ateina į gydytojo kabinetą ir teiraujasi dėl G. G.. Gydytojas: Matosi, kad kiaurai praėjo pro pilvo sieną. Šiandien operuos (t. 1, b. l. 50-53).

Kitų objektų (BPC garso įrašo) 2025 m. kovo 24 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – 2025 m. sausio 18 d. BPC 112 garso įrašas. BPC 112 operatorius – 112. Abonentas – Sveiki, norėčiau pranešti, kad čia žmogui negera pasidarė, (duomenys neskelbtini), Vilnius. BPC 112 operatorius: Čia lauke? Abonentas: Viduj, kraujuoja. BPC 112 operatorius: Ten vyras, moteris? Abonentas: Vyras. BPC 112 operatorius: Iš kur kraujuoja? Abonentas: Iš pilvo. BPC 112 operatorius: Tai jam trauma buvo, ar kas atsitiko? Abonentas: Sako, kad peiliu padūrė galimai. BPC 112 operatorius: Peiliu padūrė kažkas jį? Abonentas: Aha. BPC 112 operatorius: Tai čia kitas žmogus atėjo prašyti pagalbos? Abonentas: Jo. BPC 112 operatorius: Čia nuosavas namas, ar bute kažkur? Abonentas: Čia bute. BPC 112 operatorius: Paklauskit, ar tas vyras yra sąmoningas? Ar sąmoningas tas padurtas vyras? Abonentas: Girtas labai, bet sąmonę turi. BPC 112 operatorius: Laiptinėje tas padurtas žmogus ar bute? Abonentas: Bute. BPC 112 operatorius: Kelintam bute paklauskit. Abonentas: (Kalbasi su pranešėju, kad jis lauks lauke). Nežinom tikslai, bet lauke lauks Jūsų. BPC 112 operatorius: Lauks tas vyras, kuris praneša? Abonentas: Jo. BPC 112 operatorius: Tegul pavardę tas vyras pasako, kuris kviečia tarnybas. Abonentas: (Paima ragelį pranešėjas) O. O.. BPC 112 operatorius: Kas jūs tam žmogui esat? Abonentas: Pažįstamas, aš čia pas pažįstamą atėjau, žiūriu kraujuoja žmogus. BPC 112 operatorius: Padurtas peiliu? Abonentas: Taip padurtas peiliu, jo. BPC 112 operatorius: Jūs laukit kieme, gerai? Atvažiuos policija ir greitoji. Abonentas: Gerai, gerai ačiū.

BPC 112 operatorius: Laukit viso gero (t. 1, b. l. 54-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. vasario 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 587/2025(01) užfiksuota, kad G. G. nustatyta: 1.1 poodinė kraujosruva juosmens dešinėje, padaryta kietu, buku daiktų (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos, 2025 m. sausio 18 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 1.2. Pjautinės žaizdos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir dešinio dilbio išoriniame paviršiuje, padarytos kietu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais), labiausiai tikėtina neilgai trukus iki kreipiantis medicininės pagalbos, 2025 m. sausio 18 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1.3. Durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje, padaryta kietu, duriančių- pjaunančių savybių turinčių daiktu (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos, 2025 m. sausio 18 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 1.4. Durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas, pasireiškęs: durtine-pjautine žaizda pilvo sienos kairėje klubinėje srityje, plonosios žarnos sužalojimu, kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, laparotomija ir plonosios žarnos susiuvimu, padarytas kietu, duriančių-pjaunančių savybių turinčių daiktu (- ais), labiausiai tikėtina neilgai trukus iki kreipiantis medicininės pagalbos, 2025 m. sausio 18 d. Šis sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9 punktus kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai nustatyti išvados 1.2-1.4 punktuose padaryti neilgai trukus vienas po kito. Pasisakyti apie poodinę kraujosruvą, nustatytą 1.1 punkte, nėra galimybės, kadangi medicininiuose dokumentuose nėra išsamaus makromorfologinio aprašymo. Visumoje. sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai 1.1, 1.2 ir 1.3 išvados punktuose nustatyti sužalojimai būtų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nustatytas 1.4 išvados punkte, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9 punktus, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje, sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi. Neatmetama galimybė, kad pjautinės žaizdos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir dešinio dilbio išoriniame paviršiuje, galėjo būti padarytos prisidengiant rankomis. Sužalojimas nustatytas išvados 1.1 punkte, padarytas mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Sužalojimai nustatyti išvados 1.2 punkte, padaryti mažiausiai 2-iem trauminiais poveikiais. Sužalojimas nustatytas išvados 1.3 punkte, padarytas mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Sužalojimas nustatytas išvados 1.4 punkte, padarytas mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Sužalojimas nustatytas išvados 1.1 punkte, padarytas kietu, buku daiktu (ais). Sužalojimai nustatyti išvados 1.2 punkte padaryti kietu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (ais). Sužalojimai nustatyti išvados 1.3-1.4 punktuose padaryti kietu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais). Neatmetama galimybė, kad išvados 1.2, 1.3 ir 1.4 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu daiktu. Sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai, todėl detaliau pasisakyti, apie įrankio (-ių) formą ir dydžius nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva juosmens dešinėje galėjo būti padaryta nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į kietą, buką daiktą (-us). Mažai tikėtina, kad kiti nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienkartinio griuvimo metu (t. 1, b. l. 76-79).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pažymėtina, kad veika gali būti kvalifikuojama pagal minėto straipsnio 1 dalį tuomet, kai yra nustatytas šio sunkaus nusikaltimo sudėties požymis – padariniai, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas ar susargdinimas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ar neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

