Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-09-23 · Civilinė byla Nr. e2-660-450/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-23
Bylos Nr.
e2-660-450/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00661-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
V. Ž.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-660-450/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00661-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Interbesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Interbesta“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Interbesta“ (toliau – ieškovė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Prime Lex“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. Ž. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 11 465 128,68 Eur žalą ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi, ieškovės prašymu, civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuotos atsakovo banko sąskaitose esančios piniginės lėšos ir (arba) kitas atsakovui nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir (ar) nekilnojamasis turtas, esantis pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 11 465 128,68 Eur ribose.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartimi nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis pakeista – nustatyta, kad atsakovui kas mėnesį leidžiama naudotis 1 500 Eur areštuotomis lėšomis, esančiomis atsakovo banko sąskaitose.

4. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. gegužės 19 d. buvo gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir (arba) kitą atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 11 465 128,68 Eur apimtimi, pavedant skolininkės turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Prašyme ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą (11 465 128,68 Eur) ir abejotiną galimybę, jog atsakovas įvykdys pinigines prievoles ieškovei bei nesat visiško bendradarbiavimo, kooperavimosi, yra reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba net pasidaryti neįmanomas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, prašydamas atmesti prašymą kaip nepagrįstą; tuo atveju, jei ieškovės prašymas būtų tenkintas, atsakovas prašė leisti jam kas mėnesį naudotis 2 800 Eur areštuotomis lėšomis atsiliepime išvardytiems mokėjimams atlikti. Atsakovo teigimu, ieškovė teikia pakartotinį prašymą, kuris nuo ieškovės 2024 m. birželio 21 d. pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skiriasi tik data, t. y. ieškovė nepateikia naujų argumentų ar įrodymų, dėl kurių reikėtų pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės LUAB „Interbesta“ pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.

Šalies argumentai

7. Teismas nurodė, kad ieškovė pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepaaiškino, dėl kokių priežasčių byloje yra pakartotinai teikiamas tokio pat turinio prašymas, kuris buvo išnagrinėtas 2024 m. birželio 25 d. teismo nutartimi.

8. Ieškovė nepateikė naujų reikalavimų, argumentų ar įrodymų, todėl nėra pagrindo pakartotinai nagrinėti tų pačių aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo labiau, kad 2024 m. birželio 25 d. teismo nutartimi, patenkinus ieškovės prašymą, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuotos atsakovo banko sąskaitose esančios piniginės lėšos ir (arba) kitas atsakovui nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir (ar) nekilnojamasis turtas, esantis pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 11 465 128,68 Eur apimtimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė LUAB „Interbesta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir (arba) kitą atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 11 465 128,68 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškinio reikalavimas byloje yra aiškiai suformuluotas ir grindžiamas tiek faktiniais duomenimis, tiek rašytiniais įrodymais. Dėl to laikytina, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.

9.2. Atsakovo veiksmai rodo nesąžiningumą, prievolių nevykdymą, visišką nebendradarbiavimą.

9.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ginčo reikšmingų aplinkybių bei galimų pasekmių, ir todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl neva nesančio teisinio pagrindo keisti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį.

9.4. Teismas nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ir egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 897/2014).

9.5. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2011), apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad konkrečių įrodymų dėl būsimos grėsmės neprivalo būti pateikta, jei ieškovė pateikia argumentus, liudijančius bent grėsmės atsiradimo tikimybę. Ieškovė teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išsamiai pagrindė ir motyvavo, kodėl šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovės palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba jo apsunkinimui.

9.6. Ieškinio suma yra labai didelė, todėl akivaizdu, kad yra reali tikimybė, jog bet koks laikinųjų apsaugos priemonių pakitimas gali padaryti daugiau žalos ieškovei ir kitiems kreditoriams, kadangi atsakovas gali gaunamas lėšas išvaistyti, slapstyti ar perduoti tretiesiems asmenims.

9.7. Teismas pernelyg formaliai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą. Teismas neįvertino, kad šios bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

Atsiliepimas

10. Atsakovas V. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

10.1. Ieškovė nepateikia naujų argumentų pakartotiniam laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

10.2. Vien kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2009 m. spalio 12 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010).

10.3. Atsakovė neatliko veiksmų dėl kurių kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nemažino turto apimties, neperleido turimo turto tretiesiems asmenims ir pan.

