- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-2244-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12873-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. K., A. Š.
- Kategorijos
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17071-587/2014 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui antstoliui M. P. dėl arešto turtui panaikinimo, tretieji asmenys byloje A. K. ir A. Š., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui antstoliui M. P., kuriuo prašė panaikinti areštą jos turtui - žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. Š. yra buvę sutuoktiniai - jų santuoka nutraukta 1998 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-16937/1998. Po santuokos nutraukimo ieškovė L. Š. savo vardu asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) Kauno rajone. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą iš minėto ieškovės nekilnojamojo turto, nes jai priklausantis turtas gali būti parduotas iš varžytynių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad antstoliui M. P. taikius areštą minėtam ieškovės turtui ieškovė šį antstolio veiksmą apskundė Kauno apylinkės teismui. Teismas 2014 m. balandžio 29 d. priimta nutartimi konstatavo, kad vienašaliu sandoriu ieškovė L. Š. pareiškė ir garantavo, kad sutinka, jog būtų areštuotas jos ir jos sutuoktinio turtas ir esant reikalui iš jo būtų vykdomas išieškojimas. Teismas taip pat rėmėsi Kauno apylinkės teismo civiline byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo v/b Nr. 0123/14/00242, kurioje ieškovė iš esmės pateikė analogišką prašymą, prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus. 2014 kovo 20 d. nutartimi ieškovės prašymas buvo patenkintas ir veiksmai sustabdyti. Tačiau nutartį peržiūrėjus apeliacine tvarka 2014 m. birželio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėta nutartis buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės - ieškovės prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus atmestas. Teismas nutartyje inter alia pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų grėsmę ieškovės galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, kadangi skundžiamu antstolio turto arešto aktu turtas yra tik areštuotas, o ne realizuojamas. Teismas pažymėjo, kad pateiktas 1998 m. gruodžio 14 d. sprendimas galėtų būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurių ieškovė anksčiau savo procesiniuose dokumentuose nėra nurodžiusi, tačiau tai savaime nesukuria papildomo pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Teismo vertinimu ieškovė nenurodė konkrečių, grėsmę sprendimo įvykdymui keliančių aplinkybių ir nepateikė tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Apeliantė nurodo šiuos skundo argumentus:
1. pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 14 d. sprendimas sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jis patvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko A. Š. buvo areštuotas skolininkui nepriklausantis turtas, nes ieškovei nutraukus santuoką su atsakovu A. Š., baigėsi jų turto bendrumo teisinis rėžimas. Po santuokos nutraukimo kiekvieno iš buvusių sutuoktinių įsigytas turtas yra laikomas kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe. Antstolio areštuotą turtą ieškovė įgijo po santuokos nutraukimo;
2. ieškovė nesutinka su teismo argumentais, kad ji neįrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Įvykus areštuoto turto varžytynėms ir jose pardavus turtą tretiesiems asmenims, ieškovei bus atimta galimybė realiai atgauti parduotą turtą, todėl nors ir patenkinus jos ieškinį, sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas, nes iš sąžiningų įgijėjų turto išreikalauti nebus galima. Pažymima, kad turto areštas yra pradinis išieškojimo veiksmas. Tam, kad antstolis galėtų realizuoti skolininko turtą, pirmiausia jis jį turi areštuoti (LR CPK 691 str.), todėl nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog išieškojimas iš pareiškėjos L. Š. turto nebuvo pradėtas, yra nepagrįsti. Ieškovė nurodo, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos suformuotos Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 2S-756-567/2009.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir nurodo, kad jo ir ieškovės santuoka buvo nutraukta 1998-12-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, tačiau antstolis vykdydamas išieškojimą pagal asmenines A. Š. prievoles, areštavo turtą priklausantį ieškovei. Atsiliepime teigiama, kad reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad nebūtų realizuotas neteisėtai areštuotas turtas.
Tretysis asmuo (išieškotojas) A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį paliktą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja klaidina teismą, nurodydama aplinkybes dėl realaus turto išieškojimo veiksmų pradėjimo, nes pagal antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą - 2014-03-04 Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-958-55/2011 dėl 1 032 356,96 Lt skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojo naudai - vykdymo procesas yra pradėtas, užvesta vykdomoji byla. Vykdomojoje byloje turto arešto aktu turtas yra tik areštuotas, tačiau realiai nėra realizuojamas. A. K. vertinimu, pareiškėja, reikšdama atskirąjį skundą piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vien dėl to pareiškėjos reikalavimai atmestini. Be to, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neįrodytas, o tik dar vienas kreipimasis į teismą norint išvengti ir kuo ilgiau vilkinti teismo sprendimo vykdymą. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vieno nurodyto pagrindo, kad būtų galima sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomosiose bylose, taip pat, nėra nustatyta reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Priešingai, yra grėsmė jau įsiteisėjusių teismo sprendimų neįvykdymui. Ieškovės argumentai šioje skundo dalyje grindžiami prielaidomis, o ne įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-958-555/2011 dėl 909 937,76 Lt skolos, 103 909,20 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 510 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojui A. K. (b.l. 10-13). Antstolis M. P. 2014-03-10 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0123/14/00242 areštavo L. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno raj. (b. l.26-31). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti areštą jos turtui - žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, kuris buvo uždėtas vykdant paminėtą vykdomąjį raštą, išduotą Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 pagrindu. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą iš minėto ieškovės nekilnojamojo turto. Taigi, apeliantė prašo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal kitoje civilinėje byloje išduotą vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti apeliantės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Taikytinos laikinosios apsaugos priemonės gali būti parenkamos tik iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, kuriame procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą nors ir yra numatyta (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tačiau nėra absoliuti. Išieškojimas vykdant teismo sprendimą sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) ir kt. Tačiau visais atvejais turi būti sprendžiama ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – ar dalyvaujantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir ar yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu. Atsižvelgiant į teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo. Sprendimu dėl pripažinimo patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai, t.y. jam priverstinio vykdymo nereikia, nes jis sukelia teisinių padarinių pats savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046/2000). Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo, siekia sprendimo dėl pripažinimo, todėl jį patenkinus, teisiniai padariniai atsirastų Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio pagrindu, jį išviešinus ir nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu. Net ir laikantis apeliantės nuomonės, sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, kad ieškovė nenurodė faktų ir aplinkybių patvirtinančių, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes nepagrindė savo teiginio, kad ginčo turtas jau yra realizuojamas, jam paskelbtos varžytinės.
Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau yra pasisakę dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/14/00242 bei Kauno apygardos teismo 2014-06-19 nutartimi apeliantės prašymas buvo atmestas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantės L. Š. skundas dėl antstolio M. P. veiksmų, susijusių su paminėtu turto areštu, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-9829-429/2014 taip pat buvo atmestas bei Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1613-230/2014, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, todėl yra pagrindas išvadai, kad apeliantė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo proceso stadijoje, kurioje prašo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones.
Taip pat sutiktina su išieškotojo atsiliepimo argumentais, kad išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdymo sustabdymas prieštarauja sprendimo vykdymo privalomumui bei gali pažeisti toje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 18 straipsnis, 281 straipsnis). Pritaikius apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės būtų užkirstas kelias įsiteisėjusio teismo sprendimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014) vykdymui. O laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali išsiplėsti į kitose bylose pareikštus reikalavimus ar pagal kitose bylose priimtus sprendimus atliekamus vykdymo veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1777-160/2012).
Nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarime pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliantės nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2009-07-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-756-567/2009, faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau vertinant pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti buvo vadovaujamasi CPK 144 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2011-10-01, kuri nenumatė pareigos dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimų, ką numato skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojanti teisės norma (CPK 144 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo remtis šia apeliantės nurodoma teismine praktika.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.