BK XVIII skyriaus „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“ BK 135, 138, 140 straipsniuose nustatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (toliau – ir Taisyklės) sunkus sveikatos sutrikdymas yra regos, klausos, kalbos ir kitų funkcijų netekimas ar kitoks sunkus suluošinimas. Pagal Taisyklių 6.6 punktą, sunkus sveikatos sutrikdymas yra kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai.

Šioje baudžiamojoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad bylai aktualiu laiku - 2025 m. sausio 18 d. nukentėjusysis G. G. lankėsi kaltinamojo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės viso proceso metu neginčijo pats kaltinamasis V. J., patvirtinęs, kad jį su nukentėjusiuoju G. G. jau pakankamai ilgą laiką sieja draugiški tarpusavio santykiai, jie pabendrauja, o 2025 m. sausio 18 d. nukentėjusysis lankėsi jo gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 107-109, 113-114, 183-189). Analogiškos pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi ir nukentėjusysis G. G., kuris taip pat patvirtino, kad jį su kaltinamuoju V. J. sieja draugiški tarpusavio santykiai ir 2025 m. sausio 18 d. jis pats atvyko į pastarojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 66-68, 183-189). Pirmiau aptartus ir esminėse aplinkybėse sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat patvirtino ir liudytojo O. O. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jam 2025 m. sausio 18 d. lankantis pas V. J., pastarojo gyvenamojoje vietoje buvo ir nukentėjusysis G. G. (t. 1, b. l. 62-63, 192-196).

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir dėl to, kad 2025 m. sausio 18 d. įvykusio nukentėjusiojo G. G. apsilankymo pas kaltinamąjį metu, šie vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje tarp jų įvyko konfliktas. Šios aplinkybės viso proceso metu neginčijo pats kaltinamasis V. J., patvirtinęs, kad bylai aktualiu laiku jis kartu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, o po tam tikro laiko tarp jų įvyko nesutarimai (t. 1, b. l. 107-109, 113-114, 183-189). Ją įrodo ir paties nukentėjusiojo G. G. parodymai, kuriuose jis taip patvirtino, kad jo apsilankymo pas kaltinamąjį tikslas buvo alkoholio vartojimas, kurio jie suvartojo pakankamai didelį kiekį, todėl jis visų aplinkybių tiksliai neprisimena, tačiau tikrai pamena, kad vartojant alkoholį jis su V. J. susipyko (t. 1, b. l. 66-68, 183-189). Be kita ko, alkoholio vartojimo bylai aktualiu laiku aplinkybę, o taip pat ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo nesutarimų faktą, įrodo ir liudytojo apklausto O. O. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad jam lankantis pas V. J., šis kartu su G. G. vartojo alkoholinius gėrimus, o tam tikrų metu tarp jų prasidėjo konfliktas, todėl jis (O. O.) iš kaltinamojo buto pasišalino (t. 1, b. l. 62-63, 192-196). Galiausiai, kaltinamojo įvykio metu vartoto alkoholio aplinkybę taip pat įrodo ir pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų panaudoto alkotesterio rodmenų fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad kaltinamajam V. J. buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 53).

Svarbu ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje nekilo ginčas ir dėl to, kad kaltinamasis V. J. bylai aktualiu laiku ir vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo peilį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu jis pasiėmė peilį ir G. G. dūrė į pilvą, taip pat rankas (t. 1, b. l. 107-109, 113-114, 183-189). Analogiškos pozicijos viso proceso metu laikėsi ir nukentėjusysis G. G., kuris patvirtino, kad 2025 m. sausio 18 d. vartojant alkoholį su V. J., tarp jo ir pastarojo įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis, paėmęs peilį, jam dūrė į pilvą (t. 1, b. l. 66-68, 183-189). Faktą, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas (panaudotos peilis) patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. vasario 20 d. specialisto išvada Nr. G 587/2025(01), kurioje, be kita ko, konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo padarytos pjautinės kairės plaštakos, dešinio dilbio žaizdos, taip pat durinis – pjautinis pilvo sužalojimas, kurie vyra vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 76-79). Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla objektyvių abejonių, kad būtent dėl kaltinamojo V. J. nusikalstamų veiksmų – peilio panaudojimo, nukentėjusiajam G. G. buvo sukelti neigiami padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai reiškia, kad tarp kaltinamojo V. J. bylai aktualiu laiku ir vietoje atliktų veiksmų ir jų pasėkoje atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teigė, kad nežino kokiomis aplinkybėmis G. G. buvo padaryta durtinė – pjautinė žaizda krūtinės ląstos nugarinėje pusėje. Be kita ko, pasak kaltinamojo V. J., jo bylai aktualiu laiku pasireiškęs elgesys buvo sąlygojamas jo gynybos nuo pavojingo nukentėjusiojo G. G. kėsinimosi.

Teismas, įvertinęs šiuos tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo pateiktus parodymus kitų proceso dalyvių, o taip pat ir rašytinės bylos medžiagos kontekste, neturi pagrindo sutikti tiek su pastarųjų pozicija dėl durtinės žaizdos nukentėjusiojo nugarinėje pusėje, tiek dėl būtinosios ginties situacijos.

Aptariant kaltinamajam inkriminuotą aplinkybę dėl durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstos nugarinėje pusėje, pažymėtina, jog tiek kaltinamasis V. J., tiek nukentėjusysis G. G. viso proceso metu teigė, kad visų 2025 m. sausio 18 d. įvykusio konflikto aplinkybių jie tiksliai neprisimena dėl tą dieną suvartoto alkoholio kiekio. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. J. neginčijo, kad dūrė nukentėjusiajam G. G. į pilvą, taip pat neginčijo, kad artinantis nukentėjusiajam šiam galėjo perbraukti peiliu per rankas, tačiau visiškai nieko neužsiminė apie nukentėjusiojo sužalojimą nugarinėje krūtinės ląstos pusėje. Priešingai, jis tik nurodė, kad nesuprato kokiu būdu peilio geležtė įsmigo į G. G. pilvą ir kas vyko iki to tiksliai paaiškinti negalėjo, tačiau pažymėjo, kad kaip tą padarė neprisimena (t.1, b. l. 107-109, 113-114). Iš esmės analogiškos pozicijos kaltinamasis laikėsi ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kur nurodė, kad negali paaiškinti kokiomis aplinkybėmis pas nukentėjusįjį G. G. atsirado žaizda nugarinėje krūtinės ląstos pusėje. Teigė, kad galimai pats nukentėjusysis kaip nors pats susižalojo į jo laikytą peilį, tačiau visų konflikto detalių jis neprisiminė (t. 1, b. l. 183-189). Aptariamos žaizdos atsiradimo aplinkybės negalėjo paaiškinti ir nukentėjusysis G. G., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apie šį sužalojimą pats nieko nenurodė, o atsakydamas į teismo klausimus, svarstė, kad galimai šis sužalojimas atsirado ir anksčiau bei ne dėl kaltinamojo veiksmų (t. 1, b. l. 66-68, 183-189). Pažymėtina, jog nors tiek nukentėjusysis G. G., tiek kaltinamasis V. J. negalėjo tiksliai paaiškinti durtinės – pjautinės žaizdos atsiradimo nukentėjusiojo krūtinės ląstos nugarinėje pusėje, tačiau atlikus pastarojo medicininį tyrimą, nustatyta, kad šis sužalojimas galėjo atsirasti bylai aktualiu laiku – 2025 m. sausio 18 d., o jį sugretinus su visais kitais, teismo jau paminėtais sužalojimais, pripažinta, kad jis galėjo būti padarytas tuo pačiu duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, neilgai trukus po kitų sužalojimų (t. 1, b. l. 76-79). Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta šią išvadą parengusi specialistė taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam G. G. nugarinėje krūtinės ląstos pusėje nustatyta žaizda yra vertinama kaip pjautinė žaizda ir ji galėjo būti padaryta 2025 m. sausio 18 d., kadangi nebuvo nustatyta jokių požymių, liudijančių apie šios žaizdos ankstesnį atsiradimą – nebuvo nustatytas jos gijimo procesas (t. 1, b. l. 192-196).

