- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2-378-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00097-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Besmegeniai‘‘ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl pirkimo sąlygų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškinio, atsiliepimų esmė
1. Ieškovė UAB ,,Besmegeniai‘‘ ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovės nurodyti pirkimo sąlygų reikalavimai yra neteisėti, nepakankamai apibrėžti, neaiškūs, dviprasmiški, neproporcingi; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą Nr. 670437 „Telšių miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir eksploatavimo (vaizdo duomenų perdavimo, įrangos techninės priežiūros bei aptarnavimo) paslaugos“ atviro konkurso būdu. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės pateiktu atsakymu į jos pretenziją, nepraleisdama VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, teikia ieškinį dėl neaiškių, neteisėtų pirkimo sąlygų reikalavimų. Ieškovo nuomone, vykdant pirkimą, yra pažeidžiami VPĮ įtvirtinti skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai ribojama tiekėjų konkurencija (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis), o pirkimo sąlygos nėra pakankamai aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
3. VPĮ 17 str. įpareigoja perkančiąsias organizacijas užtikrinti, kad, vykdant pirkimą, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, taip pat siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. VPĮ 35 str. 4 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.
4. Pagal skaidrumo principą pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški. Tai leistų tiekėjams vienodai juos aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta). Taigi pirkimo sąlygų aiškumas užtikrina ne tik tiekėjų tinkamą jų supratimą, bet ir pačios perkančiosios organizacijos galimybę įvertinti tiekėjų pasiūlymų atitiktį joms ir dėl to priimti teisėtus sprendimus. Pažymėtina, kad tiekėjus dominanti informacija (pvz., bendra sutarties vertė) ar įvairūs reikalavimai (pvz., specifikacijų apimtis) turi būti nustatomi iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (Teisingumo Teismo 2007 m. sausio 18 d. Sprendimas Auroux ir kt., C‑220/05, Rink. p. I‑385). Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose privalo aiškiai apibrėžti iškeltus reikalavimus, ypač abstrakčius, nes kiekvienu atveju jų samprata gali skirtis, taip pat kaip įmanoma tiksliai nurodyti, kokios informacijos iš tiekėjų reikalaujama, jiems siekiant pagrįsti pasiūlymų atitiktį.
5. Pirkimo sąlygų 4.11.1 p. prie Techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimų nurodyta, kad tiekėjas privalo turėti: 1) ne mažiau kaip 1 specialistą, turintį siūlomų diegti vaizdo kamerų gamintojo sertifikatą, suteikiantį teisę diegti ir aptarnauti vaizdo stebėjimo kameras; 2) ne mažiau kaip 1 specialistą, turintį siūlomos diegti vaizdo kamerų valdymo programinės įrangos gamintojo sertifikatą, suteikiantį teisę pagal užsakovo pateiktus reikalavimus paruošti ir įdiegti naujos vaizdo stebėjimo sistemos daugiafunkcinę valdymo platformą. Atitikimą kvalifikacijos reikalavimams įrodantys dokumentai: 1) ir 2) punktuose nurodytų sertifikatų ir/ar lygiaverčių dokumentų, patvirtinančių atitiktį nurodytiems reikalavimams, kopiją (-as); pateikiami skenuoti dokumentai elektroninėje formoje.
6. VPĮ 47 str. 7 d. nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija), 17 p. nustatyta: technikos specialistai ir techninės organizacijos, vykdysiantys pirkimo sutartį, nepaisant jų pavaldumo tiekėjui, ypač atsakingi už kokybės kontrolę. Darbų pirkimo atveju – technikos specialistai ir techninės organizacijos, kuriuos rangovas kvies vykdyti sutartį. Pažymėtina, kad pirkimo sutarties vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos turėti tam tikrus technikos specialistus. Pagal pirkimo sąlygų techninių specifikacijų reikalavimus šiuo pirkimu siekiama įsigyti išimtinai Axis kameras, todėl kvalifikaciniai reikalavimai dėl gamintojo sertifikuoto specialisto riboja konkurenciją. Akivaizdu, kad pirkimo sąlygų 4.11.1 p. reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinkantis VPĮ reikalavimų.
7. Pirkimo sąlygų 4.11.2. p. nustatyta, jog tiekėjas per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo dienos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti tinkamai: 1) įvykdęs/vykdo bent 1 ar kelias vaizdo duomenų perdavimo ir aptarnavimo paslaugų sutartį (-is), kuria (-iomis) buvo įdiegta, aptarnauta ar aptarnaujama ne mažiau kaip 40 vaizdo stebėjimo kamerų, sumontuotų lauko sąlygomis; 2) įvykdęs ne mažiau nei 1 sutartį, kurios vykdymo metu buvo sukonfigūruota ir įdiegta vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės įranga ne mažiau kaip 20 vaizdo stebėjimo kamerų. Tiekėjas turi pateikti: 1) per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo dienos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų/vykdomų sutarčių, nurodytų 1) punkte ir įvykdytų sutarčių nurodytų 2) punkte, sąrašą. Sąraše turi būti nurodomas suteiktų paslaugų pavadinimas ir apibūdinimas/įdiegta įranga, nurodant aptarnautos/įdiegtos įrangos (vaizdo stebėjimo kamerų) skaičių, sutarties vykdymo pražios ir pabaigos datos (metai, mėnuo, diena), užsakovo identifikavimo duomenys; 2) tiekėjas pateikia užsakovų pažymas apie tai, kad: - pirmame punkte (1) nurodytos sutartys įvykdytos/vykdomos tinkamai; - antrame punkte (2) nurodytos sutartys įvykdytos tinkamai. Pažymose turi būti nurodytas suteiktų paslaugų pavadinimas, įdiegta įranga, nurodytas aptarnautos/įdiegtos įrangos (vaizdo stebėjimo kamerų) skaičius, sutarties vykdymo pradžios ir pabaigos datos (metai, mėnuo ir diena), informacija, ar sutartys įvykdytos/vykdomos tinkamai, bei užsakovo kontaktiniai duomenys (užsakovo įgalioto asmens tel. Nr., fakso Nr., el. p. (ir kt.)). Pateikiami skenuoti dokumentai elektroninėje formoje.
8. VPĮ 47 str. 7 d. nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija) 16 p. nustatyta: jeigu pirkimo objektas yra nedalomas (pavyzdžiui, perkamas vienos informacinės sistemos kūrimas ir (ar) diegimas ir (ar) modernizavimas, vieno pastato projektavimas ir panašiai) arba kai pirkimo sutartis bus sudaroma dėl galutinio rezultato sukūrimo, arba kai negalima nustatyti ar tinkamai pristatytos ir sumontuotos, suteiktos paslaugos, ar atlikti darbai, kol nėra galutinio rezultato (toliau – nedalomas pirkimo objektas), gali būti reikalaujama užbaigto galutinio rezultato patirties. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto. Laikoma, kad galutinis rezultatas pasiektas, kai yra pristatytos pagrindinės prekės, suteiktos pagrindinės paslaugos, atlikti svarbiausi darbai. Pavyzdžiui, „Per paskutinius 3 metus tiekėjas turi būti sukūręs arba modernizavęs bent vieną informacinę sistemą, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 1 000 000 Eur”. Jeigu pirkimo objektas yra sudėtinis ir (ar) dalus (pavyzdžiui, perkami kelių objektų kadastriniai matavimai, nevienkartinio maitinimo ar valymo paslaugos) ir (ar) bus sudaroma tęstinio pobūdžio pirkimo sutartis, kai prekių pristatymo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminas yra nevienkartinis (pavyzdžiui, prekės turės būti pristatytos ne visos iš karto, o dalimis, tada, kai atsiras poreikis arba jei sudaroma preliminarioji sutartis), tiekėjai patirtį gali įrodinėti tiek baigtomis sutartimis, tiek nebaigtų vykdyti sutarčių jau įvykdytomis dalimis. Pavyzdžiui, kai perkamos reguliaraus (nuolatinio) atliekų išvežimo, valymo paslaugos, kanceliarinių, medicininių prekių tiekimas ir panašiai. Akivaizdu, kad vienas iš pirkimo sąlygų 4.11.2 p. papunkčio reikalavimų neatitinka Metodikos nuostatų, kadangi pirkimo objektas negali būti vienu metu ir dalus ir nedalus, t. y. atitinkami reikalavimai dėl sutarties/sutarčių (ne)baigtumo (įvykdyta ar vykdoma) šiuose papunkčiuose turi būti identiški.
9. Pirkimo sąlygų 4.11.3 p. nustatyta, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus ar per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) yra sėkmingai įvykdęs/vykdo bent 1 ar daugiau vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimo, vaizdo duomenų perdavimo, vaizdo įrangos priežiūros paslaugų teikimo sutartį (-tis), kurios (-ių) įvykdyta bendra vertė ne mažesnė kaip 140.000,00 Eur be PVM. Turi būti pateikiama: 1) tiekėjas pateikia per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų (ir) ar vykdomų vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimo, vaizdo duomenų perdavimo, vaizdo įrangos priežiūros paslaugų teikimo sutarčių sąrašą, užpildant 5 priede pridedamą formą; 2) tiekėjas pateikia užsakovų pažymas apie tai, kad vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimo, vaizdo duomenų perdavimo, vaizdo įrangos priežiūros paslaugų teikimo sutartys buvo įvykdytos (ir) ar vykdomos tinkamai. Pažymose turi būti nurodyta paslaugų teikimo vertė, data ir vieta, ar tinkamai atliktos, bei užsakovo kontaktiniai duomenys: užsakovo įgalioto asmens tel. nr., fakso nr., el. p. (ir kt.). Pateikiami skenuoti dokumentai elektroninėje formoje.
10. VPĮ 47 str. 7 d. nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija) 16 p. nustatyta: reikalavimas gali būti apibrėžiamas pasiektu rezultatu (pavyzdžiui, pastatytas tam tikras inžinerinis įrenginys, suteiktos tam tikros paslaugos), pinigine verte ar kitais požymiais – pirkimo vykdytojas turi patirtį apibrėžti ne visais galimais, bet tik būtinais kriterijais. Apibrėžiant reikalavimą verte, pirkimo vykdytojas turi nurodyti, kad ji skaičiuojama eurais be PVM. Apibrėžiant reikalavimą verte, kiekiu, apimtimi (plotas, ilgis, kiekis ir kt.), reikalaujama patirties reikšmė paprastai turi būti ne daugiau kaip 0,7 dydžio, lyginant su numatoma atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų verte, kiekiu, apimtimi. Šis kvalifikacijos reikalavimas neturi būti siejamas su visais galimais parametrais (verte, kiekiu, apimtimi ir pan.), o tik su tokiais, kurie geriausiai įrodo tiekėjo patirtį. Pirkimo sąlygų 4.11.2 p. ir 4.11.3 p. kvalifikaciniai reikalavimai siejami tiek su kiekiu, apimtimi, tiek ir su verte, todėl yra pertekliniai ir neatitinkantys Metodikos nuostatų.
11. Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje Projekto aiškinamasis raštas, Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bendrieji techniniai reikalavimai nurodoma, kad esama vaizdo stebėjimo sistemos įranga demontuojama ir perduodama užsakovui arba jų nurodymu utilizuojama. Taigi, minėtas pirkimo sąlygų reikalavimas yra dviprasmiškas ir neapibrėžtas. Pateikti du galimi variantai, kurie skiriasi išlaidų atžvilgiu. Perdavus užsakovui – nepatiriama išlaidų, utilizavimo atveju – patiriama.
12. Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje Projekto aiškinamasis raštas, Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bendrieji techniniai reikalavimai nurodoma, kad taip pat reikalinga įdiegti vaizdo kamerų peržiūros ir analizės programinę įrangą į kitą Telšių rajono savivaldybės atsakingų darbuotojų pateiktą kompiuterinę įrangą bei apmokyti vartotojus naudotis sistema (bus nurodyta įrengimo metu). Minėtas pirkimo sąlygų reikalavimas yra dviprasmiškas ir neapibrėžtas. Nenurodyta, į kokį kiekį kompiuterinės įrangos turi būti įdiegta programinė įranga, nors tai akivaizdžiai susiję su tiekėjo galimais finansiniais ir administraciniais ištekliais. Nors atsakovė, pateikdama atsakymą į pretenziją, nurodė, kad šį pretenzijos reikalavimą iš dalies tenkina ir tikslina pirkimo sąlygas, tačiau pateiktas pirkimo sąlygų patikslinimas nelaikytinas atitinkančiu VPĮ reikalavimus, kadangi kiekis „ne daugiau nei į 5 kompiuterinės įrangos vienetus“ nėra tinkamai apibrėžtas ir tikslus.
13. Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos centrinei įrangai nurodoma: punkte Nr. 12 Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai, papunktyje Nr. 12.6 nurodoma, kad „programinė įranga turi būti legali, licencijos turi padengti visas sistemoje naudojamas kameras. Turi būti galimybė visą paslaugų teikimo laikotarpį plėsti kamerų skaičių įsigyjant papildomas licencijas“. Šis reikalavimas yra neapibrėžtas, nenurodytas joks galimas preliminarus (nei kiekiais, nei procentais) kiekis galimos plėtros.
14. Punkte Nr. 12 Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai, papunktyje Nr. 12.7 nurodoma, kad ,,tiekėjas turi pateikti programinės įrangos eksploatacijai užtikrinti reikalingas licencijas, kurios atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus, kad perkančioji organizacija galėtų naudotis visu šioje techninėje specifikacijoje aprašytu funkcionalumu be apribojimų. Licencijos turi būti nuolatinės, o ne nuomojamos ar panašiu teisiniu pagrindu ar kitaip terminuotu laiku apribotos - jų galiojimas turi būti nuolatinis ir be pabaigos‘‘. Šis reikalavimas neatitinka viešųjų pirkimų proporcingumo principo, kadangi nėra proporcingas pačiam pirkimo objektui, t. y. numatomas sutarties terminas yra 5 metai (sutartis yra terminuota).
15. Punkte Nr. 12. Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai, papunktyje Nr. 12.16 nurodoma, kad „turi būti galimybė valdyti įvairių kamerų gamintojų PTZ kameras“. Šis reikalavimas yra neaiškus, neatitinkantis pirkimo objekto, kadangi šiuo pirkimu nenumatoma statyti PTZ kamerų.
16. Punkte Nr.16 Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugoms papunktyje Nr. 16.7 nurodoma, kad „paslaugai teikti naudojamas uždaras duomenų perdavimo tinklas negali turėti išėjimo į viešą internetą, turi būti apsaugotas nuo DDoS tipo atakų. Duomenų perdavimui tinkle negali būti naudojami duomenų perdavimo sprendimai ar technologijos, kuriuose duomenys perduodami per viešą internetą ir/arba yra naudojamos tuneliavimo per atvirus interneto tinklus technologijos (pav. GRE, IPSeC ir t.t.). Tuneliavimas per atvirus interneto tinklus galimas tik sistemos priežiūros funkcijoms vykdyti t.y. įrenginių monitoringui, sistemos priežiūrai. Internetas vaizdo stebėjimo sistemai turi būti praleidžiamas tik tiek, kiek reikia programinės įrangos licencijoms, žemėlapiams, el. pašto tarnybai“. Punkte Nr. 16.1 nurodoma, kad „ryšio linija perduodami duomenys turi būti apsaugoti, juos atskiriant nuo kitų tinklų arba fiziškai (skirtoji linija) arba logiškai (MPLS) ar kita lygiaverte technologija (tuneliavimo per atvirus interneto tinklus technologijos nėra lygiavertės)“. Todėl minėti pirkimo sąlygų reikalavimai yra dviprasmiški.
17. Punkte Nr. 18 Garantiniai įsipareigojimai ir vaizdo stebėjimo sistemų sutrikimų (gedimų) šalinimo laikai papunktyje Nr. 18.23 nurodoma, kad „perkančiosios organizacijos užklausų vykdymas: 18.23.5. Naujų/keičiamų netinklinių spausdintuvų/skanerių tvarkyklių diegimas ir 18.23.6. MS Office programų (Powerpoint, Word) šablonų (failų plėtinys .potx, .dotx) keitimas“. Šie reikalavimai yra neaiškūs, neatitinkantys pirkimo objekto, kadangi šiuo pirkimu nenumatomas šios programinės įrangos pirkimas, tačiau numatyta pareiga tiekėjui (turi jas diegti/keisti?).
18. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007). Be to, nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (Teisingumo Teismo2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, nepaskelbtas Rinkinyje, ir šiame sprendime nurodyta Teismo jurisprudencija).
19. Taip pat kasacinio teismo konstatuota, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas turi ribas, juo negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas, jei vidutinis atitinkamos srities tiekėjas objektyviai negali perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymo ar yra pernelyg suvaržytas tai padaryti; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami kelis skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo sąlygų turinys privalo būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti ne tik paskelbtos iš anksto ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą, bet ir visų vienodai suprantamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Be to, perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja. Atsižvelgiant į tai, teisiškai nereikšmingi perkančiosios organizacijos argumentai dėl ginčo pirkimo sąlygos nustatymo ir jos paaiškinimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
21. Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas VPĮ normas, taip pat viešųjų pirkimų principus. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos, perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
22. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008). Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti.
23. Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti arba bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 21 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė skelbimą, kuriuo buvo oficialiai pradėtas viešasis pirkimas „Telšių miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir eksploatavimo (vaizdo duomenų perdavimo, įrangos techninės priežiūros bei aptarnavimo) paslaugos“, pirkimo numeris 670437. Ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų. Atsakovė į pretenziją atsakė 2023 m. birželio 8 d. Atsakovė pretenziją dėl pirkimo sąlygų priedo Nr. 2, skyriaus „Projekto aiškinamasi raštas“ vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bendrųjų techninių reikalavimų tenkino iš dalies ir patikslino pirkimo sąlygas, likusi dalis pretenzijos buvo atmesta.
24. Pirkimo sąlygų 4.11.1 punkte buvo nustatytas reikalavimas: tiekėjas privalo turėti 1) ne mažiau kaip 1 specialistą, turintį siūlomų diegti vaizdo kamerų gamintojo sertifikatą, suteikiantį teisę diegti ir aptarnauti vaizdo stebėjimo kameras; 2) ne mažiau kaip 1 specialistą, turintį siūlomos diegti vaizdo kamerų valdymo programinės įrangos gamintojo sertifikatą, suteikiantį teisę pagal užsakovo pateiktus reikalavimus paruošti ir įdiegti naujos vaizdo stebėjimo sistemos daugiafunkcinę valdymo platformą. Pateikiama: 1) ir 2) punktuose nurodytų sertifikatų ir/ar lygiaverčių dokumentų, patvirtinančių atitiktį nurodytiems reikalavimams, kopiją (-as). Pateikiami skenuoti dokumentai elektroninėje formoje.
25. Ieškovė pirkimo sąlygų 4.11.1 p. reikalavimą laiko nepagrįstu, neteisėtu ir neatitinkančiu VPĮ reikalavimų. Tačiau VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Kamerų ir/ar programinės ir kitos įrangos derinimo įrengimas pas kiekvieną gamintoją turi skirtumų, todėl, nesusipažinęs su konkrečios įrangos derinimo ir montavimo niuansais, dažnas montuotojas padaro eilę klaidų (pasirenkama nesuderinama tarpusavyje įranga, parenkamos kameros be programinio palaikymo, pasirinktos kameros nepritaikytos naudojimo sąlygoms, netinkamose vietose sumontuojamos kameros, netinkamose vietose padaromi sujungimai, neteisingai išvedžiojami laidai, netinkamai parenkami laidai ir t.t.). Todėl būtina, kad įrangą montuosiantys ir programas diegsiantys specialistai turėtų tinkamą kvalifikaciją, būtų susipažinę su tos įrangos, kuria montuos ir diegs, ypatumais ir specifika. Objektyviausias dokumentas įrodantis, kad specialistas tokią kvalifikaciją turi - turėti gamintojo sertifikatą, kaip kad nustatyta pirkimo sąlygų 4.11.1 punkte.
Šalies argumentai
26. Ieškovė, argumentuodama savo teiginius, nurodo, kad reikalavimus specialistų kvalifikacijai reglamentuoja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija) patvirtintos metodikos 17 punktas (Technikos specialistai ir techninės organizacijos, vykdysiantys pirkimo sutartį, nepaisant jų pavaldumo tiekėjui, ypač atsakingi už kokybės kontrolę. Darbų pirkimo atveju - technikos specialistai ir techninės organizacijos, kuriuos rangovas kvies vykdyti sutartį). Tačiau specialistų kvalifikacija šiuo atveju yra nustatoma vadovaujantis Metodikos 21 punkto nuostatomis, kuriose aiškiai įvardinta, kad gali būti nustatomi reikalavimai turėti sertifikatą, įrodantį turimą kvalifikaciją. Nors teisės aktai nenumato pareigos nustatyti reikalavimus turėti tam tikrus specialistus, kaip nurodo ieškovė, tačiau tokią teisę suteikia Metodikos 21 punkto nuostatos. Ieškovės teiginys, kad reikalavimus atitinka išimtinai Axis kameros, yra deklaratyvus, nepgrįstas jokiais įrodymais ir konkrečiais faktais.
Atsiliepimas
27. Dėl pirkimo sąlygų 4.11.2 punkte nustatyto reikalavimo ieškovė, cituodama pirkimo sąlygas ir Metodiką, nepateikia jokios informacijos, kaip pirkimo sąlygų 4.11.2 punkto reikalavimai pažeidžia ieškovės interesus. Priešingai, iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad ieškovė yra įvykdžiusi ir vykdo sutartis: 2020 m. liepos 14 d. sutartis Nr. MS- 195 su Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau - Sutarties MSI95) (sutartis išviešinta adresu: CVP IS - Centrinė Viešųjų pirkimų informacinė sistema (eviesieiipirkimai.lt)); 2023 m. sausio 26 d. sutartis Nr SRV-31 su Biržų rajono savivaldybės administracija (toliau - Sutarties SRV 195) (sutartis išviešinta adresu: CVP 1$ - Centrinė Viešųjų pirkimų informacinė sistema (eviesieiipirkimai.lt)).
28. Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014 pasisakė: tiekėjui, kuris tokio intereso neturi ar šis nėra pažeistas, nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti VPT, prokurorai ar kitos valdžios institucijos. Atsižvelgiant į tai, pavyzdžiui, konkurencijos sąlygų iškraipymas, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011), tiekėjų naudotinas siekiant apginti pažeidžiamas jų teises, o ne visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus. Vadinasi, dėl pirkimo sąlygų 4.11.2 punkte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų teikti pretenziją ir ieškinį tiekėjas nėra suinteresuotas, o siekia kitų tikslų, nei apginti teisėtus savo pažeistus interesus.
29. Teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo; tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus; nepriklausomai nuo to, kad tam tikros sąlygos gali būti pripažintos kaip potencialiai ribojančios tiekėjų konkurenciją, tačiau ieškovai, kreipdamiesi į teismą, turi ginti būtent savo, o ne visų konkurentų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 296-378/2019).
30. Tinkamo procesinio elgesio neatitinka situacija, kai ieškovas ikiteisminio ginčo metu ir teismo procese abstrakčiai kvestionuoja atitinkamas sąlygas, nepateikdamas bent kiek konkretesnių argumentų, kad dėl ginčijamų sąlygų jis turi blogesnes sąlygas konkuruoti, nei kiti ūkio subjektai, ar dėl šių sąlygų jo konkurencinis pranašumas nepagrįstai sumenkinamas; atsižvelgiant į tai, ieškovui nepakanka procese remtis tik bendruoju teisėtumo pagrindu, ex injuria jus non oritur (lot. iš neteisės teisė neatsiranda) principu, viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyviųjų normų pažeidimu, tačiau konkrečiai nenurodyti, kaip buvo pažeistos būtent jo subjektines teisės; be to, ieškovas neįrodo savo teisių pažeidimo tik siekiu dalyvauti naujame pirkime pagal jo siūlomą pirkimo sąlygų versiją.
31. Dėl pirkimo sąlygų 4.11.3 punkte nustatytų reikalavimų ieškovė, cituodamaa pirkimo sąlygas ir Metodiką, nepateikia jokios informacijos, kaip nustatyti pirkimo sąlygų 4.11.3 punkto reikalavimai pažeidžia jos interesus. Priešingai, iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad ieškovė yra įvykdžiusi arba vykdo šias sutartis: 2020 m. liepos 14 d. sutartis Nr. MS- 195 su Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau - Sutarties MS I95); 2023 m. sausio 26 d. sutartis Nr SRV-31 su Biržų rajono savivaldybės administracija (toliau - Sutarties SRV 195). Sutarties MS 195 2.5 punkte numatyta, kad paslaugos yra teikimos 35 mėnesius, vadinasi, ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracijai turėjo būti paslaugas suteikusi iki 2023 m. birželio 14 d. (iki ieškinio pateikimo). Sutarties MS I95 vertė yra daugiau kaip 131 000,00 eurų be PVM. Sutartis SRV 195 vertė yra daugiau kaip 59 000,00 eurų be PVM, tačiau iki 2023 m. kovo 26 d. turėjo būti įvykdyta sutarties vertė daugiau kaip už 33 000,00 eurų be PVM. Iš viešai prienamų duomenų matyti, kad ieškovė turi įvykdžiusi ar vykdo sutarčių, atitinkančių pirkimo sąlygų 4.11.3 punkto nuostatas, daugiau kaip už 164 000,00 eurų be PVM ir pirkimo sąlygų 4.11.3 punkto nuostatas tenkina. Todėl ieškovė vėlgi, cituodama pirkimo sąlygas ir Metodiką, nepateikia jokios informacijos, kaip pirkimo sąlygų 4.11.3 punkto reikalavimai pažeidžia ieškovės interesus.
32. Dėl reikalavimų programinės įrangos įdiegimo į ieškovės kompiuterinę įrangą ieškovė teigia, kad pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje ,,Projekto aiškinamasis raštas, vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bendrieji techniniai reikalavimai‘‘ nurodoma, kad „esama vaizdo stebėjimo sistemos įranga demontuojama ir perduodama užsakovui arba jų nurodymu utilizuojama‘‘. Ieškovės teigimu, minėtas pirkimo sąlygų reikalavimas yra dviprasmiškas ir neapibrėžtas, pateikti du galimi variantai, kurie skiriasi išlaidų atžvilgiu: perdavus užsakovui - nepatiriama išlaidų, utilizavimo atveju - patiriama.
33. Atsakant į pretenziją, ieškovei buvo aiškiai nurodyta, kad neveikianti įranga atiduodama oficialiems atliekų tvarkytojams, o veikianti įranga bus perduodama atsakovei. Ieškovė nenurodo, kas jai neaišku. Atsakovė nežino, kiek yra įrangos, kurią reikės atiduoti oficialiems atliekų tvarkytojams, nes ši informacija paaiškės, tik demontuojant seną įrangą. Taip pat ieškovė neteisingai teigia, kad, įrangą perdavus oficialiems atliekų tvarkytojams, bus patiriamos išlaidos, nes už neveikiančios elektronikos perdavimą perdirbimui oficialūs atliekų tvarkytojai sumoka.
34. Dėl reikalavimų programinės įrangos įdiegimo į ieškovės kompiuterinę įrangą ieškovė teigia, kad pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje ,,Projekto aiškinamasis raštas, vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bendrieji techniniai reikalavimai‘‘ nurodoma, kad „taip pat reikalinga įdiegti vaizdo kamerų peržiūros ir analizės programinę įrangą į kitą Telšių rajono savivaldybės atsakingų darbuotojų pateiktą kompiuterinę įrangą bei apmokyti vartotojus naudotis sistema (bus nurodyta įrengimo metu)‘‘. Ieškovės teigimu, minėtas pirkimo sąlygų reikalavimas yra dviprasmiškas ir neapibrėžtas. Nenurodyta, į kokį kiekį kompiuterinės įrangos turi būti įdiegta programinė įranga, nors tai akivaizdžiai susiję su tiekėjo galimais finansiniais ir administraciniais ištekliais. Ieškovė teigia, kad nors atsakovė, pateikdama atsakymą į pretenziją, nurodė, kad šį pretenzijos reikalavimą iš dalies tenkina ir tikslina pirkimo sąlygas, tačiau pateiktas pirkimo sąlygų patikslinimas nelaikytinas atitinkančiu VPĮ reikalavimus, kadangi kiekis „ne daugiau nei į 5 kompiuterinės įrangos vienetus“ nėra tinkamai apibrėžtas ir tikslus.
35. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, patikslino pirkimo sąlygas, kad programinė įranga bus įdiegta į ne daugiau nei 5 kompiuterinės įrangos vienetus. Atsakovė ne visus techninės specifikacijos parametrus gali apibrėžti absliučia išraiška (pvz. negalima prognozuoti, kiek bus kompiuterinės įrangos (kuriuose būtų įdiegta vaizdo kamerų peržiūros ir analizės programinę įrangą) gedimų ir bus reikalinga iš naujo įdiegti vaizdo kamerų peržiūros ir analizės programinę įrangą ar dėl darbuotojų kaitos į jų kompiuterinę įranga tektų iš naujo įdiegti vaizdo kamerų peržiūros ir analizės programinę įrangą ir pan. ), todėl yra nurodomos maksimalios apimtys, į kurias turi atsižvelgti visi tiekėjai, skaičiuodmai savo sąnaudas. Ši sąlyga visiems tiekėjams yra žinoma ir neiškreipia konkurencijos.
Šalies argumentai
36. Ieškovė teigia, kad punkte Nr. 12. ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai‘‘, papunktyje Nr. 12.6 nurodoma, jog ,,programinė įranga turi būti legali, licencijos turi padengti visas sistemoje naudojamas kameras, turi būti galimybė visą paslaugų teikimo laikotarpį plėsti kamerų skaičių, įsigyjant papildomas licencijas‘‘. Ieškovės manymu, šis reikalavimas yra neapibrėžtas, nenurodytas joks galimas preliminarus (nei kiekiais, nei procentais) kiekis galimos plėtros.
37. Ieškovė deklaratyviai nurodo, kad pirkimo sąlygų nuostatos yra neaiškios, tačiau nedetalizuoja kas neaišku, vien tai, kad programinė įranga turėtų galimybę plėsti kamerų skaičių, įsigyjant papildomas licencijas, konkurencijos neriboja. Atsakovė šiuo pirkimu neperka papildomų licencijų, jei būtų žinoma, kiek jų bus įrengta ateityje, ši informacija butų nurodyta techninėje specifikacijoje. Šis reikalavimas yra atsakovės poreikis, kurį gali įgyvendinti kiekvienas tiekėjas, o ne neaiškumas.
38. Ieškovas teigia, kad punkte Nr. 12 ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai‘‘ papunktyje Nr. 12.7 nurodoma, kad ,,tiekėjas turi pateikti programinės įrangos eksploatacijai užtikrinti reikalingas licencijas, kurios atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus, kad perkančioji organizacija galėtų naudotis visu šioje techninėje specifikacijoje aprašytu funkcionalumu be apribojimų. Licencijos turi būti nuolatinės, o ne nuomojamos ar panašiu teisiniu pagrindu ar kitaip terminuotu laiku apribotos - jų galiojimas turi būti nuolatinis ir be pabaigos‘‘. Ieškovės manymu, šis reikalavimas neatitinka viešųjų pirkimų proporcingumo principo, kadangi nėra proporcingas pačiam pirkimo objektui, t. y. numatomas sutarties terminas yra 5 metai (sutartis yra terminuota).
Atsiliepimas
39. Atsakovės nuomone, diskrecija nustatyti reikalavimus pirkimo objektui priklauso perkančiajai organizacijai. Nustatomi reikalavimai neturi riboti konkurencijos. Šiuo atveju nustatyti reikalavimai licencijoms tokie, kad, vykdant sutartį, nebūtų patirta papildomų išlaidų dėl licencijų pratęsimo ar naujų įsigyjimo, arba jei nebus galima naudotis licencijomis pilna apimtimi, jei jos bus su tam tikrais apribojimais. Šį reikalavimą gali įgyvendinti kiekvienas tiekėjas, įskaitant ieškovę, todėl ji negali būti suinteresuotas dėl šios nuostatos teikti pretenziją ir ieškinį.
Šalies argumentai
40. Ieškovė nurodė, kad punkte Nr. 12 ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai‘‘ papunktyje Nr. 12.16 nurodoma, kad ,,turi būti galimybė valdyti įvairių kamerų gamintojų PTZ kameras“. Ieškovė nuomone, šis reikalavimas yra neaiškus, neatitinkantis pirkimo objekto, kadangi šiuo pirkimu nenumatoma statyti PTZ kamerų.
Atsiliepimas
41. Atsakovė nuomone, ieškovė deklaratyviai nurodo, kad pirkimo sąlygų nuostatos yra neaaiškios, tačiau nedetalizuoja, kas neaišku, vien tai, kad šiuo pirkimu nenumatoma įsigyti PTZ kamerų, nedaro neaiškios sąlygos dėl programinės įrangos. Kaip ieškovei buvo nurodyta atsakyme į pretenziją, reikalinga programinės įrangos galimybė valdyti PTZ kameras, nes ateityje yra planuojama prijungti prie stebėjimo sistemos valdomas vaizdo stebėjimo kameras (PTZ). Šis reikalavimas yra atsakovės poreikis, kurį gali įgyvendinti kiekvienas tiekėjas, o ne neaiškumas.
Šalies argumentai
42. Ieškovė nurodė, kad punkte Nr.16 ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugoms‘‘ papunktyje Nr. 16.7 nurodoma, kad ,,paslaugai teikti naudojamas uždaras duomenų perdavimo tinklas negali turėti išėjimo į viešų internetą, turi būti apsaugotas nuo DDoS tipo atakų. Duomenų perdavimui tinkle negali būti naudojami duomenų perdavimo sprendimai ar technologijos, kuriuose duomenys perduodami per viešą internetą ir/arbayra naudojamos tuneliavimo per atvirus interneto tinklus technologijos (pav. GRE, IPSeC ir 1.1.). Tuneliavimas per atvirus interneto tinklus galimas tik sistemos priežiūros funkcijoms vykdyti t.y. įrenginių monitoringui, sistemos priežiūrai. Internetas vaizdo stebėjimo sistemai turi būti praleidžiamas tik tiek, kiek reikia programinės įrangos licencijoms, žemėlapiams, el. pašto tarnybai". Punkte Nr. 16.1 nurodoma: „ryšio linija perduodami duomenys turi būti apsaugoti, juos atskiriant nuo kitų tinklų arba fiziškai (skirtoji linija) arba logiškai (MPLS) ar kita lygiaverte technologija (tuneliavimo per atvirus interneto tinklus technologijos nėra lygiavertės)“. Ieškovės teigimu, minėti pirkimo sąlygų reikalavimai yra dviprasmiški.
43. Ieškovė deklaratyviai nurodo, kad pirkimo sąlygų nuostatos yra dviprasmiškos, tačiau nedetalizuoja, kas yra dviprasmiška. Teismų praktikoje konstatuota, kad toks ieškovės argumentavimas neatitinka tinkamo procesinio elgesio, kai ieškovas ikiteisminio ginčo metu ir teismo procese abstrakčiai kvestionuoja atitinkamas sąlygas, nepateikdamas bent kiek konkretesnių argumentų, kad dėl ginčijamų sąlygų jis turi blogesnes sąlygas konkuruoti, nei kiti ūkio subjektai ar dėl šių sąlygų jo konkurencinis pranašumas nepagrįstai sumenkinamas; atsižvelgiant į tai, ieškovui nepakanka procese remtis tik bendruoju teisėtumo pagrindu, ex injuria jus non oritur (lot. iš neteisės teisė neatsiranda) principu, viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyviųjų normų pažeidimu, tačiau konkrečiai nenurodyti, kaip buvo pažeistos būtent jo subjektinės teisės; be to, ieškovė neįrodo savo teisių pažeidimo tik siekiu dalyvauti naujame pirkime pagal jo siūlomą pirkimo sąlygų versiją (kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. е3K-3-296-378/2019).
44. Ieškovė nurodė, kad punkte Nr. 18 ,,Garantiniai įsipareigojimai ir vaizdo stebėjimo sistemų sutrikimų (gedimų) šalinimo laikai‘‘ papunktyje Nr. 18.23 nurodoma, kad „perkančiosios organizacijos užklausų vykdymas: 18.23.5. Naujų/keičiamų netinklinių spausdintuvų/skanerių tvarkyklių diegimas ir 18.23.6. MS Office programų (Powerpoint, Word) šablonų (failų plėtinys .potx, .dotx) keitimas“. Ieškovės teigimu, šie reikalavimai yra neaiškūs, neatitinkantys pirkimo objekto, kadangi šiuo pirkimu nenumatomas šios programinės įrangos pirkimas, tačiau numatyta pareiga tiekėjui - turi jas diegti/keisti.
Atsiliepimas
45. Atsakovės nuomone, ieškovė, skaitydama pirkimo dokumentus, turi vertinti visumą dokumentų, o ne kiekvieną punktą atskirai. Ieškovė neteisingai nurodo, kad reikalavimas yra neatitinkantis pirkimo objekto reikalavimų, nes Techninės specifikacijos 18.23 punkte minimos tvarkyklės ir programos reikalingos ir būtų naudojamos spausdinti informaciją iš vaizdo stebėjimo sistemos. Dėl techninės specifikacijos 18 punkte nurodytų tvarkyklių ieškovei buvo pateikta išsami informacija, atsakanti į pretenziją. Ieškovė deklaratyviai nurodo, kad pirkimo sąlygų nuostatos yra neaaiškios, tačiau nedetalizuoja, kas neaišku.
46. Už viešojo pirkimo dokumentų (techninių specifikacijų, kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacinės atrankos kriterijų) parengimą, pagrįstumą ir atitiktį VPĮ reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą yra atsakinga perkančioji organizacija. Svarbu tai, kad tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir darbus ir pagal savo poreikius parengia pirkimų dokumentus. Be to, tik perkančioji organizacija gali ir privalo pagrįsti nustatytų reikalavimų perkamam objektui tikslingumą ir pagrįstumą bei priimtų sprendimų vertinant pateiktų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. е3K-3-241-690/2017).
Šalies argumentai
47. Ieškovė UAB ,,Besmegeniai‘‘ pateikė dubliką, kuriuo palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti, nesutinka su atsiliepimo į ieškinį argumentais. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygų 4.11.2 p. ir 4.11.3 p. reikalavimus, kadangi pati šiuos reikalavimus atitinka. Tačiau šio pirkimo atveju pasiūlymai dar nepateikti ir neįvertinti, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadas apie ieškovės galimą atitikimą pirkimo sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams. Pagal minėtus kvalifikacinius reikalavimus atitinkamos sutartys turi būti įvykdytos/vykdomos tinkamai ir turi būti pateikti užsakovų atsiliepimai apie sutarčių įvykdymo/vykdymo tinkamumą. Atsakovė jokių atsiliepimų apie ieškovės įvykdytas/vykdomas sutartis neturi ir negali padaryti objektyvių išvadų apie jos atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams.
Atsiliepimas
48. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
49. VPĮ atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Pagal įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
50. Atsižvelgiant į tai, VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.
51. Sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą).
52. Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015; 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).
53. Todėl akivaizdu, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti visas ieškinyje nurodytas pirkimo sąlygas. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kad pirkimo sąlygų 4.11.2 p. ir 4.11.3 p. reikalavimai atitinka VPĮ ir Metodikos reikalavimus, nepaneigė ieškovės pozicijos dėl šių reikalavimų nepagrįstumo.
54. Atsakovė nurodo, kad, nustatydama pirkimo sąlygų 4.11.1 p. reikalavimą, rėmėsi ne Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija) 17. p., bet Metodikos 21 p. Tačiau pirkimo sąlygų 4.11.1 p. reikalavimas neatitinka nei Metodikos 17. p., nei Metodikos 21 p.
55. Metodikos 21 p. ,,Paslaugų teikėjo ar rangovo, ar jų personalo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija‘‘, reikalavimai dėl išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos skirtas paslaugų teikėjo personalo išsilavinimui ir profesinei kvlifikacijai (Metodikos 17 p. specialistams, nepaisant jų pavaldumo tiekėjui), tuo tarpu atsakovė pirkimo sąlygų 4.11.1 p. nereikalauja, kad specialistas būtų iš tiekėjo personalo. Taip pat pagal Metodikos 21 p. pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, kad sutartį galės vykdyti tik nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys specialistai bei pirkimo sutartyje turi būti aprašyta aiški procedūra kaip, atsiradus poreikiu, gali būti keičiami specialistai, kurių kvalifikacija tiekėjas rėmėsi, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovės pirkimo sąlygų 3 priede (sutarties projektas) nėra numatyta privaloma specialistų keitimo tvarka, kaip reikalauja Metodikos 21 p., o tik subtiekėjų keitimo tvarka (pagal pirkimo sąlygų 1.3.1. p. subtiekėjas – tiekėjo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkiamas trečiasis asmuo, kurio kvalifikacija tiekėjas nesiremia, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus). Todėl pirkimo sąlygų 4.11.1 p. reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinkantis VPĮ ir Metodikos reikalavimų.
56. Atsakovė nurodė, kad ieškovės teiginys, jog pagal pirkimo sąlygų techninių specifikacijų reikalavimus šiuo pirkimu siekiama įsigyti išimtinai Axis kameras, todėl kvalifikaciniai reikalavimai dėl gamintojo sertifikuoto specialisto riboja konkurenciją, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais ir konkrečiais faktais. Pagal tokią atsakovės logiką ieškovė turėtų pateikti visų rinkoje esančių kamerų aprašymus, kad įrodyti jų neatitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams. Šiuo atveju atsakovė savo pozicijos pagrindimui turi visas galimybes pateikti bent du ar tris pavyzdžius konkrečių kamerų, kurios atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau nepateikė jokių konkrečių pavyzdžių, kad pirkimo sąlygų reikalavimai dėl kamerų neriboja konkurencijos, ir tokius reikalavimus atitinka ne vienas konkretus gaminys (kamera).
57. Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje Projekto aiškinamasis raštas, Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bendrieji techniniai reikalavimai nurodoma, kad „esama vaizdo stebėjimo sistemos įranga demontuojama ir perduodama užsakovui arba jų nurodymu utilizuojama“. Šis reikalavimas yra dviprasmiškas ir neapibrėžtas, pateikti du galimi variantai, kurie skiriasi išlaidų atžvilgiu: perdavus užsakovui – nepatiriama išlaidų, utilizavimo atveju – patiriama. Atsakovė tik patvirtina šios pirkimo sąlygos neaiškumą ir neapibrėžtumą, nurodydama, kad nežino, kiek yra įrangos, kurią reikės atiduoti oficialiems atliekų tvarkytojams, nes ši informacija paaiškės, tik demontuojant seną įrangą.
58. Pirkimo sąlygų 3 priedo (sutarties projektas) 8. p. nustatyta: „šiai sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara“. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-13 redakcija)) 11 p., fiksuotos kainos kainodara nustatoma, kai pirkimo vykdytojas gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų kiekį ir (ar) apimtis, ir tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą. Sutartyje gali būti nustatytos fiksuotos kainos peržiūros taisyklės. Atsakovė prieštarauja pati sau teigdama, kad nežino atitinkamų kiekių pirkimo metu, tačiau pirkimo sąlygose nustato fiksuotos kainos kainodarą, kuri (priešingai nei fiksuoto įkainio) skirta tiems atvejams, kai pirkimo vykdytojas pirkimo sąlygose gali nurodyti pakankamai tikslius kiekius ir apimtis.
59. Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje Projekto aiškinamasis raštas, Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bendrieji techniniai reikalavimai nurodoma, kad taip pat reikalinga įdiegti vaizdo kamerų peržiūros ir analizės programinę įrangą į kitą Telšių rajono savivaldybės atsakingų darbuotojų pateiktą kompiuterinę įrangą bei apmokyti vartotojus naudotis sistema (bus nurodyta įrengimo metu). Minėtas pirkimo sąlygų reikalavimas yra dviprasmiškas ir neapibrėžtas. Nenurodyta, į kokį kiekį kompiuterinės įrangos turi būti įdiegta programinė įranga, nors tai akivaizdžiai susiję su tiekėjo galimais finansiniais ir administraciniais ištekliais. Nors atsakovė nurodė, kad šį pretenzijos reikalavimą iš dalies tenkina ir tikslina pirkimo sąlygas, tačiau pateiktas pirkimo sąlygų patikslinimas nelaikytinas atitinkančiu VPĮ reikalavimus, kadangi kiekis „ne daugiau nei į 5 kompiuterinės įrangos vienetus“ nėra tinkamai apibrėžtas ir tikslus.
60. Pirkimo sąlygų 3 priedo (sutarties projektas) 8. p. nustatyta, kad šiai sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-13 redakcija)) 11 p. fiksuotos kainos kainodara nustatoma, kai pirkimo vykdytojas gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų kiekį ir (ar) apimtis, ir tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą. Sutartyje gali (Metodikoje nustatytais atvejais – turi) būti nustatytos fiksuotos kainos peržiūros taisyklės. Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos centrinei įrangai nurodoma, kad punkte Nr. 12 Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai papunktyje Nr. 12.6 nurodoma, kad programinė įranga turi būti legali, licencijos turi padengti visas sistemoje naudojamas kameras. Turi būti galimybė visą paslaugų teikimo laikotarpį plėsti kamerų skaičių įsigyjant papildomas licencijas. Šis reikalavimas yra neapibrėžtas, nenurodytas joks galimas preliminarus (nei kiekiais, nei procentais) kiekis galimos plėtros.
61. Atsakovė patvirtina šios pirkimo sąlygos neaiškumą ir neapibrėžtumą, nurodydama, kad atsakovei nėra žinoma, kiek reikės papildomai įrengti kamerų, todėl ši informacija nėra nurodyta techninėje specifikacijoje. Be to, atsakovė prieštarauja pati sau teigdama, kad nežino atitinkamų kiekių pirkimo metu, tačiau pirkimo sąlygose nustato fiksuotos kainos kainodarą, kuri (priešingai nei fiksuoto įkainio) skirta tiems atvejams, kai pirkimo vykdytojas pirkimo sąlygose gali nurodyti pakankamai tikslius kiekius ir apimtis.
62. Punkte Nr. 12 Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai papunktyje Nr. 12.7 nurodoma, kad ,,tiekėjas turi pateikti programinės įrangos eksploatacijai užtikrinti reikalingas licencijas, kurios atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus, kad perkančioji organizacija galėtų naudotis visu šioje techninėje specifikacijoje aprašytu funkcionalumu be apribojimų. Licencijos turi būti nuolatinės, o ne nuomojamos ar panašiu teisiniu pagrindu ar kitaip terminuotu laiku apribotos - jų galiojimas turi būti nuolatinis ir be pabaigos‘‘.
63. Ieškovė mano, kad šis reikalavimas neatitinka viešųjų pirkimų proporcingumo principo, kadangi nėra proporcingas pačiam pirkimo objektui, t. y., numatomas sutarties terminas yra 5 metai (sutartis yra terminuota). Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju nustatyti reikalavimai licencijoms tokie, kad vykdant sutartį nebūtų patirta papildomų išlaidų dėl licencijos pratęsimo ar naujų įsigijimo, arba jei nebus galima naudotis licencijomis pilna apimtimi, jei jos bus su tam tikrais apribojimais. Taigi, atsakovė savo poziciją argumentuoja aplinkybėmis vykdant sutartį, tačiau atitinkamų licencijų galiojimui kelia reikalavimą „galiojimas be pabaigos“. Tokio reikalavimo tikslas visiškai neaiškus, neproporcingas pirkimo objektui (sutartis 5 metams), ir būtent reikalauja papildomų lėšų iš perkančiosios organizacijos (tiekėjai turės į pasiūlymo kainą įskaičiuoti tokį reikalavimą, todėl perkančioji organizacija neracionaliai panaudos lėšas, nežinodama poreikio dėl atitinkamų licencijų galiojimo ateityje). Tiekėjai visos sutarties vykdymo metu privalės užtikrinti paslaugų kokybę, todėl neaiškūs atsakovės argumentai dėl galimų papildomų išlaidų patyrimo vykdant sutartį, negalėjimo naudotis licencijomis pilna apimtimi ir pan.
64. Punkte Nr. 12. Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai papunktyje Nr. 12.16 nurodoma, kad ,,turi būti galimybė valdyti įvairių kamerų gamintojų PTZ kameras‘‘. Šis reikalavimas yra neaiškus, neatitinkantis pirkimo objekto, kadangi šiuo pirkimu nenumatoma statyti PTZ kamerų. Nors atsakovė nurodė, kad ateityje yra planuojama prijungti prie stebėjimo sistemos valdomas vaizdo stebėjimo kameras (PTZ)“, ginčijamas reikalavimas neatitinka proporcingumo principo (reikalavimas nesusijęs su pirkimo objektu) yra neaiškus ir neapibrėžtas.
65. Pirkimo sąlygų 3 priedo (sutarties projektas) 8. p. nustatyta, kad šiai sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara“. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-13 redakcija)) 11 p. fiksuotos kainos kainodara nustatoma, kai pirkimo vykdytojas gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų kiekį ir (ar) apimtis, ir tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą. Sutartyje gali (Metodikoje nustatytais atvejais – turi) būti nustatytos fiksuotos kainos peržiūros taisyklės.
66. Punkte Nr.16 Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugoms papunktyje Nr. 16.7 nurodoma, kad ,,paslaugai teikti naudojamas uždaras duomenų perdavimo tinklas negali turėti išėjimo į viešą internetą, turi būti apsaugotas nuo DDoS tipo atakų. Duomenų perdavimui tinkle negali būti naudojami duomenų perdavimo sprendimai ar technologijos, kuriuose duomenys perduodami per viešą internetą ir/arba yra naudojamos tuneliavimo per atvirus interneto tinklus technologijos (pav. GRE, IPSeC ir t.t.). Tuneliavimas per atvirus interneto tinklus galimas tik sistemos priežiūros funkcijoms vykdyti t.y. įrenginių monitoringui, sistemos priežiūrai. Internetas vaizdo stebėjimo sistemai turi būti praleidžiamas tik tiek, kiek reikia programinės įrangos licencijoms, žemėlapiams, el. pašto tarnybai‘‘. Punkte Nr. 16.1 nurodoma, kad ,,ryšio linija perduodami duomenys turi būti apsaugoti, juos atskiriant nuo kitų tinklų arba fiziškai (skirtoji linija) arba logiškai (MPLS) ar kita lygiaverte technologija (tuneliavimo per atvirus interneto tinklus technologijos nėra lygiavertės)“. Akivaizdu, kad minėti pirkimo sąlygų reikalavimai yra dviprasmiški.
67. Punkte Nr. 18 Garantiniai įsipareigojimai ir vaizdo stebėjimo sistemų sutrikimų (gedimų) šalinimo laikai papunktyje Nr. 18.23 nurodoma: ,,perkančiosios organizacijos užklausų vykdymas:18.23.5. Naujų/keičiamų netinklinių spausdintuvų/skanerių tvarkyklių diegimas ir 18.23.6. MS Office programų (Powerpoint, Word) šablonų (failų plėtinys .potx, .dotx) keitimas‘‘. Ieškovės manymu, šie reikalavimai yra neaiškūs, neatitinkantys pirkimo objekto, kadangi šiuo pirkimu nenumatomas šios programinės įrangos pirkimas, tačiau numatyta pareiga tiekėjui jas diegti/keisti.
68. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė, skaitydama pirkimo dokumentus, turi vertinti visų dokumentų, visumą, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo konstatuota, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas turi ribas, juo negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas, jei vidutinis atitinkamos srities tiekėjas objektyviai negali perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymo ar yra pernelyg suvaržytas tai padaryti; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami kelis skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
69. Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija pateikė tripliką, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovė ginčija pirkimo sąlygų 4.11.2 ir 4.11.3 punktų reikalavimus, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad turi suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygų 4.11.2 ir 4.11.3 punktų nuostatas. Ieškovas nepaneigė viešai paskelbtos informacijos apie jos įvykdytas arba vykdomas sytartįs - kad šias suatartis arba jos dalis yra įvykdęs ir atitinka keliamus reikalvimus.
70. Ieškovė dublike ginčija pirkimo sąlygų 4.11.1 punkte nustatytą reikalavimą, teigdama, kad šios nuostatos neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija) 21 punkto reikalavimų, tačiau neteikė pretenzijos dėl pirkimo sąlygų 4.11.1 punkto neatitikimo Metodikos 21 punkto sąlygoms. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartyje civilynėje byloje Nr. e3K-3-185- 916/2022 pasisakė, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje. Ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Todėl ieškovė negalėjo kelti minėtų reikalavimų, nes dėl Metodikos 21 punkto nuostatų pažeidimo nebuvo teikusi pretenzijos.
71. Ieškovės teiginiai, kad pirkimo sąlygų 4.11.1 punkto reikalavimas neatitinka Metodikos 21 punkto sąlygų, yra nepagrįsti, nes Metodikos 21 punktas numato, jog reikalavimus specialistų išsilavinimui ir kvalifikacijai nustato ne tik sutarčių vykdymą reglamentuojanys teisės aktai, bet jie nustatomi ir pagal perkančiosios organizacijos poreikį. Vadinasi, šis reikalavimas gali būti keliamas visais atvejais, kai yra poreikis jį taikyti.
72. Ieškovė dublike ginčija pirkimų sąlygų priedo Nr. 2 sąlygas „Techninė specifikacija“, teigdama, kad šios nuostatos neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1S-13 patvirtintų Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 11 punkto nuostatų. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185- 916/2022 yra nurodęs, kad ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje. Šiuo atveju ieškovės pretenzijoje nebuvo keliama reikalavimų dėl Kainodaros metodikos, todėl ieškovė negali remtis dublike argumentais, kurių nebuvo pretenzijoje
73. Ieškovė dublike ginčija pirkimo dokumentų priedo Nr. 3 „Telšių miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir eksploatavimo (vaizdo duomenų perdavimo, įrangos techninės priežiūros bei aptarnavimo) paslaugų sutartis“ nuostatas dėl specialistų keitimo. Tačiau ieškovė neteikė pretenzijos dėl šio pirkimo dokumentų priedo Nr. 3 „Telšių miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir eksploatavimo (vaizdo duomenų perdavimo, įrangos techninės priežiūros bei aptarnavimo) paslaugų sutartis“, todėl negali remtis dublike argumentais, kurių nebuvo pretenzijoje.
74. Ieškovė dublike teigia, kad pirkimo sąlygų reikalavimas dėl PZT kamerų yra neaiškus ir neatitinka Kainodaros metodikos nuostatų, tačiau PZT kameros nėra šio pirkimo objektas ir šiuo pirkimu nėra perkamos, jas numatoma statyti ateityje, atlikus naujas viešojo pirkimo procedūras. Tam, kad atsiradus poreikiui nereikėtų nutraukinėti sutarčių dėl pasikeitusio pirkimo objekto, iš karto pirkimų sąlygų priedo Nr. 2 sąlygose „Techninė specifikacija“ yra nurodoma, kad tokios kameros planuojama statyti ateityje bei keliamas reikalavimas, kad pirkimą laimėsiančio tiekėjo programinė įranga turėtų galimybę valdyti PZT kameras. Kadangi PZT kameros nėra šio pirkimo objektas, negalima teigti, kad reikalavimai susiję su PZT kameromis neatitinka Kainodaros metodikos.
75. Ieškovė dublike teigia, kad pirkimų sąlygų priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ nėra aiškiai pateikta informacija dėl kamerų demontavimo ir nesilaikoma Kainodaros metodikos. Teiginiai, jog netinkamai taikomos Kainodaros taisyklės, yra neteisngi, nes pirkimų sąlygų priedo Nr. „Techninė specifikacija“ 1 lentelėje „Kamerų sąrašas“ (2-17 lapai), projekto aiškinamajame rašte (22-23 lapai), 14 skyriuje „Reikalavimai esamos vaizdo stebėjimos sistemos demontavimui“ (38-40 lapai), projekto sąnaudų žiniaraštyje (25 lapas) yra aiškiai apibrėžta, kiek stebėjimo įrangos turi būti demontuojama. Jei įranga yra veikianti, ji bus atiduodama ieškovei, jei ne - bus atiduodama perdirbimui. Tiekėjai, atiduodami įrangą perdirbti, nepatirs papildomų kaštų, nes už elektronikos įrangos pristatymą perdirbėjai papildomai sumoka. Kad elektronikos laužas superkamas, matyti iš viešojoje erdvėje esančių skelbimų.
76. Ieškovė dublike teigia, kad pirkimų sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ nėra tinkamai apibrėžta, į kiek kompiuterių turi būti įdiegta programinė įranga. Tačiau patikslinus pirkimo sąlygas, buvo aiškiai nurodyta, kad įranga diegiama į ne daugiau kaip 5 vienetus. Ieškovė už pasiūlytą kainą neprašo daugiau diegimų atlikti ir nurodo, kad skaičiuojant kainą turi būti atsižvelgiamą į nurodytą diegimų kiekį.
77. Ieškovė dublike teigia, kad pirkimo sąlygų reikalavimas dėl galimybės plėsti kamerų skaičių, įsigyjant papildomas licencijas, yra neaiškus ir neatitinka Kainodaros metodikos nuostatų, tačiau papildomos kameros ir valdymo licencijos nėra šio pirkimo objektas ir šiuo pirkimu nėra perkamos. Jas numatoma statyti ateityje, atlikus naujas viešojo pirkimo procedūras, tam, kad ateityje būtų galimybė plėsti esamą tinklą, nereikėtų nutraukinėti sudarytos paslaugų sutarties dėl pasikeitusio pirkimo objekto. Pirkimų sąlygų priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ nurodoma, kad ateityje būtų galimybė plėsti kamerų tinklą įsigyjant papildomas licencijas. Kadangi papildomo kameros ir kamerų valdymo licencijos nėra šio pirkimo objektas, nėra pagrindo teigti, kad reikalavimai, susiję su kamerų valdymo licencijomis, neatitinka Kainodaros metodikos.
78. Ieškovė dublike teigia, kad pirkimo sąlygų reikalavimuose dėl tvarkyklių yra nenurodyti kiekiai ir apimtys. Tačiau atsakovės kelia reikalvimą pačiai funkcijai, o per kiek tvarkiklių bus užtikrintos prašomos funkcijos - nenustato, kokias tvarkykles naudos, įsivertina ieškovė pagal savo diegiamą vaizdo stbėjimo sistemą. Ieškovė nedetalizuoja, kokie kiekiai ir apimtys jam yra neaiškios.
79. Institucija, teikianti išvadą, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą. Išvadoje nurodė, kad VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų techninį ir profesinį pajėgumą.
80. VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo nustatymo metodikos patvirtinimo“, 16 punktą techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę. Metodikoje taip pat nustatyta, jog pirkimo vykdytojas turi įvertinti, kokia patirtis gali įrodyti tiekėjo gebėjimą tiekti panašias prekes, teikti panašias paslaugas, atlikti panašius darbus.
81. Metodikos 7.1 p. nustatyta, kad visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi, tikslūs, aiškūs, objektyviai patikrinami, pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai, o 7.3 p. – jog pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai. Pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes. Metodikos 7.4. p. nurodyta, kad kvalifikacijos reikalavimų tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį.
82. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su pirkimo sąlygų 4.11.1 p. nustatytu kvalifikacijos reikalavimu, tarnyba nurodė, jog, siekiant nustatyti profesinės kvalifikacijos reikalavimą specialistams, turi būti įvertinta Metodikos 21 punkte išdėstyta informacija. Minėtame metodikos punkte, be kita ko, nurodoma, kad reikalavimai dėl išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos nustatomi, kai pirkimo sutarties vykdymą reglamentuojantys teisės aktai numato pareigą turėti tam tikro išsilavinimo ir (ar) profesinės kvalifikacijos personalą, kitais atvejais – pagal poreikį. Taip pat ieškovė, ginčydama šio reikalavimo teisėtumą, deklaratyviai nurodo, jog pagal pirkimo sąlygų techninių specifikacijų reikalavimus šiuo pirkimu siekiama įsigyti išimtinai Axis kameras, todėl kvalifikaciniai reikalavimai dėl gamintojo sertifikuoto specialisto riboja konkurenciją. Tačiau ieškovė konkrečių techninės specifikacijos reikalavimų dirbtinio konkurencijos ribojimo aspektu nekvestionuoja, t. y. neįrodinėja, kad konkrečios techninės specifikacijos nuostatos yra pritaikytos konkrečiam tiekėjui. Atsižvelgiant į tai, tarnyba neturi pagrindo šį ginčo reikalavimą vertinti kaip dirbtinai ribojantį konkurenciją.
83. Dėl ieškovės ginčijamo pirkimo sąlygų 4.11.2 punkto tarnyba nurodė, jog kaip matyti iš metodikos 16.2 papunkčio lentelėje, kurioje pateiktos reikalavimų dėl tiekėjo patirties, kai pirkimo objektas yra paslaugos, formuluotės, perkančioji organizacija reikalavimą dėl tiekėjo patirties turėjo formuluoti vadovaujantis metodikos 16.2 papunkčiu (kai pirkimo objektas nedalomas): tiekėjas per paskutinius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra (nurodoma, kokios panašios į perkamas paslaugos turi būti tinkamai suteiktos); (pirkimo vykdytojas nurodo, ką laiko panašiomis pagrindinėmis paslaugomis) arba (kai pirkimo objektas dalus) tiekėjas, per paskutinius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių (projektų) yra savo jėgomis suteikęs (nurodomos panašios paslaugos (jų apimtis ar vertė ar kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 2 punktą, tiek pagal metodikos 16 punktą turi būti reikalaujama suteiktų paslaugų (kartu su užsakovų pažymomis), o ne sutarčių sąrašo. Tai reiškia, kad yra svarbu ne vykdoma/įvykdyta sutartis (t. y., ne dokumento forma), o pagal sutartį suteiktos paslaugos.
84. Dėl ieškovės ginčijamo pirkimo sąlygų 4.11.3 p. nustatyto kvalifikacijos reikalavimo tarnyba nurodė, kad pirkimų vykdytojams yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius kvalifikacinius reikalavimus nustatyti konkrečiu atveju, tačiau nustatomi reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi. Tam, kad pirkimo vykdytojas galėtų išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kvalifikacijos reikalavimai ir jų reikšmės turi būti nustatomi tokie, kokie yra būtini atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, jo specifiką bei visas susijusias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas yra susijęs su specifine vaizdo stebėjimo technologine sritimi, tarnyba neturi galimybės pateikti vienareikšmiškos išvados, ar šiuo konkrečiu atveju šioje dalyje ginčijami reikalavimai (juose nustatytų parametrų visuma) yra ar nėra tie, kurie geriausiai įrodo tiekėjo patirtį ir būtini tam, kad šio konkretaus pirkimo objekto atveju būtų pasiektas tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus.
85. Ieškinyje ginčijami ir pirkimo objektui keliami techniniai reikalavimai. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl visi dalyviai turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus; perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygas turi suformuluoti taip, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o šie būtų objektyviai įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019).
86. Tarnyba pažymi, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamų techninių specifikacijų (ne)teisėtumo, turėtų būti atsižvelgiama į pirkimu ketinamų įsigyti paslaugų specifiką bei įvertinama pirkimo objektui keliamų techninių bei funkcinių reikalavimų visuma, todėl tarnyba, teikdama teisinę išvadą, neturi galimybės pateikti vienareikšmiško ginčijamų nuostatų aiškumo ir proporcingumo pirkimo objektui aspektu įvertinimo. Tačiau šiame kontekste tarnyba atkreipia dėmesį į keletą aspektų.
87. Dėl reikalavimo, susijusio su esamos vaizdo stebėjimo sistemos įrangos demontavimu, bylos šalys laikosi iš esmės priešingų pozicijų dėl galimų išlaidų atlikus demontavimo veiksmus. Ieškovės teigimu, utilizavimo atveju bus patiriamos išlaidos, o atsakovė teigia, jog utilizuojant nebus patiriama jokių papildomų išlaidų. Tikėtina, kad net ir nustačius, kad utilizavimo atveju būtų patiriami tam tikri kaštai, tačiau, jeigu utilizuojamų kamerų skaičius nebūtų didelis, nuo to siūloma kaina galimai net ir nesikeistų.
88. Atsakovei atlikus pirkimo sąlygų patikslinimą, nurodant „ne daugiau nei į 5 kompiuterinės įrangos vienetus“, t. y. tiekėjams žinant maksimalų kompiuterinės įrangos kiekį, į kurį turi būti įdiegta programinė įranga, manytina, kad tiekėjai galėtų įsivertinti reikalingus finansinius išteklius šioje dalyje.
89. Dėl reikalavimo programinei įrangai turėti galimybę plėsti neapibrėžtą kamerų skaičių, įžvelgiama rizika, jog galimai tiekėjo siūlomas sprendinys galėtų skirtis priklausomai nuo poreikio plėsti kamerų skaičių (pvz., 10 proc. ar 200 ar dar daugiau procentų). Atsiradus poreikiui plėsti kamerų skaičių 500 proc., tiekėjo pasiūlytas sprendinys, gali būti, kad apskritai nebebus tinkamas.
90. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė naujus, t. y. ikiteismine tvarka teiktoje pretenzijoje nenurodytus, ginčijamų pirkimo sąlygų galimo neteisėtumo pagrindus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis. Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Taigi, viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
91. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2023 m. gegužės 21 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė skelbimą, kuriuo buvo oficialiai pradėtas viešasis pirkimas „Telšių miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir eksploatavimo (vaizdo duomenų perdavimo, įrangos techninės priežiūros bei aptarnavimo) paslaugos“, pirkimo numeris 670437. Ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų. Atsakovė į pretenziją atsakė 2023 m. birželio 8 d. Atsakovė pretenziją dėl pirkimo sąlygų priedo Nr. 2, skyriaus „Projekto aiškinamasi raštas“ vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bendrųjų techninių reikalavimų tenkino ir patikslino pirkimo sąlygas, likusi dalis pretenzijos buvo atmesta. Ieškovė, nesutikdama su sprendimu dėl jos pretenzijos atmetimo, kreipėsi su ieškiniu į teismą.
Dėl kvalifikacijos reikalavimų teisėtumo
92. Dėl esminių nuostatų, susijusių su kvalifikacijos reikalavimais, kasacinis teismas yra pasisakęs 2023 m. vasario 2 d. civilinėje byloje Nr. e3k-3-10-469/2023 priimtoje nutartyje. Tam, kad būtų užtikrintas racionalus viešųjų lėšų panaudojimas ir viešojo pirkimo tvarumas, VPĮ 47 straipsnyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga įsitikinti tinkama tiekėjų kvalifikacija. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis).
93. Vienas iš reikalavimų perkančiosioms organizacijoms, nustatančioms tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, – laikytis proporcingumo principo. Proporcingumo principo, kaip bendrojo viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo kriterijaus, turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios, pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais, tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas, neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., ESTT 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktą).
94. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant įstatymo nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos pažymima, jog VPĮ konkrečiai neįtvirtinta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju, – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018, 30 punktas).
95. Nors VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiama tam tikra sprendimo laisvė ir teisė siekiant įsitikinti tiekėjo kvalifikacija taikyti vieną ar kitą kriterijų, vis dėlto ši pasirinkimo laisvė yra ribojama bendrųjų viešųjų pirkimų principų. Kaip neatitinkantys jų gali būti vertinami tiek per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai, tiek per aukšti, nepagrįstai ribojantys konkurenciją reikalavimai tiekėjų pajėgumui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018, 29 punktas).
96. Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-2014).
97. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovės paskelbtose pirkimo sąlygose 4.11.1 punkte numatytas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinkantis VPĮ reikalavimų, o 4.11.2 ir 4.11.3 punktuose numatyti reikalavimai yra pertekliniai ir neatitinkantys Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos.
Dėl pirkimo sąlygų 4.11.1 punkte numatyto reikalavimo
98. Pirkimo sąlygų 4.11.1 p. prie Techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimų nurodyta, kad tiekėjas privalo turėti: 1) ne mažiau kaip 1 specialistą, turintį siūlomų diegti vaizdo kamerų gamintojo sertifikatą, suteikiantį teisę diegti ir aptarnauti vaizdo stebėjimo kameras; 2) ne mažiau kaip 1 specialistą, turintį siūlomos diegti vaizdo kamerų valdymo programinės įrangos gamintojo sertifikatą, suteikiantį teisę pagal užsakovo pateiktus reikalavimus paruošti ir įdiegti naujos vaizdo stebėjimo sistemos daugiafunkcinę valdymo platformą. Atitikimą kvalifikacijos reikalavimams įrodantys dokumentai: 1) ir 2) punktuose nurodytų sertifikatų ir/ar lygiaverčių dokumentų, patvirtinančių atitiktį nurodytiems reikalavimams, kopiją (-as); pateikiami skenuoti dokumentai elektroninėje formoje.
99. Ieškovė nurodė, kad VPĮ 47 str. 7 d. nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Ieškovės teigimu, Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija), skyriaus ,,Techninis ir profesinis pajėgumas‘‘ 17 punkte yra nurodyta - ,,technikos specialistai ir techninės organizacijos, vykdysiantys pirkimo sutartį, nepaisant jų pavaldumo tiekėjui, ypač atsakingi už kokybės kontrolę. Darbų pirkimo atveju – technikos specialistai ir techninės organizacijos, kuriuos rangovas kvies vykdyti sutartį‘‘. Šiame punkte prie kvalifikacijos reikalavimų yra nurodyta, kad tiekėjas privalo turėti pakankamai pirkimo sutarties vykdymui būtinų specialistų ir (ar) techninių organizacijų, vykdysiančių pirkimo sutartį, šis reikalavimas nustatomas, kai pirkimo sutarties vykdymą reglamenuojantys teisės aktai numato pareigą turėti tam tikrus technikos specialistus ir (ar) technines organizacijas, kitais atvejais – pagal poreikį. Todėl ieškovė mano, kad pirkimo sutarties vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos turėti tam tikrus technikos specialistus. Be to, ieškovė teigia, kad pagal pirkimo sąlygų techninių specifikacijų reikalavimus šiuo pirkimu siekiama įsigyti išimtinai Axis kameras, todėl kvalifikaciniai reikalavimai dėl gamintojo sertifikuoto specialisto riboja konkurenciją, o pirkimo sąlygų 4.11.1 p. reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinkantis VPĮ reikalavimų.
100. Tačiau teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka ir šioje dalyje laiko pagrįsta atsakovės ir Viešųjų pirkimų tarnybos poziciją. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti profesinės kvalifikacijos reikalavimą specialistams, turi būti įvertinta Metodikos 21 punkte išdėstyta informacija, pagal kurią reikalavimai dėl išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos nustatomi, kai pirkimo sutarties vykdymą reglamentuojantys teisės aktai numato pareigą turėti tam tikro išsilavinimo ir (ar) profesinės kvalifikacijos personalą, kitais atvejais – pagal poreikį. Kai išsilavinimo, kvalifikacijos tinkamumas yra įvertinamas atitinkamą kvalifikaciją suteikiančių institucijų, turinčių teisę atestuoti, sertifikuoti specialistus (pavyzdžiui, statybos specialistų, advokatų, auditorių ir kt. atestavimas ir teisės pripažinimas) arba, jeigu norint įgyti tam tikrą kvalifikaciją, būtina turėti atitinkamos patirties, ir yra reikalaujama pateikti atitinkamus atestatus ar sertifikatus, reikalavimas turėti atitinkamą išsilavinimą ir (ar) patirtį nenustatomas.
101. Nors ieškovė teigia, kad pirkimo sutarties vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos turėti tam tikrus technikos specialistus, Metodikos 21 punkte yra numatyta, kad perkančioji organizacija gali numatyti tokį reikalavimą pagal poreikį. Kaip jau buvo minėta, VPĮ konkrečiai neįtvirtinta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį.
102. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad kamerų ir/ar programinės ir kitos įrangos derinimo įrengimas pas kiekvieną gamintoją turi skirtumų, todėl, nesusipažinęs su konkrečios įrangos derinimo ir montavimo niuansais, dažnas montuotojas padaro eilę klaidų (pasirenkama nesuderinama tarpusavyje įranga, parenkamos kameros be programinio palaikymo, pasirinktos kameros nepritaikytos naudojimo sąlygoms, netinkamose vietose sumontuojamos kameros, netinkamose vietose padaromi sujungimai, neteisingai išvedžiojami laidai, netinkamia parenkami laidai ir t.t.). Ieškovė atsakovės nurodytų aplinkybių ir poreikį nustatyti 4.11.1 p.numatytą pirkimo sąlygą neginčijo, specialistų išvadų, paneigiančių atsakovės argumentus, teismui nepateikė. Todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirkimo sąlygų 4.11.1 p. reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinkantis VPĮ reikalavimų.
103. Teismas pažymi, kad viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022). Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose (dublike) vertino 4.11.1 p. pirkimo sąlygos prieštaravimą ir Metodikos 21 punktui, tačiau ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje savo pretenzijos šiais argumentais negrindė, todėl negali bylos nagrinėjimo metu grįsti savo pozicijos minėtais argumentais.
104. Nors ieškovė teigia, kad pagal pirkimo sąlygų techninių specifikacijų reikalavimus šiuo pirkimu siekiama įsigyti išimtinai Axis kameras, todėl kvalifikaciniai reikalavimai dėl gamintojo sertifikuoto specialisto riboja konkurenciją, tokie ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovei nurodžius, kad ieškovė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kad pirkimu siekiama įsigyti išimtinai Axis kameras, ieškovė nurodė, kad paneigti tokias aplinkybes turi pareigą atsakovė. Tačiau bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
Dėl pirkimo sąlygų 4.11.2 punkte numatyto reikalavimo
105. Pirkimo sąlygų 4.11.2 p. nustatyta, jog tiekėjas per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo dienos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti tinkamai: 1) įvykdęs/vykdo bent 1 ar kelias vaizdo duomenų perdavimo ir aptarnavimo paslaugų sutartį (-is), kuria (-iomis) buvo įdiegta, aptarnauta ar aptarnaujama ne mažiau kaip 40 vaizdo stebėjimo kamerų, sumontuotų lauko sąlygomis; 2) įvykdęs ne mažiau nei 1 sutartį, kurios vykdymo metu buvo sukonfigūruota ir įdiegta vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės įranga ne mažiau kaip 20 vaizdo stebėjimo kamerų. Tiekėjas turi pateikti: 1) per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo dienos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų/vykdomų sutarčių, nurodytų 1) punkte, ir įvykdytų sutarčių, nurodytų 2) punkte, sąrašą. Sąraše turi būti nurodomas suteiktų paslaugų pavadinimas ir apibūdinimas/įdiegta įranga, nurodant aptarnautos/įdiegtos įrangos (vaizdo stebėjimo kamerų) skaičių, sutarties vykdymo pražios ir pabaigos datos (metai, mėnuo, diena), užsakovo identifikavimo duomenys; 2) tiekėjas pateikia užsakovų pažymas apie tai, kad: - pirmame punkte (1) nurodytos sutartys įvykdytos/vykdomos tinkamai; - antrame punkte (2) nurodytos sutartys įvykdytos tinkamai. Pažymose turi būti nurodytas suteiktų paslaugų pavadinimas, įdiegta įranga, nurodytas aptarnautos/įdiegtos įrangos (vaizdo stebėjimo kamerų) skaičius, sutarties vykdymo pradžios ir pabaigos datos (metai, mėnuo ir diena), informacija, ar sutartys įvykdytos/vykdomos tinkamai, bei užsakovo kontaktiniai duomenys (užsakovo įgalioto asmens tel. Nr., fakso Nr., el. p. (ir kt.)). Pateikiami skenuoti dokumentai elektroninėje formoje.
106. Ieškovė teigia, jog pagal VPĮ 47 str. 7 d. tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija) 16. p. nustatyta: jeigu pirkimo objektas yra nedalomas (pavyzdžiui, perkamas vienos informacinės sistemos kūrimas ir (ar) diegimas ir (ar) modernizavimas, vieno pastato projektavimas ir panašiai) arba kai pirkimo sutartis bus sudaroma dėl galutinio rezultato sukūrimo, arba kai negalima nustatyti ar tinkamai pristatytos ir sumontuotos, suteiktos paslaugos, ar atlikti darbai, kol nėra galutinio rezultato (toliau – nedalomas pirkimo objektas), gali būti reikalaujama užbaigto galutinio rezultato patirties. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto. Laikoma, kad galutinis rezultatas pasiektas, kai yra pristatytos pagrindinės prekės, suteiktos pagrindinės paslaugos, atlikti svarbiausi darbai. Pavyzdžiui, „Per paskutinius 3 metus tiekėjas turi būti sukūręs arba modernizavęs bent vieną informacinę sistemą, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 1 000 000 Eur”. Jeigu pirkimo objektas yra sudėtinis ir (ar) dalus (pavyzdžiui, perkami kelių objektų kadastriniai matavimai, nevienkartinio maitinimo ar valymo paslaugos) ir (ar) bus sudaroma tęstinio pobūdžio pirkimo sutartis, kai prekių pristatymo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminas yra nevienkartinis (pavyzdžiui, prekės turės būti pristatytos ne visos iš karto, o dalimis, tada, kai atsiras poreikis arba jei sudaroma preliminarioji sutartis), tiekėjai patirtį gali įrodinėti tiek baigtomis sutartimis, tiek nebaigtų vykdyti sutarčių jau įvykdytomis dalimis. Pavyzdžiui, kai perkamos reguliaraus (nuolatinio) atliekų išvežimo, valymo paslaugos, kanceliarinių, medicininių prekių tiekimas ir panašiai.
107. Ieškovė nurodė, kad vienas iš pirkimo sąlygų 4.11.2 p. papunkčio reikalavimų akivaizdžiai neatitinka Metodikos nuostatų, kadangi pirkimo objektas negali būti vienu metu ir dalus, ir nedalus, t.y. atitinkami reikalavimai dėl sutarties/sutarčių (ne)baigtumo (įvykdyta ar vykdoma) šiuose papunkčiuose turi būti identiški. Atsakovė dėl minėtos sąlygos teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės nepasisakė, neginčijo, jog ši sąlyga neatitinka Metodikos nuostatų, nurodė, kad ieškovė nepateikė detalesnių argumentų dėl šios sąlygos nepagrįstumo ir kaip ši sąlyga pažeidžia ieškovės teises.
108. Kasacinis teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 išaiškino, kad pagal VPĮ 47 straipsnio 7 dalį tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Ši įstatymo nuostata įgyvendinta Viešųjų pirkimo tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105. Įsakymo 2 punkte nustatyta, kad juo patvirtinta Metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus. Atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus ar mažos vertės pirkimus, pradėtus nuo 2017 m. liepos 1 d., Metodika yra rekomendacinė. Metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl Metodikos taisyklių (ne)taikymo, be kita ko, dėl pirkimo objekto specifikos ar pan. aplinkybių. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad Metodikoje vartojamos lingvistiniu požiūriu neįsakomojo pobūdžio frazės („reikalavimas naudotinas“, „reikalavimas nenaudotinas“).
109. Palyginus pirkimo sąlygų 4.11.2 punkto reikalavimus ir Metodikos 16 p. matyti, kad pirkimo sąlyga neatitinka Metodikos reikalavimų, nors nagrinėjamu atveju pirkimas yra tarptautinis ir Metodikos nuostatų taikymas rengiant pirkimo sąlygas yra privalomas. Teismas sutinka Viešųjų pirkimų tarnybos išvada šioje dalyje. Išvadoje nurodoma, kad 16.2 papunkčio lentelėje, kurioje pateiktos reikalavimų dėl tiekėjo patirties, kai pirkimo objektas yra paslaugos, formuluotės, perkančioji organizacija reikalavimą dėl tiekėjo patirties turėjo formuluoti vadovaujantis metodikos 16.2 papunkčiu (kai pirkimo objektas nedalomas): tiekėjas per paskutinius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra (nurodoma, kokios panašios į perkamas paslaugos turi būti tinkamai suteiktos); (pirkimo vykdytojas nurodo, ką laiko panašiomis pagrindinėmis paslaugomis) arba (kai pirkimo objektas dalus) tiekėjas, per paskutinius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių (projektų) yra savo jėgomis suteikęs (nurodomos panašios paslaugos (jų apimtis ar vertė ar kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 2 punktą, tiek pagal metodikos 16 punktą turi būti reikalaujama suteiktų paslaugų (kartu su užsakovų pažymomis), o ne sutarčių sąrašo. Tai reiškia, kad yra svarbu ne vykdoma/įvykdyta sutartis (t. y., ne dokumento forma), o pagal sutartį suteiktos paslaugos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės 4.11.2 punkte numatyta sąlyga akivaizdžiai prieštarauja impetayvioms įstatymo ir metodikos nuostatoms.
110. Atsakovė teigia, kad ieškovė nenurodė, kaip ši sąlyga pažeidžia jos interesus, nes iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad ieškovė yra įvykdžiusi ir vykdo sutartis: 2020 m. liepos 14 d. sutartis Nr. MS- 195 su Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau - Sutarties MSI95) (sutartis išviešinta adresu: CVP IS - Centrinė Viešųjų pirkimų informacinė sistema (eviesieiipirkimai.lt)); 2023 m. sausio 26 d. sutartis Nr SRV-31 su Biržų rajono savivaldybės administracija (toliau - Sutarties SRV 195) (sutartis išviešinta adresu: CVP 1$ - Centrinė Viešųjų pirkimų informacinė sistema (eviesieiipirkimai.lt)). Atsakovės teigimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tiekėjui, kuris tokio intereso neturi ar šis nėra pažeistas, nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis).
111. Ieškovė, nesutikdama su šiais argumentais, nurodė, kad šio pirkimo atveju pasiūlymai dar nepateikti ir neįvertinti, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadas apie ieškovės galimą atitikimą pirkimo sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams. Pagal minėtus kvalifikacinius reikalavimus atitinkamos sutartys turi būti įvykdytos/vykdomos tinkamai ir turi būti pateikti užsakovų atsiliepimai apie sutarčių įvykdymo/vykdymo tinkamumą. Atsakovė jokių atsiliepimų apie ieškovės įvykdytas/vykdomas sutartis neturi ir negali padaryti objektyvių išvadų apie jos atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams.
112. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog šioje proceso stadijoje, įvertinus viešoje erdvėje ieškovės įvykdytas ar vykdomas sutartis, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti 4.11.2 p. numatytą sąlygą. Tam reiktų vertinti atsakovės paminėtas sutartis, o tokių aplinkybių vertinimas išeitų už ieškinio ribų ir būtų nesavalaikis. Be to, kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021).
113. VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo.
114. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
115. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibūdinamas kaip jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Dėl to teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
116. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės 4.11.2 p. numatyta pirkimo sąlyga neatitinka imeratyvių VPĮ ir Metodikos reikalavimų bei yra perteklinė.
Dėl pirkimo sąlygų 4.11.3 punkte numatyto reikalavimo
117. Pirkimo sąlygų 4.11.3 p. nustatyta, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus ar per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) yra sėkmingai įvykdęs/vykdo bent 1 ar daugiau vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimo, vaizdo duomenų perdavimo, vaizdo įrangos priežiūros paslaugų teikimo sutartį (-tis), kurios (-ių) įvykdyta bendra vertė ne mažesnė kaip 140.000,00 Eur be PVM. Turi būti pateikiama: 1) tiekėjas pateikia per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų (ir) ar vykdomų vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimo, vaizdo duomenų perdavimo, vaizdo įrangos priežiūros paslaugų teikimo sutarčių sąrašą, užpildant 5 priede pridedamą formą; 2) tiekėjas pateikia užsakovų pažymas apie tai, kad vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimo, vaizdo duomenų perdavimo, vaizdo įrangos priežiūros paslaugų teikimo sutartys buvo įvykdytos (ir) ar vykdomos tinkamai. Pažymose turi būti nurodyta paslaugų teikimo vertė, data ir vieta, ar tinkamai atliktos, bei užsakovo kontaktiniai duomenys: užsakovo įgalioto asmens tel. nr., fakso nr., el. p. (ir kt.). Pateikiami skenuoti dokumentai elektroninėje formoje.
118. Ieškovė nurodė, jog VPĮ 47 str. 7 d. nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija) 16. p. nustatyta: reikalavimas gali būti apibrėžiamas pasiektu rezultatu (pavyzdžiui, pastatytas tam tikras inžinerinis įrenginys, suteiktos tam tikros paslaugos), pinigine verte ar kitais požymiais – pirkimo vykdytojas turi patirtį apibrėžti ne visais galimais, bet tik būtinais kriterijais. Apibrėžiant reikalavimą verte, pirkimo vykdytojas turi nurodyti, kad ji skaičiuojama eurais be PVM. Apibrėžiant reikalavimą verte, kiekiu, apimtimi (plotas, ilgis, kiekis ir kt.), reikalaujama patirties reikšmė paprastai turi būti ne daugiau kaip 0,7 dydžio, lyginant su numatoma atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų verte, kiekiu, apimtimi. Šis kvalifikacijos reikalavimas neturi būti siejamas su visais galimais parametrais (verte, kiekiu, apimtimi ir pan.), o tik su tokiais, kurie geriausiai įrodo tiekėjo patirtį.
119. Ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygų 4.11.3 p. kvalifikacinis reikalavimas siejamas tiek su kiekiu, apimtimi, tiek ir su verte, todėl yra perteklinis ir neatitinkantis Metodikos nuostatų. Atsakovė dėl minėtos sąlygos teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės nepasisakė, neginčijo, jog ši sąlyga neatitinka Metodikos nuostatų, nurodė, kad ieškovė nepateikė detalesnių argumentų dėl šios sąlygos nepagrįstumo ir kaip ši sąlyga pažeidžia ieškovės teises.
120. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju nustatydama pirkimo sąlygas atsakovė privalėjo laikytis Metodikos nuostatų, pagal kurias kvalifikacijos reikalavimas neturi būti siejamas su visais galimais parametrais (verte, kiekiu, apimtimi ir pan.), o tik su tokiais, kurie geriausiai įrodo tiekėjo patirtį. Įvertinus 4.11.3 p. nurodytą reikalavimą, matyti, kad jis siejamamas ir su kiekiu, apimtimi (įvykdytų sutarčių skaičiumi) ir su verte (sutarties vertė). Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl kvalifikacijos reikalavimus siejo su visais Metodikoje nurodytais parametrais ir kodėl tokių reikalavimų nustatymas buvo būtinas, todėl teismas negali vertinti ir pasisakyti, ar atsakovė pagrįstai kvalifikacijos reikalavimus nustatė pagal visus Metodikoje nurodytus parametrus.
121. Atsakovė nurodė, kad ši sąlyga nepažeidžia ieškovės interesų, nes iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad ieškovė yra įvykdžiusi ir vykdo sutartis: 2020 m. liepos 14 d. sutartis Nr. MS- 195 su Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau - Sutarties MSI95) (sutartis išviešinta adresu: CVP IS - Centrinė Viešųjų pirkimų informacinė sistema (eviesieiipirkimai.lt)); 2023 m. sausio 26 d. sutartis Nr SRV-31 su Biržų rajono savivaldybės administracija (toliau - Sutarties SRV 195) (sutartis išviešinta adresu: CVP 1$ - Centrinė Viešųjų pirkimų informacinė sistema (eviesieiipirkimai.lt)). Atsakovės teigimu, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti šią pirkimo sąlygą. Tačiau teismas pakartotinai pažymi, kad tam reiktų vertinti atsakovės paminėtas sutartis, o tokių aplinkybių vertinimas išeitų už ieškinio ribų ir būtų nesavalaikis. Be to, teismo nuomone, ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti šią pirkimo sąlygą dėl aukščiau nurodytų motyvų.
122. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės 4.11.2 p. numatyta pirkimo sąlyga neatitinka imeratyvių VPĮ ir Metodikos reikalavimų bei yra perteklinė.
Dėl programinės įrangos įdiegimo reikalavimų į ieškovės kompiuterinę įrangą
123. Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje Projekto aiškinamasis raštas, Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bendrieji techniniai reikalavimai nurodoma, kad esama vaizdo stebėjimo sistemos įranga demontuojama ir perduodama užsakovui arba jų nurodymu utilizuojama. Ieškovė nurodė, kad minėtas pirkimo sąlygų reikalavimas yra dviprasmiškas ir neapibrėžtas. Pateikti du galimi variantai, kurie skiriasi išlaidų atžvilgiu. Perdavus užsakovui – nepatiriama išlaidų, utilizavimo atveju – patiriama. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad tikėtina, kad net ir nustačius, kad utilizavimo atveju būtų patiriami tam tikri kaštai, tačiau, jeigu utilizuojamų kamerų skaičius nebūtų didelis, nuo to siūloma kaina galimai net ir nesikeistų.
124. Atsakovė nurodė, kad neveikianti įranga atiduodama oficialiems atliekų tvarkytojams, o veikianti įranga bus perduodama atsakovei, atsakovė nežino, kiek yra įrangos, kurią reikės atiduoti oficialiems atliekų tvarkytojams, nes ši informacija paaiškės, tik demontuojant seną įrangą. Atsakovės teigimu, ieškovė neteisingai nurodo, kad, įrangą perdavus oficialiems atliekų tvarkytojams, bus patiriamos išlaidos, nes už neveikiančios elektronikos perdavimą perdirbimui oficialūs atliekų tvarkytojai sumoka. Teismas sutinka su atsakovės argumentais šioje dalyje, nes iš viešoje erdvėje esančios informacijos matyti, kad nebeveikiančios vaizdo stebėjimo kameros, kaip ir kita neveikianti elektronika, yra nemokamai paimama utilizuoti arba už jos supirkimą yra sumokama (pvz. EMP Recycling). Todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad minėta sąlyga yra dviprasmiška ar neapibrėžta bei pažeidžia jos teises.
125. Teismas pažymi, kad ieškovė pateiktame dublike nurodė papildomus argumentus dėl minėtos pirkimo sąlygos prieštaravimo atsakovės nustatytai fiksuotos kainos kainodarai, tačiau, kaip buvo minėta, šie ieškovės argumentai nėra vertinami, nes ieškovė jais nei savo pretenzijoje, nei ieškinyje nesivadovavo, ir nebus vertinami, pasisakant dėl kitų ieškovės ginčijamų techninės specifikacijos sąlygų.
126. Ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje Projekto aiškinamasis raštas, Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bendrieji techniniai reikalavimai nurodoma, kad taip pat reikalinga įdiegti vaizdo kamerų peržiūros ir analizės programinę įrangą į kitą Telšių rajono savivaldybės atsakingų darbuotojų pateiktą kompiuterinę įrangą bei apmokyti vartotojus naudotis sistema (bus nurodyta įrengimo metu). Minėtas pirkimo sąlygų reikalavimas yra dviprasmiškas ir neapibrėžtas. Nenurodyta, į kokį kiekį kompiuterinės įrangos turi būti įdiegta programinė įranga, nors tai akivaizdžiai susiję su tiekėjo galimais finansiniais ir administraciniais ištekliais. Ieškovės manymu, po jos pretenzijos atsakovės atliktas pirkimo sąlygų patikslinimas nelaikytinas atitinkančiu VPĮ reikalavimus, kadangi kiekis „ne daugiau nei į 5 kompiuterinės įrangos vienetus“ nėra tinkamai apibrėžtas ir tikslus.
127. Atsakovė nurodė, kad ji ne visus techninės specifikacijos parametrus gali apibrėžti absliučia išraiška (pvz. negalima prognozuoti, kiek bus kompiuterinės įrangos, kuriuose būtų įdiegta vaizdo kamerų peržiūros ir analizės programinę įrangą) gedimų ir bus reikalinga iš naujo įdiegti vaizdo kamerų peržiūros ir analizės programinę įrangą ar dėl darbuotojų kaitos į jų kompiuterinę įrangą tektų iš naujo įdiegti vaizdo kamerų peržiūros ir analizės programinę įrangą ir pan., todėl yra nurodomos maksimalios apimtys, į kurias turi atsižvelgti visi tiekėjai, įskaičiuodami savo sąnaudas.
128. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad, atsakovei patikslinus sąlygą, nurodant „ne daugiau nei į 5 kompiuterinės įrangos vienetus“, t. y. tiekėjams žinant maksimalų kompiuterinės įrangos kiekį, į kurį turi būti įdiegta programinė įranga, manytina, kad tiekėjai galėtų įsivertinti reikalingus finansinius išteklius šioje dalyje. Teismas pažymi, kad ieškovė plačiau nedetalizavo, kaip minėta sąlyga pažeidžia jos interesus, nes reiškė pretenzijas tik dėl to, į kokį kiekį kompiuterinės įrangos turi būti įdiegta programinė įranga. Atsakovei patikslinus sąlygas ir nurodžius maksimalų programinės įrangos kiekį, ieškovė nenurodė, kas trukdo jai preliminariai įsivertinti finansinius ir administracinius išteklius, teikiant pasiūlymą atsakovei, tuo labiau, kad ieškovė yra savo srities profesionalė. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės argumentai dėl minėtos sąlygos dviprasmiškumo ir neapibrėžtumo nepagrįsti.
Dėl reikalavimų vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai
129. Ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos centrinei įrangai nurodoma: punkte Nr. 12 Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai, papunktyje Nr. 12.6 nurodoma, kad „programinė įranga turi būti legali, licencijos turi padengti visas sistemoje naudojamas kameras. Turi būti galimybė visą paslaugų teikimo laikotarpį plėsti kamerų skaičių įsigyjant papildomas licencijas“. Šis reikalavimas yra neapibrėžtas, nenurodytas joks galimas preliminarus (nei kiekiais, nei procentais) kiekis galimos plėtros.
130. Atsakovės manymu, ieškovė deklaratyviai nurodo, kad pirkimo sąlygų nuostatos yra neaiškios, tačiau nedetalizuoja, kas neaišku, vien tai, kad programinė įranga turėtų galimybę plėsti kamerų skaičių, įsigyjant papildomas licencijas, konkurencijos neriboja. Atsakovė šiuo pirkimu neperka papildomų licencijų, jei būtų žinoma, kiek jų bus įrengta ateityje, ši informacija butų nurodyta techninėje specifikacijoje. Šis reikalavimas yra atsakovės poreikis, kurį gali įgyvendinti kiekvienas tiekėjas, o ne neaiškumas.
131. Atsakovė pripažįsta, kad jai nėra žinoma, kamerų bus įrengta ateityje, tačiau nurodė, kad šį atsakovės poreikį gali įgyvendinti kiekvienas tiekėjas. Tačiau, esant tokiam naujai įrengiamų kamerų skaičiaus neapibrėžtumui, kai jų apmokėjimas nėra numatytas sutartyje, tiekėjų pasiūlymai, į kuriuos tiekėjai įtraukia visas savo sąnaudas, gali būti nelygiaverčiai, dėl ko, vertinant tokius pasiūlymus, būtų pažeisti viešojo pirkimo principai ir pirkimo tikslai, nebūtų užtikrinta tiekėjų sąžininga konkurencija. Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad dėl reikalavimo programinei įrangai turėti galimybę plėsti neapibrėžtą kamerų skaičių, įžvelgiama rizika, jog galimai tiekėjo siūlomas sprendinys galėtų skirtis priklausomai nuo poreikio plėsti kamerų skaičių (pvz., 10 proc. ar 200 ar dar daugiau procentų), o atsiradus poreikiui plėsti kamerų skaičių 500 proc., tiekėjo pasiūlytas sprendinys, gali būti, kad apskritai nebebus tinkamas.
132. Tiekėjai gali ginčyti viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą jų neaiškumo aspektu ne tik dėl galimybės pateikti konkurencingus ir tinkamai apskaičiuotus pasiūlymus, bet ir nenorėdami prisiimti aiškiai neapibrėžtos sutarties vykdymo rizikos; perkančiosios organizacijos pareiga nustatyti aiškias pirkimo sąlygas priklauso nuo tam tikrų tikėtinų prielaidų pasireiškimo ateityje; pirkimo sąlygos, kuriomis tiekėjams leidžiama pasiūlymo kainą pateikti savarankiškai įvertinant aiškiai neapibrėžtą riziką, pažeidžia racionalaus lėšų panaudojimo principą, nes jomis suponuojama permokėjimo už sutartį ar netinkamai apskaičiuotos sutarties vertės grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-969/2022).
133. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad minėta pirkimo sąlyga yra netiksli ir neapibrėžta, todėl pripažintina neteisėta.
134. Ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai, papunktyje Nr. 12.7 nurodoma, kad ,,tiekėjas turi pateikti programinės įrangos eksploatacijai užtikrinti reikalingas licencijas, kurios atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus, kad perkančioji organizacija galėtų naudotis visu šioje techninėje specifikacijoje aprašytu funkcionalumu be apribojimų. Licencijos turi būti nuolatinės, o ne nuomojamos ar panašiu teisiniu pagrindu ar kitaip terminuotu laiku apribotos - jų galiojimas turi būti nuolatinis ir be pabaigos‘‘. Ieškovės manymu, šis reikalavimas neatitinka viešųjų pirkimų proporcingumo principo, kadangi nėra proporcingas pačiam pirkimo objektui, t. y., numatomas sutarties terminas yra 5 metai (sutartis yra terminuota).
135. Atsakovės nuomone, diskrecija nustatyti reikalavimus pirkimo objektui priklauso perkančiajai organizacijai. Nustatomi reikalavimai neturi riboti konkurencijos. Šiuo atveju nustatyti reikalavimai licencijoms tokie, kad, vykdant sutartį, nebūtų patirta papildomų išlaidų dėl licencijų pratęsimo ar naujų įsigijimo, arba jei nebus galima naudotis licencijomis pilna apimtimi, jei jos bus su tam tikrais apribojimais. Šį reikalavimą gali įgyvendinti kiekvienas tiekėjas, įskaitant ieškovę, todėl ji negali būti suinteresuotas dėl šios nuostatos teikti pretenziją ir ieškinį.
136. Programos licencija – dokumentas, nurodantis, kokiomis sąlygomis naudotojas gali naudotis kompiuterine programa. Ieškovė laiko atsakovės reikalavimą dėl nuolatinės licencijos įsigijimo neproporcingu pirkimo objektui todėl, kad sutarties terminas yra penki metai. Tačiau neaišku, kodėl ieškovė šią sąlygą sieja su sutarties galiojimo terminu, kodėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomi kitokie licencijos įsigijimo būdai, pvz., kodėl programinės įrangos nuoma ar kiti jos naudojimo būdai atititiktų proporcingmo principą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, palyginančių nuolatinės licencijos įsigijimo ir programinės įrangos licencijos nuomos sąnaudų, vykdant sutartį, atžvilgiu. Todėl, įvertinus ieškovės argumentus, minėtą sąlygą laikyti neproporcinga ir neteisėta nėra pagrindo.
137. Ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygų priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje), skyriuje Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai, papunktyje Nr. 12.16 nurodoma, kad „turi būti galimybė valdyti įvairių kamerų gamintojų PTZ kameras“. Šis reikalavimas yra neaiškus, neatitinkantis pirkimo objekto, kadangi šiuo pirkimu nenumatoma statyti PTZ kamerų.
138. Atsakovės nuomone, ieškovė deklaratyviai nurodo, kad pirkimo sąlygų nuostatos yra neaiškios, tačiau nedetalizuoja, kas neaišku, vien tai, kad šiuo pirkimu nenumatoma įsigyti PTZ kamerų, nedaro neaiškios sąlygos dėl programinės įrangos. Kaip ieškovei buvo nurodyta atsakyme į pretenziją, reikalinga programinės įrangos galimybė valdyti PTZ kameras, nes ateityje yra planuojama prijungti prie stebėjimo sistemos valdomas vaizdo stebėjimo kameras (PTZ).
139. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 2 straipsnio 10, 13, 30, 34, 35 dalyse. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams.
140. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
141. Iš pirkimo dokumentų matyti, kad viešojo pirkimo sutarties dalykas – vaizdo stebėjimo sistema, jos montavimas ir administravimo paslaugos, įskaitant Telšių miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir eskaploatavimo (vaizdo duomenų perdavimo, įrangos techninės priežiūros bei aptarnavimo) paslaugas. Atsakovė pripažino, kad šiuo pirkimu nesiekia įsigyti PTZ kamerų, tačiau nurodė, kad ateityje ketina tokias kameras įsigyti. Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji yra priėmusi oficialius sprendimus, kurie būtų išdėstyti vidaus norminiame akte, dėl spendimo ateityje įsigyti PTZ kameras, nenurodė, kodėl jų nesiekia įsigyti šiuo pirkimu. Kaip jau buvo minėta, pirkimo sąlygos turi būti proporcingos ir susijusios su pirkimo objektu. Atsakovės deklaratūvus argumentai dėl ketinimo įsigyti ateityje PTZ kameras neįrodo, kad pirkimo sąlyga ,,turi būti galimybė valdyti įvairių kamerų gamintojų PTZ kameras‘‘ yra susijusi su pirkimo objektu. Todėl teismas daro išvadą, kad ši sąlyga yra neteisėta - neatitinkanti pirkimo objekto.
Dėl reikalavimų vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugoms
142. Punkte Nr.16 Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugoms papunktyje Nr. 16.7 nurodoma, kad „paslaugai teikti naudojamas uždaras duomenų perdavimo tinklas negali turėti išėjimo į viešą internetą, turi būti apsaugotas nuo DDoS tipo atakų. Duomenų perdavimui tinkle negali būti naudojami duomenų perdavimo sprendimai ar technologijos, kuriuose duomenys perduodami per viešą internetą ir/arba yra naudojamos tuneliavimo per atvirus interneto tinklus technologijos (pav. GRE, IPSeC ir t.t.). Tuneliavimas per atvirus interneto tinklus galimas tik sistemos priežiūros funkcijoms vykdyt, t.y. įrenginių monitoringui, sistemos priežiūrai. Internetas vaizdo stebėjimo sistemai turi būti praleidžiamas tik tiek, kiek reikia programinės įrangos licencijoms, žemėlapiams, el. pašto tarnybai“. Punkte Nr. 16.1 nurodoma, kad „ryšio linija perduodami duomenys turi būti apsaugoti, juos atskiriant nuo kitų tinklų arba fiziškai (skirtoji linija) arba logiškai (MPLS) ar kita lygiaverte technologija (tuneliavimo per atvirus interneto tinklus technologijos nėra lygiavertės)“. Todėl, ieškovės manymu, minėti pirkimo sąlygų reikalavimai yra dviprasmiški. Atsakovė su ieškove nesutiko, nurodė, kad nors ieškovė teigia, kad pirkimo sąlygų nuostatos yra dviprasmiškos, tačiau nedetalizuoja, kas yra dviprasmiška.
143. Vertinant nurodytą kasacinio skundo argumentą pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
144. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
145. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike nepateikė jokių argumentų, jog minėtos pirkimo sąlygos yra dviprasmiškos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios techninės specifikacijos sąlygos yra susijusios su specialiomis žiniomis, todėl ieškovė turi pareigą ne tik išdėstyti savo poziciją, bet ir pateikti įrodymus, kodėl šias sąlygas laiko neteisėtomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė tik konstatavo faktą, kad sąlygos yra dviprasmiškos, tačiau nepateikė teismui nei savo paaiškinimų, susijusių su specialiomis žiniomis, nei specialisto išvadų. Todėl tenkinti ieškovės reikalavimą šioje ieškinio dalyje dėl sąlygų neteisėtumo nėra pagrindo.
Dėl garantinių įsipareigojimų ir vaizdo stebėjimo sistemų sutrikimų (gedimų) šalinimo
146. Ieškovė nurodė, kad punkte Nr. 18 Garantiniai įsipareigojimai ir vaizdo stebėjimo sistemų sutrikimų (gedimų) šalinimo laikai papunktyje Nr. 18.23 nurodoma, kad „perkančiosios organizacijos užklausų vykdymas: 18.23.5. Naujų/keičiamų netinklinių spausdintuvų/skanerių tvarkyklių diegimas ir 18.23.6. MS Office programų (Powerpoint, Word) šablonų (failų plėtinys .potx, .dotx) keitimas“. Ieškovė teigia, kad šie reikalavimai yra neaiškūs, neatitinkantys pirkimo objekto, kadangi šiuo pirkimu nenumatomas šios programinės įrangos pirkimas, tačiau numatyta pareiga tiekėjui - turi jas diegti/keisti.
147. Atsakovės nuomone, ieškovė, skaitydama pirkimo dokumentus, turi vertinti visumą dokumentų, o ne kiekvieną punktą atskirai. Ieškovė neteisingai nurodo, kad reikalavimas yra neatitinkantis pirkimo objekto reikalavimų, nes Techninės specifikacijos 18.23 punkte minimos tvarkyklės ir programos reikalingos ir būtų naudojamos spausdinti informaciją iš vaizdo stebėjimo sistemos. Dėl techninės specifikacijos 18 punkte nurodytų tvarkyklių ieškovei buvo pateikta išsami informacija, atsakanti į pretenziją.
148. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog Techninės specifikacijos 18.23 punkte minimos tvarkyklės ir programos yra reikalingos spausdinti informaciją iš vaizdo stebėjimo sistemos, todėl šios paslaugos yra susijusios su pirkimo objektu. Būtų nelogiška manyti, kad atsakovė, sudariusi sutartį su tiekėju dėl vaizdo stebėjimo sistemos, jos montavimo ir administravimo paslaugų, sudarytų sutartį su kitu tiekėju ar vykdytų atskirą pirkimą dėl spausdintuvų ar skanerių tvarkyklių diegimo informacijai iš vaizdo stebėjimo sistemos išspausdinti. Kaip jau buvo minėta, VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams.
149. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo ieškovės nurodytos sąlygos pripažinti neteisėtos, kaip neatitinkančios pirkimo objektui.
Dėl procesinės bylos baigties
150. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pirkimo sąlygų 4.11.2. p., 4.11.3. p., pirkimo sąlygų priedo Nr. 2, skyriuje ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos centrinei įrangai‘‘ punkte Nr. 12 ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai‘‘, papunkčio Nr. 12.6 sąlyga, pirkimo sąlygų priedo Nr. 2, skyriuje ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos centrinei įrangai‘‘ punkte Nr. 12 ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai‘‘, papunktyje Nr. 12.16 sąlyga yra pripažintinos neteisėtomis, todėl naikintinos, ieškinys tenkintinas iš dalies.
151. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Todėl, ieškinį patenkinus iš dalies ir dalį ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų pripažinus neteisėtomis ir naikintinos, pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl nutrauktinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
111. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas iš dalies, iš ieškovės ieškiniu prašomų pripažinti dešimties pirkimo sąlygų neteisėtomis yra pripažinos keturios, todėl patenkinta 40 procentų ieškinio reikalavimų.
112. Ieškovė už ieškinio pateikimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sumokėjo 3340,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 4940,09 Eur išlaidų už advokato pagalbą, viso 8280,09 Eur. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 40 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 3312,04 Eur. Atsakovė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
113. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2023 m. birželio 21 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo Nr. 670437 „Telšių miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir eksploatavimo (vaizdo duomenų perdavimo, įrangos techninės priežiūros bei aptarnavimo) paslaugos“ pirkimo sąlygų 4.11.2. p., 4.11.3. p., pirkimo sąlygų priedo Nr. 2, skyriuje ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos centrinei įrangai‘‘ punkte Nr. 12 ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai‘‘, papunkčio Nr. 12.6 sąlygą, pirkimo sąlygų priedo Nr. 2, skyriuje ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos centrinei įrangai‘‘ punkte Nr. 12 ,,Reikalavimai vaizdo stebėjimo, valdymo, įrašymo ir analizės programinei įrangai‘‘, papunktyje Nr. 12.16 sąlygą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nutraukti atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 670437 „Telšių miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir eksploatavimo (vaizdo duomenų perdavimo, įrangos techninės priežiūros bei aptarnavimo) paslaugos“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Besmegeniai‘‘ (juridinio asmens kodas 267258020) iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 180878299) 3312,04 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvylika eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.