- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-906-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12873-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Galina Blaževič, Albina Rimdeikaitė (pran.)
- Ieškovas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. K., A. Š.
- Kategorijos
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17071-587/2014 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui antstoliui M. P., tretieji asmenys A. K. ir A. Š. dėl arešto turtui panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti areštą ieškovei priklausančiam nekilnojamam turtui - žemės sklypui, gyvenamam namui ir kiemo statiniams, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ji su trečiuoju asmeniu A. Š. yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta 1998-12-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Po santuokos nutraukimo ieškovė savo vardu asmeninės nuosavybės teise įgijo minėtą nekilnojamąjį turtą. Turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės vardu. Ieškovei tapo žinoma, kad antstolio M. P. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko A. Š. išieškotojo A. K. naudai ir tuo pagrindu yra areštuotas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė nėra skolininkė vykdomojoje byloje ir neturi jokių prievolių išieškotojui A. K.. Po santuokos nutraukimo įgytas nekilnojamasis turtas yra įgytas ieškovės asmeninėn nuosavybėn, todėl antstolio vykdomi išieškojimo veiksmai – nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovei asmeninės nuosavybės teise, areštas, yra neteisėti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad antstolis byloje yra netinkamas atsakovas. Atsakovais turėtų būti patraukti A. Š. ir A. K.. Ieškovės ir A. Š. santuoka, įregistruota 1990-07-26, iki šiol yra galiojanti, nes jos nutraukimas nebuvo tinkamai įregistruotas, todėl nėra laikoma pasibaigusia. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo A. Š., įvairiuose procesiniuose dokumentuose jau po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, save įvardina sutuoktiniais. Ieškovė, klaidindama teismą ir pateikdama ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė; prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė; priteisė iš ieškovės L. Š. 490,62 Eur (1.694,00 Lt) atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui A. K. bei 7,18 Eur (24,78 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1998-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16937/1998 nutraukė L. Š. ir A. Š. santuoką, įregistruotą 1990-07-26. Antstolis M. P. 2014-03-10 priėmė vykdyti išieškotojo A. K. pateiktą Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą 2014-03-04 Nr. 2-958-555/-2011 dėl 1.032.356,96 Lt skolos ir 5 % dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1.013.846,90 Lt pinigų sumos už laikotarpį nuo 2010-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininko A. Š.. Antstolis areštavo skolininkui A. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir ieškovės L. Š. vardu registruotą turtą (bendrą jungtinę nuosavybę) - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1999-01-27 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2005-12-30 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu. Teismas nurodė, kad teismo 1998-12-14 sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra priimtas iki LR Civilinio kodekso įsigaliojimo (įsigaliojo 2001-07-01), todėl ginčo santykiams yra taikytinas LR Santuokos ir šeimos kodeksas. Kaip numatoma SŠK 40 str., santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimas jos nenutraukia, t y. iki ištuokos įregistravimo santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo iki šiol nėra įregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje. Šiuos duomenis patvirtina 2014-07-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus raštas Nr. 05-2-1336, kuriame nurodoma, kad L. Š. ir/ar A. Š. Civilinės metrikacijos skyriuje ištuokos neįregistravo, apie sprendimo priėmimą Civilinės metrikacijos organų neinformavo, todėl nėra duomenų apie jų santuokos nutraukimą; taip pat Gyventojų registro duomenys, kuriuose nurodoma, kad tiek A. Š., tiek L. Š. nurodoma šeimyninė padėtis – vedęs, ištekėjusi. Ieškovės nuomonė, kad teismo sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas yra pakankamas pagrindas laikyti santuoka nutraukta yra subjektyvi ir nėra pagrįsta jokiais santuokos nutraukimo metu galiojusiais teisės aktais. Todėl nekilnojamasis turtas, įgytas nuosavybėn po to, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, bet dar neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažintinas įgytu šalims dar esant santuokoje, tokiu būdu išieškojimas iš ieškovei priklausančio turto gali būti vykdomas laikantis Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą. Teismas sprendė, kad ieškovės veiksmai, pateikiant teismui ieškinį dėl turto arešto panaikinimo, negali būti vertintini, kaip piktnaudžiavimas teise, todėl prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė L. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 140-142) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės L. Š. ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovės L. Š. ištuoka negalioja, kadangi ji nėra įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismo argumentai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes tik tada, kai yra įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir teismų nepriklausomumo principui. Ištuokos registracija civilinės metrikacijos įstaigoje yra tik formalumas, todėl teisines pasekmes, nutraukus santuoką, sukuria įsiteisėjęs teismo sprendimas, o ne įrašas apie ištuoką civilinės metrikacijos įstaigoje.