Sugretinus pirmiau aptartų įrodymų visumą, o būtent – pakankamai lakoniškus ir nekonkrečius kaltinamojo V. J. ir nukentėjusiojo G. G. parodymus dėl įvykio metu suduotų smūgių skaičiaus; taip pat neginčijamai nustatytą šių proceso dalyvių apsvaigimą įvykio metu, kas turėjo įtakos įvykių suvokimui ir prisiminimui; taip pat aiškų ir detalizuotą specialisto išvados turinį, kuris buvo patvirtintas bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustos specialistės paaiškinimais, teismui nekyla jokių objektyvių abejonių, kad kaltinamasis V. J. 2025 m. sausio 18 d. panaudodamas peilį, nukentėjusiajam G. G., be kita ko, padarė ir durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje nugarinėje pusėje.

Aptariant kaltinamojo V. J. iškeltą versiją dėl peilio panaudojimo G. G. atžvilgiu išimtinai gynybiniais tikslais, svarbu atkreipti dėmesį į šiuo klausimu aktualų teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-350-222/2015, 2K-31-788/2015, 2K-96-303/2020, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568-139/2015, 2K-9-719/2018, 2K-142-303/2021, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023 ir kt.). Be to, tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-654/2024). Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-64-696/2017).

Kaip buvo paminėta pirmiau, teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje – 2025 m. sausio 18 d., apie 10.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo V. J. ir nukentėjusiojo G. G., šiems vartojant alkoholinius gėrimus, įvyko konfliktas. Kita vertus, byloje neginčijamai nustatyta, kad šio konflikto metu panaudoto smurto aplinkybę matė tik šio konflikto tiesioginiai dalyviai – kaltinamasis V. J. ir nukentėjusysis G. G.. Jokie kiti asmenys, įskaitant ir tam tikru metu kaltinamojo bute 2025 m. sausio 18 d. besilankęs liudytojas O. O., paties fizinio smurto panaudojimo fakto nematė, todėl sprendžiant klausimą dėl būtinosios ginties sąlygų yra būtina remtis išimtinai kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, kurie, pastebėtina, nebuvo itin detalūs ir tam tikrose aplinkybės skiriasi.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kaltinamasis V. J. neneigė, kad nukentėjusiojo G. G. atžvilgiu panaudojo peilį, tačiau nurodė, kad tą darė gindamasis. Pasak kaltinamojo, G. G. vaikystėje persirgo liga, dėl kurios išgėręs tapdavo neprognozuojamas. Be kita ko, jis yra žymiai stambesnis nei jis (V. J.). Kaltinamasis negalėjo tiksliai nurodyti dėl kokių priežasčių tarp jo ir G. G. įvyko konfliktas, tačiau, jog teigimu, būtent G. G. pirmasis panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu – buvo paėmęs jį už kaklo, tačiau kaltinamasis tuo metu palei sieną išslydo į virtuvę, kur paėmė peilį, po ko nukentėjusysis G. G. pradėjo mosikuoti rankomis. Kokiu būdu ir kada jis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo peilį, V. J. tiksliai nurodyti negalėjo, tik teigė, kad jie abudu pajuto, kad peilis įsmigo nukentėjusiajam į pilvą (t. 1, b. l. 183-189). Iš esmės panašius parodymus kaltinamasis V. J. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kur teigė, kad nukentėjusysis G. G. visiškai be paaiškinamos priežasties sugriebė jį už kaklo ir nustūmė į koridoriaus sieną, po ko jis nuėjo į virtuvę ir pasiėmė peilį, norėdamas G. G. pagąsdinti. Pasak kaltinamojo, pastarasis tuo metu jam užsimojo, norėdamas trenkti į veidą, tikėtina tuo metu G. G. ir perbraukė rankomis per jo laikytą peilį. Po ko, G. G. ir toliau ėjo link jo ir neaišku kokiomis aplinkybėmis peilio geležtė įsmigo į nukentėjusiojo pilvą (t. 1, b. l. 107-109, 113-114). Svarbu ir tai, jog kaltinamasis V. J., paaiškinimus dėl 2025 m. sausio 18 d. įvykių, pateikė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Policijos pareigūnų įvykio metu užfiksuotų vaizdo įrašų 2025 m. gegužės 13 d. apžiūros protokole detalizuota, kad kaltinamasis V. J., atsakydamas į pareigūnų klausimus, negalėjo tiksliai nurodyti kas įvyko, tiesiog teigė, kad įvyko konfliktas, kurio metu jis su G. G. „susikabino“. Pasak kaltinamojo, G. G. yra stambesnis, pradėjo su kumščiais, todėl jam reikėjo gintis (t. 1, b. l. 50-53). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. G. teigė, kad pirmasis fizinį smurtą jo atžvilgiu pradėjo naudoti kaltinamasis V. J. ir tik tada, kai šis jam įdūrė peiliu į pilvą, jis V. J. paėmė už kaklo (t. 1, b. l. 66-68). Tuo tarpu apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusysis pripažino, kad išgertuvių su kaltinamuoju V. J. metu jam prasidėjo kažkokia agresija, dėl kurios tarp jo ir V. J. įvyko grumtynės. Nukentėjusysis tiksliai negalėjo pasakyti, bet neatmetė galimybės, kad jis pirmas galėjo kaltinamąjį paimti už kaklo, todėl šis ir gynėsi (t. 1, b. l. 183-189).

Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų ir tarpusavyje sugretintų nukentėjusiojo ir kaltinamojo viso proceso metu duotų parodymų, teismui nekyla objektyvių abejonių, kad nukentėjusysis G. G. buvo tas asmuo, kuris pirmasis panaudojo fizinį smurtą. Būtent jis buvo tas asmuo, kuris sugriebė kaltinamąjį už kaklo. Kita vertus, nei pats kaltinamasis V. J., nei nukentėjusysis G. G. viso proceso metu nedetalizavo kokio pobūdžio tai buvo kaklo sugriebimas. Be kita ko, nei atvykus policijos pareigūnams, nei vėlesnėje proceso stadijoje kaltinamasis V. J. jokiais sužalojimais nesiskundė ir šie, bendraujant tiek su pareigūnais, o vėliau ir apklausiant kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo pastebėti. Juo labiau, kaip matyti iš pirmiau aptartų proceso dalyvių parodymų, po to, kai nukentėjusysis G. G. suėmė kaltinamąjį V. J. už kaklo, šis buvo paleistas, spėjo nusigauti iki virtuvės, kur paėmė peilį ir jį panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu. Esant tokiai teismo nustatytai įvykių chronologijai, pripažintina, kad nukentėjusiojo G. G. veiksmai iš tikrųjų nebuvo tinkami, kėlė pavojų kaltinamajam, tačiau jau jiems nutrukus ir kaltinamajam pasišalinus nuo nukentėjusiojo, šis griebėsi peilio ir šį panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu. Akivaizdu, kad pastarojo pasirinka nukentėjusiojo atgrasymo priemonė buvo neproporcinga, nukreipta į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas, o ir momentas, kai tai buvo padaryta, jau nebuvo aktualus. Todėl teismo vertinimu, visos šios nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis V. J. bylai aktualiu laiku ir vietoje veikė būtinosios ginties sąlygomis. Be kita ko, nesant būtinosios ginties situacijos, kaltinamojo V. J. ne mažiau nei 3 duriamųjų ir pjaunamųjų veiksmų, panaudojus peilį, atlikimas į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbias vietas, negali būti vertinamas ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas.

Apibendrinus pirmiau aptartą, pripažintina, kad kaltinamasis V. J. bylai aktualiu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuotą ir BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o jo kaltė yra įrodyta visiškai.

Dėl skirtino bausmės

Įstatymų leidėjas už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatė išimtinai vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).

Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. J. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – kaltinamasis padarė vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtiną nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 135 straipsnio 1 dalis), nukreiptą į kito žmogaus sveikatą. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo G. G. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaip buvo paminėta teismo nuosprendžio dalyje, kurioje buvo aptartas kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, neginčijamai nustatyta, kad būtent nukentėjusysis buvo tas asmuo, kuris pirmas panaudojo fizinį smurtą kaltinamojo atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad būtent tokių veiksmų atlikimas įtakojo ir nusikalstamą kaltinamojo V. J. elgesį. Be kita ko, teismo vertinimu, kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvina ir tai, kad šis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis viso proceso metu neginčijo, kad sužalojo nukentėjusįjį jam inkriminuotu būdu, nurodė, kad nukentėjusiojo G. G. jau atsiprašė, o šis jam atleido, ką, be kita ko, patvirtino ir pats nukentėjusysis. Nepaneigtina, jog pasak V. J., jis jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko gindamasis, tačiau vien tai nelaikytina aplinkybe paneigiančia jo prisipažinimą. Akivaizdu, kad tokie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad šis iš esmės pripažino esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes, o nesutikimas su veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime, pastarojo prisipažinimo nepaneigia. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020, Nr. 2K-132-976/2023).

Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina, jog V. J. anksčiau neteistas. Pastarojo atžvilgiu 2023 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau prokuroro 2023 m. spalio 16 d. nutarimu, kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindais – proceso šalims susitaikius (t. 1, b. l. 117). Po šioje byloje aptariamų įvykių, kaltinamojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, taip pat nebuvo priimti ir apkaltinamieji sprendimai kitose baudžiamosiose byloje. Pažymėtina, jog kaltinamasis V. J. anksčiau baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ar alkoholio vartojimą viešoje vietoje, visos paskirtos baudos apmokėtos (t. 1, b. l. 119-121). Kaltinamasis šiuo metu (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 118), turi tik 30 procentų darbingumą (t. 1, b. l. 169), turi psichologinių sveikatos sutrikimų, be kita ko, susijusių su alkoholio vartojimu, anksčiau dėl turimų sutrikimų gydėsi (t. 1, b. l. 134, 172-179).

Visi pirmiau paminėti ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis V. J. nėra sistemingas teisės pažeidėjas, o jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta alkoholio vartojimo ir asmens turimų psichikos sveikatos problemų. Todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. J. izoliavimas nuo visuomenės, kaip tą numato BK 135 straipsnio 1 dalies sankciją, užtikrintų tik vieną iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų – nubaudimą, tačiau visi kiti paminėtoje normoje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir teisingumo principo įgyvendinimą, nebūtų užtikrinti.

Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Pažymėtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo naują BK 75 straipsnio redakciją, laikytina asmens teisine padėtį palengvinančiu įstatymu, kuri šio straipsnio 4 dalyje numatė galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. taip pat įsigaliojo naujoji BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija, laikytina asmens teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu, kuri numato, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

Nepaneigtina, kad kaltinamasis V. J. padarė sunkų nusikaltimą, nukreiptą į vieną iš labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, - žmogaus sveikatą, tačiau vien ši aplinkybė negali būti suabsoliutina. Kaip matyti iš pirmiau aptartų tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių, pastarasis po peilio panaudojimo G. G. atžvilgiu iš įvykio vietos nesišalino, jam teikė priemonės kraujui sustabdyti – servetėles, rankšluosčius. V. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, o ir nukentėjusysis G. G. patvirtino, kad įvykio metu pats elgėsi agresyviai – kaltinamąjį išprovokavo, ir jokių pretenzijų V. J. neturi, jam atleido, be kita ko, pastarasis ir civilinio ieškinio šioje byloje nėra pareiškęs. Iki šioje byloje aptariamų įvykių V. J. teistas nebuvo, nors pastarojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, tačiau šis buvo nutrauktas proceso šalims susitaikius, o kaltinamasis po šių įvykių aktyviai gydėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudarytas gydymo planas (t. 1, b. l. 172-179). Be kita ko, nors kaltinamasis ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius pažeidimus, o visas paskirtas baudas yra apmokėjęs. Svarbu ir tai, po byloje aptariamų įvykių kaltinamojo atžvilgiu naujų ikiteisminių nebuvo pradėta, taip pat nebuvo priimti nauji apkaltinamieji nuosprendžiai. Be kita ko, kaltinamasis pripažino byloje pareikštą civilinį ieškinį, tačiau nurodė, kad greitu metu jo atlyginti negalės, kadangi jam yra nustatytas tik 30 procentų darbingumas, keli (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kuriems yra būtinas sistemingas gydymas ir gydytojo konsultacijos.

Teismo vertinimu, visos šios aptartos ir bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, sudaro objektyvų pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. J. paskyrus 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, atidedant 3 metams su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais. Teismo vertinimu, kaltinamojo asmenybė ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis nesiekia to pavojingumo, kurį numatė įstatymų leidėjas, BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtindamas išimtinai vienos rūšies bausmę, todėl nagrinėjamu atveju kaltinamąjį yra tikslinga nuo visuomenės neizoliuoti.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam V. J. skirtinos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 3 metų paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 bei 10 punktuose numatytos priemonės – 1) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. sausio 18 d., 12.50 val. iki 2025 m. sausio 20 d., 12.06 val. (dvi dienas) (t. 1, b. l. 92-95, 96-97). Šis kaltinamojo laikino sulaikymo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, įskaitytinas į pastarajam skirtinos bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Įvertinus tai, kad kaltinamojo šioje byloje padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, kaltinamajam V. J., kartu su bausme, yra tikslinga skirti ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas 1 metų laikotarpiui.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 894,17 Eur turtinės žalos atlyginimo už G. G. suteiktas medicinines paslaugas (difterijos, stabligės vakcina, pilvo ertmės procedūros, atliekamos dėl dauginių sunkių traumų) (t. 1, b. l. 82-86).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš šiame nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad dėl nukentėjusiojo patirtų ir kaltinamojo padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kurioje buvo suteiktos 7 894,17 Eur vertės medicininės paslaugos. Tokiu būdu Valstybinė teritorinė ligonių kasa nukentėjusiajam suteikė 7 894,17 Eur vertės paslaugas, kurios civiliniam ieškovui nebuvo tinkamai atlygintos. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių (turtinės žalos) bei kaltinamojo V. J. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad 7 894,17 Eur suma priteistina iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai.

Be kita ko, civilinis ieškovas civiliniame ieškinyje iš kaltinamojo prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą dėl kaltinamojo veiksmų civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei loginių kasai padarytos turtinės žalos faktą, iš kaltinamojo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško įvykdymo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. J. buvo paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 115-116), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,:

1. keturios nuoplovos, supakuotos į keturis atskirus vokus, rankšluostis supakuotas į paketą, vienkartinė servetėlė, supakuotą į paketą, perduotos saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 9, Nemenčinės II k., Vilniaus rajonas, sunaikintini;

2. Paketas, kuriame yra pilkos spalvos kelnės, mėlynos spalvos, dryžuotas megztinis, perduotas į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 9, Nemenčinės II k., Vilniaus rajonas, grąžintinas nukentėjusiajam G. G.;

3. kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo ir garso įrašais (esantį tomo viršelio gale), paliktinas saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis bei įvertinus tai, kad kaltinamojo V. J. įvykio metu turėtas ir panaudotas peilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, šis, perduotas į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 9, Nemenčinės II k., Vilniaus rajonas, konfiskuotinas ir sunaikitinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. (V. J.), asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 2, 4 bei 5 dalimis, V. J. paskirtos 1 metų ir 6 mėnesių atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 ir 10 punktuose – 1) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į V. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme nuo 2025 m. sausio 18 d., 12.50 val. iki 2025 m. sausio 20 d., 12.06 val. (dvi dienas) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje, ir įpareigoti V. J. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Valstybinės teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš V. J. 7 894,17 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir septyniolikos euro centų) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už G. G. gydymą“.

Iš V. J. priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 894,17 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir septyniolikos euro centų) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo Valstybinės teritorinės ligonių kasos naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus,:

1. keturias nuoplovas, supakuotos į keturis atskirus vokus, rankšluostis supakuotas į paketą, vienkartinė servetėlė, supakuotą į paketą, perduotos saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 9, Nemenčinės II k., Vilniaus rajonas, sunaikinti;

2. paketą, kuriame yra pilkos spalvos kelnės, mėlynos spalvos, dryžuotas megztinis, perduotas į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 9, Nemenčinės II k., Vilniaus rajonas, grąžinti nukentėjusiajam G. G..

3. kompaktinį diską su jame esančiais vaizdo ir garso įrašais (esantį tomo viršelio gale), palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, peilį, saugomą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 9, Nemenčinės II k., Vilniaus rajonas, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.