- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- e2-1611-894/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15861-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ atstovui advokatui E. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ patikslintą ieškinį atsakovei E. A., dėl žalos (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės E. A. ieškovės naudai 4000,00 Eur nuostolių (padarytos žalos), bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė nuo 1993 m. birželio 1 d. Lietuvoje veikianti įmonė, kuri teikia įvairias žemės ūkio konsultavimo, įskaitant buhalterinės apskaitos tvarkymo klientams (ūkininkams) paslaugas. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad atsakovė dirbo ieškovės įmonėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir pastaraisiais metais užėmė ekonomikos konsultantės pareigas: teikė tiek buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, tiek ekonomines paslaugas Kauno r. klientams (ūkininkams). Ieškovės teigimu, nutrūkus darbo santykiams su atsakove, ieškovę pasiekė informacija, kad dar iki 2017 m. kovo 10 d. atsakovė skatino ieškovės klientus nepratęsti ir/ar nesudaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarčių su ieškove naujiems finansiniams metams, ir kad atsakovė toliau savarankiškai teikia minėtas paslaugas ieškovės klientams. Ieškovė nurodė, jog atsakovė neteisėtai naudojasi jai patikėtomis ieškovės komercinėmis paslaptimis, taip pažeisdama ieškovės vidaus teisės aktus bei tarp atsakovės ir ieškovės sudarytą konfidencialumo sutartį. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. atsakovė, ieškovės vardu, buvo sudariusi paslaugų sutartis su 13 klientų, iš kurių 11 klientų 2017 metams jau nebesudarė, atsisakė sudaryti ar pratęsti minėtas paslaugų sutartis su ieškove. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad dalis ieškovės klientų informavo ieškovę apie iš atsakovės gautus pasiūlymus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų įsigijimo tiesiogiai pas atsakovę, kas, ieškovės teigimu, tik pagrindžia atsakovės prisiimtų komercinių paslapčių apsaugos įsipareigojimų pažeidimą. Ieškovė nurodė, jog nuo 2017 m. vasario 6 d. atsakovė pradėjo vykdyti individualią veiklą, t.y. apskaitos, buhalterijos ir audito veiklą, konsultacijų mokesčių klausimais veiklą, konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą, analogišką ieškovės teikiamoms paslaugoms. Ieškovės teigimu, atsakovė toliau asmeniškai dirba ne tik su buvusiais ieškovės klientais, tačiau teikia ir ekonomines paslaugas 24 buvusiems ieškovės klientams. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad dėl nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų 2017 m. ieškovė neteko 17 474,97 Eur pajamų (be PVM), t.y. 9 858,15 Eur (be PVM) pajamų iš buhalterinės apskaitos klientų ir 7 616,82 Eur (be PVM) pajamų iš ekonominių paslaugų klientų (2 t., b. l. 161-170).
Atsiliepimas
Atsakovės pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad sutarčių su ieškovės klientais sudarymas ar pratęsimas nebuvo atsakovės kompetencijai priskirta darbo funkcija, atsakovė tik pasirašydavo su klientu biuro vadovės sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Atsiliepime nurodoma, kad darbo santykiai su ieškove buvo nutraukti atsakovės iniciatyva, dėl didelio darbo krūvio. Atsakovė teigia, jog ji norėjo tinkamai įvykdyti paslaugų teikimo sutartis ir baigus visus ūkio subjektų apskaitos už 2016 m. darbus, planavo darbo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukti po 2017 m. kovo 15 d. (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus ūkininkų pajamų deklaracijos). Atsakovei dar nepateikus siūlymo nutraukti darbo sutartį, 2017 m. kovo 2 d. ieškovė atsakovei pasiūlė nutraukti darbo sutartį. Kadangi atsakovė planavo artimiausiu metu su ieškove nutraukti darbo santykius, sutiko su ieškovės siūlymu ir darbo santykius su ieškove nutraukė. Atsakovės teigimu, tai nereiškia, kad darbo santykiai buvo nutraukti ieškovės iniciatyva, nes atsakovė buvo informavusi biuro vadovę, apie ketinimą nutraukti darbo sutartį. Atsakovė nurodė, jog paslaugas ūkininkams teikti pradėjo tik po to, kai nutraukė darbo santykius su ieškove. Atsakovės teigimu, informacija apie ūkininkus negali būti laikoma slapta ieškovės informacija, nes visi ūkininkų duomenys yra renkami ir viešai skelbiami Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registre. Atsakovės teigimu, ieškovė neužtikrino tinkamos ieškovės nurodomos informacijos apsaugos: atsakovei nebuvo suteiktas mobilus telefonas darbo reikmėms, todėl tiek ant atsakovės vizitinių kortelių, tiek ieškovės internetiniame puslapyje buvo nurodomas atsakovės asmeninis telefono numeris. Atsakovės teigimu, ieškovei suteikus atsakovei telefoną darbo reikmėms, daugelis ieškovės klientų žinojo atsakovės asmeninį telefono numerį ir į atsakovę kreipdavosi asmeniniu telefono numeriu. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovei nutraukus darbo santykius su ieškove, ieškovė savo iniciatyva informavo visus ieškovės klientus apie minėtų darbo santykių su atsakove pabaigą bei atsakovės vykdomą individualią buhalterinės apskaitos ūkininkams teikimo veiklą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės darbuotojas (apskaitos skyriaus specialistas) atsakovei nurodė pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje atsakovės el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) į ūkininko arba atsakovės asmeninį el. pašto adresą. Kadangi ne visi ūkininkai turi savo asmeninius el. paštus, ūkininkų paskyrose buvo nurodytas atsakovės asmeninis elektroninis paštas ir ši informacija bei tai pagrindžiantys dokumentai buvo perduoti ieškovei kartu su perduodamų darbų aktu. Atsakovės nuomone, pati ieškovė sudarė aplinkybes ieškovės klientams kreiptis į atsakovę. Dalis atsakovės aptarnaujamų ieškovo klientų, gavę ieškovės pasiūlymus dėl deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikimo, kreipėsi į ieškovę ir jai nurodė visus reikalingus duomenis bei informaciją, kita dalis sužinoję apie atsakovės ir ieškovės darbo santykių pabaigą, savo iniciatyva skambino atsakovei ir domėjosi apie buhalterinės apskaitos tvarkymą. Atsakovė nurodo jokių veiksmų neatlikusi - nesiekusi, kad ieškovės klientai nesudarytų paslaugų sutarčių su ieškove. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodomu argumentu, jog atsakovės taikomi įkainiai yra palankesni, nei ieškovės taikyti įkainiai, nes susumavus visas tiek ieškovės, tiek atsakovės gautas pajamas matyti, kad atsakovės gautų pajamų suma (9 600,00 Eur) yra menkai mažesnė nei ieškovės gautų pajamų suma (9 858,15 Eur). Atsakovės teigimu, visos individualia veikla besiverčiančio asmens pajamos yra laikomos išlaidomis individualios veiklos pajamoms uždirbti t. y. pajamos yra paslaugų teikimo sąnaudos (atitinkamai kaip juridinio asmens veikloje sąnaudomis pripažįstamas darbuotojams mokamas darbo užmokestis). Tai reiškia, kad iš individualia veikla besiverčiančio asmens pajamų atėmus išlaidas gaunamas jo atlygį už suteiktas paslaugas, o ne grynasis pelnas. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodo gavusi 10 680,00 Eur pajamų, iš jų 2904,00 Eur yra skirta mokesčiams valstybei, o 3204,00 Eur yra atsakovės patirtos sąnaudos. Likusi suma yra ne atsakovės grynasis pelnas, kaip nurodo ieškovė, o darbo užmokestis, kuris kaip minėta, laikomas paslaugų teikimo sąnaudomis (3 t., b. l. 4).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys atmetamas.
Nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 26 d. tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 788P, pagal kurią E. A. buvo įdarbinta VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ Kauno rajono konsultavimo biure konsultante ūkio ekonomikai (1 t., b. l. 8-13).
2017 m. kovo 2 d. atsakovei buvo įteiktas ieškovės direktoriaus pasirašytas Reikalavimas pasiaiškinti Nr. R2-168, kuriuo atsakovės prašoma pasiaiškinti, kodėl ji nesudarė nei vienos paslaugų teikimo sutarties su klientais (1 t., b. l. 17-18). 2017 m. kovo 2 d. atsakovei taip pat buvo įteiktas ieškovės direktoriaus pasirašytas Siūlymas nutraukti darbo sutartį Nr. R2-169, kuriuo atsakovei buvo pasiūlyta nuo 2017 m. kovo 10 d. nutraukti darbo sutartį iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 125 straipsnio pagrindu (šalių susitarimu) (1 t., b. l. 19-20). Šalių darbo sutartis nutraukta 2017 m. kovo 10 d. pagal darbo kodekso 125 straipsnį (1 t., b. l. 8-13).
2017 m. birželio 7 d. ieškovės advokatas nusiuntė atsakovei Pretenziją dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų (1 t., b. l. 62-66).
Dėl atsakovės darbo santykių nutrūkimo.
Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė, neinformavusi ieškovės, dar dirbdama pas ieškovę iš anksto ruošėsi 2017 m. pradėti individualią veiklą – savarankiškai pradėti teikti analogiškas buhalterinės apskaitos ir ekonomines paslaugas ieškovės klientams ir iš darbo nusprendė išeiti tik po to, kai ieškovė 2017 m. kovo 2 d. pareikalavo pasiaiškinti, kodėl atsakovė nebevykdo savo darbo pareigų. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek atstovų paaiškinimais teismo posėdyje įrodinėjo, kad atsakovės darbo sutarties nutraukimo priežastis buvo ta, kad 2017 m. pradžioje ji nebuvo sudariusi su klientais nė vienos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutarties 2017 metams, t.y. atsakovė nebevykdė ir nebeketino vykdyti tiesioginių savo darbo funkcijų (2 t., b. l. 37-45).
Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose (2 t., b. l. 1-2), tiek paaiškinimuose teismo posėdžiuose įrodinėjo, kad sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove ji priėmė 2017 m. pradžioje. Atsakovė nurodė, kad ginčo darbo santykius nutarė nutraukti dėl to, kad ilgą laiką dirbo dideliu darbo krūviu ir nebuvo pavaduojama savo atostogų ir laikino nedarbingumo metu. Ieškovei nuo 2017 m. nusprendus pilnai pereiti dirbti su kita, nei iki tol kompiuterine programa „E-GEBA“, kuri, pasak atsakovės, yra lėtesnė, sunkiau valdoma, dėl ko būtų reikėję dirbti dar daugiau viršvalandžių, atsakovė galutinai apsisprendė nutraukti darbo sutartį. Apie šį sprendimą koleges ir biuro vadovę informavo 2017 m. vasario mėnesį. Atsakovė teigė, jog darbo santykius planavo nutraukti po 2017 m. kovo 15 d., kai bus užbaigti darbai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos ūkininkų pajamų deklaracijos, tačiau 2017 m. kovo 2 d. ieškovė jai įteikė siūlymą nutraukti darbo sutartį (2 t., b. l. 19).
2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė Z. S. nurodė, kad prie programos „E-GEBA“ pereita nuo 2017 m. sausio 1 d. 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja J. D. paaiškino, kad prie programos „E-GEBA“ pereita nuo 2017 m., dirbant šia programa buvo kliuvinių (2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 6 min. 33 s.).
Žemesnės instancijos teismas
Į bylą pateikta Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-22812-1041/2017 garso įrašo stenograma, kurioje užfiksuota liudytojos J. D. apklausa. Minėtame posėdyje ši liudytoja patvirtino, kad „kai pamačiau, kad sausį-vasarį nejuda kolegių sutartys, supratau, kad jau išeina merginos“ (3 t., b. l. 82-93).
Iš į bylą pateiktų Kauno rajono biuro paslaugų pardavimo užduočių 2015-2017 m. matyti, kad atsakovei 2015 m. buvo suformuluota individuali užduotis suteikti buhalterinės apskaitos paslaugų už 8 399,00 Eur sumą; 2016 m. – suteikti buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema paslaugų už 10 000,00 Eur, o 2017 m. – suteikti buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema paslaugų už 12 361,00 Eur (2 t., b. l. 101-107; 113-123). Darytina išvada, jog atsakovei užduotys 2015-2017 m. sistemingai ir ženkliai buvo didinamos.
2015 m. lapkričio 17 d. VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos“ Kauno rajono biuro darbuotojų ir administracijos metinio pokalbio protokole Nr. R2-1556 užfiksuotas atsakovės pasisakymas, kuriame ji teigia, jog 2016 m. planas nerealus, tiek klientų verslo planams nebus (2 t., b. l. 108-112; 115).
Į bylą ieškovė pateikė 2017 m. spalio 10 d. Pažymą „Dėl E. A. pavadavimo jos atostogų ir laikino nedarbingumo metu“, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2005 m. liepos mėnesio iki 2017 m. E. A. jos atostogų ir laikino nedarbingumo laikotarpiais pavaduojama nebuvo (2 t., b. l. 34-35).
2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė Z. S. nurodė, kad nebuvo praktikuojama keisti konsultančių jų atostogų ar ligos metu. 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja J. D. paaiškino, kad praktikos pavaduoti konsultantes nebuvo. Liudytoja pripažino, kad atsakovė galėjo dirbti ligos metu, nurodė, kad viršvalandžių buvo nedaug, planai po truputį kasmet didėjo (2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 6 min. 33 s.).
2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja J. L. paaiškino, kad atsakovė „prie kavos visuomet skundėsi darbo sąlygomis“. Minėta liudytoja patvirtino, kad atsakovė dirbo po darbo valandų (2018 m. vasario 6 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas nuo: 38 min.).
Ieškovė įrodinėjo, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atliko ieškovės patikrinimą ir jokių pažeidimų nenustatė. Teismas pažymi, kad VDI ieškovę inspektavo 2017 m. liepos 10 d., t.y., praėjus 4 mėnesiams po atsakovės darbo santykių pasibaigimo (2 t., b. l. 46). Teismo vertinimu, ši aplinkybė galėjo lemti inspektavimo rezultatus. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė tik VDI tikrinimo klausimyną, bet nepateikė klausimyno pagrindu padarytų išvadų. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad liudytoja J. D. teismo posėdyje paaiškino, kad ekonomikos konsultančių dirbti viršvalandžiai apskaitomi nebuvo (2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 6 min. 33 s.).
Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, laiko labiau tikėtinu, jog atsakovė 2017 m. pradžioje nusprendė darbo santykius su ieškove nutraukti dėl didelio darbo krūvio.
Dėl šalių vykdytos veiklos.
Teismas vertina, kad VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ ir individualia veikla pradėjusi verstis E. A. toje pačioje geografinėje rinkoje vykdė iš esmės analogišką veiklą – teikė ūkininkams apskaitos, buhalterijos ir ekonomines paslaugas. Teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu šalys buvo konkurentės.
Dėl informacijos pripažinimo ieškovės komercine paslaptimi ir jos apsaugos.
Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Tam, jog informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2017 m. gegužės 25 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017).
Ieškovė nurodė, kad jos konfidencialia informacija laikoma kainų nustatymo, paslaugų teikimo ir rinkodaros politika, metodika ir koncepcijos, sutartys ir susitarimai bei konkrečios juose numatytos sąlygos, duomenys ir informacija apie buvusius, esamus ir potencialius klientus: vardai, pavardės, adresai ir kita klientą leidžianti atpažinti informacija, duomenys ir žinios apie esamą ir numatomą klientų finansinę, ūkinę ar komercinę veiklą, su klientais sudarytos sutartys ar susitarimai: duomenys apie klientus, sutarčių ar susitarimų objektas, atsiskaitymo tvarka ir kita informacija.
Ieškovė užtikrino, kad klientų apskaita būtų vedama specialioje programoje „Pragma“, kurioje buvo saugomi visi klientų buhalterinės apskaitos duomenys. Prieiga prie šios programos buvo apsaugota vardiniu konsultantui suteiktu prisijungimo ID ir slaptažodžiu. Duomenys, susiję su sutartimis su klientais, išrašytomis sąskaitomis, mokėjimais, klientų ūkio duomenimis buvo saugomi atskiroje ieškovės klientų duomenų bazėje, prie kurios prisijungiama tik su darbuotojui suteiktu prisijungimo ID ir slaptažodžiu. Minėtas aplinkybes patvirtino 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja J. L. (2018 m. vasario 6 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas nuo: 38 min.) bei 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja J. D. (2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 6 min. 33 s.).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovė ėmėsi protingų pastangų išsaugoti aukščiau įvardintos informacijos slaptumą. Ieškovė savo konfidencialia informacija laikė ne bendrus (standartinius) įkainius, bet konkrečius paslaugų įkainius, taikytus konkretiems klientams. Minėti įkainiai nebuvo prieinami tretiesiems asmenims, ieškovė ėmėsi protingų priemonių šiai informacijai apsaugoti. Atsakovė įrodinėjo, kad dalis ūkininkų duomenų yra viešai skelbiama Pašarų ūkio registre (1 t., b. l. 98-108). Teismas spendžia, jog ieškovės patikslintame ieškinyje konfidencialiais įvardinti duomenys kaip visuma, buvo neprieinami tretiesiems asmenims, todėl pripažintini slaptais (viešai neprieinamais) bei turinčiais komercinę vertę įstaigai, rinkoje veikiančiai pelno gavimo tikslu.
2007 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė pasirašė konfidencialumo sutartį Nr. 007/087 (1 t., b. l. 14-16). Atsakovė 2010 m. gegužės 20 d. pasirašytinai buvo supažindinta su ieškovės direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P1-118 patvirtinta VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ disponavimo konfidencialia informacija tvarka (1 t., b. l. 21-25). Atsakovė 2010 m. gegužės 21 d. pasirašytinai buvo supažindinta su ieškovės direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P1-129 patvirtintu VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ konfidencialios informacijos sąrašu (1 t., b. l. 26-30). Ieškovės direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P1-117 buvo patvirtintos VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ Vidaus darbo tvarkos taisyklės, su kuriomis 2010 m. gegužės 5 d. pasirašytinai buvo supažindinta atsakovė (1 t., b. l. 31-45). Ieškovės direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. P1-243 buvo patvirtinti Ekonomikos konsultanto pareiginiai nuostatai, su kuriais 2010 m. spalio 5 d. pasirašytinai buvo supažindinta atsakovė (1 t., b. l. 46-50). Įvertinęs aukščiau nurodytų įstaigos vidaus aktų turinį teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie su klientais susijusios informacijos konfidencialumą. Teismas sprendžia, kad atsakovė žinojo, kokie duomenys sudaro ieškovės konfidencialią informaciją bei turėjo suvokti savo pareigą šią informaciją naudoti tik ieškovės veiklos tikslais.
Dėl „Sutikimo“.
Į bylą pateiktas „Sutikimas dėl gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo“ (toliau – ir „Sutikimas“) (2 t., b. l. 158). Minėtu „Sutikimu“, be kita ko, ieškovė klientui praneša, kad E. A. 2017 m. kovo 10 d. išeina iš darbo VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ Kauno rajono biure, todėl po kovo 16 d. negalės pateikti Metinės pajamų deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI). Kliento prašoma pažymėti vieną iš punktų, pasirenkant, ar jo deklaraciją VMI pateiks ieškovės darbuotoja J. L., ar nuo kovo 10 d. ieškovės įstaigoje nebedirbsianti E. A.. Pasirinkus E. A., klientas pareiškia, kad pretenzijų, susijusių su minėta deklaracija, ieškovei neturės.
Į bylą pateikti aštuonių tuometinių ieškovės klientų 2017 m. kovo 8 d. pasirašyti „Sutikimai“ (3 t., b. l. 65-72). Visi aštuoni klientai tolesniam paslaugų teikimui pasirinko E. A..
Atsakovė įrodinėjo, kad minėtu „Sutikimu“ pati ieškovė informavo savo klientus apie atsakovės darbo santykių pasibaigimą ir savo iniciatyva nukreipė klientus tolimesniam paslaugų gavimui pas atsakovę.
Ieškovės pozicija dėl ginčo „Sutikimo“ pasirašymo buvo nenuosekli. Viena vertus, ieškovės advokatas 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje teigė, kad minėto „Sutikimo“ pasirašymas buvo klaida. Vėliau, ieškovė poziciją pakeitė, įrodinėdama, kad klientams pateikdama pasirašyti „Sutikimą“, siekė apsisaugoti nuo ateityje galimų klientų pretenzijų. Kartu ieškovė įrodinėjo, kad ginčo „Sutikimas“ klientams pasirašyti parengtas dėl to, kad klientai atsisakė su ieškove toliau bendradarbiauti, teikti tolimesniam sutarties vykdymui reikalingus duomenis.
2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. K. nurodė, kad ūkininkams nesutikus tęsti bendradarbiavimo su tarnyba, „bijodami teisinio ginčo, parengėme „Sutikimo“ tekstą“ (2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo: 00 min. 00 s.).
Į bylą pateikta ieškovės su klientu 2016 m. vasario 29 d. sudaryta Buhalterinės apskaitos tvarkymo fiziniams asmenims dvejybine apskaitos sistema paslaugos teikimo sutartis Nr. 16/3553, (ieškovės ieškinio prieduose ši sutartis įvardinta pavyzdine) (1 t., b. l. 52-58). Minėtos sutarties 7.5. punkte nurodyta: „Iškilus paslaugų teikėjo poreikiui tinkamam Sutarties vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis, informuoti Klientą apie Paslaugų teikėjo poreikį pasitelkti trečiuosius asmenis, atsakomybę už trečiųjų asmenų tinkamą Paslaugų atlikimą prisiimant paslaugų teikėjui, ir paprašyti Kliento rašytinio sutikimo“. Sutarties 7.8. punkte nurodyta: „paskirti atsakingą darbuotoją už šios Sutarties vykdymą ir Paslaugų atlikimą – E. A. <...>. Jeigu sutarties vykdymo laikotarpiu atsakingas darbuotojas keičiasi, Klientas informuojamas raštu ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas, dokumentai pagal sudaromą perduodamų dokumentų aprašą perduodami kitam atsakingam darbuotojui. Keičiantis atsakingam darbuotojui, Šalys susitaria įforminti šio Sutarties punkto pasikeitimą raštu“. Minėtos sutarties 43 punktu šalys susitarė: „Nutraukus sutartį, Paslaugų teikėjas įsipareigoja Klientui parengti preliminarias deklaracijas ir apskaitos registrus, kurių teikimo terminas dar nesuėjo ir grąžinti teiktus dokumentus ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) darbo dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos“. Sutarties 48 punktas nustatė: „Šalys neturi teisės perduoti šia sutartimi nustatytų įsipareigojimų tretiesiems asmenims be raštiško kitos Šalies sutikimo“.
Sistemiškai aiškinant aptartas ieškovės su klientais sudarytos sutarties nuostatas, teismas vertina, kad tuo atveju, jei klientai savo veiksmais (neveikimu) faktiškai nutraukė sutartis, ieškovė, vadovaudamasi sutarties 43 punktu, turėjo parengti preliminarias deklaracijas ir apskaitos registrus, kurių teikimo terminas dar nesuėjo ir grąžinti teiktus dokumentus klientams.
Teismas sprendžia, jog parengusi ir su klientais pasirašiusi ginčo „Sutikimus“, ieškovė faktiškai pasitelkė paslaugos vykdymui trečiąjį asmenį – atsakovę, kaip tai numatė aukščiau aptartos sutarties 7.5. ir 48 punktai. Atitinkamai teismas sprendžia, jog ieškovė pati inicijavo savo klientų perdavimą atsakovei, E. A. neatliekant jokių neteisėtų veiksmų.
Dėl klientų.
Ieškovė iš esmės įrodinėjo, kad atsakovė veikdama nesąžiningai (skatino tarnybos klientus nepratęsti ir/ar nesudaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarčių naujiems finansiniams metams, aktyviai jiems siūlė savo privačias buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas) perėmė (nuviliojo) jos 12 klientų pas save, t.y.: A. G., G. R., S. B., J. B., A. B., R. D., R. P., P. P., V. D., J. J., V. Č., R. D. (1 t., b. l. 61).
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė 2017 m. teikė 11 buvusių ieškovės klientų buhalterines paslaugas bei ekonomines paslaugas 24 klientams, kurie 2016 m. ekonomines paslaugas pirko iš ieškovės (2 t., b. l. 68-69).
2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad po 2017 m. kovo 3 d. jai ėmė „urmu“ skambinti ūkininkai. Nurodė, kad apie jos išėjimą iš darbo informacija tarp ūkininkų pasklido „(duomenys neskelbtini) seminare“. Atsakovė taip pat paaiškino, kad tik po to, kai 2017 m. kovo 2 d. pasirašė siūlymą išeiti iš darbo, patvirtindavo, kad išeina iš darbo, jei jos būdavo klausiama. Atsakovė nurodė, kad po J. D. skambučių ūkininkams dėl ginčo „Sutikimo“ pasirašymo, ūkininkai ėmė „urmu“ į ją kreiptis. Taip pat atsakovė nurodė, kad dalį klientų pas ją nukreipė buvę kolegės, įskaitant J. D..
Į bylą pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (27.4-40-4) RD-3292, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad E. A. nuo 2017 m. vasario 6 d. yra įregistravusi individualią veiklą, susijusią su laisvųjų profesijų veikla: Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla bei Apskaitos, buhalterijos ir audito veikla; konsultacijos mokesčių klausimais (1 t., b. l. 123). Į bylą pateiktas Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. Iš minėto žurnalo įrašų matyti, kad atsakovė parašo sertifikatą įsigijo 2017 m. kovo 10 d., o 2017 m. kovo 14 d. įsigijo buhalterinę programą (1 t., b. l. 81-86). Teismas vertina, kad tiek parašo sertifikatas, tiek ir buhalterinė programa buvo reikalingi atsakovei pradėti vykdyti individualią veiklą, teikiant apskaitos paslaugas, todėl sprendžia, kad iki šių priemonių įsigijimo (iki 2017 m. kovo 10 d.) veiklos atsakovė nevykdė. Minėtą išvadą patvirtina ir į bylą pateiktos atsakovės su klientais 2017 m. kovo 21 d. sudarytos sutartys, atsakovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti klientų atliktų mokėjimų datos (1 t., b. l. 127-128).
Į bylą pateikta atsakovės, kaip ieškovės darbuotojos, vizitinės kortelės kopija, su joje įrašytu jos asmeninio telefono numeriu (1 t., b. l. 109-111). 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ūkininkai turėjo ir jos asmeninį telefono numerį, kadangi penkerius metus su jais bendraudama naudojo asmeninį telefoną (nes tarnybinis telefonas jai nebuvo suteiktas), o vėliau - tiek tarnybinį, tiek ir asmeninį telefonus. Aptarti įrodymai, o taip pat ir liudytojų V. D. parodymai patvirtina, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, nesiėmė reikiamų priemonių apribojant galimybę klientams susisiekti su atsakove jos asmeniniu telefono numeriu ir tartis dėl perėjimo pas ją.
Atsakovė nurodė, kad nesutiko pasirašyti darbdavio parengto 2010 m. spalio 1 d. Susitarimo dėl nekonkuravimo Nr. 10/N311 bei 2010 m. spalio 1 d. Konfidencialios informacijos saugojimo sutarties Nr. 10/318 (2 t., b. l. 26-29). Ieškovė priešingų duomenų į bylą nėra pateikusi. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad ėmėsi kokių nors priemonių atsakovei atsisakius tokius susitarimus pasirašyti. Darytina išvada, kad ieškovę, turėjusią įvertinti minėtų susitarimų nepasirašymo pasekmes ir riziką, tokia padėtis tenkino.
Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės neteisėtus veiksmus perviliojant ieškovės klientus įrodo klientams taikyti mažesni, lyginant su ieškovės 2016 metais taikytais, įkainiai (2 t., b. l. 176). 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ji orientavosi į rinkos kainas, nurodė, kad ginčo paslaugų rinkos kainą galima sužinoti internete, kur yra specialių skaičiuoklių. Paaiškino, kad skambino į keletą ginčo paslaugas teikiančių įmonių ir tokiu būdu sužinojo rinkoje egzistavusias kainas. Teismas pažymi, kad iš ieškovės pateiktos lentelės matyti, jog klientui J. B. atsakovė taikė net 59 proc. didesnį įkainį. Kita vertus, teismas akcentuoja, jog į bylą pateikta Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-22812-1041/2017 garso įrašo stenograma, kurioje užfiksuoti liudytojos J. D. parodymai, jog sutartys pratęsiamos buvo kasmet dėl to, kad kiekvieno ūkininko situacija keičiasi kasmet; „duomenys ūkininko kasmet keičiasi į mažesnę, į didesnę pusę“. Paslaugos įkainis susidarydavo iš dokumentų skaičiaus apskaitos programoje, ilgalaikio turto kiekio, banko sąskaitų skaičiaus, kreditų, samdomų darbuotojų skaičiaus (3 t., b. l. 82-93). 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja J. D. paaiškino, kad yra daug „eilučių, nuo kurių įkainis priklauso. Tam pačiam ūkininkui kasmet įkainiai skyrėsi“ (2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 6 min. 33 s.).
Ieškovei nepateikus į bylą duomenų, kad atsakovės ginčo vienuolikai klientų 2017 m. teiktų paslaugų pobūdis ir apimtis (ūkinių operacijų skaičius per mėnesį, pagrindinių priemonių kiekis ūkyje per mėnesį, banko sąskaitų kiekis, barteriniai mainai, ataskaitų, deklaracijų, pranešimų ir kitų dokumentų pateikimas valstybės ir kitoms institucijoms kartais, turimo turto inventorizacija valandomis, metinės pajamų deklaracijos pildymas valandomis) buvo identiški ieškovės šiems klientams 2016 m. teiktų paslaugų pobūdžiui ir apimčiai, nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovė taikė klientams mažesnius įkainius (2 t., b. l. 177-187).
Teismas vertina, kad aplinkybė, jog atsakovė ieškovės tuometinių klientų VMI paskyrose nurodė savo elektroninio pašto adresą (3 t., b. l. 51-64), pati savaime neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų nuviliojant ieškovės klientus. Atsakovė nurodė, kad savo elektroninio pašto adresą ginčo VMI paskyrose įrašė, kadangi darbdavys reikalavo iš minėtos paskyros pašalinti darbinį atsakovės adresą, o klientai ne visi turėjo savo elektroninio pašto adresus. Ieškovė priešingų duomenų nepateikė. Kita vertus, ieškovė, pasirašydama atsakovės darbų perdavimo-priėmimo aktą, matė, kad klientų VMI paskyrose atsakovė nurodė savo elektroninio pašto adresą ir jokių pastabų dėl to neišreiškė. 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. K., kuris buvo atsakingas už atsakovės darbų priėmimo-perdavimo organizavimą, nurodė, jog žodžiu paaiškino atsakovei, kad ji turi VMI paskyrose nurodyti klientų elektroninio pašto adresą. Liudytojas nurodė, kad sekančią dieną po pokalbio su atsakove, ji atsiuntė VMI „printscreenus“ (teismo pastaba – momentinė ekrano kopija), iš kurių buvo matyti, kad elektroninio pašto adresai pakeisti į atsakovės asmeninį elektroninio pašto adresą. Liudytojas patvirtino, kad jis, kaip tuometinis ieškovės atstovas, laikė, jog E. A. įvykdė darbdavio keltus reikalavimus (2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo: 00 min. 00 s.). Teismas vertina, kad tokiu būdu pati ieškovė perdavė atsakovei, jau kaip savo buvusiai darbuotojai, duomenis, priskirtus prie ieškovės konfidencialios informacijos.
Teismas vertina, kad aplinkybė, jog atsakovė kabinete dirbo viena ir turėjo galimybę su klientais bendrauti niekam negirdint, pati savaime neįrodo fakto, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, įkalbinėdama ieškovės klientus nuo 2017 metų pasirinkti ją, o ne ieškovę buhalterinėms ir/ar ekonominėms paslaugoms teikti.
2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. D. paaiškino, kad atsakovė, kaip ieškovės darbuotoja, jam buhalteriją tvarkė nuo 2004 m. Nurodė, kad jo netenkino ieškovės papildomos paslaugos (reikėjo pirkti projekto konsultavimo paslaugas, kurios liudytojui nebuvo aktualios), struktūra, todėl jau 4-5 metus ieškojo alternatyvų tarnybos paslaugoms. Liudytojas paaiškino, kad 2017 m. pradžioje iš kolegų ūkininkų išgirdo, kad atsakovė išėjo dirbti savarankiškai ir pats kreipėsi į E. A.. Nurodė, kad atsakovės asmeninį telefono numerį turėjo penkerius metus (2018 m. vasario 6 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas po pertraukos nuo: 00 min. 00 s.).
2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. A. paaiškino, kad atsakovė, kaip ieškovės darbuotoja, jam buhalteriją tvarkė nuo 2006 m. Nurodė, kad sutartį su ieškove jis nutraukė 2016 m. Paaiškino, kad sutartį nutraukė, kadangi nuo 2013 m. buvo daromas ieškovės spaudimas įsigyti papildomas paslaugas, o taip pat dėl ieškovės darbuotojų klaidos jo sutuoktinė negavo paramos. Nurodė, kad ieškovė klaidą pripažino ir grąžino sumokėtus pinigus. Liudytojas paaiškino, kad praeitais metais seminare iš ūkininkų išgirdo, kad atsakovė dirba savarankiškai. Nurodė, kad atsakovei jis paskambino pats ir paprašė teikti jam buhalterines paslaugas (2018 m. vasario 6 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas po pertraukos nuo: 28 min. 39 s.).
2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. D. paaiškino, kad atsakovė, kaip ieškovės darbuotoja, jam buhalteriją tvarkė nuo 2004 m. Nurodė, kad paskutinius 3 metus ieškovės papildomomis konsultavimo paslaugomis nebuvo patenkintas, nes reikėjo brangiau mokėti, o naudos nebuvo. Paaiškino, kad pasirašant „Sutikimą“ sužinojo, kad atsakovė iš tarnybos išeina, tolesniam paslaugų teikimui ją pasirinko „momentiškai“. Nurodė supratęs, kad pasirašydamas „Sutikimą“ ir jame pasirinkdamas atsakovę, ją pasirinko ne tik deklaracijų už 2016 metus pateikimui, bet ir tolesniam jo buhalterinės paskaitos tvarkymui (2018 m. vasario 6 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas po pertraukos nuo: 35 min. 33 s.).
Teismas vertina, jog aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad minėti liudytojai aplinkybę, jog atsakovė versis privačia veikla, sužinojo ne iš pačios atsakovės bei patys kreipėsi į E. A. su prašymais tvarkyti jų buhalterinę apskaitą. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad dalis klientų (J. B. ir S. B.; D. A. ir D. A.; S. K. ir D. K.; L. Ž. ir J. Ž.) (2 t., b. l. 68-69) galimai yra sutuoktiniai ar giminaičiai, todėl labiau tikėtina, kad apsisprendimą pereiti pas atsakovę galėjo įtakoti atitinkamai apsisprendęs kliento sutuoktinis ar giminaitis, o ne atsakovės veiksmai.
Pagal 2010 m. rugpjūčio 27 d. VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ direktoriaus įsakymu Nr. P1-249 patvirtintus VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ Rajono konsultavimo biuro vadovo nuostatų 10.3. punktą biuro vadovas turėjo pareigą organizuoti, vadovauti ir kontroliuoti, vykdyti konsultavimo paslaugų pardavimo ir teikimo procesus biure; kartu su biuro konsultantus kuruojančių skyrių vadovais stebėti ir analizuoti biuro darbuotojų veiklos ir paslaugų pardavimų rezultatus, aiškintis nukrypimo nuo paslaugų pardavimų ir veiklos planų priežastis, imtis iniciatyvos šioms priežastims šalinti (10.5 punktas); pagal suteiktus įgaliojimus pasirašyti paslaugų teikimo sutartis su klientais (10.11. punktas) (1 t., b. l. 131-136). Iš bylos įrodymų visumos, darytina išvada, kad ieškovė nesiėmė aktyvių priemonių, nedėjo protingų pastangų klientams išsaugoti, o būtent, liudytoja J. D., kaip tuometinė biuro vadovė, nesiėmė galimų priemonių užtikrinti ginčo sutarčių sudarymą 2017 m. (elgėsi pasyviai). 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja J. D. paaiškino, kad kovo mėnesį atsakovės 3 klientus pakalbino dėl sutarties sudarymo (2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 6 min. 33 s.). Objektyvių duomenų, patvirtinančių kad kiti ieškovės darbuotojai dėjo reikiamas pastangas klientams motyvuoti, ieškovė į bylą taip pat nepateikė. Ieškovė parengė „Susitarimo“ formą ir inicijavo jo pasirašymą, suteikdama klientams galimybę pasirinkti būsimą konkurentę. Ieškovė neprieštaravo, kad VMI klientų paskyrose būtų nurodytas atsakovės el. pašto adresas. Ieškovė nepasirūpino, kad atsakovės vizitinėje kortelėje būtų nurodomas tik tarnybinio telefono numeris.
Įvertinęs šalių bei liudytojų teismo posėdyje duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, jog galimai ieškovės klientų pasitraukimą lėmė tokie veiksniai, kaip ieškovės netinkama vadyba ir/ar darbo organizavimas. Kartu teismas vertina, kad ūkininkų lojalumas buhalterinės apskaitos specialistui neabejotinai priklauso nuo tokių subjektyvių veiksnių, kaip šio specialisto profesinė kvalifikacija, asmeninės savybės. Teismas vertina, kaip labai tikėtiną, kad ir ieškovės klientų perėjimas pas E. A. iš esmės buvo nulemtas atsakovės teikiamų paslaugų kokybės. Tokią teismo išvadą patvirtina į bylą pateiktoje stenogramoje užfiksuota Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-22812-1041/2017 liudytojos J. D. apklausa, kurios metu ši liudytoja nurodė, kad: „buhalteris yra ūkininko dešinioji ranka“ <...> „klientai kaip žmonės jie prisiriša prie buhalterio, čia žmogiška, žemės ūkio žmonės nesimėtantys <...>.“ (3 t., b. l. 82-93). 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja J. D. paaiškino, kad klientai išėjo su atsakove, tai klientų pasirinkimas. Klientai renkasi ne tarnybą, o žmogų su kuriuo dirba (2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 6 min. 33 s.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodinėjimo specifikos nesąžiningos konkurencijos bylose anaiptol nedaro išimties iš bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015; Lietuvos Apeliacinio Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-226-516/2018).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtas pasinaudojimas komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis turėtų būti atsiradusių neigiamų padarinių (kliento netekimo) priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).
Apibendrindamas aukščiau nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir ieškovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, nesąžiningos konkurencijos tikslais panaudodama ieškovės konfidencialią informaciją (byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė, pasinaudodama ieškovės konfidencialia informacija apie klientus, būtų juos viliojusi (skambinusi jiems, raštu ar SMS žinutėmis siuntusi raginimus, pasiūlymus pereiti pas ją)), dėl kurių dalis ar visi ieškovės nurodyti klientai perėjo pas atsakovę.
Konstatavus, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pasisakyti dėl žalos apskaičiavimo ir jos dydžio pagrįstumo (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. e2A-717-658/2018).
Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas plačiau nepasisako.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
2018 m. vasario 14 d. atsakovės atstovas pateikė prašymą paskirti ieškovei 5000,00 Eur baudą ir 50 proc. šios baudos skirti atsakovei. Prašyme nurodoma, kad ieškovė, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį dėl konfidencialios informacijos pažeidimo ir neva sukeltų nuostolių atlyginimo, nors žinojo, kad pati savo iniciatyva atsakovei perdavė prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir taip teisėtai suteikė visą informaciją apie klientus. Minėtame prašyme taip pat nurodoma, jog aplinkybės, kad liudytoja J. D. yra ieškovės darbuotoja ir darbo vietos adresu jai nepavyksta įteikti teismo šaukimo byloje pagal pačios ieškovės ieškinį, įrodo ieškovės nesąžiningumą ir trukdymą tinkamai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes (3 t., b. l. 109-111).
2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje ieškovės advokatas nurodė, kad toks atsakovės prašymas yra nepagrįstas. Paaiškino, kad J. D. pirmą dieną pasirodžius darbe pasibaigus jos nedarbingumui, šaukimą darbdavys šiai liudytojai įteikė. Teismas pažymi, kad priešingų duomenų atsakovė nepateikė.
Bendriausia prasme piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis suprantamas kaip naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą (nagrinėjamu atveju – ieškinį) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnis)). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012, 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015).
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Jokios išimtys dėl bylos rūšies ar pobūdžio įstatyme nėra įtvirtintos, dėl ko kreipimasis į teismą su ieškiniu (skundu) byloje nėra ribojami. Ieškovė turi neabejotiną subjektinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Taigi ieškinio pareiškimas pats savaime negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, ir/ar nesąžiningai pateikė ieškinį, todėl atsakovės prašymas ieškovei skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atmestinas.
Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša.
2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės atstovas teismui pateikė prašymą CPK 10 straipsnio 2 dalies pagrindu nagrinėjamos bylos medžiagą pripažinti nevieša (1 t., b. l. 79-80). 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi prašymą buvo nutarta spręsti priimant sprendimą (1 t., b. l. 138-139).
2017 m. rugpjūčio 31 d. prašyme atsakovės atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad byloje bus pateikti visi atsakovės veiklos dokumentai, įskaitant ir atsakovės konfidencialią informaciją, kyla grėsmė, kad šia informacija gali pasinaudoti tretieji asmenys, internetiniai sukčiai ir kiti asmenys, galintys susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga.
CPK 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą viešame teismo posėdyje, sprendime ar procesą užbaigiančioje nutartyje turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017).
Teismas pažymi, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės atstovo prašyme nėra įvardinta, kuri konkreti į bylą pateikta informacija yra atsakovės konfidenciali informacija. Akcentuotina, kad nei vėliau teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei paaiškinimuose teismo posėdžiuose atsakovė ir/ar jos atstovai aukščiau nurodyto prašymo nesukonkretino, jo nepagrindė objektyviais duomenimis, nenurodė konkrečios informacijos, kuri turi būti apsaugota, neįvardijo, kokia vertybė tokiu būdu turėtų būti apsaugoma.
Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi galimybės individualizuoti saugotinos informacijos (konkrečių įrodymų). Vadovaujantis nurodytais motyvais bei prioritetiniu bylos viešumo principu, atsakovės atstovo prašymas CPK 10 straipsnio 2 dalies pagrindu nagrinėjamos bylos medžiagą pripažinti nevieša, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Į bylą pateikta 2017 m. rugpjūčio 23 d. Atstovavimo sutartis, pagal kurią atsakovės interesus pavesta atstovauti advokatui R. M. (1 t., b. l. 78). Pateikti advokato išrašyta PVM sąskaita faktūra už procesinių dokumentų parengimą nagrinėjamoje byloje 1 210,00 Eur sumai bei atsakovės 2017 m. rugpjūčio 31 d. atliktas mokėjimo nurodymas advokatui R. M. 1 210,00 Eur sumai (1 t., b. l. 119-120).
Pateikta 2018 m. sausio 16 d. advokato R. M. išrašyta PVM sąskaita faktūra už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą nagrinėjamoje byloje 726,00 Eur sumai bei atsakovės 2018 m. sausio 16 d. atliktas mokėjimo nurodymas advokatui R. M. 726,00 Eur sumai (3 t., b. l. 32-33).
Į bylą pateikta atsakovės 2018 m. balandžio 10 d. atstovavimo sutartis su advokate S. S. (3 t., b. l. 125). Pateiktas 2018 m. balandžio 24 d. advokatės S. S. prašymas priteisti iš ieškovės 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų detalizacija bei jų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (3 t., b. l. 175-178).
Bendra atsakovės išlaidų advokatų pagalbai apmokėti suma sudaro 2 536,00 Eur.
Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Advokatai parengė atsiliepimus, kitus procesinius dokumentus, atstovavo teismo posėdžiuose. Prašomos priteisti išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės, kaip pagrįstos ir įrodytos.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 5,14 Eur valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos „Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, juridinio asmens kodas 110057335, 2 536,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės viešosios įstaigos „Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, juridinio asmens kodas 110057335, 5,14 Eur (penkis eurus 14 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.