2. Po santuokos nutraukimo ieškovės įgytas turtas buvo jos asmeninė nuosavybė, todėl negalėjo būti areštuotas už jos buvusio vyro A. Š. skolas. Teismas, nusprendęs priešingai, padarė nepagrįstas išvadas, todėl sprendimas naikintinas. CK 3.67 str. reglamentuota, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, CK 3.100 str. 4 p. yra nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Pagal informaciją, esančią VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, ginčo turtas yra asmeninė ieškovės L. Š. nuosavybė. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismui nebuvo pagrindų netikėti ir nesivadovauti oficialia informacija, esančia VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 147-150) prašo atmesti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo šiuos argumentus:
1. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas iki Civilinio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), todėl ginčo santykiams yra taikytinas LR Santuokos ir šeimos kodeksas. SŠK 40 straipsnyje buvo imperatyviai reglamentuojama, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Apeliantė nepagrįstai remiasi CK 3.67 str. nuostatomis, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ši nuostata įsigaliojo tik 2001-07-01, todėl ji negali būti taikoma 1998 m. susiklosčiusiems santykiams.
2. Byloje yra visa eilė rašytinių įrodymų, kad ieškovė L. Š. ir trečiasis asmuo A. Š. yra sutuoktiniai, o jų turimas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė šioje byloje ieškinį pareiškė tik tuomet, kai išieškotojas pradėjo aktyvius išieškojimo veiksmus pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį iš bendro sutuoktinių turto. Tokio pobūdžio ieškinio pareiškimas yra ieškovės gynybinė pozicija ir akivaizdus siekis vilkinti išieškojimo procesą.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. K. 2015 m. kovo 6 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus dokumentus, taip pat skirti ieškovei L. Š. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 5792 Eur baudą ir 50 proc. šios baudos priteisti A. K.. Prašyme nurodo, kad po bylos išnagrinėjimo trečiasis asmuo gavo papildomus įrodymus, dar kartą akivaizdžiai paneigiančius ieškovės reiškiamus reikalavimus. Palangos miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamoje c. b. Nr. 2-69-588/2015 notarė pateikė 2005-02-18 Dovanojimo sutartį, kuria ieškovė, veikianti už save ir savo sutuoktinį A. Š., P. Š. padovanojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą. Notarė taip pat pateikė visus sutarties priedus, tarp jų ir 2005-02-15 įgaliojimą, pagal kurį A. Š. įgaliojo sutuoktinę L. Š. padovanojo jam ir jo sutuoktinei L. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, A. Š. ir L. Š. santuokos liudijimą ir kt. 2005 m. šalys notarei net neužsiminė apie tariamai nutrauktą santuoką, o priešingai - teikė dokumentus dėl galiojančios santuokos ir dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto.
Atsiliepimas
Ieškovė L. Š. pateikė atsiliepimą (b. l. 181-183), kuriuo prašo atmesti trečiojo asmens prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo ir bylos skyrimo. Nurodo, kad prašomi prijungti dokumentai yra visiškai nesusiję su bylos dalyku. Byloje ginčas yra kilęs dėl ieškovei L. Š. priklausančio turto arešto, tačiau ne dėl L. Š. ir A. Š. kaip sutuoktinių teisinio statuso. Be to, A. K. teikiami nauji dokumentai yra niekaip nesusiję su L. Š. priklausančiu turtu, kuriam antstolis M. P. uždėjo areštą. Trečiasis asmuo visiškai nepagrįstai prašo teismo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovei, kaip ir kiekvienam suinteresuotam asmeniui, yra garantuota teisė ginti savo pažeistas teises teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1998-12-14 civilinėje byloje Nr. 2-16937/1998 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nutraukti L. Š. ir A. Š. santuoką, įregistruotą 1990-07-26 (b. l. 6-7). 2014-07-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus rašte Nr. 05-2-1336 nurodoma, kad L. Š. ir/ar A. Š. Civilinės metrikacijos skyriuje ištuokos neįregistravo, apie sprendimo priėmimą Civilinės metrikacijos organų neinformavo, todėl nėra duomenų apie jų santuokos nutraukimą (b. l. 73); taip pat Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenyse tiek A. Š., tiek L. Š. nurodoma šeimyninė padėtis – vedęs, ištekėjusi (b. l. 57). Antstolis M. P. 2014-03-10 priėmė vykdyti išieškotojo A. K. pateiktą vykdyti 2014-03-04 Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-958-555/-2011 dėl 1.032.356,96 Lt skolos ir 5 % dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1.013.846,90 Lt pinigų sumos už laikotarpį nuo 2010-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininko A. Š. (b. l. 10-25). Antstolis M. P. areštavo skolininkui A. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir ieškovės L. Š. vardu registruotą turtą (bendrą jungtinę nuosavybę) - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas) (b. l. 26-31). Nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1999-01-27 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2005-12-30 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu (b. l. 8-9). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės (apeliantės) ieškinį, kuriuo ši prašė panaikinti neteisėtai uždėtą areštą jos nekilnojamajam turtui - žemės sklypui ir gyvenamajam namui su kiemo statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo A. K. prašo prijungti pateikiamus dokumentus prie bylos, kurie patvirtina, jog 2005 m. šalys notarei net neužsiminė apie tariamai nutrauktą santuoką, o priešingai – teikė dokumentus dėl galiojančios santuokos ir dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto; nurodyti dokumentai trečiajam asmeniui nebuvo žinomi ir buvo gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (b. l. 156-178). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi trečiojo asmens pateiktus naujus rašytinius įrodymus, juos priima į bylą, kadangi šie įrodymai nors ir nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, bet papildo byloje esančius įrodymus, kurie buvo pateikti ir įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės, konstatuojant, jog apeliantės ir A. Š. santuoka nėra nutrūkusi; o dėl jų byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę iki paskirto bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi tuo, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.).
Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl santuokos pasibaigimo momento bei nekilnojamojo turto, įgyto po santuokos nutraukimo teismine tvarka, bet neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, režimo.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos – ieškovės (apeliantės) L. Š. ir trečiojo asmens A. Š. civilinėje byloje teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimas jos nenutraukia, kadangi ji nėra įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliantės argumentus, pažymi, jog nežiūrint į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1998-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16937/1998 nutraukė L. Š. ir A. Š. santuoką, įregistruotą 1990-07-26, tačiau teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo iki šiol nėra įregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje ir šios faktinės aplinkybės byloje nėra ginčijamos. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-11-18 Nr. VIII-1864) 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK; iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo SŠK. Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iš sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įregistravus santuokos nutraukimą išduodamas ištuokos liudijimas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010). Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog teismo sprendimo įsiteisėjimas santuokos nenutraukia, nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. iki ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais.
Apeliantės argumentas, kad po santuokos nutraukimo įgytas ginčo turtas buvo jos asmeninė nuosavybė remiantis CK 3.67 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ši nuostata įsigaliojo tik nuo 2001-07-01 ir ji negali būti taikoma 1998 m. susiklosčiusiems teisiniams santykiams.
Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad po santuokos nutraukimo ieškovės (apeliantės) įgytas ginčo turtas buvo jos asmeninė nuosavybė, nes šis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas jos asmenine nuosavybe, todėl negalėjo būti areštuotas už jos buvusio vyro A. Š. skolas.
Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-11-18 Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001-07-01). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str., CK 3.87 str. 1 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad turto registracija viešajame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo konstatuota, apeliantės santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais, o apeliantė ginčo nekilnojamojo turto priklausymo jai asmeninės nuosavybės teise, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, neįrodinėjo, ir išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisėtai sprendė, jog ginčo turtas, kurį areštavo antstolis, yra pagrįstai laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.).
Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Trečiasis asmuo A. K. prašo skirti ieškovei L. Š. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 5792 eurų baudą ir 50 procentų iš šios baudos priteisti trečiojo asmens A. K. naudai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalį, teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovės ieškinys atsakovui antstoliui M. P. atmestas, o apeliacinis skundas netenkintas, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesu fakto, todėl trečiojo asmens A. K. prašymas dėl baudos ieškovei paskyrimo netenkintinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.