Šalies argumentai

10.4. Ieškovės pakartotinis prašymas yra tik spaudimo priemonė atsakovui, kadangi jis davė parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-1155/2025 dėl trečiojo asmens S. R. ir su juo susijusių fizinių bei juridinių asmenų atsakomybės.

10.5. Teismų praktikoje suformuluota prezumpcija, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė.

10.6. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teismai, spręsdami dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų įvertinti jų taikymo ar netaikymo galimus padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų banko sąskaitose areštą ir (arba) kito kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto areštą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, nes pakartotiniame prašyme ieškovė nepateikė naujų argumentų, o pakartoti argumentai jau buvo įvertinti ankstesnėje nutartyje, tenkinant ieškovės prašymą ir taikant laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 25 d. teismo nutartimi, patenkinus ieškovės prašymą, byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuotos atsakovo banko sąskaitose esančios piniginės lėšos ir (arba) kitas atsakovui nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir (ar) nekilnojamasis turtas, esantis pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 11 465 128,68 Eur ribose; 2024 m. liepos 1 d. teismas nutartimi pakeitė 2024 m. birželio 25 d. nutartį, nustatant, kad atsakovui V. Ž. leidžiama kas mėnesį naudotis 1 500 Eur areštuotomis lėšomis, esančiomis atsakovo banko sąskaitose.

15. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas, byloje priimtas ieškovės apeliacinis skundas ir byla 2025 m. rugpjūčio 21 d. išsiųsta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

16. Nors atskirajame skunde iš esmės nekeliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo – tikėtino ieškinio pagrįstumo, tačiau, kaip nurodyta nutarties 15 punkte, pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 30 d. sprendimu, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktrinos (lot. prima facie ar fumus boni juris), kuria grindžiamas ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo įvertinimas, yra nurodęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2016 m. vasario 25 d. nutartį Nr. e2-312-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016).

17. Taigi, nors minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinus skundžiamą nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo.

18. Kaip nurodyta pirmiau, šiuo atveju apeliantė pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalis turi teisę teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat teikti prašymą jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-330/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-370/2019). Vis dėlto, pabrėžtina, kad pakartotinis kreipimasis negali būti suprantamas, kaip analogiško ankstesniam prašymo teismui pateikimas, jame nenurodant papildomų aplinkybių, lemiančių tokio prašymo naują svarstymą. Šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014).

20. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės pakartotinai pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jo argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos teismo, priimat 2024 m. birželio 25 d. nutartį, kuria, be kita ko, buvo patenkintas ieškovės prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuotos atsakovo banko sąskaitose esančios piniginės lėšos ir (arba) kitas atsakovui nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir (ar) nekilnojamasis turtas, esantis pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 11 465 128,68 Eur ribose. Todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl prašyme išdėstytų tapačių argumentų, pažymint, kad šie jau buvo įvertinti ankstesne nutartimi bei pagrįstai įvertino, jog teikiamas pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra grindžiamas iš esmės nei naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nei pateikiama esminė nauja įrodomoji medžiaga. Tai sudaro pagrindą atmesti apeliantės argumentus, kad teismas formaliai įvertino pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

21. Apeliantė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, atskirajame skunde nurodė, kad ieškiniu reikalaujama suma yra itin didelė, todėl objektyviai egzistuoja aplinkybės galinčios padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino kaip pagrindo prašymą tenkinti. Apeliantė taip pat nurodė, kad atsakovo veiksmai įrodo jo nesąžiningumą, kuris pasireiškia prievolių nevykdymu, visišku nebendradarbiavimu.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės skundo argumentus, pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningumas šalių tarpusavio santykiuose, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, jog būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kokie tai atsakovo veiksmai leistų konstatuoti jo nesąžiningumą ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, sprendžiant dėl pakartotinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

23. Byloje nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nesąžiningumą, ieškovės argumentai dėl ieškinio sumos reikšmingumo negali būti vertinami kaip teisiškai svarbūs ginčo nagrinėjimui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Nurodytina, kad apeliantės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl didelės ieškinio kainos įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nevertinama kaip „naujausia“ ir turinčia įtakos prašymo išsprendimui. Dėl to apeliantės nurodyta aplinkybė – didelė ieškinio suma – savaime nėra pagrindas taikyti ribojimus disponuoti turtu.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė