- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-204-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-03961-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA B. I. Company“
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3Sprendimo išaiškinimas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-204-425/2019
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-03961-2018-3
2019 m. vasario 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo (pareiškėjo) R. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018 dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui antstoliui A. B., trečiajam asmeniui AAS „BTA B. I. Company“ filialui Lietuvoje dėl teismo sprendimo išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018-11-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018 atmetė ieškovo R. B. ieškinį atsakovui antstoliui A. B., trečiajam asmeniui AAS „BTA B. I. Company“ filialui Lietuvoje dėl 4 080,00 Eur turtinės ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos, priskaitytų palūkanų priteisimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas R. B. 2018-12-11 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2018-11-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018, išaiškinant pareiškėjui, kuo pasireiškė tariamas antstolio A. B. atidumas ir rūpestingumas, vykdant ieškojimą kuomet antstolis A. B. siuntė patvarkymus dėl turto arešto, vertės nustatymo, varžytinių paskelbimo R. B., kaip skolininkui, ir kokiu adresu; kad areštą parduotam žemės sklypui uždėjo dar tada, kada R. B. net nebuvo įregistravęs nuosavybės į šį sklypą; kada apie turto areštą antstolis pareiškėją ir jo motiną informavo, kadangi apie patvarkymu įvykdytas žemės sklypo varžytines sužinojo tik gavęs patvarkymą dėl lėšų, gautų pardavus motinos ir jo žemės sklypą iš varžytinių, paskirstymą vykdomosiose bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018-12-13 nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išaiškinti teismo sprendimą.
4. Teismas sprendė, kad prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, dėl ko aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas, neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su byloje priimtu sprendimu turi teisę jį skųsti aukštesnės instancijos teismui apeliacine tvarka, o trūkstant teisinių žinių, gali pasinaudoti advokato teisine pagalba.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. prašo panaikinti skundžiamą 2018-12-13 pirmosios instancijos teismo nutartį ir civilinę bylą kartu su jo pareiškimu grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Šalies argumentai
6. Nurodo, kad neabejoja, jog prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, tačiau jis prašo išaiškinti ne teismo sprendimo rezoliucinę dalį, o kada jis tapo realiu sklypo savininku ir iki kurio laiko savininke buvo jo mama. Pabrėžia, kad pagal sprendimo turinį jam neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas antstolio A. B. veiksmus, išieškant skolą, vertina kaip atidžius ir rūpestingus, nors šis antstolis apie areštuojamą turtą neteikė jokios informacijos, patvarkymus siuntė ne tuo adresu, kurį jis buvo nurodęs. Nėra aišku, kodėl 2015 metais apie žemės sklypo areštą antstolis neinformavo jo motinos, kodėl jam nebuvo teikiama informacija apie varžytynes, apie kurias jis sužinojo tada, kai turtas buvo parduotas iš varžytynių.
7. Apeliantas taip pat nurodo, kad aptariama informacija jam yra svarbi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimo ir jo skundimo apeliacine tvarka. Pareiškėjas nurodo nesuprantantis, kokiais faktiniais duomenimis vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas daro išvadą apie antstolio atidų ir rūpestingą elgesį, kai ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.
9. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
10. Kaip matyti iš byloje esančių aplinkybių, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, CPK 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
12. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-3-533/2007; Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).
13. Nagrinėjamo apeliacine tvarka civilinės bylos atveju pareiškėjas prašo išaaiškinti Panevėžio rūmų 2018-11-20sprendimą tuo aspektu, kaip pasireiškė sprendime nurodytas antstolio atidumas ir rūpestingumas vykdant išieškojimą, kai tuo tarpu, anot apelianto, procesiniai veiksmai, susiję su procesinių dokumentų siuntimu, turto arešto taikymu ir varžytynių vykdymų buvo atlikti netinkamai.
14. Pirmosios instancijos teismo 2018-11-20 sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad ieškovo ieškinys yra atmetamas bei atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, pateiktu atskiruoju skundu neginčija ir ieškovas. Priešingai, jis pats pripažįsta, jog sprendimo rezoliucinė dalis jam yra aiški, tačiau teigia, kad jam yra neaiškios sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytos išvados. Tokie apelianto argumentai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas, pateikdamas prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, siekia teismo išdėstytų motyvų bei argumentų platesnio išdėstymo, jų papildymo, kas, atsižvelgiant į CPK 278 straipsnio nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatitiktų šio instituto paskirties ir prieštarautų įtvirtintam reglamentavimui.
15. Kita vertus, aplinkybė, kad, ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai bei padarytos išvados nėra aiškios, kaip tą pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl apeliacinio skundo teikimo, o ne prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar jų papildymo, pareiškimo.
16. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog apeliantas R. B. dar 2018 metais pateikė apeliacinį skundą dėl prašomo išaiškinti pirmosios instancijos teismo 2018-11-20sprendimo, o civilinė byla Nr. 2A-274-278/2019 pagal ieškovo apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teisme bus nagrinėjama 2019 m. kovo mėnesį.
17. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CPK 278 straipsnio, įtvirtinančio sprendimo išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai atsisakė išaiškinti 2018-11-20 sprendimą ieškovo nurodomų reikalavimų apimtyje, dėl ko ieškovo R. B. atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.