Šiaulių apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. Š. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios specialistės I. J. 2025 m. sausio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-1704-2025 L. Š. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo nubaustas 500 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. L. Š. Š. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 9 d. 11.51 val. Kelmės rajono savivaldybėje, magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 145 km/h (po paklaidos) greičiu, kai leistinas greitis 90 km/h, leistiną greitį viršydamas 55 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 127 punktą.

2. Nesutikdamas su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios specialistės I. J. 2025 m. sausio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-1704-2025, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Š. Š. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas pakeisti minėtą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios specialistės I. J. 2025 m. sausio 3 d. nutarimą dalyje dėl jam skirtos administracinio poveikio priemonės ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. Š. Š. apeliacinį skundą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas prašo L. Š. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs L. Š. Š. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos bylai teisingai išspręsti, išanalizavo L. Š. Š. skundo argumentus, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, L. Š. Š. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Nagrinėjamoje byloje L. Š. Š. pripažintas kaltu padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Š. Š. neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jo kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. Š. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir teisingai kvalifikuotas. Apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka tik su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu ir skundžiamu apylinkės teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, dėl ko liko nepakeistas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios specialistės I. J. 2025 m. sausio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-1704-2025. Todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

10. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

11. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios specialistės I. J. 2025 m. sausio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-1704-2025 L. Š. Š. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, paskirta nuobauda – 500 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju L. Š. Š. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijos ribose. ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Taigi L. Š. Š. Institucijos nutarimu paskirtas administracinio poveikio priemonės termino vidurkis. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutartimi šis Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

12. Kaip minėta, apeliaciniu skundu L. Š. Š. prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

13. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad L. Š. Š. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, paskirta administracinė nuobauda yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Apylinkės teismo sprendimą netaikyti L. Š. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų lėmė administracinio nusižengimo pobūdžio ir L. Š. Š. asmenybės įvertinimas. Teismas įvertino tai, kad skirdama L. Š. Š. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę už padarytą administracinį nusižengimą Institucija atsižvelgė į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi; administracinį nusižengimą padarė būdamas sulaukęs 65 metų; ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad L. Š. Š. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 6 dalyje, negali būti laikomas mažareikšmiu, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas atsižvelgė ir į duomenis apie L. Š. Š. polinkį daryti administracinius nusižengimus, o būtent tai, kad per pastaruosius 5 metus jis administracine tvarka dėl KET pažeidimų baustas net 45 kartus, iš jų dėl nustatyto leistino greičio viršijimo – net 28 kartus, kelios nuobaudos dėl leistino greičio viršijimo buvo galiojančios ir aptariamo nusižengimo padarymo metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai apeliacinio skundo argumentams, teismas tinkamai įvertino duomenis, susijusius su apeliantui taikyta administracine atsakomybe už pastaruosius penkerius metus, kaip apskritai neigiamai charakterizuojančius asmenį, tuo tarpu ANK 40 straipsnyje numatytas pakartotinumas, kaip asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, apeliantui pagrįstai nustatyta dėl to, kad aptariamą administracinį nusižengimą jis padarė nepraėjus 1 metams nuo administracinio nurodymo administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24230768293 įvykdymo dienos (b. l. 79). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad L. Š. Š. po aptariamo administracinio nusižengimo praėjus vos mėnesiui, tai yra 2024 m. spalio 20 d., vėl žymiai viršijo leistiną greitį (net 46 km/h) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje. Dauguma administracinių nusižengimų padaryta (duomenys neskelbtini) mieste tokiu paros metu, kai transporto eismas yra itin intensyvus, todėl sprendė, kad L. Š. Š. jokių išvadų iš ankstesnių nubaudimų piniginėmis baudomis nedaro, kelia itin didelę grėsmę kitiems vairuotojams, pėstiesiems ir toks asmens elgesys yra netoleruotinas. Teismo vertinimu, L. Š. Š. į bylą pateiktos teigiamos charakteristikos, gautos padėkos nesuteikia teisės automobilį vairuoti taip, kaip nori pats asmuo ar nuolat grubiai pažeisti KET reikalavimus, o priešingai, dar labiau įpareigoja tiksliai laikytis teisės aktų reikalavimų. Skunde L. Š. Š. nurodytos aplinkybės, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo, dirba, privalo rūpintis verslo reikalais, lankosi įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, charakterizuojamas teigiamai, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kurios lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad L. Š. Š. serga onkologine liga, turi širdies problemų, persirgo erkiniu encefalitu ir sprendė, kad šios aplinkybės taip pat neatleidžia jo nuo pareigos skrupulingai laikytis KET reikalavimų. Pastebėta, kad L. Š. Š. yra verslininkas, sėkmingai vystantis verslą, todėl jokių kliūčių jam 3 mėnesių laikotarpiui, kuriuo galioja teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, samdyti vairuotoją, pavešiantį jį tiek į gydymo įstaigas, tiek ir į verslo susitikimus, nėra. Priešingos išvados teismui neleido daryti ir tyrimo metu paaiškėjusi aplinkybė, kad L. Š. Š. nesąžiningai nurodė užsienio valstybės pilietį, kaip tariamai padariusį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, ir tai neigiamai jį charakterizuoja ir nesudaro pagrindo manyti jį itin kritiškai vertinant savo neteisėtą elgesį. Šias aplinkybes patvirtino ir L. Š. Š. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai apie turimus keturis gerus automobilius, kurių akseleratorių spustelėjus, nesijaučia, tai yra tokiu būdu bandant pateisinti savo neteisėtą elgesį. Teismas aptarė ir ANK 28 straipsnio nuostatų netaikymo šioje administracinio nusižengimo teisenoje klausimą ir pagrįstai sprendė, kad L. Š. Š. įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas neįgalumas, jis nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad transporto priemone naudojasi dėl neįgalumo, o nuosavas automobilis būtų pritaikytas specialiesiems neįgaliojo poreikiams ir be asmeninės transporto priemonės jo judėjimas būtų neįmanomas ar galimybė vairuoti transporto priemonę žymiai palengvina jo judėjimo galimybę.

14. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, proceso šalių papildomai pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą netaikyti L. Š. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Nors apeliaciniame skunde L. Š. Š. savo nesutikimą su tokiu teismo sprendimu grindžia ANK 28 straipsnio nuostatomis, kurios, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, jam taikytinos, tačiau apygardos teismas tokiam teisės aiškinimui nepritaria. ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatos imperatyviai įpareigoja įvertinti, ar asmuo specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi dėl neįgalumo. Iš papildomai prie apeliacinio skundo pateiktų duomenų matyti, kad: L. Š. Š. laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 10 d. iki 2027 m. balandžio 9 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis ir (duomenys neskelbtini) procentų netekto dalyvumo lygis; pagal nustatytą dalyvumo lygį L. Š. Š. nustatyti ir fizikiniai rizikos veiksniai, kuriems esant jis negali dirbti; laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 9 d. iki 2027 m. balandžio 10 d. L. Š. Š. nustatytas (duomenys neskelbtini) lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis; L. Š. Š. nuspręsta neišduoti asmens su negalia automobilio statymo kortelės, kadangi jis neatitinka asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimo kriterijų, nurodytų Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų. Taigi šioje administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones L. Š. Š. reikalinga būtent dėl jam nustatyto neįgalumo (nedalyvumo) ar, kad jo sveikatos problemos neleidžia jam savarankiškai naudotis viešuoju transportu, arba kuri nors jo turima transporto priemonė (kaip ir nusižengimo padarymo metu vairuotas „Porsche Cayenne Diesel“) būtų specialiai pritaikyta jo judėjimo poreikiams. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones L. Š. Š. negebėtų savarankiškai judėti, naudodamasis samdyto vairuotojo, pavežėjų, taksi ar visuomeninio transporto pagalba. Dar daugiau, administracinių nusiengimų registro išrašo duomenimis, ir po aukštesniajam teismui pateikto apeliacinio skundo L. Š. Š. tris kartus buvo nubaustas administracine tvarka, iš kurių du – pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį („Transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatytų reikalavimų nevykdymas“) ir vieną – už analogišką šioje byloje nustatytam nusižengimui, tai yra pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį („Nustatyto greičio viršijimas“), kai nustatytą 50 km/h greitį viršijo 24 km/h, paskirtos baudos sumokėtos. Įvertinus L. Š. Š. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, jo asmenybę, visas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 13-14 punktuose, nagrinėjamu atveju švelnesnės nei numatyta įstatyme administracinio poveikio priemonės skyrimas ar jos neskyrimas apskritai pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, neatgrasytų L. Š. Š. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi apeliantas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Apygardos teismas pažymi, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021). Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad L. Š. Š. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios specialistės I. J. 2025 m. sausio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-1704-2025 paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. Š. Š. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 651 straipsnio 3 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Š. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.