Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-21 · Civilinė byla Nr. 2S-453-198/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-07Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-14Panevėžio apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-21Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
2S-453-198/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03961-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
R. B.
Trečiasis asmuo
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
  • 3.2.6.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-453-198/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03961-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui antstoliui Andriui Bespalovui, trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmestas ieškovo R. B. ieškinys, iš jo priteistos 20,90 Eur pašto išlaidos valstybei.

Šalies argumentai

2. 2019 m. balandžio 12 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą-prašymą (toliau – ir pareiškimas) dėl minėto sprendimo dalies išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti, kas ir kokiais teisinę galią turinčiais dokumentais vadovaujantis, 2015 m. birželio 4 d. buvo 1,8000 ha žemės ūkio paskirties sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, jeigu pagal Registrų centro 2016 m. sausio 22 d. pateiktus duomenis nurodoma, jog žemės sklypo savininkė buvo G. B., o antstolio Andriaus Bespalovo 2015 m. birželio 4 d. patvarkyme ir vėlesniuose patvarkymuose vykdomojoje byloje Nr. 0025/13/03127 nurodoma, jog šio žemės sklypo savininkas yra R. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, nes dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra priimta teismo nutartis.

4. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018 buvo gautas ieškovo R. B. prašymas išaiškinti, kaip teismas vertina nuosavybės laiką, kada jis tapo realiu 1,8000 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininku, ir iki kurio laiko (datos) šio sklypo savininke buvo jo motina G. B.. Teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018. Pareiškėjas nesutikdamas su 2018 m. lapkričio 28 d. teismo nutartimi, 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį paliko nepakeistą, todėl ši įsiteisėjo.

5. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas R. B. 2019 m. balandžio 12 d. teismui pateikė pareiškimą, kuris yra tapatus 2018 m. lapkričio 26 d. teismui pateiktam pareiškimui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas R. B. prašo pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

7. Nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija atsisakyti aiškinti 2018 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimą, motyvuojant tuo, kad dėl sprendimo neišaiškinimo jis jau yra teikęs atskirąjį skundą, aukštesnės instancijos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį netenkinti jo prašymo išaiškinti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018 paliko nepakeistą ir minėta nutartis yra įsiteisėjusi.

8. Tvirtina, kad teismas turėjo pareigą išaiškinti jam nurodomą teismo sprendimo dalį, kadangi jo ieškinys yra atmestas, o tokio sprendimo motyvai nėra nepakankamai aiškūs. Iš minėto sprendimo turinio neaišku, nuo kada jis tapo realiu žemės sklypo savininku, ir iki kurio laiko savininke buvo jo motina G. B., kaip turto nuosavybės atsiradimo laiką, priimdamas procesinį sprendimą jo ieškinį atmesti, skaičiavo teismas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog tinkamai ir aiškiai neaprašė sprendimo motyvų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

9. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, nes dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra priimta teismo nutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu (jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka.

13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

14. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; kt.). CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai yra grindžiami non bis in idem teisės principu, tai yra draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakarotinai, o taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, kai asmuo, manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti jį peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

15. 2019 m. balandžio 12 d. ieškovas R. B. padavė teismui pareiškimą dėl 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018, dalies išaiškinimo, kuriame nurodė, kad dar kartą prašo teismo išaiškinti, kas ir kokiais teisinę galią turinčiais dokumentais vadovaujantis, 2015 m. birželio 4 d. buvo 1,8000 ha žemės ūkio paskirties sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, jeigu pagal Registrų centro 2016 m. sausio 22 d. pateiktus duomenis nurodoma, jog žemės sklypo savininkė buvo G. B., o antstolio Andriaus Bespalovo 2015 m. birželio 4 d. patvarkyme ir vėlesniuose patvarkymuose vykdomojoje byloje Nr. 0025/13/03127 nurodoma, jog šio žemės sklypo savininkas yra R. B.. Tokį savo prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad dėl minėto žemės sklypo priklausomybės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, pasisakė nepakankamai aiškiai ir jam suprantamai. Ieškovas nesupranta, kodėl teismo sprendime yra vertinama, kad 2015 m. birželio 4 d. (sklypo arešto dieną) šis žemės sklypas nuosavybės teise priklausė jam, o ne jo motinai G. B..

16. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo išnagrinėtas ieškovo R. B. 2018 m. lapkričio 26 d. teismui paduotas pareiškimas dėl teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalies išaiškinimo, kuriuo jis prašė išaiškinti, kaip teismas vertina nuosavybės laiką – kada jis tapo realiu 1,8000 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku ir iki kurio laiko (datos) šio sklypo savininke buvo jo motina G. B.. Ieškovas tokį prašymą grindė, jo nuomone, teismo sprendime išdėstytu dviprasmišku aplinkybių, nuo kada jis tapo realiu iš varžytinių parduoto žemės sklypo savininku, vertinimu. Teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nekėlė abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumo (nesuprantamumo), o reikalavo išaiškinti, kada jis tapo realiu žemės klypo savininku ir iki kurio laiko žemės sklypo savininke buvo jo motina G. B., kas neatitinka teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia teismo pozicija, pateikė atskirąjį skundą dėl 2018 m. lapkričio 28 d. teismo nutarties, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi minėtą pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, todėl pastaroji įsiteisėjo.

17. Palyginus aptartus procesinius dokumentus pagal prieš tai išskirtus ieškinių (taigi ir pareiškimų) tapatumo nustatymo kriterijus, darytina išvada, kad nors abejuose pareiškimuose formuluojamų prašymų lingvistinės formuluotės ir ne visiškai sutampa, tačiau tiek naujai paduoto (2019 m. balandžio 12 d.) pareiškimo teisminio nagrinėjimo objektas, tiek ankstesnio (2018 m. lapkričio 26 d.) pareiškimo, išnagrinėto įsiteisėjusia 2018 m. lapkričio 28 d. teismo nutartimi, teisminio nagrinėjimo objektas yra tapatūs. Teikdamas naują pareiškimą, ieškovas papildomų argumentų, aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo išaiškinimu, nenurodė, pareiškimą grindė tokiais pat motyvais, susijusiais su teismo sprendime išdėstytu dviprasmišku aplinkybių, nuo kada jis tapo aptariamo žemės sklypo savininku, vertinimu, kurie buvo nurodyti ir ankstesniame (2018 m. lapkričio 26 d.) ieškovo pareiškime. Taigi naujai paduotame pareiškime nėra nurodyta naujų faktinių aplinkybių dėl sprendimo išaiškinimo, naujo pareiškimo pagrindu nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsiradimo naujų ir iš esmės kitokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas, nagrinėjant ieškovo ankstesnį pareiškimą.

18. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek naujai paduoto (2019 m. balandžio 12 d.) pareiškimo, tiek ankstesnio (2018 m. lapkričio 26 d.) pareiškimo faktinis pagrindas, dalykas ir šalys nėra skirtingi, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad naujai paduotas pareiškimas yra tapatus ankstesniam pareiškimui, išnagrinėtam įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas naujų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą padaryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, nenustatė.

19. Dėl apelianto atskirajame skunde akcentuojamos teismo pareigos išaiškinti nurodomą teismo sprendimo dalį, pažymėtina, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Teismas, spręsdamas ieškinio (taigi ir pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (lot. k. savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui procesinį dokumentą, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako ji priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį.

20. Kiti apelianto argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

21. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti 2019 m. balandžio 12 d. ieškovo R. B. pareiškimą dėl teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018, dalies išaiškinimo. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė