Utenos apylinkės teismo sprendimas

2020-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-278-356/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
2-278-356/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04817-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-278-356/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04817-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 16 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,sekretoriaujant Elonai Mackutei,dalyvaujant ieškovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-278-356/2020 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas R. B. ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 820 EUR neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė tokias faktines aplinkybes: civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018 Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas; sprendimas buvo neaiškus, ieškovas nesuprato, kuo pasireiškė tariamas antstolio A. Bespalovo atidumas ir rūpestingumas vykdant ieškojimą, nes antstolis patvarkymų dėl turto arešto, vertės nustatymo, varžytynių paskelbimo ieškovui ar jo motinai net nesiuntė arba siuntė ne tuo adresu, o areštą parduotam žemės sklypui uždėjo tada, kada ieškovas dar nebuvo įregistravęs nuosavybės į šį sklypą, taigi ieškovui buvo neaišku, nuo kada jis yra laikomas teisėtu žemės sklypo savininku; dėl teismo sprendimo išaiškinimo jis 3 kartus kreipėsi į teismą, tačiau gavo neigiamus atsakymus; civilinėje byloje Nr. 2-2464-223/2019 Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimu buvo atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo, iš ieškovo atsakovui priteista 500 EUR bylinėjimosi išlaidų; po sprendimo priėmimo ieškovas kreipėsi į teismą, prašė išaiškinti, koks yra pagrindas bylinėjimosi išlaidoms priteisti, nes sprendime nepaaiškinta kaip išlaidos susidarė, o atsakovas nereikalavo priteisti, teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmetė; civilinėje byloje Nr. 2-9495-589/2019 Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. priėmė procesinį sprendimą, kuriuo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, sprendime rėmėsi teismų sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. 2-2395-902/2017 ir Nr. 2-7731-223/2018, tačiau ieškovas yra įsitikinęs, kad buvo tiriamos kitos aplinkybės, nes (duomenys neskelbtini) metais buvo areštuotas ne jam, ieškovui, o jo motinai iki (duomenys neskelbtini) m. dovanojimo sutarties sudarymo priklausęs žemės sklypas, nes šio žemės sklypo savininku ieškovas tapo tik (duomenys neskelbtini), dėl to ieškovas įsitikinęs, kad teismas, priimdamas tokį sprendimą, iš esmės perrašinėjo motyvus, nurodytus kitoje civilinėje byloje, su kurioje priimtu neaiškiu ir neišaiškintu sprendimu ieškovas nesutinka; be to, vertina, kad sprendimus priėmę teisėjos yra šališkos ir priešiškai nusiteikusios jo atžvilgiu, tačiau nuo procesinių sprendimų priėmimo nenusišalina, neargumentuoja sprendimų, nenori išaiškinti sprendimų motyvų, todėl ieškovas jaučiasi teismų ignoruojamas; dėl to, kad apginti savo ir mirusios motinos turtinius ir neturtinius interesus, jis buvo priverstas ne kartą kreiptis į teismą, mokėti žyminį mokestį; dėl teismo teisėjų darbo kokybės, jų neprofesionalumo atliekant tarnybines funkcijas, neteisėtai ir nepagrįstai atmetinėjami ieškiniai, dėl to ieškovas patiria moralinę ir turtinę žalą, kadangi moka žyminius mokesčius, konsultacijai ir procesinių dokumentų paruošimui samdosi profesionalius teisininkus, o norimo rezultato, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa dėl teisėjų šališkumo jo atžvilgiu taip ir nepasiekta. Ieškovas nurodė tokias faktines aplinkybes ir argumentus dėl neturtinės žalos: dėl neteisėtų teisėjų procesinių sprendimų nenagrinėti ieškinių, sprendimų neišaiškinimo, prašymų ignoravimo iš esmės ieškovas patyrė emocinį sukrėtimą, nusivylimą, kad negali gauti objektyvios ir tikslios informacijos, kodėl jo ieškiniai yra atmetami net neįsigilinus į jų turinį, o teismų sprendimai net nėra aiškinami, nors ieškovas tai prašė daryti ne vieną kartą; dėl tokios neteisybės ieškovas jaučia nusivylimą, nuolatinį nepasitenkinimą ir teismų abejingumą jo problemai, kada antstolio priimtais neteisėtais ir nepagrįstais procesiniais sprendimais iš esmės buvo užvaldytas jo ir jo motinai priklausęs turtas, kuris jiems nežinant buvo parduotas varžytynėse už žymiai mažesnę, nei rinkos kaina; kadangi net neįsigilinus į ieškinį, teismo proceso metu išsakomus argumentus ieškiniai atmetami, o priimamų sprendimų motyvus išaiškinti atsisakoma, ieškovas praranda pasitikėjimą teisingumu iš viso; dėl tokios neteisybės savo atžvilgiu ieškovas negali nusiraminti, nuolatos pergyvena ir jaučiasi moraliai žlugdomas ir teisme ir toliau lieka nesuprastas ir neišgirstas, todėl negali apginti savo ir savo jau mirusios motinos pažeistų turtinių teisių; dėl to ieškovas taip pat patiria didelių dvasinių nepatogumų, tai sąlygoja ir bendravimo galimybių sumažėjimą, jis netenka galimybės pilnaverčiai bendrauti su kitais asmenimis, ypač valstybės pareigūnais, tarnautojais, kadangi dėl įtemptų teisminių procedūrų, ilgo teisminio proceso junta nuolatinę įtampą, tapo nervingas, padažnėjo jo nuotaikų kaita; ieškovo nurodytos vertybės, kurios iš esmės buvo pažeistos neteisėtais teisėjų veiksmais, yra visos visuomenės pripažįstamos kaip pamatinės žmogaus egzistencijos vertybės, visuomenė jas pripažino priimdama Konstituciją, o valstybė įsipareigojo šias vertybes saugoti ir ginti, todėl pareigūnams pažeidus ieškovo dvasines vertybes, valstybei kyla pareiga apginti ieškovą ir tokiu būdu atlyginti padarytą neturtinę žalą, kurią ieškovas įvertino 5 820 EUR suma.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, jomis remiasi, o ieškinio pagrįstumą patvirtina Panevėžio apylinkės teismo išnagrinėtose bylose esantys rašytiniai įrodymai, be to, teismui turi būti akivaizdžiai suprantama kaip gali jaustis žmogus, kuris ignoruojamas ir negali apginti savo ir mirusios motinos antstolio neteisėtais veiksmais pažeistų teisių. Papildomai paaiškino, kad jis buvo ūkininkas, vertėsi individualia veikla, dėl neteisėtų ir nusikalstamų antstolio veiksmų jis prarado turtą, t.t žemę, neteko galimybės verstis veikla; iki to, dar (duomenys neskelbtini) m., neteisingai buvo padalytas turtas, teko prievolė mokėti buvusiai sutuoktinei išlaikymą iki gyvos galvos, taip pat reikia išlaikyti sūnų iki 24 metų amžiaus; buvo kitų skolų; jis laikosi kitokios nuomonės dėl nuosavybės teisių perėjimo momento jam pagal dovanojimo sutartį; nesutinka su teismo sprendimais; neturtinės žalos dydį apskaičiavo atsižvelgęs į nagrinėtų bylų skaičių, kad nuolat mokėjo žyminį mokestį, kad nepaaiškino sprendimų, 500 EUR priteisimo motyvų, kad teisėjos sprendimus nusirašinėjo, o problemos iš esmės nesprendė, nematė antstolio nusikalstamų veiksmų ir kaltės, kai jo turtą pardavė už per mažą kainą; nurodytas aplinkybes patvirtina jo paaiškinimai bei bylose esantys įrodymai. Prašė priteisti iš atskovės 5 820 EUR neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė rašytinius paaiškinimus, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė, susipažinusi su ieškovo ieškiniu ir jo priedais, nurodė nesutikimo su ieškiniu motyvus: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.272 straipsnis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis), neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas; nagrinėjamu atveju atsakovė vertina, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų; bylos pagal ieškovo ieškinį buvo nagrinėjamos, laikantis civilinio proceso normų reikalavimų; nėra pagrindo teigti, kad teismai būtų atlikę kaltus neteisėtus veiksmus; nenustačius teismų kaltės, neteisėtų veiksmų, kaip to reikalaujama CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl neturtinės žalos padarymo atlyginimo; nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad ieškovo sveikata pablogėjo būtent dėl civilinių bylų nagrinėjimo, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių, tuo labiau, kai bylos buvo inicijuojamos būtent paties ieškovo; nors dalyvavimas teismo posėdžiuose, skundų ruošimas gali sukelti tam tikrų nepatogumų, streso, bet vien šios aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala; kiekvieno asmens, įskaitytinai ir bylos dalyvio, patiriamas nepatogumas ar išgyvenimas besąlygiškai nėra pripažįstamas neturtine žala, kuri galėtų būti vertinama pinigais ir kompensuojama; kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; asmuo, reikalaudamas atlyginti teismo (teisėjo) padarytą žalą dėl civilinės bylos (ar bylų) nagrinėjimo, turi įrodyti, be kita ko, ir tokią sąlygą, kad šios žalos atsiradimą lėmė ne tik neteisėti, bet ir kalti teismo (teisėjo) veiksmai. Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiukščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl valstybės atsakomybės CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu taikymo. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šioje normoje yra įtvirtintas specialusis deliktas, pagal kurį atsakomybė kyla būtent už žalą, sukeltą teisėjo ar teismo kaltais veiksmais civilinėse bylose. Žala CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme turi būti sukelta neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant teisingumą, o teisingumo vykdymas apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.

Civilinio proceso tikslas yra, be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas civilines bylas, turi veikti maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, teismas negali pažeisti civilinį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir dalyvaujančių byloje asmenų teisių, turi objektyviai įvertinti byloje esančius įrodymus ir nustatyti ginčo aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius, išspręsti kilusį ginčą. Teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Tik nustačius, kad bylą nagrinėjęs teismas savo kaltais veiksmais padarė akivaizdų ir šiurkštų pažeidimą, tokiu būdu sukeldamas žalą, valstybei gali kilti civilinė atsakomybė.

Taigi nagrinėjamu atveju esminis dalykas yra teisėjų kaltės klausimas.

Svarbu pažymėti ir tai, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti taikoma kaip priemonė, skirta dar kartą pasibylinėti, pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar kvestionuoti konkrečias kitoje civilinėje byloje teismo padarytas išvadas. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, laikomos prejudiciniais faktais ir neturi būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tik apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, revizuodamas konkrečioje išnagrinėtoje byloje priimtą žemesnės instancijos teismo sprendimą, galėtų konstatuoti, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir (ar) taikė teisės aktų nuostatas, kad priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Instancinė teismų sistema yra skirta užtikrinti, kad būtų šalinamos galimos žemesnių instancijų teismų klaidos, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Žemesnės instancijos teismas

Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti, minėta, yra būtina nustatyti esant visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, nuostolius (CK 6.249 straipsnis), neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad neturtinė žala jam padaryta priimant procesinius sprendimus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų išnagrinėtose civilinėse bylose: Nr. 2-7731-223/2018, Nr. 2-2464-223/2019 ir Nr. 2-9495-589/2019. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jis patyrė emocinį sukrėtimą, nusivylimą, nuolatinį nepasitenkinimą ir teismų abejingumą jo problemai, praranda pasitikėjimą teisingumu iš viso, negali nusiraminti, nuolatos pergyvena ir jaučiasi moraliai žlugdomas, patiria didelių dvasinių nepatogumų, tai sąlygoja ir bendravimo galimybių sumažėjimą, jis netenka galimybės pilnaverčiai bendrauti su kitais asmenimis, ypač valstybės pareigūnais, tarnautojais, kadangi dėl įtemptų teisminių procedūrų, ilgo teisminio proceso junta nuolatinę įtampą, tapo nervingas, padažnėjo jo nuotaikų kaita, todėl pareigūnams pažeidus ieškovo dvasines vertybes, valstybei kyla pareiga apginti ieškovą ir tokiu būdu atlyginti padarytą neturtinę žalą, kurią ieškovas įvertino 5 820 EUR suma.

Ieškovas nurodė, kad kitų, nei jo paties paaiškinimai, įrodymų dėl neturtinės žalos jam padarymo fakto jis neturi ir neteiks. Ieškovo nuomone, teismui savaime turi būti suprantama kaip jis jaučiasi, jeigu sprendimus priėmę teisėjos buvo šališkos ir priešiškai nusiteikusios jo atžvilgiu, tačiau nuo procesinių sprendimų priėmimo nenusišalino, neargumentavo sprendimų, nenorėjo išaiškinti sprendimų motyvų, dėl to ieškovas jautėsi teismų ignoruojamas, kad apginti savo ir mirusios motinos turtinius ir neturtinius interesus, jis buvo priverstas ne kartą kreiptis į teismą, mokėti žyminį mokestį, konsultacijai ir procesinių dokumentų paruošimui samdytis profesionalius teisininkus, o dėl teisėjų darbo kokybės, jų neprofesionalumo atliekant tarnybines funkcijas, neteisėtai ir nepagrįstai ieškiniai buvo atmesti, norimo rezultato, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa taip ir nepasiekta, jis negalėjo apginti savo ir mirusios motinos antstolio neteisėtais veiksmais pažeistų teisių.

Civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018-11-20 priėmė sprendimą, ieškinio reikalavimo iš atsakovo antstolio Andriaus Bespalovo priteisti 10 000 EUR neturtinei ir 4 080 EUR turtinei žalai atlyginti netenkino, iš ieškovo valstybei priteisė 20,90 EUR pašto išlaidoms atlyginti. Ieškinys atmestas, nes nenustatyta antstolį atlikus neteisėtus kaltus veiksmus, nesant įrodytai žalai ir priežastiniam ryšiui, t.y. nenustačius nei vienos iš keturių būtinųjų sąlygų civilinei deliktinei atsakomybei antstolio atžvilgiu taikyti.

Po šio teismo sprendimo priėmimo ieškovas keletą kartų prašė jį išaiškinti bei padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018-11-28 buvo išnagrinėtas ieškovo 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškimas dėl teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalies išaiškinimo, kuriuo ieškovas prašė išaiškinti, kaip teismas vertina nuosavybės laiką – kada jis tapo realiu 1.8000 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku ir iki kurio laiko (datos) šio sklypo savininke buvo jo motina G. B. Ieškovas tokį prašymą grindė, jo nuomone, teismo sprendime išdėstytu dviprasmišku aplinkybių, nuo kada jis tapo realiu iš varžytinių parduoto žemės sklypo savininku, vertinimu. Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018, motyvuodamas ir tuo, kad ieškovas nekelia abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumo (nesuprantamumo), o reikalauja išaiškinti, kada jis tapo realiu žemės klypo savininku ir iki kurio laiko žemės sklypo savininke buvo jo motina G. B., kas neatitinka teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties. Pareiškėjas nesutiko su teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-170-198/2019 2019 m. vasario 7 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018, tuo pagrindu, kad CPK 278 straipsnyje įtvirtintas sprendimo išaiškinimo institutas negali būti taikomas teismo sprendime nurodytoms faktinėms aplinkybėms, motyvams papildyti, plačiau atskleisti, kaip to faktiškai siekia ieškovas. Apeliacinės instancijos teimas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prašymą dėl sprendimo išaiškinimo ieškovas padavė jam neįsiteisėjus, t. y. sprendimui neturint vykdytino dokumento teisinės galios (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis) ir esant paduotam apeliaciniam skundui dėl sprendimo, o todėl sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, bylos faktinės aplinkybės, motyvai bus tikrinami ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ieškovas 2018-12-05 kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą, prašė išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2018-11-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018, atsakant į klausimą, ar 2015-06-04 patvarkymu areštuodamas 1.800 ha žemės sklypą antstolis nepažeidė jo motinos G. B. turtinių teisių į nuosavybę ir nepadarė turtinės žalos. Panevėžio apylinkės teismas 2018-12-07 nutartimi atmetė prašymą, išaiškinti atsisakė, nes teismo sprendimas yra aiškus ir nedviprasmiškas.

Ieškovas 2018-12-11 kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2018-11-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018, atsakant į klausimą, kuo pasireiškė tariamas antstolio A. Bespalovo atidumas ir rūpestingumas, vykdant ieškojimą kuomet antstolis A. Bespalovas siuntė patvarkymus dėl turto arešto, vertės nustatymo, varžytinių paskelbimo ieškovui, kaip skolininkui, ir kokiu adresu; kad areštą parduotam žemės sklypui uždėjo dar tada, kada ieškovas net nebuvo įregistravęs nuosavybės į šį sklypą; kada apie turto areštą antstolis pareiškėją ir jo motiną informavo, kadangi apie patvarkymu įvykdytas žemės sklypo varžytynes sužinojo tik gavęs patvarkymą dėl lėšų, gautų pardavus motinos ir jo žemės sklypą iš varžytynių, paskirstymą vykdomosiose bylose. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018-12-13 nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išaiškinti teismo sprendimą. Teismas sprendė, kad prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, dėl ko aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-204-425/2019 nagrinėjo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018, 2019-02-21 nutartimi nusprendė nutartį palikti nepakeistą, nes teismas tinkamai taikė CPK 278 straipsnio, įtvirtinančio sprendimo išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai atsisakė išaiškinti 2018-11-20 sprendimą ieškovo nurodomų reikalavimų apimtyje.

Ieškovas 2019 m. balandžio 12 d. teismui pateikė dar vieną pareiškimą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Prašyme ieškovas nurodė, kad dar kartą prašo teismo išaiškinti, kas ir kokiais teisinę galią turinčiais dokumentais vadovaujantis, (duomenys neskelbtini) buvo 1.8000 ha žemės ūkio paskirties sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, jeigu pagal Registrų centro 2016 m. sausio 22 d. pateiktus duomenis nurodoma, jog žemės sklypo savininkė buvo G. B., o antstolio Andriaus Bespalovo (duomenys neskelbtini) patvarkyme ir vėlesniuose patvarkymuose vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog šio žemės sklypo savininkas yra R. B. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė pareiškimą priimti tuo pagrindu, kad ieškovo pareiškimas yra paduodas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir yra tapatus pateiktam 2018 m. lapkričio 26 d. prašymui, dėl kurio jau yra priimta teismo nutartis.

Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-453-198/2019 išnagrinėjo ieškovo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018 ir 2019 m. gegužės 21 d. priėmė nutartį palikti galioti 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti 2019 m. balandžio 12 d. ieškovo pareiškimą dėl teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018, dalies išaiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018 buvo gautas ieškovo prašymas išaiškinti, kaip teismas vertina nuosavybės laiką, kada jis tapo realiu 1.8000 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininku, ir iki kurio laiko (datos) šio sklypo savininke buvo jo motina G. B. Teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018. Pareiškėjas nesutikdamas su 2018 m. lapkričio 28 d. teismo nutartimi, 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį paliko nepakeistą, todėl ši įsiteisėjo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas R. B. 2019 m. balandžio 12 d. teismui pateikė pareiškimą, kuris yra tapatus 2018 m. lapkričio 26 d. teismui pateiktam pareiškimui.

Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-274-278/2019 išnagrinėjo ieškovo apeliacinį skundą, paduotą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018, ir 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, kadangi ieškovas neįrodė neteisėtų antstolio veiksmų, kaip vienos iš būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra galimas, nes tam nėra teisinio pagrindo, o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas.

Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-274-278/2019 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetė ieškovo teiginius ir paaiškino, kad iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, turto arešto metu (2015-06-04) ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties pagrindu, nuosavybės teise priklausė ieškovui, o tai, kad apeliantas delsė šį juridinį faktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nekeičia fakto, jog žemės sklypas teisiškai, nuo sandorio sudarymo, buvo ieškovo nuosavybė, todėl antstolis turėjo teisę vykdymo veiksmus nukreipti į šį turtą. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad minėta aplinkybė buvo nustatyta ne tik skundžiamu sprendimu, bet ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 bei Panevėžio apygardos teismo 2017-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-617-544/2017, nagrinėjant minėto žemės sklypo pardavimo varžytynėse teisėtumo klausimą.

Pažymėtina, kad dovanojimo sutarties, kaip tą numato CK 6.465 straipsnio 1 dalis, atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą, taigi nuo sutarties sudarymo apdovanotasis tampa to turto savininku, o viešo registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.

Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, priimtais minėtais procesiniais sprendimais jau nuo 2017 metų buvo atsakę į ieškovo keliamą klausimą – kada ieškovas tapo realiu 1.8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku ir iki kurio laiko (datos) šio sklypo savininke buvo jo motina G. B. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės bei ieškovo paaiškinimas leidžia padaryti išvadą, kad ieškovui nėra neaišku, tačiau jis iš esmės nesutinka, nes turi kitokią nuomonę dėl nuosavybės teisių į padovanotą nekilnojamąjį daiktą perėjimo momento.

Civilinėje byloje Nr. 2-2464-223/2019 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-06-07 priėmė sprendimą, atmetė ieškovo ieškinį, kuriuo buvo pareikšti reikalavimai priteisti iš atsakovo antstolio Andriaus Bespalovo 4 000 EUR neturtinei ir 4 750 EUR turtinei žalai atlyginti. Sprendimu iš ieškovo atsakovui buvo priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 EUR, o valstybei – 20,90 EUR pašto išlaidoms padengti. Sprendimas buvo atmestas tuo pagrindu, kad nenustatyta antstolį atlikus neteisėtus kaltus veiksmus, nesant įrodytai žalai ir priežastiniam ryšiui, t.y. nenustačius nei vienos iš keturių būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei antstolio atžvilgiu taikyti. Bylinėjimosi išlaidos, t.t. 500 EUR atsakovo naudai priteistos vadovaujantis CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsnių nuostatomis.

Po šio teismo sprendimo priėmimo ieškovas 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 3 d. kreipėsi su prašymais išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo sprendimą, priimtą 2019 m. birželio 7 d. civilinėje byloje Nr. 2-2464-223/2019, ir atsakyti, kokiais motyvais teismas sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir jokių procesinių dokumentų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų teismui nepateikė bei dėl ko iš jo, ieškovo, buvo išieškota skola. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-07-24 priėmė nutartį, kuria atsisakė išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2464-223/2019. Motyvavo tuo, kad teismo sprendimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, ieškovas 2019 m. birželio 7 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2464-223/2019, aukštesnės instancijos teismui neskundė, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties, nes pagal CPK 278 straipsnio formuluojamą teismų praktiką, teismas imasi veiksmų siekdamas išaiškinti tik neaiškaus sprendimo rezoliucinės dalies vykdymą. Nutartyje teismas nurodė, kad atsakovo naudai 500 EUR bylinėjimosi išlaidos priteistos remiantis CPK 88, 93, 98 straipsniais.

CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka. Nagrinėjamu atveju ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-2464-223/2019 buvo pralaimėjusi šalis, nes ieškinys atmestas, o šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas – atsakovas antstolis A. Bespalovas kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikęs tiek advokato išrašytą sąskaitą 500 EUR sumai už teisines paslaugas – atsiliepimo į ieškinį parengimą, tiek šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį įrodymą, o atsiliepime į ieškinį buvo suformuluotas atsakovo prašymas atlyginti tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas. Taigi prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir turėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai atsakovo buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t.y. taip, kaip numato CPK 98 straipsnio 1 dalis.

Civilinėje byloje Nr. 2-9495-589/2019 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-10-03 priėmė procesinį sprendimą – nutartį, kuria atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kuriuo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo antstolio Andriaus Bespalovo 10 800 EUR neturtinei žalai atlyginti, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu – jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tokie sprendimai priimti civilinėse bylose: Nr. 2-2395-902/2017 ir Nr. 2-7731-223/2018, sprendimai yra įsiteisėję.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Kad padaryti išvadą apie ieškinių tapatumą, būtina išanalizuoti teismo žinioje esančius anksčiau priimtus teismo procesinius sprendimus ir įvertinti, ar sutampa ginčo šalys, ieškinio dalykas ir pagrindas. Taigi tam būtina, kaip nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta civilinėje byloje Nr. 2-9495-589/2019, procesiniame sprendime aptarti ir motyvuoti ieškinių tapatumą. Tokių motyvų nurodymą 2019-10-03 nutartyje ieškovas laiko „nusirašinėjimu“, t.y. motyvų, nurodytų kitoje civilinėje byloje, su kurioje priimtu neaiškiu ir neišaiškintu sprendimu ieškovas nesutinka, perrašinėjimu ir ieškinio atmetimu, į jį net neįsigilinus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad minėta nutartimi ieškovo ieškinys iš esmės nagrinėjamas nebuvo, todėl ieškinys nėra atmestas, šiuo procesiniu sprendimu ieškinį buvo atsisakyta priimti, ieškovui grąžintas žyminis mokestis. Ieškovas šios nutarties atskiruoju skundu neapskundė, nutartis įsiteisėjusi.

Kaip matyti, visi ieškovo nurodytose civilinėse bylose Nr. 2-7731-223/2018, Nr. 2-2464-223/2019, Nr. 2-9495-589/2019 priimti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl turi res judicata galią, o tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai reikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius. Taigi, teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du nurodyto teisinio reglamentavimo neatitinkantys, vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai.

Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė ieškovas, jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5 820 EUR suma, dėl to, kad negali apginti savo ir mirusios motinos teisių, nes antstolis neteisėtai pardavė visą jo ir jo motinos turtą, o teismai antstolio veiksmų nepripažino neteisėtais ir jo teisių neapgynė, nes jo ieškinius atmetė. Taigi, ieškovas iš esmės siekia, kad nagrinėjamoje byloje teismas dar kartą peržiūrėtų įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas, su kuriomis ieškovas nesutinka, ir pripažintų jas neteisėtomis ir nepagrįstomis. Kaip jau minėta, toks pakartotinis įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių), priimtų civilinėse bylose Nr. 2-7731-223/2018, Nr. 2-2464-223/2019, Nr. 2-9495-589/2019, peržiūrėjimas kitoje, naujai iškeltoje civilinėje byloje (nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-278-356/2020) nėra galimas, nes teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti peržiūrimas tik teikiant dėl jų apeliacinius, atskiruosius ir (ar) kasacinius skundus aukštesnės instancijos teismui.

Kaip matyti iš civilinėse bylose Nr. 2-7731-223/2018, Nr. 2-2464-223/2019, Nr. 2-9495-589/2019 esančių duomenų, ieškovas, nesutikdamas su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų procesiniais sprendimais, Panevėžio apygardos teismui teikė atskiruosius skundus, apeliacinį skundą, kuriuose, be kita ko, kėlė klausimus ir dėl, jo teigimu, jam pirmosios instancijos teismo neatsakytų klausimų. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovui nebuvo užkirstas kelias realizuoti savo teisės į apeliaciją, Panevėžio apygardos teismas visus ieškovo pateiktus skundus išnagrinėjo, kitų pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų neapskundė. Aplinkybė, kad ieškovas iš esmės nesutinka su teismų procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis ir kitaip, nei bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertina byloje esančius įrodymus ar taikytų įstatymų nuostatas, nesudaro ieškovui pagrindo iš naujo kitoje civilinėje byloje ginčyti teismų padarytas išvadas ar, juo labiau, vertinti, kad dėl teismo veiksmų jam buvo sukelta žala. Kaip jau minėta, bylos dėl teismo veiksmais sukeltos žalos atlyginimo nagrinėjimas negali būti sutapatinamas su įsiteisėjusio teismo sprendimo revizija instancine tvarka, todėl toks ieškovo reikalavimas vertinamas kaip nepagrįstas.

Ieškovas neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai), kad civilinėse bylose Nr. 2-7731-223/2018, Nr. 2-2464-223/2019, Nr. 2-9495-589/2019 jo atžvilgiu buvo atlikti kalti, neteisėti veiksmai, kad teisėjai minėtose bylose padarė akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovui buvo padaryta žala, šios aplinkybės iš esmės yra grindžiamos ne įrodymais, o tik ieškovo teiginiais ir samprotavimais. Tai, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimais, kitaip interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes ir aiškina teisės aktų nuostatas, nereiškia, kad teismo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Nors ieškovas nurodė, kad minėtas bylas nagrinėję teisėjai buvo šališki ir priešiškai jo atžvilgiu nusiteikę, tačiau šios aplinkybės yra grindžiamos tik ieškovo deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą tokį ieškovo teiginį vertinti kaip tikėtinai pagrįstą.

Neįrodžius esant civilinės deliktinės atsakomybės būtinąsias sąlygas (žalą, nuostolius (CK 6.249 straipsnis), neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis)), valstybei pareiga ieškovui atlyginti 5 820 EUR neturtinę žalą nekilo, sprendime išdėstytais argumentais ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Ieškinys atmetamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovas yra šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, todėl jo turėtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė.

Ieškovas ieškinį nuo 5 820 EUR ieškinio sumos privalėjo apmokėti 175 EUR (5 820 EUR x 3 proc.) žyminiu mokesčiu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais; jeigu įstatymai arba jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro). Ieškovas ieškinį apmokėjo 174,30 EUR žyminiu mokesčiu, todėl valstybei žyminio mokesčio nepriemoka – 0,70 EUR priteistina, byloje susidarė 11,04 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pareiga jas atlyginti valstybei tenka ieškovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), abiejų įmokų kodai, kuriuos būtina nurodyti mokant priteistą bendrą sumą, sutampa ir yra 5660, iš viso iš ieškovo valstybei priteistina 11,74 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams grąžintinos civilinės bylos Nr. 2-7731-223/2018, Nr. 2-2464-223/2019, Nr. 2-9495-589/2019.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 11,74 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas – 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams grąžinti civilines bylas Nr. 2-7731-223/2018, Nr. 2-2464-223/2019, Nr. 2-9495-589/2019.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė