- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1613-230/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9829-429/2014 pagal pareiškėjos L. Š. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., A. Š., A. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio M. P. 2014-03-10 turto arešto aktą Nr. S-1485 vykdomojoje byloje Nr. 0123/14/00242. Nurodė, kad šiuo aktu antstolis areštavo ne tik skolininko A. Š., bet ir pareiškėjos turtą. Skola teismo sprendimu priteista asmeniškai iš skolininko A. Š., todėl būtent iš jo turto antstolis turėjo atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus. Tik nepakankant asmeninio skolininko turto, galėjo būti išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies. Antstolis nesilaikė šio nurodyto eiliškumo dėl išieškojimo iš skolininko turto. Nurodo, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1900 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė Registrų centro duomenimis yra 814 000 Lt, taip pat transporto priemonė HONDA CR-V, pistoletas Kevin, lygiavamzdis šautuvas Sabatti Falcon. Todėl skola galėjo būti padengta iš šio skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto jį areštuojant ir vykdant iš jo priverstinį skolos išieškojimą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolis ginčijamą turto arešto aktą surašė vienas, nesudarydamas jokių galimybių skolininkui ar jo šeimos nariams dalyvauti aprašant areštuojamą turtą bei viršijo jam suteiktus įgaliojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0123/14/00242 duomenimis, nustatė, kad antstolio M. P. kontoroje pateiktas vykdyti Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-958-555/2011 dėl 909 937,76 Lt skolos, 103 909,20 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 510 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojui A. K.. 2014-03-10 skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. Antstolis 2014-03-10 patvarkymu, atsižvelgdamas į didelę skolos sumą ir vadovaudamasis CPK 658 str. 2 d., skubiai areštavo skolininkui priklausantį ir 2010-05-11 Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 2-2306-555/2010 jau areštuotą skolininko turtą.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad išieškojimas iš turto nėra pradėtas vykdyti. Skolininkui yra išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą gera valia ir tik skolininkui neįvykdžius sprendimo gera valia bus atliekamos kitos CPK numatytos vykdymo proceso priemonės ir procesiniai veiksmai. Teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą tuo pagrindu, jog juo skundžiami ateityje galimi antstolio procesiniai veiksmai, o ne realiai iki skundo padavimo atlikti išieškojimo iš areštuoto turto veiksmai. Teismas sprendė, kad antstolis nustatęs, jog skolininko asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas – 0,1900 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) – yra apsunkintas daiktinių teisių suvaržymu (hipoteka), pagrįstai, nepažeisdamas CPK 666 straipsnio nuostatų, 2014-03-10 turto arešto aktu Nr. S-1485, kartu su kitu turtu (asmeniniu skolininko turtu) areštavo pareiškėjai ir skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) .Teismas taip pat atmetė pareiškėjos skundo argumentus, kad skundžiamas turto arešto aktas surašytas pažeidžiant CPK 677 str. nustatytus reikalavimus, kadangi CPK 677 str. nenumato, kad skolininko turto aprašymas nedalyvaujant skolininkui turto arešto aktą daro negaliojantį. CPK 679 str. numato antstoliui pareigą turto arešto aktą pasirašytinai įteikti skolininkui ir išieškotojui, o nesant tokios galimybės jis siunčiamas registruota pašto siunta. Turto arešto aktas buvo išviešintas Turto arešto aktų registre, o pareiškėja nurodė, kad ji apie skundžiamą antstolio veiksmą sužinojo 2014-03-14.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, jog skundžiamas nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta dėl šių motyvų:
1) Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad išieškojimas iš turto nebuvo pradėtas. Antstolis, vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, areštavo ne tik skolininko, bet ir pareiškėjos turtą ir tai reiškia, kad antstolis atliko pradinį skolos išieškojimo iš turto veiksmą.
2) Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis procesinius veiksmus atliko laikantis jų eiliškumo ir vykdymo procesą reglamentuojančių CPK nuostatų. Kadangi skola yra asmeninė skolininko prievolė, todėl, vadovaujantis CK 3.112 str. 1 dalimi, ji ir turi būti išieškota iš asmeninio skolininko turto ir tik nepakankant asmeninio skolininko turto išieškojimas galėjo būti nukreiptas į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą. Antstoliui nustačius, kad skolininko asmeninio turto nėra ar jo neužtenka reikalavimui patenkinti, antstolis, vadovaudamasis CPK 666 str. 1 dalimi, turi priimti sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Skolininkas asmeninės nuosavybės teise turi didelės vertės asmeninį turtą, todėl antstolis turėjo jį areštuoti pirmiausia ir tik jį realizavus ir nustačius, kad jo nepakanka skolai padengi, galėjo areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą. Aplinkybė, kad skolininkui priklausantis 0,1900 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) yra įkeistas, nedaro negalimu išieškojimą iš jo kitų kreditorių naudai. CPK 747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išieškodamas iš hipoteka įkeisto turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos kreditorių siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Tačiau antstolis nesikreipė į hipotekos kreditorių dėl tokio sutikimo gavimo, o iš karto pradėjo išieškojimą iš skolininkui ir pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.
3) Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad turto arešto aktas surašytas nepažeidžiant CPK 677 straipsnio reikalavimų. Šio straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui, o jo nesant, dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių nėra – dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui. Tačiau antstolis turto arešto aktą sudarė vienas, nesudarydamas jokių galimybių skolininkui ar jo šeimos nariams dalyvauti aprašant areštuojamą turtą ir tuo pažeidė skolininko ir pareiškėjos procesines teises vykdymo procese.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, kadangi skundo argumentai yra nepagrįsti. Nurodo, kad yra užvesta vykdomoji byla ir joje atliktas tik pirminis vykdymo veiksmas – 2014-03-10 skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. Skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas nepasibaigus raginime nurodytam terminui, išieškojimas iš skolininko, jo bendro turto ar sutuoktinės turto nėra pradėtas. Jei skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdys sprendimą ir jei bus nustatyta, kad skolininko turto nėra ar nepakanka, bus pradėtos vykdyti CPK 666-667 straipsniuose nustatytos procedūros. Visos aplinkybės, susijusios su skolininkui priklausančiu turtu ir jo verte, bus nustatinėjamos ateityje, tuomet ir bus priimami atitinkami sprendimai dėl išieškojimo tvarkos, eiliškumo ir kitų procedūrų. Antstolis laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad surašant turto arešto aktą nedalyvaujant nei skolininkui, nei jo šeimos nariams buvo pažeista CPK 667 straipsnio 2 dalis, kadangi šioje normoje nėra imperatyviai nustatyta, kad antstolis gali areštuoti turtą tik dalyvaujant skolininkui ar jo šeimos nariams.
Suinteresuotas asmuo išieškotojas A. K. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolis vykdymo procese būtų peržengęs jam suteiktus įgaliojimus ar kitaip pažeidęs pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad joks išieškojimas iš skolininko ar bendro su sutuoktine turto nėra pradėtas, 2014-03-10 tik buvo išsiųstas raginimas skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju, o CPK 658 str. 2 d. suteikia antstoliui teisę areštuoti turtą, nepasibaigus raginimo terminui. Iš kokio turto bus vykdomas išieškojimas, bus sprendžiama tik ateityje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vykdomosios bylos Nr. 0123/14/00242 duomenys patvirtina, kad antstolis M. P. vykdo Kauno apygardos teismo 2014-03-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-958-555/2011 dėl 1 032 356,96 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojui A. K. (vykd. b. l. 1-4). Antstolis 2014-03-10 surašė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju per raginime nurodytą terminą ir jį kartu su 2014-03-10 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų paskaičiavimu išsiuntė skolininkui (vykd. b. l. 3-4). 2014-03-10 taip pat surašė turto arešto aktą Nr. S-1485, kuriuo tarp kito turto areštavo ir nekilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkui ir jo sutuoktinei L. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta (vyk. b. l. 19-24). Antstolis 2014-03-25 patvarkymu Nr. 0123/14/00242/S-1884 pakeisdamas 2011-09-23 patvarkymus Nr. 22814 ir Nr. 22815, areštavo skolininko A. Š. lėšas, esančias AB Šiaulių bankas ir AB Danske bankas sąskaitose bendrai išieškomai 1 279 703,79 Lt sumai ir 50 804,04 Lt vykdymo išlaidoms padengti ir įpareigojo bankus areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vyk. b. l. 35-37). 2014-03-25 patvarkymu skolos išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas (vykd. b. l. 37).
Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolis, surašydamas skundžiamą 2014-03-10 turto arešto aktą, pažeidė tiesiogiai skolos išieškojimo procese nedalyvaujančios skolininko sutuoktinės (apeliantės) teises ir interesus.
Apeliantė skunde teigia, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vieno iš sutuoktinių prievoles, vadovaudamasis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia turi išnaudoti visas galimybes išieškoti skolą iš asmeninio skolininku esančio sutuoktinio turto, o tik paaiškėjus, kad tokio turto nėra ar jo nepakanka, vykdyti išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies. Tačiau CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, t. y. ši nuostata nereglamentuoja išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens turto eiliškumo, bet nustato bendras išieškojimo iš tokio asmens turto taisykles, kartu įtvirtindama galimybę išieškojimą nukreipti ir į skolininko dalį bendrojoje (dalinėje ar jungtinėje) nuosavybėje. Ši norma jokiu būdu nereiškia tam tikro turto arešto eiliškumo ar draudimo antstoliui areštuoti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, prieš tai neišnaudojus galimybių skolą išieškoti iš jo asmeninio turto. Turto areštas yra tik sąlygų būsimam išieškojimui sudarymo ir skolos išieškojimo užtikrinimo priemonė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vykdomojoje byloje išieškojimas iš skolininko turto nėra pradėtas, turto arešto aktas surašytas išsiuntus raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą gera valia. Tokia antstolio teisė išsiuntus raginimą areštuoti turtą yra įtvirtina CPK 658 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Išieškojimo apimtis labai didelė, dalis skolininko turto yra apsunkinta hipoteka, todėl antstolis pagrįstai areštavo ne tik skolininko asmeninį turtą bet ir turtą, esantį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad antstolis negalėjo areštuoti skolininko bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine valdomo turto dalies, kol nėra išnaudotos galimybės išieškoti iš skolininko asmeninio turto, nes to nenumato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, o apeliantė netinkamai aiškina CPK 666 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliantės nurodyta materialinės teisės norma (CK 3.112 straipsnio 1 dalis) reglamentuoja atsakomybę pagal vieno iš sutuoktinių prievoles, o būtent pagal prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, tačiau tokios prievolės pobūdžio nustatytas nėra šios bylos dalykas. Šiuo atveju nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuos nustato ir reglamentuoja vykdymo procesą reglamentuojančios procesinės teisė normos.
Galimybę areštuoti bendro turto dalį numato ir CPK 667 straipsnis, kuris reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-06-09 nutartyje nurodė, kad remiantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje PMSK „Savas miškas“ v. R. S., E. S., bylos Nr. 3K-7-246/2014). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai akivaizdu, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negali būti nukreiptas, kol nėra nustatyta skolininkui priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas. CPK 667 straipsnio 1 dalyje būtent ir nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia; pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje nuosavybėje – pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Tokiu būdu nurodytomis CPK teisės normomis (CPK 666–667 straipsniais) yra įtvirtinta antstolio teisė areštuoti ne tik skolininko asmeninį turtą, bet ir jo bendro su kitais asmenimis turto dalį, tačiau nenustatytas reikalavimas pradžioje areštuoti tik skolininko asmeninį turtą. Pareiškėjos teisės areštavus turtą galėtų būti pažeistos, jei areštavus ir skolininko asmeninį, ir bendro turto dalį, būtų areštuota turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis), tačiau skundas tokiomis aplinkybėmis nėra grindžiamas
Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad antstolis pažeidė CPK 677 straipsnio 3 dalį, nustatančią skolininko ar kitų asmenų privalomą dalyvavimą aprašant turtą, kadangi turto arešto aktą surašė skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant ir tuo pažeidė skolininko ir pareiškėjos procesines teises vykdymo procese. Tačiau pažymėtina, kad CPK 677 straipsnis reglamentuoja ne turto arešto akto sudarymo tvarką, o turto aprašo (apyrašo) sudarymo tvarką tais atvejais, kai antstolis vykdo teismo nutartį areštuoti turtą (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą, šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, antstolis surašė 2014-03-10 turto arešto aktą, kuriuo apribojo skolininko teisę disponuoti jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (vykd. b. l. 24-19). CPK 678 straipsnis, reglamentuojantis turto arešto akto turinį, nenumato privalomo skolininko dalyvavimo aprašant turtą, o CPK 679 straipsnyje numatyti tik reikalavimai įteikti turto arešto aktą skolininkui pasirašytinai ar registruojamąja pašto siunta. Pareiškėja pripažįsta susipažinusi su turto arešto aktu 2014-03-14, todėl jos teisės nepažeistos. Dėl šių aplinkybių atskirojo skundo argumentai dėl CPK 677 straipsnio nuostatų pažeidimo, antstoliui 2014-03-10 turto arešto aktu Nr. S-1485 areštavus turtą, o ne sudarant jo aprašą, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 185 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirasis skundas nepagrįstas, todėl jis atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.