Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Nerijui Katiliui, atsakovui antstoliui M. P., trečiajam asmeniui A. K. ir jo atstovui advokatui Gintarui Dapkevičiui, nedalyvaujant ieškovei L. Š., trečiajam asmeniui A. Š.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui antstoliui M. P., tretiesiems asmenims A. K. ir A. Š. dėl arešto turtui panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme priimtas ieškovės L. Š. ieškinys dėl arešto turtui panaikinimo atsakovui antstoliui M. P.. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu A. Š. yra buvę sutuoktiniai. Jų santuoka nutraukta 1998-12-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16937/1998. Po santuokos nutraukimo ieškovė savo vardu asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės vardu. Ieškovei tapo žinoma, kad antstolio M. P. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš A. Š. A. K. naudai ir tuo pagrindu yra areštuotas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) tokiu būdu nepagrįstai yra suvaržomos ieškovės nuosavybės teisės (b.l. 3-5).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad teismų praktika leidžia šio tipo bylose atsakovu traukti antstolį. Ieškovė išsituokė 1998-12-14. Santuoka nutraukta teismo sprendimu, šis sprendimas CPK 279 str. 3 d. pagrindu yra laikytinas prejudiciniu faktu. Po santuokos nutraukimo įgytas nekilnojamasis turtas yra įgytas asmeninėn nuosavybėn, todėl antstolio vykdomi išieškojimo veiksmai – nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovei asmeninės nuosavybės teise, areštas, yra neteisėti. Asmens teisė kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra įtvirtinta Konstitucijoje, visiškai analogiškų bylų ieškovė nėra iškėlusi, todėl asmuo, pateikiantis ieškinį, negali būti kaltinamas piktnaudžiavimu. Ieškovės ir trečiojo asmens A. Š. santuoka yra nutraukta. Sprendimas iki šiol nėra įregistruotas. Nurodė, kad ieškovės nuomone teismo priimtas sprendimas yra pakankamas pagrindas laikyti, kad santuoka yra nutraukta, o Registro duomenys – tik išvestiniai duomenys.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. K. paaiškino, kad ilgą laiką draugiškai bendravo šeimomis su L. Š. ir A. Š. šeima, kartu atostogavo, tačiau nežinojo, kad yra priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Pinigus skolino A. Š., o ieškovė tuomet pasirašė sutikimą, kad būtų areštuotas jai priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, pastatas - gyvenamasis namas ir kiti statiniai (inžinerinius) - kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui A. Š. įteikti CPK 123 str. 1 d. numatyta tvarka, asmeniškai (b.l. 43). Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepimo byloje nepateikė, byloje pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l. 84).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1998-12-14 civilinėje byloje Nr. 2-16937/1998 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nutraukti L. Š. ir A. Š. santuoką, įregistruotą 1990-07-26 (b.l. 6-7). Antstolis M. P. 2014-03-10 priėmė vykdyti išieškotojo A. K. pateiktą vykdyti 2014-03-04 Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-958-555/-2011 dėl 1.032.356,96 Lt skolos ir 5 % dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1.013.846,90 Lt pinigų sumos už laikotarpį nuo 2010-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininko A. Š. (b.l. 10-25). Antstolis M. P. areštavo skolininkui A. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir ieškovės L. Š. vardu registruotą turtą (bendrą jungtinę nuosavybę) - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-31). Nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1999-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1394 bei 2005-12-30 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu (b.l. 8-9).

Ieškovė L. Š., pateikdama ieškinį, nurodo kad ji nėra skolininkė antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/14/00242 ir neturi jokių prievolių išieškotojui A. K., todėl išieškojimas iš jos turto negali būti atliekamas. Ieškovė nurodo, kad ji su trečiuoju asmeniu A. Š. yra buvę sutuoktiniai, nes jų santuoka buvo nutraukta 1998-12-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-16937/1998 (b.l. 6-7).

Kauno miesto apylinkės teismas 1998-12-14 priėmė sprendimą nutraukti ieškovės L. Š. ir A. Š. santuoką, įregistruotą 1990-07-26 (b.l. 6-7). Atsižvelgiant į teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo datą, sprendimas yra priimtas iki Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) įsigaliojimo (įsigaliojo 2001-07-01), todėl ginčo santykiams yra taikytinas Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksas (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186, toliau – SŠK kodeksas). Šis kodeksas nustatė santuokos sudarymo tvarką ir sąlygas, santuokos nutraukimo tvarką ir sąlygas bei civilinės būklės aktų registravimo tvarka (SŠK 2 str.). Kaip numatoma SŠK 40 str., santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimas jos nenutraukia, t y. iki ištuokos įregistravimo santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Analogiškos nuomonės laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-374/2002, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-128/2012). Šiuos duomenis patvirtina 2014-07-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus raštas Nr. 05-2-1336, kuriame nurodoma, kad L. Š. ir/ar A. Š. Civilinės metrikacijos skyriuje ištuokos neįregistravo, apie sprendimo priėmimą Civilinės metrikacijos organų neinformavo, todėl nėra duomenų apie jų santuokos nutraukimą (b.l. 73); taip pat Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenys, kuriuose nurodoma, kad tiek A. Š., tiek L. Š. nurodoma šeimyninė padėtis – vedęs, ištekėjusi (b.l. 57). Ieškovės nuomonė, kad teismo sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas yra pakankamas pagrindas laikyti santuoka nutraukta yra subjektyvi ir nėra pagrįsta jokiais santuokos nutraukimo metu galiojusiais teisės aktais.

Ieškovė L. Š. nurodo, kad nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, pastatą - gyvenamąjį namą ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo po santuokos nutraukimo, todėl visas po santuokos nutraukimo L. Š. įgytas turtas yra asmeninė L. Š. nuosavybė, kurio areštuoti antstolis neturėjo teisės.

Kaip jau buvo minėta, Kauno miesto apylinkės teismas 1998-12-14 priėmė sprendimą ieškovės bei A. Š. santuoką nutraukti, tačiau šis sprendimas iki šiol nėra įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, pastatą - gyvenamąjį namą ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovė įgijo 1999-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (Nekilnojamojo turto registro centrini duomenų banko išrašas, b.l. 8-9). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimas jos nenutraukia, t. y. iki ištuokos įregistravimo santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Dėl to darytina išvada, kad nekilnojamasis turtas, įgytas nuosavybėn po to, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, bet dar neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažintinas įgytu šalims dar esant santuokoje, tokiu būdu išieškojimas iš ieškovei priklausančio turto gali būti vykdomas laikantis Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą.

Atsakovas antstolis M. P. ir trečiasis asmuo A. K. nurodo, kad patys A. Š. ir ieškovė L. Š. nėra užsiminę apie santuokos nutraukimo faktą. Atvirkščiai, byloje pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovė L. Š. ir trečiasis asmuo A. Š. procesiniuose dokumentuose nurodo save sutuoktiniais, gyvenančiais bendroje gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Šiuos teiginius patvirtina trečiojo asmens A. Š. 2013-10-02 prašymas, pateiktas antstolio M. P. kontoroje, kuriais prašoma areštuoti A. Š. ir jo sutuoktinei L. Š. bendrosios jungtinė nuosavybės teise priklausantį turtą (b.l. 58), 2013-08-23 L. Š. vienašalis sandoris – sutikimas, patvirtintas Vilniaus miesto 7-o notaro biuro notarės D. B., kuriuo ji sutinka, kad būtų areštuotas jai ir jos sutuoktiniui A. Š. bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas - (duomenys neskelbtini) (b.l. 59). Nors vėliau (2014-04-03) ieškovė, pateikdama Kauno apygardos teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą Kauno apylinkės teismo byloje Nr. 2-8643-615/2014 nurodo, kad šis vienašalis sandoris buvo atšauktas (b.l. 63), tačiau byloje tokie įrodymai nepateikiami. Pažymėtina, kad visos faktinės aplinkybės byloja, kad ieškovė ir A. Š. iki ieškinio pateikimo dienos yra susituokę, todėl turtas, kurį areštavo atsakovas, yra pagrįstai laikytinas bendra sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovas bei trečiasis asmuo A. K. atsiliepimuose į ieškinį nurodo, kad jų nuomone, ieškovė, reikšdama ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis t.y. žinodama, kad santuoka nėra nutrūkusi, teismui pateikia klaidinančią informaciją dėl santuokos nutraukimo bei nekilnojamojo turto nuosavybės teisių. Šie veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise, ignoravimas elementarių protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl ieškovei skirtina bauda, jos 50 proc. priteisiant trečiajam asmeniui A. K..

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Atsakovas antstolis M. P. ir trečiasis asmuo A. K. byloje nepateikė įrodymų, kad ieškovė jau būtų kreipusis į teismą analogišku ieškiniu, ar kad ieškovės veiksmai, pareiškiant ieškinį, yra nesąžiningi, ar kad šiais veiksmais ieškovė siekė ne realiai apginti savo teises, tačiau vilkinti išieškojimo procesą dėl trečiajam asmeniui A. K. teismo priteistos skolos grąžinimo. Asmens teisė kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl asmuo, pateikiantis ieškinį teismui, negali būti kaltinamas piktnaudžiavimu. Teismas sprendžia, kad ieškovės veiksmai, pateikiant teismui ieškinį dėl turto arešto panaikinimo, negali būti vertintini, kaip piktnaudžiavimas teise, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog nekilnojamasis turtas yra įgytas po santuokos nutraukimo ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nėra įrodytos, ieškinys dėl arešto turtui panaikinimo atmestinas (CPK 185 straipsnis).

Trečiąjį asmenį A. K. atstovavo advokatas Gintaras Dapkevičius pagal 2014-04-15 teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 17 (b.l. 52-53). Trečiasis asmuo patyrė 1694 Lt atstovavimo išlaidų. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės trečiajam asmeniui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei – 24,78 Lt (CPK 96 straipsnio 2 dalis, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1.694,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis litus 00 ct, arba 490,62 Eur) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 24,78 Lt (dvidešimt keturis litus 78 ct, arba 7,18 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.