Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-341-613/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-28
Bylos Nr.: e2A-341-613/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: R. K.
Ieškovas: J. K.
Trečiasis asmuo: D. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-341-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00830-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo D. A., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, nurodant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis 250, 00 Eur sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo 1 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kas mėnesį skaičiuojant po 150,00 Eur nuo 2020 m. birželio 15 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, iš viso už 12 mėnesių; 5) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku ieškinyje nurodytu būdu; 6) padalyti santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinyje nurodytu būdu. Už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį ieškovei priteisti 3 275,00 Eur piniginę kompensaciją; 7) priteisti ieškovei santuokos metu D. A. suteikto kredito (25 300,00 Eur) 1/2 dalį – 12 650,00 Eur; 9) priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

1.1. Santuoką su atsakovu sudarė 1997 m. vasario 8 d. Šiuo metu gyvena atskirai. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. K., jis šiuo metu yra nepilnametis.

1.2. Atsakovas nepripažįsta ieškovės nuomonės, ją visiškai ignoruoja, nenurodydamas priežasties, vengia bendravimo, yra nesugyvenamo būdo, dėl to ieškovė su nepilnamečiu vaiku buvo priversta išeiti iš namų ir nuomotis būstą atskirai nuo atsakovo.

1.3. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi kartu bendrai nebegyvena. Ieškovė nebesitiki, kad vėl pradės gyventi kartu. Jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo atsakomybės stokos, netinkamo požiūrio į šeimą, būtent atsakovas pažeidė bendrąsias sutuoktinių pareigas, todėl santuoka nutrauktina nustatant atsakovo kaltę.

1.4. Šiuo metu nepilnametis šalių sūnus G. K. gyvena su ieškove, lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos antrą klasę. Atsakovas neteikia jokio materialinio išlaikymo, visi vaiko išlaikymo, auklėjimo, paruošimo mokymuisi mokykloje rūpesčiai tenka ieškovei vienai. Ieškovė G. K. išlaikymui išleidžia: 60,00 Eur maistui, higienos reikmenims, 40,00 Eur rūbams, avalynei, 40,00 Eur mokymosi reikmėms, 10,00 Eur už prailgintą grupę, 40,00 Eur dienpinigiams, 40,00 Eur pramogoms ir kitoms reikmėms, 70,00 Eur mokesčiams, susijusiems su būstu, už ryšio priemones, 200,00 Eur būsto nuomai. Prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis 250,00 Eur sumą iki vaiko pilnametystės.

1.5. Atskirai nuo atsakovo pradėjo gyventi nuo 2020 m. birželio 15 d. Nuo to laiko atsakovas neteikia jokio išlaikymo nepilnamečiam sūnui, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kas mėnesį skaičiuojant po 150,00 Eur nuo 2020 m. birželio 15 d. už 12 mėnesių, iš viso – 1 800,00 Eur.

1.6. Siekiant išvengti ateityje ginčų, tikslinga nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlymą.

1.7. Gyvendama santuokoje su atsakovu įgijo nekilnojamąjį turtą: pastatą – katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 7 530,00 Eur, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 640,00 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat įgijo butą, kuris buvo registruotas atsakovo tėvo vardu, vėliau padovanotas atsakovui. Kadangi neturi galimybių įrodyti šias aplinkybes, pretenzijų dėl minėto turto nereiškia.

1.8. Gyvendama santuokoje su atsakovu įgijo transporto priemones: traktorių T-25, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, rinkos kaina – 4 200,00 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruo,tą atsakovo vardu, rinkos kaina – 2 350,00 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu. Šiuo metu šis automobilis neeksploatuojamas, jam draudžiama dalyvauti eisme dėl neatliktos valstybinės techninės apžiūros, dėl to jo vertė sudaro 150,00 Eur. Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu, vertė – 900,00 Eur, įgijo jau gyvendama atskirai nuo atsakovo ir už savo asmenines lėšas.

1.9. Įsipareigojimų tretiesiems asmenims ar kreditų iš trečiųjų asmenų neturi. Santuokos metu pagal 2014 m. sausio 1 d. rašytinę sutartį yra suteiktas neterminuotas kreditas D. A. 25 300,00 Eur sumos, už jį D. A. moka palūkanas atsakovui.

1.10. Nutraukus santuoką prašo padalyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą:

1.10.1. Atsakovui priteisti pastatą – katilinę ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kadangi atsakovas juos valdo, juose turi įsirengęs automobilių remonto dirbtuves ir remontuoja automobilius. Už atsakovui atitenkančią didesnę dalį nekilnojamojo turto ieškovei iš atsakovo priteistina 4 085,00 Eur piniginė kompensacija.

1.10.2. Atsakovui priteisti traktorių T-25, kadangi jis traktorių naudoja ūkio darbams ar gauti pajamas už atliktus darbus kitiems asmenims; automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kadangi atsakovas juo naudojasi. Ieškovei priteisti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis (duomenys neskelbtini), nors įgytas santuokos metu, bet gyvenant skyriumi nuo atsakovo už jos, ieškovės, asmenines lėšas, nedalytinas. Už atsakovui atitenkančią didesnę transporto priemonių dalį ieškovei iš atsakovo priteistina 3 275,00 Eur piniginė kompensacija.

1.10.3. Kadangi 25 300,00 Eur dydžio kreditas D. A. suteiktas santuokoje, todėl, nutraukus santuoką, ieškovei priteistina 1/2 dalis kredito (12 650,00 Eur).

1.11. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokos metu turėtą pavardę „K.“.

2. Atsakovas R. K. pateikė priešieškinį, su ieškiniu nesutinka ir priešieškiniu prašo: 1) ieškovės ieškinį atmesti; 2) nutraukti santuoką tarp atsakovo ir J. K. (ikisantuokinė pavardė S.), sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 28, nustatant, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė J. K.; po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę „K.“, o ieškovei – jos pageidaujamą pavardę; 3) nepilnamečio sūnaus G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 4) priteisti iš ieškovės materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus G. K. pilnametystės; lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti atsakovą, šias lėšas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įpareigoti ieškovę nepilnamečiam sūnui skirtą materialinį išlaikymą pervesti į jo atsiskaitomąją sąskaitą iki mėnesio, už kurį mokamas materialinis išlaikymas, penkioliktos dienos; 5) priteisti iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. liepos 12 d., skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį, iš viso – 515,00 Eur. Sutinka, kad yra susidaręs materialinio išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 15 d., skaičiuojant po 150,00 Eur per mėnesį, todėl ji privalo sumokėti 1 425,00 Eur. Atlikus materialinio išlaikymo įsiskolinimo įskaitymą (1 425,00 – 515,00), jis yra skolingas nepilnamečiam sūnui G. K. 910,00 Eur, kuriuos turi pervesti šių lėšų administratorei uzufrukto teise J. K.; 6) nustatyti ieškovės J. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką priešieškinyje nurodytu būdu; 7) padalyti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: a) R. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį pastato – katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, viešojo registro duomenimis, – 4 085,00 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą J. K. vardu, vidutinė rinkos vertė – 150,00 Eur. Iš viso priteisti turto už 4 235,00 Eur; b) ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį pastato – katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, viešojo registro duomenimis, – 4 085,00 Eur; traktorių T-25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą R. K. vardu, vidutinė rinkos vertė – 4 200,00 Eur, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą R. K. vardu, vidutinė rinkos vertė – 2 350,00 Eur. Iš viso priteisti turto už 10 625,00 Eur; c) priteisti atsakovui iš ieškovės J. K. 3 200,00 Eur kompensaciją už ieškovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, įpareigojant šią kompensaciją sumokėti per vieną mėnesį laiko po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; d) pripažinti, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), J. K. įgijo po to, kai pradėjo gyventi skyrium nuo šeimos ir šis automobilis yra asmeninė J. K. nuosavybė; d) pripažinti, kad 2007 m. vasario 19 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 950, pagrindu R. K. įgytas 1,4200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 4003, pagrindu, R. K. vardu įgyti du dviejų kambarių butai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), santuokinėmis lėšomis nėra pagerinti ir yra asmeninė R. K. nuosavybė; e) pripažinti, kad 2000 m. balandžio 25 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N88/20000-0227, pagal kurią R. K. iš valstybės nuomoja 0,1470 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiama ir nemodifikuojama; 8) priteisti iš ieškovės J. K. jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

2.1. Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. K., (duomenys neskelbtini) – sūnus V. K., o (duomenys neskelbtini) – sūnus G. K.. Vyresnieji sūnūs E. ir V. yra pilnamečiai. Jaunesnysis sūnus G. K. yra nepilnametis.

2.2. Bendro gyvenimo pradžioje su ieškove sutarė normaliai, tačiau laikui bėgant ieškovė pasidarė nesukalbama, aštri, konfliktiška, neatlikdavo elementarių sutuoktinės pareigų: negamindavo valgyti, netvarkydavo namų. Pareiškus bent mažiausią priekaištą, kildavo konfliktai. Pagaliau sužinojo, kad ieškovė jam yra neištikima, turi nesantuokinius ryšius su kitais vyrais. Patikrinus šiuos spėjimus, faktai pasitvirtino. Tačiau ieškovė jo atsiprašydavo, jis jai atleisdavo, kadangi visuomet siekė išsaugoti šeimą. Normaliai pasikalbėti su ieškove nebepavykdavo, visi pokalbiai baigdavosi jos reziumavimu, kad jis jai yra per prastas, nėra jos vertas ir pan. Tokie jos pareiškimai menkino jo savivertę ir dėl to jis jausdavosi labai blogai. 2012 metais, ieškovei besilaukiant jauniausiojo sūnaus, pradėjo remontuoti kambarius. Ieškovei pageidaujant, atsakovas išsikraustė gyventi į rūsį. Ten liko gyventi ir baigus remontus iki ieškovės išėjimo iš namų. Dėl to iš esmės nutrūko ir intymūs ryšiai.

2.3. 2020 m. birželio 15 d. ieškovė pasiėmė savo daiktus ir išėjo iš namų, paliko jį ir juo kaip sutuoktiniu nesirūpina daugiau kaip metai laiko. Nepilnametis sūnus G. K. liko gyventi su atsakovu, jis jį prižiūrėjo, auklėjo, materialiai visiškai išlaikė. Ieškovė sūnų pasiėmė pas save tik 2020 m. rugsėjo 1 d. ir pradėjo leisti į mokyklą Tauragėje. Jis su sūnumi intensyviai bendravo, nupirkdavo reikiamų daiktų, tačiau ieškovei pinigų sūnaus išlaikymui neduodavo. Tik baigęs mokslo metus sūnus G. pasiliko gyventi pas jį.

2.4. Šeimos iširimą sąlygojo ieškovės netoleruotinas elgesys ir jos neištikimybė, nesugyvenamas charakteris, sutuoktinės pareigų neatlikimas, intymių santykių nutraukimas, jo žeminimas ir niekinimas, nuolatiniai priekaištai, konfliktų kėlimas, psichologinis šantažas ir smurtas, o galiausiai palikimas šeimos ir ja nesirūpinimas daugiau negu vienus metus. Mano, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas būti lojalia savo sutuoktiniui, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Kadangi su ieškove kartu nebegyvena nuo 2020 m. birželio 15 d., yra tvirtai apsisprendęs, kad su ieškove toliau nebegyvens, jų bet kokie dvasiniai ir intymūs ryšiai yra nutrūkę visiškai, todėl terminas šalių susitaikymui nenustatytinas. Buvo kreiptasi dėl privalomosios mediacijos, tačiau mediacija jų santuokos nutraukimo klausimas nebuvo išspręstas.

2.5. Nepilnametis sūnus G. K. jam išreiškė norą likti gyventi su juo ir norą bendrauti su mama. Jo ir nepilnamečio sūnaus G. K. tarpusavio ryšys yra geras, jie puikiai sutaria. Jis turi savo nekilnojamąjį turtą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl turi galimybę auginti, auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų ir norėtų, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nepilnamečiams sūnums, skirtingai negu dukterims, labiau reikalingas tėvo buvimas kartu, tėvo pavyzdys, bendravimas su tėvu visokiausiais vyriškais klausimais. Jis yra neįgalus, daugiau laiko praleidžia namuose, todėl daugiau gali užsiimti su nepilnamečiu sūnumi, jam padėti ruošti pamokas, su juo bendrauti. Jis turi nuolatinę ir nekeičiamą gyvenamąją vietą, kuri sūnui yra įprasta. Sūnus turi visas sąlygas pas jį gyventi ir mokytis. Pas jį negyvena svetimi žmonės, neturi jokių draugių, kurios galėtų daryti neigiamą įtaką jo nepilnamečiam sūnui. Tuo tarpu ieškovė gyvena su kitais vyrais, kurie bando „auklėti“ jo nepilnametį sūnų ir tai labai neigiamai veikia sūnaus psichologiją ir sveikatą. Netoli jo gyvena nepilnamečio sūnaus G. K. abu broliai, dėl to broliams būtų sudarytos visos sąlygos bendrauti ir palaikyti glaudžius ryšius.

2.6. Nustačius nepilnamečio sūnaus G. K. gyvenamąją vietą su juo, turi būti išspręstas išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo klausimas. Ieškovė ieškinyje reikalauja iš jo priteisti nepilnamečiam sūnui materialinį išlaikymą po 250,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Jis yra neįgalus, negali dirbti sunkaus fizinio darbo, pragyvena iš gaunamos neįgalumo pensijos. Tuo tarpu ieškovė yra visiškai darbinga ir sveika, gali dirbti ir uždirbti pinigų sūnaus išlaikymui. Kadangi ieškovė reikalauja iš jo priteisti materialinį išlaikymą po 250,00 Eur per mėnesį, tai mano, kad ji yra pasirengusi ir pati mokėti tokio dydžio materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui, jeigu jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

2.7. Kai ieškovė išėjo iš namų, jis materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui pinigais neteikė. Tačiau nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., tai yra du su puse mėnesio, nepilnametis sūnus gyveno su juo, jis jį visiškai išlaikė. Nurodytu laikotarpiu ieškovė sūnui irgi neteikė materialinio išlaikymo. Nuo 2021 m. birželio 15 d. sūnus vėl grįžo pas jį gyventi ir jis vienas jį visiškai materialiai išlaiko. Sutinka, kad reikalinga apskaičiuoti materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 15 d., tai yra už 9 su puse mėnesio, tai sudaro 1 425,00 Eur. Tačiau iš šios sumos reikalinga išskaičiuoti tuos mėnesius, kai sūnus gyveno su juo ir jis sūnų visiškai materialiai išlaikė, tai yra už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2021 m. birželio 15 d. iki tol, kol sūnus gyvens su juo, skaičiuojant periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį.

2.8. Teismui nustačius nepilnamečio sūnaus G. K. gyvenamąją vietą su atsakovu, privalomai turi būti išsprendžiama ieškovės galimybė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime. Mano, kad turi būti nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tokia tvarka, kad motina kuo daugiau galėtų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, kad jis jaustųsi motinos mylimas ir reikalingas, ir tai padėtų jam augti, lavėti, tobulėti ir bręsti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms reiškia reikalavimą nustatyti normalią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nepažeidžiančią nei motinos, nei nepilnamečio sūnaus interesų.

2.9. Jų santuokoje įgyto ir dalytino turto balansą sudaro: pastatas – katilinė, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, viešojo registro duomenimis, – 8 170,00 Eur; traktorius T-25, vidutinė rinkos vertė – 4 200,00 Eur; automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė rinkos vertė – 2 350,00 Eur; automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė rinkos vertė – 150,00 Eur. Iš viso turto už 14 870,00 Eur. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios, todėl visas turtas, kuris yra įtrauktas į dalytino turto balansą, turi būti dalijamas lygiomis dalimis. Jis neturi lėšų sumokėti ieškovei kompensacijos už kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl mano, kad visas jų įgytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas turi būti dalijamas į dvi lygias dalis natūros būdu. Kadangi ieškovei tenka didesnė turto dalis, ji jam turėtų sumokėti piniginę kompensaciją. Jis pageidauja santuokoje įgytą turtą pasidalyti tokia tvarka: nekilnojamąjį turtą pastatą – katilinę ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius padalyti lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 dalį abiem bendraturčiams natūra. Pastatas – katilinė yra gana didelis, ja gali naudotis du bendraturčiai, visas jam nėra reikalingas. Nekilnojamojo turto abiems sutuoktiniams atitektų po 4 085,00 Eur. Mano, kad traktorius T-25 ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priteistini ieškovei, o jam priteistinas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu jam priteistina turto už 4 235,00 Eur, o ieškovei priteistina turto už 10 635,00 Eur. Iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį – 3 200,00 Eur. Sutinka, kad ieškovė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijo po to, kai buvo išėjusi iš namų ir jie nebevedė bendro ūkio, todėl sutinka, kad automobilis (duomenys neskelbtini) nebūtų traukiamas į dalytino turto balansą, o būtų nustatyta, kad tai yra asmeninė ieškovės nuosavybė. 2007 m. vasario 19 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 950, pagrindu atsakovas įgijo 1,4200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 4003, pagrindu įgijo dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 1/4 dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nors santuokos metu, tačiau dovanojimo sutarties pagrindu jam dovanotas nekilnojamasis turtas santuokinėmis lėšomis nėra pagerintas, todėl yra asmeninė atsakovo nuosavybė. 2000 m. balandžio 25 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N88/20000-0227 pagrindu atsakovas iš valstybės nuomoja 0,1470 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mano, kad, nutraukus santuoką, valstybinės žemės nuomos sutartis turėtų likti be pakitimų.

2.10. Jokių bendrų kreditinių įsipareigojimų sutuoktiniai niekam neturi, jokių paskolų nėra gavę. Ieškovė ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šioje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas asmuo D. A. jiems yra skolingas 25 300,00 Eur. Ieškovė prašo nutraukus santuoką priteisti jai 1/2 D. A. suteikto kredito dalį, tai yra 12 650,00 Eur. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad trečiasis asmuo D. A. yra jiems skolingas. Trečiasis asmuo D. A. buvo pasiskolinęs pinigų, tačiau visą skolą grąžino dar tuo metu, kai jis gyveno su ieškove kartu. Paskutinę skolos dalį D. A. grąžino 2019 m. gruodžio mėnesį, o jie jam atidavė skolos raštelio originalą. Ieškovės pateikto skolos raštelio kopija nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes šis skolos raštelis yra neužbaigtas, kadangi originaliame skolos raštelyje buvo atlikti kiti įrašai, patvirtinantys skolos grąžinimą. Ar trečiasis asmuo D. A. yra išsaugojęs galutinio skolos raštelio originalą, jam nėra žinoma, tačiau jis visą skolą yra grąžinęs 2019 m. pabaigoje ir jie su ieškove grąžintus pinigus panaudojo bendrų šeimos reikalų tvarkymui, nes dar gyveno kartu ir apie santuokos nutraukimą kalbos nebuvo.

3. 2021 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu atsakovas R. K. patikslino priešieškinio 7.1.1–7.2.3 papunkčius dėl katilinės ir kitų inžinerinių statinių, traktoriaus ir automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ padalijimo ir nurodė, jog prašo jam priteisti katilinę, kitus inžinerinius statinius ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei prašo priteisti traktorių ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nebereiškia 7.3 papunktyje numatyto reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo.

Atsiliepimas

4. Ieškovė J. K. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, jame nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu nesutinka. Teigia, kad atsakovas priešieškinyje nurodė neteisingus ir melagingus faktus, jog santuoka iširo dėl jos kaltės. Papildomai paaiškino, kad atsakovas paskutiniu metu ja naudojosi kaip tarnaite, nes išskirtinai reikalavo, kad ji viena augintų vaikus, tvarkytų namus, jam gamintų valgį, o pats prie šių darbų visiškai neprisidėdavo. Taip atsakovas parodo savo niekinamą požiūrį į moterį. Atsakovas visą jų gyvenimo laikotarpį suprato kaip vyro dominavimą šeimoje. Atsakovas niekuomet nepadėjo jai skalbti, tvarkyti namų, auginti vaikus, gaminti valgį, net tuo metu, kai ji laukdavosi. Savo elgesiu atsakovas siekė ieškovę valdyti, o ieškovė, siekdama įtikti atsakovui, vykdė visas pastarojo užgaidas, kad nebūtų psichologiškai gniuždoma ir patirtų kuo mažesnes psichologines kančias. Atsakovas, kaltindamas ieškovę neištikimybe, ją šmeižia ir siekia pažeminti ir apjuodinti. Būtent dėl atsakovo siekio ją valdyti, niekinamo požiūrio į moterį, nepagrįstą ir liguistą įtarinėjimą neištikimybe, liguistą pavydą, girtavimą ir konfliktus su policija, ieškovė nebegalėjo gyventi santuokoje. Atsakovas nenustojo tyčiotis, siunčia ieškovei SMS žinutes. Atsakovas meluoja, kad jos buvo išvytas gyventi į rūsį, jis pats išėjo į rūsį gyventi dėl to, kad, gimus jų jauniausiam sūnui, norėjo ramiai išsimiegoti, o vaiko verkimas ir jos nuolatinis kėlimasis prie vaiko jam trukdė ramiai ilsėtis. Atsakovas melagingai teigia, kad 2020 m. birželio 15 d., pasiėmusi daiktus, išėjo iš namų. Iš tiesų atsakovas 2019 m. liepos 6 d. išvijo ieškovę iš jų bendromis lėšomis suremontuotų namų, dėl to ieškovė, neturėdama kur apsigyventi, išvyko dirbti į užsienį. Vėliau grįžo pas atsakovą, bet atsakovas klausdavo, ar ilgai bus, dėl to ieškovė buvo priversta susirasti darbą ir gyvenamąjį būstą atskirai nuo atsakovo. Jos išėjimas iš atsakovo įvyko atsakovo iniciatyva 2020 m. birželio 15 d. Nesutinka su atsakovo reikalavimu, kad jų nepilnamečio sūnaus G. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Atsakovas melagingai nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. jų sūnų išlaikė vienas, iš tikrųjų vaikas tik dalį atostogų leido su atsakovu, tačiau ne visą laikotarpį, o visas atsakovo išlaikymas pasireiškė tuo, kad sūnus gaudavo maistą. Tiek drabužiais, tiek mokymosi priemonėmis vaikas buvo aprūpinamas ieškovės asmeninėmis lėšomis. Atsakovas yra konfliktiška asmenybė. Yra buvę atvejų, kai konfliktavo su kitais nepilnamečiais asmenimis, dėl to pastarojo neigiama įtaka gali persiduoti ir sūnui. Atsakovas vaiko akivaizdoje nepadoriai šneka apie ieškovę, vaiko akivaizdoje policijos pareigūnai atliko kratą dėl galbūt atsakovo neteisėtos veiklos. Be to, atsakovas neturi įgūdžių auginti vaiką, nes jis visuomet nusišalindavo nuo vaikų auginimo, niekuomet nesidomėjo vaiko pasiekimais mokykloje, nesidomėjo vaiko pomėgiais, nė karto nėra buvęs mokykloje tėvų susirinkimuose, tai daryti vengdavo, jo manymu, minėta prievolė yra išskirtinai moters rūpestis. Atsakovas net nežino, jog jų sūnui reikalinga didelė pagalba mokantis, nes sunkiai sekasi ruošiant pamokas ir tik jos pagalbos dėka sūnaus mokymosi pasiekimai žymiai pagerėjo. Atsakovas pastaruoju metu, ieškovei inicijavus skyrybų procesą, sūnui suteikė neproporcingą laisvę daryti viską, ką tik sūnus užsigeidžia, kad tik atitolintų nuo jos, nes vaikas, būdamas pas atsakovą, nesilaiko jokio dienos režimo, neskaito knygų. Vaikui išvykus pas tėvą, pastarasis daro kliūtis, kad vaikas negalėtų grįžti atgal pas mamą, atsisako bendradarbiauti auklėjant sūnų. Ji niekuomet atsakovui nesudarė jokių kliūčių bendrauti su sūnumi, skirtingai nei elgiasi atsakovas, ji visuomet skatino, kad sūnus bendrautų su tėvu kuo daugiau. Minėtas bendravimas žymiai pagyvėjo, kai ji išėjo gyventi skyrium, o dar labiau, kai inicijavo skyrybų procesą. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, jog yra neįgalus, kad negali dirbti ir pragyvena iš neįgalumo pensijos, tačiau iš tikrųjų atsakovas yra įsirengęs remonto dirbtuves ir jo tikrasis pajamų šaltinis, kad ir neįteisintas, yra atliekamas automobilių remontas. Minėtos aplinkybės nuo teismo yra nuslepiamos. Galiausiai, jeigu būtų galima tikėti atsakovo teiginiais apie gaunamas mažas pajamas, tai akivaizdu, kad jis, sūnui gyvenant kartu, net nesirengia teikti tokio dydžio išlaikymo, kokio prašo iš jos, nors vaiko poreikiai yra didesni, nei ji prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas neneigia, kad turi dovanoto nekilnojamojo turto, tik užmiršta paaiškinti, kad turtas buvo įgytas už jų bendras lėšas atsakovo tėvų vardu, vėliau pastarajam padovanotas. Santuokos metu minėtas turtas buvo pagerintas, bet ji jokio reikalavimo dėl pagerinimo nereiškia. Jų sūnui reikalingi abu tėvai, dėl to ji bet kuriuo atveju sūnaus ir tėvo bendravimo neribos, skirtingai nei tai daro atsakovas, ir sūnui sudarys visas galimybes bendrauti su tėvu. Nesutinka su atsakovo siūlomu turto padalijimu ir prašo teismo patenkinti ieškinyje pateiktą turto padalijimo reikalavimą. Atsakovo naudojama katilinė yra pastarojo pajamų šaltinis, kur yra įrengtos remonto dirbtuvės ir jai minėto pastato siūloma dalis yra ne tik nereikalinga, bet ir akivaizdžiai atsirastų papildoma našta. Traktorius ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“ išskirtinai naudojamos atsakovo, dėl to neturėtų būti jai priteisiamos, nes šiuo metu ji net neturi teisės vairuoti transporto priemones, o minėtas transporto priemones savo reikmėms naudoja atsakovas. Atsakovas nurodė, kad turi dirbamos žemės, dalį nuomojasi, dėl to jam reikalingas traktorius, ir ji nesupranta, kodėl yra reiškiamas reikalavimas jai priteisti traktorių. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad D. A. paskutinę skolos dalį gražino 2019 metų gruodžio mėnesį, kai jie gyveno kartu, o jie jam atidavė skolos raštelio originalą. Atsakovas neneigia, kad skola yra, bet teismui meluoja apie skolos gražinimą ir skolos raštelio atidavimą 2019 metų gruodžio mėnesį. Ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. vasario 3 d. pagal darbo sutartį dirbo Norvegijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Norvegijoje, dėl to nebuvo Lietuvoje, todėl 2019 metų gruodžio mėnesį negalėjo atiduoti skolos raštelio. Skolos raštelyje įrašai daryti jos ranka, o kitų įrašų apie skolos grąžinimą nebuvo padaryta. Jokių skolos piniginių lėšų bendrų šeimos reikalų tvarkymui jie nepanaudojo, todėl jos ieškinio reikalavimas dėl dalies skolos priteisimo yra pagrįstas. Tai, kad minėtu laikotarpiu ji su atsakovu negyveno kartu, atsakovas patvirtina ir prie atsiliepimo pridedamoje 2021 m. liepos 6 d. SMS žinutėje.

5. Trečiasis asmuo D. A. atsiliepimu į ieškovės J. K. ieškinį su ieškiniu nesutinka ir patvirtina, kad 2014 metais, tikslesnio laiko neprisimena, iš R. K. ir J. K. pasiskolino 85 000,00 Lt. Paskolą grąžino dalimis, mokėjo palūkanas. 2015 metais, dar negrąžinęs visos sumos, dar kartą iš K. pasiskolino 13 000,00 Eur. Pinigus naudojo savo verslui ir gautas iš verslo lėšas periodiškai grąžino R. ir J. K., mokėjo palūkanas. Tikslių sumų nurodyti negali, nes nebeprisimena. Visą skolą baigė grąžinti 2019 m. gruodžio mėnesį, prieš šv. Kalėdų šventes. Grąžinus skolą, jam grąžino paskolos raštelio originalą, o jis jį sunaikino ir nebeturi. R. K. ir J. K. jokios skolos neturi ir jie jokio reikalavimo teisės į jį neturi. Prašo atmesti ieškovės J. K. ieškinį, kuriuo ji reiškia jam reikalavimą dėl skolos grąžinimo, kaip nepagrįstą.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad remiantis surinktos medžiagos duomenimis matyti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. G. K. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Pagal iš ugdymo ir medicinos įstaigų gautą informaciją, J. K. tinkamai rūpinasi vaiko sveikata ir ugdymu, užtikrina vaiko poreikių tenkinimą. Ištyrus J. K. ir R. K. šeimos aplinkos sąlygas darytina išvada, jog abiejų tėvų namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, gyventi, mokytis ir ilsėtis. Pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos gautą informaciją, nepilnamečiu G. K. rūpinasi jo mama, vaikas pamokų nepraleidžia be pateisinamos priežasties, iškilus sunkumams visada kreipiamasi į mamą. G. K. tėtis per 2020–2021 metus nė karto nesikreipė ir nesidomėjo sūnaus pasiekimais, ugdymu. Išklausius mažamečio G. K. nuomonę, matyti, kad vaikas nėra tvirtai apsisprendęs, su kuriuo iš tėvų norėtų likti gyventi. Vaiką tenkina situacija, kad vienodai dažnai bendrauja su abiem tėvais, lankosi pas juos. Tiek J. K., tiek R. K. nedaro kliūčių vaikui bendrauti su kiekvienu iš tėvų. Remiantis turima informacija matyti, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra stiprus, tiek R. K., tiek J. K. stengiasi rūpintis sūnumi, užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, atsižvelgiant į surinktus duomenis iš vaiko ugdymo ir sveikatos įstaigų, nepilnamečio G. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina J. K. labiau atitinka vaiko interesus. Atsižvelgdamas į vaiko stiprų emocinį ryšį su abiem tėvais, Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad nepriklausomai nuo to, su kuriuo bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, G. K. interesus labiau atitiktų R. K. siūloma bendravimo su vaiku tvarka. 2021 m. spalio 11 d. susitikimo metu Vaiko teisių apsaugos skyriui J. K. paaiškino, kad atsakovas R. K. kas mėnesį moka 2021 m. birželio 22 d. teismo nutartimi priteistą laikiną 150,00 Eur išlaikymą sūnui. J. K. teigimu, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties šioje byloje, ji sutiktų, kad atsakovas ir toliau teiktų tokio dydžio išlaikymą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, šalių prašoma išlaikymo suma neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.

7. Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. paaiškino, jog palaiko ieškinio reikalavimus. Teigia, kad atsakovo priešieškinis neteisingas. Mano, kad vaikui geriau gyventi su mama ir jis turi augti pas mamą. Santuoka iširo galutinai, netikslinga skirti terminą susitaikymui, gyvena atskirai nuo 2019 m. liepos 6 d., nuo tada nutrūko santuokinis gyvenimas. Tą dieną ieškovė dalyvavo visuomeninėje veikloje. Atsakovas pasakė, kad jai laikas išsikraustyti iš jo namų, nes jis nebenori taip gyventi. Tą dieną ji išvažiavo iš namų, paskui išvažiavo į užsienį. Kai ji išvyko į užsienį, vaiku rūpinosi tėtis. Jam siuntė pinigus. 2020 m. vasario mėnesį grįžo iš užsienio. Atsakovas laukė, kada ji galutinai išsikraustys. 2021 m. birželio 15 d. išsikraustė, vaikas liko pas tėvą, savaitgaliais ji jį pasiimdavo. Ji rūpinosi vaiku, pirko rūbus. Gyvendama santuokoje su atsakovu jausdavo psichologinį smurtą, spaudimą. Susilaukė santuokoje trijų sūnų. Savo didelės kaltės dėl santuokos iširimo neįžvelgia, gal nebuvo paklusni. Atsakovas yra labai sunkaus būdo, niekur su ja nenorėdavo eiti. Po santuokos nutraukimo pasilieka santuokinę pavardę. Sūnus apsigyveno vasarą pas tėtį ir per vasarą gyveno pas tėvą. Sūnus lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, atsakovas tam neprieštaravo tuo metu. Nesutarimai prasidėjo tada, kai ji užvedė skyrybų bylą. Prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ji yra dirbanti, sūnaus išlaikymui prašo po 250,00 Eur. Moka už telekomunikacijas, duoda pinigėlių į mokyklą, moka už būstą, rūbelius, maistą ir mano, kad prašoma priteisti suma yra normali. Per mėnesį vaikui reikia išleisti apie 500,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas yra nuo 2020 m. birželio 15 d., skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį. Sūnus vasaros atostogas praleido su tėčiu. Prašo ir už vasaros laikotarpį. Rugpjūčio mėnesį reikėjo viską supirkti vaikui. Darbo dienomis būdavo su tėčiu, o savaitgaliais būdavo su mama ir per atostogas buvo su mama. Prašo patvirtinti jos pasiūlytą vaiko bendravimą su tėčiu. Prašo padalyti turtą, sąskaitoje pinigų neturi. Ji nori piniginės kompensacijos, pastatais nesinaudoja. Atsakovas užsiima mašinų remontu. Viską įsirengė gyvenant kartu. Traktorius jai nereikalingas, atsakovas dirba žemę, mašinos taip pat nereikia, nes ji neturi teisės vairuoti. Vidurinysis sūnus V. K. jos vardu įsigijo mašiną ir ją vairuoja. Sūnus prašė ir ji užregistravo jo mašiną savo vardu. Traktorius ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra pas vyrą, (duomenys neskelbtini) yra pas sūnų ir jo draugę. Nesutinka dėl piniginės kompensacijos, ji negali imti šitų daiktų. Gyvenant santuokoje, 2014 metais paskolino pinigų D. A. grynaisiais. Buvo paskolinta pradžioje mažiau, litais. Kai skolino antrą kartą, mokėjo tik procentus. Tie pinigai buvo jų abiejų su atsakovu, skirti taupyti. Apie pinigų grąžinimą meluoja. 2019 metais negrąžino pinigų. Ji 2019 m. liepos 6 d., prieš išvažiuodama, pasidarė paskolos sutarties kopiją, kreditas dar nebuvo grąžintas. Atnešdavo tik procentus. Sutaupytus pinigus jie laikydavo namuose. Paskolos raštelis nebuvo patvirtintas notariškai, sutarė tarpusavyje, procentus atnešdavo vieną kartą per metus. 1/2 dalį kredito prašo priteisti iš savo sutuoktinio, jeigu jis teigia, kad D. A. grąžino pinigus. Jokių problemų dėl bendravimo su vaiku nėra. 1/2 dalis katilinės jai būtų didžiausia našta, katilinės padalyti neįmanoma. Traktoriumi naudojasi vyras, padeda žmonėms, įsigijo jį, kai turėjo savo žemės. „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi jos sutuoktinis. Ji buvo Norvegijoje nuo 2019 m. rugsėjo 4 d., grįžo 2020 m. vasario 2 d. Ji jokio draugo neturi ir nėra jokių problemų dėl vaiko. Tą žmogų ji pažįsta jau daugelį metų ir nėra jokio nesaugumo. Uždirba virš 700 Eur. Mano, kad atsakovas gali parduoti ir pasidalyti pinigus, vyriškiui parduoti daiktus, susijusius su žemės darbais, yra lengviau. Ieškovė nenori nei traktoriaus, nei mašinos, jie yra neveikiantys. Ieškovė yra išvaryta iš namų, nori savo dalies. Yra prieštaravimų paaiškinimuose dėl paskolos grąžinimo. Trečiasis asmuo ieškovei negrąžino kredito. Prašo priteisti pusę paskolos sumos ir katilinę. Butas tenka atsakovui, buvo įgytas santuokoje.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. paaiškino, kad jis nėra sakęs ieškovei išeiti. Ji visą laiką turėjo draugą, namuose nieko nebedarė, visur su juo važiuodavo, paskui išvyko į Norvegiją, grįžusi apsigyveno Tauragėje. Tik vieną kartą buvo smurtas. Ieškovė buvo nesugyvenama, nuolat buvo neištikima. Mažiukas vaikas nori būti su juo. Jis myli ir mamą, jis jam skambina ir prašo, kad atvažiuotų jį pasiimti. Santuokos iširimo pagrindas – neištikimybė. Santuoka iširusi galutinai, netikslinga nustatyti terminą susitaikymui. Jo kaltės nėra, visą gyvenimą stengėsi, negėrė, visą laiką dirbo. Santuokoje gimė trys sūnūs, du yra suaugę, trečiam – 8 metai. 2020 m. birželio mėnesį ieškovė išsinuomojo Tauragėje butą ir tik rugsėjo 1 d. pasiėmė vaiką. 2020–2021 m. sūnus lankė mokyklą Tauragėje. Nori, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Palaiko savo priešieškinį. Jo pajamos – 330,00 Eur invalidumo pensija. Turi žemės, ūkininkas apdirba. Visas turtas, nurodytas ieškinyje ir priešieškinyje, surašytas teisingai. Dėl turto vertės ginčo nėra. Jis neturi už ką sumokėti kompensacijos. D. A. skolą grąžino per tris kartus. 2019 m. kovo mėnesį grąžino 10 000,00 Eur, tada gyveno kartu su ieškove, abu buvo namuose. Antrą kartą gal po savaitės grąžino 10 100,00 Eur, jis parvežė ir padėjo į spintelę, ieškovė dar gyveno. 2019 m. lapkritį grąžino dar 6 000,00 Eur. Ieškovė nedalyvavo, ji buvo išvažiavusi dirbti į Norvegiją. Gyveno kartu, tik 2020 m. rugsėjo 1 d. ji nebegrįžo, kaip vyras ir žmona jau beveik nebegyveno. D. A. grąžino 26 000,00 Eur, visą skolą. Su ieškove pasidalijo po 3 000,00 Eur. Buvo paskolinęs 85 000,00 litų. 2019 m. grąžinta visa suma ir D. A. nebeskolingas. Paskolos raštelis buvo namuose. Raštelį atidavė lapkričio mėnesį. Kovo mėnesį buvo padaryti įrašai raštelyje. 2019 m. liepos 6 d. jis pasakė, kad laikas nutraukti santykius. Santuoka nutrūko todėl, kad ieškovė vedė dvejopą gyvenimą, buvo neištikima. Sūnui sutiktų mokėti po 150,00 Eur, nes tokią sumą mokėjo nuo 2020 m. birželio mėnesio. Turtas turi būti dalijamas natūra. Automobilio „Subaru“ nėra pas jį, nežino, kur jis yra. Įtraukė į dalytiną turtą, nes registruotas ieškovės vardu. Jis gali pasiimti, išardyti, dalys vertingos. „(duomenys neskelbtini)“ ir traktorius yra pas jį. Yra dirbtuvės, katilinė, kuri stovi ant valstybinės žemės, kurią nuomoja. Turi asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės. (duomenys neskelbtini) stovi pas jį kieme. Nežino, kas naudojasi „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Ieškovė niekada nevairavo, nežino, ar ji vairuoja. Jis važiuoja su sūnaus automobiliu parsivežti sūnaus.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo D. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skolinosi iš R. K. litais, paskui konvertavo į eurus, paskui vėl skolinosi, iš viso skolinosi 25 000,00 Eur. J. K. niekur nedalyvavo, žinojo, kad jie vyras ir žmona. Apie 2019 m. kovo mėnesį grąžino pirmą sumą – 10 000,00 Eur, juos atvežė R. K. į namus grynaisiais. Ar tuo metu J. K. buvo namuose, negali pasakyti, nežino, ar jie kartu gyveno, kažkas buvo namie. Atidavė pinigus R. K., padėjo ant virtuvinio. Nežino, ar J. K. buvo, ar matė, jis jos nematė, bet kažkas buvo namuose. Vėliau dar 10 000,00 Eur padavė katilinėje, tai padarė per savaitę. Buvo gal kovo vidurys. R. K. buvo savo darbo vietoje, garaže. Perdavė 10 100,00 Eur. Iš viso – 20 100,00 Eur. Liko skolingas apie 5 000,00 Eur, juos atidavė 2019 metų gale, prieš šventes, gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas. Atidavė 6 000,00 Eur grynaisiais R. K. namuose, garaže. Tada nieko nebuvo namuose. Paskolos raštelis buvo pas R. K. 2019 m. gruodžio pabaigoje R. K. grąžino jam paskolos raštelį. Dabar neturi to raštelio, jį sudegino. Buvo skolingas šeimai, dabar nebėra skolingas. J. K. neturėjo jam jokių pretenzijų. Negali pasakyti, kas sudarė pradinį skolos raštelį. Jis pasirašė, buvo abu K. Pinigų perdavimo metu J. K. nebuvo, paskui jis pakvietė žmoną ir susirašė raštelį. Mokėjo procentus, juos paduodavo ne žmonai, ji nedalyvavo jokiuose lapelių pildymuose. Jis dar pasiskolino ir papildė raštelį, kas ką pildė, negali pasakyti. Buvo surašyti procentai, kas surašė, negali pasakyti, nes nesigilino.

10. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. A. teismo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą. Nurodė, kad bandė ieškoti sprendimų, kad viskas išsispręstų taikiai, bet nepavyko. Šalys sugeba užtikrinti normalų nepilnamečio vaiko bendravimą su abiem tėvais, nesimato jokio ribojimo nei iš mamos, nei iš tėčio pusės. Mano, kad šalys susitars ir sugebės normaliai bendrauti, jeigu nepavyks, tada turėtų bendrauti pagal teismo nustatytą tvarką. Institucijos manymu, tinkamesnė yra atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka. Vaikui abu tėvai brangūs, jis dabar yra patenkintas, pakankamai daug bendrauja su abiem tėvais. Mokykla nurodė, kad mama daugiau rūpinasi vaiku, nes jis lanko Tauragės Mažvydo mokyklą, todėl siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su mama. Prašoma išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

11. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

11.1. Nutraukti santuoką tarp R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K. (ikisantuokinė pavardė – S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 28, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo R. K. palikti pavardę „K.“, J. K. – „K.“.

11.2. Nustatyti nepilnamečio vaiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. K. pagal jos gyvenamąją vietą.

11.3. Priteisti iš R. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki sūnaus pilnametystės, šias lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaiko motiną J. K.

11.4. Priteisti iš R. K. 1 505,00 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Materialinio išlaikymo įsiskolinimo lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaiko motiną J. K.

11.5. Nustatyti tėvo R. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

11.5.1. tėvas R. K. kas antrą mėnesio savaitgalį pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.0 val. ir parveža nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;

11.5.2. tėvas R. K. su sūnumi bendrauja pusę visų vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų; pirmą atostogų pusę bendrauja su sūnumi motina J. K., o antrą atostogų pusę sūnus gyvena su tėvu R. K. Konkretesnis atostogų praleidimo su nepilnamečiu sūnumi grafikas tarp šalių derinamas kiekvienu konkrečiu atveju;

11.5.3. tėvas R. K. Romos KB šv. Kalėdų švenčių metu neporiniais metais pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos Kūčių dieną 9.00 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną 19.00 val.; Romos KB šv. Velykų švenčių metu poriniais metais pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną 19.00 val.; kiekvienų metų birželio mėnesio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną) ir kiekvienų metų gruodžio 4 d. (kitą dieną po sūnaus gimtadienio), pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos 10.00 val. (jei tai darbo diena, iš mokyklos, po pamokų) ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;

11.5.4. tėvas R. K. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. K. visomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Esant sūnaus G. K. pageidavimui ir tėvo galimybėms, tėvas gali bendrauti ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku;

11.5.5. motina J. K. įsipareigoja nedelsiant pranešti nepilnamečio sūnaus tėvui R. K. apie sūnaus ligą ir sudaryti sąlygas sergantį sūnų aplankyti gyvenamojoje vietoje.

11.6. Padalyti J. K. ir R. K. santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:

11.6.1. Priteisti R. K. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: pastatą – katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 8 170,00 Eur; traktorių T-25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą R. K. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė – 4 200,00 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą R. K. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė – 2 350,00 Eur;

11.6.2. Priteisti J. K. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą J. K. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė – 150,00 Eur;

11.6.3. Priteisti iš R. K. J. K. 7 285,00 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;

11.6.4. Pripažinti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgytas po to, kai ieškovė J. K. ir atsakovas R. K. pradėjo gyventi atskirai ir yra asmeninė J. K. nuosavybė;

11.6.5. Pripažinti, kad 2007 m. vasario 19 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 950, pagrindu R. K. įgytas 1,4200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 2011 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 4003, pagrindu R. K. vardu įgyti: dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra pagerinti santuokinėmis lėšomis ir yra asmeninė R. K. nuosavybė;

11.6.6. Pripažinti, kad 2000 m. balandžio 25 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N88/20000-0227, pagal kurią R. K. iš valstybės nuomoja 0,1470 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiama ir nemodifikuojama.

11.7. Priteisti iš R. K. valstybei 231,86 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

11.8. Priteisti iš J. K. R. K. 621,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.9. Priteisti iš R. K. J. K. 132,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.10. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

11.11. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių kaltės, vertino šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių pilnamečio vaiko parodymus. Nesant įrodymų, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, teismas nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. dėl netinkamo, nepagarbaus elgesio, nes abu sutuoktiniai nerėmė vienas kito moraliai ir nesistengė šalinti iškilusių sunkumų, konfliktinių situacijų priežasčių ir jų spręsti. Teismo vertinimu, iš esmės abu sutuoktiniai pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą lojalumo pareigą ir tai yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

13. Teismas, spręsdamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto balanso, vertės nustatymo, padalijimo būdo parinkimo ir turto padalijimo, nustatė bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą. Taip pat nustatė, kad sutuoktiniai nei asmeninių, nei bendrų šeimos skolų neturi ir į sutuoktinių dalytino turto balansą įtraukto turto vertė yra 14 870,00 Eur. Vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalies preziumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (po 1/2 dalį), nusprendė, kad kiekvienam sutuoktiniui tenka 7 435,00 Eur vertės santuokoje įgyto bendro turto. Kadangi sutuoktiniai bylos nagrinėjimo teisme metu nebendradarbiavo, geranoriškai nesitarė, sutuoktinių santykiai priešiški, ieškovė kategoriškai laikėsi ieškinio reikalavimų, atsakovas kategoriškai laikėsi priešieškinio reikalavimų, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, nusprendė, jog parinktinas santuokinio turto padalijimo būdas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepriimtinas sutuoktinių santuokoje įgyto bendro turto padalijimas į lygias dalis, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo kriterijais, yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, turtas nedalytinas ir priteistinas atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija už jai netenkančią turto dalį.

14. Teismas, spręsdamas klausimą dėl 1/2 dalies kredito priteisimo, nusprendė, kad ieškovė savo teiginius patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

15. Teismas, įvertinęs šalių pajamas ir galimybes teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, nusprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150,00 Eur, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

16. Teismas nustatė, kad nepilnametis šalių sūnus G. K. 2020 metų ir 2021 metų vasaros atostogų metu pusę atostogų laiko gyveno su tėvu, pusę – su motina. Todėl nusprendė, kad iš atsakovo priteistinas 1 505,00 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui G. K. už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2021 m. birželio 22 d., t. y. už 10 mėnesių ir 29 dienas, skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį, išskaičiuojant atsakovo teiktą išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. liepos 12 d. imtinai (140,00 Eur sumą).

17. Teismas, įvertinęs šalių prašomą nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, išvadą teikiančios institucijos išvadą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas negyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi, tačiau turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, todėl nusprendė, kad nustatytina atsakovo priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, kadangi ji labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Atsakovas R. K. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo ir piniginės kompensacijos priteisimo pakeisti. Kitą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo materialinio išlaikymo įsiskolinimo sumą, įskaičiavo laikotarpius (nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d.), kai sūnus gyveno pas atsakovą ir jo buvo išlaikomas.

19.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą santuokoje įgytą turtą atsakovui, o ieškovei – piniginę kompensaciją, nesiaiškino tikrosios priteisiamo turto vertės ir atsakovo galimybės sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją.

19.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl išlaikymo įsiskolinimo ir santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertės ir kompensacijos už šį turtą dydžio nustatymo yra nepagrįstos, todėl naikintinos.

20. Ieškovė J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nepilnametis vaikas vasaros laiką leido tiek pas atsakovą, tiek pas ieškovę, išlaikymo įsiskolinimą sumažino.

20.2. Be kita to, apelianto nurodytu laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d. šalių nepilnametis sūnus negalėjo fiziškai atostogauti pas atsakovą, nes nurodytu laikotarpiu lankė mokyklą.

20.3. Pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

20.4. Be to, netgi tais atvejais, kai vaiku dalijamasi 50:50 principu ir abu tėvai vaiką augina po lygiai, išlaikymas susijęs su esminių vaiko poreikių tenkinimu, priteisiamas to tėvo / motinos reikalavimu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje kilo ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo esant tokiai „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formai, teismai, įvertinę vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77–79 punktai).

20.5. Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinio skundo dalies dėl santuokinio turto vertės nustatymo faktinis pagrindas nesutampa su dalyku, t. y. apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai apeliantui priteisė visą santuokoje įgytą turtą, tačiau daiktų perdalijimo natūra nereikalauja, prašo sumažinti mokėtiną piniginę kompensaciją.

20.6. Pirmosios instancijos teismas dalytino turto vertę nustatė pagal byloje esančius duomenis. Atsakovas kilnojamojo turto vertės neginčijo, tik prašė juos priteisti ieškovei.

20.7. Apeliantas nepasinaudojo teise teikti papildomus įrodymus, teikdamas tokius įrodymus apeliacinės instancijos teismui, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir motyvų, kodėl tokie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

23. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

24. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis iš dalies patenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Ieškovė ieškiniu ir atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto padalijimo.

26. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, remdamasis motyvais, nurodytais šios nutarties 12–17 punktuose.

27. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl išlaikymo įsiskolinimo ir piniginės kompensacijos priteisimo. Apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamas dalis ir išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 1 205,00 Eur, piniginę kompensaciją sumažinti iki 5 460,00 Eur. Apeliacinio skundo pagrindu nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo sumą, nepagrįstai priteisė visą santuokoje įgytą turtą atsakovui, o ieškovei – piniginę kompensaciją, nesiaiškino tikrosios priteisiamo turto vertės ir atsakovo galimybės sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamos dalys yra nepagrįstos. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, motyvuodama tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

28. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

29. Apeliantas pateikė naujus įrodymus – kilnojamojo turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir ratinio traktoriaus T-25) vertinimo atskaitą Nr. 21-061/T.

30. Ieškovė nesutinka, kad prie bylos būtų pridėti nauji įrodymai. Nesutikimą motyvuoja tuo, kad apeliantas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir motyvų, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Naujų įrodymų pridėjimas prie bylos būtų nesuderinamas su proceso tikslais ir principais, neskatintų šalių būti aktyviomis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodytas aplinkybes, dėl ko įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, kad apeliantas nepagrindė šių įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su teismui teiktais procesiniais dokumentais, juolab, kad atsakovas byloje reiškė priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl turėjo procesinę pareigą savo reikalavimus pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti. Kadangi šie dokumentai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, buvo pateikti per elektroninių paslaugų portalą, jie apeliantui negrąžintini.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo

32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl išlaikymo įsiskolinimo ir piniginės kompensacijos priteisimo yra nepagrįstos, todėl keistinos.

33. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

34. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo materialinio išlaikymo įsiskolinimo sumą, įskaičiavo laikotarpius (nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d.), kai sūnus gyveno pas atsakovą ir jo buvo išlaikomas, todėl apeliaciniu skundu prašo išlaikymo sumą sumažinti nuo 1 505,00 Eur iki 1 205,00 Eur.

35. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

36. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

37. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

38. Ieškovė ieškiniu išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti už 12 mėnesių, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 15 d. po 150,00 Eur kas mėnesį, motyvuodama tuo, kad nuo šio momento šalys pradėjo gyventi skyriumi, todėl atsakovui kilo pareiga materialiai išlaikyti šalių nepilnametį sūnų.

39. Atsakovas priešieškiniu išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. liepos 12 d., išlaikymą skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad nurodytu laikotarpiu šalių nepilnametis sūnus gyveno su atsakovu, jis jį visiškai išlaikė, todėl už nurodytą laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas iš ieškovės. Sutiko, kad yra susidaręs 1 425,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 15 d., išlaikymą skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį.

40. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių nepilnametis sūnus 2020 metų ir 2021 metų vasaros atostogų metu pusę atostogų gyveno su tėvu, pusę – su motina, nusprendė, kad iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas yra 1 505,00 Eur, išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2021 m. birželio 22 d., t. y. už 10 mėnesių ir 29 dienas, skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį, išskaičiuojant atsakovo teiktą išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. liepos 12 d. imtinai (140,00 Eur sumą).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, išdėstytus teismui teiktuose šalių procesiniuose dokumentuose, taip pat išsakytus teismo posėdžiuose, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai nustatė momentą (laikotarpius), nuo kurio vaiko tėvas ir (ar) motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

42. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus G. K. 2020 m. birželio 15 d., kai ieškovė išsikraustė iš namų, liko gyventi su atsakovu ir gyveno iki 2020 m. rugsėjo 1 d., kai pradėjo lankyti Tauragės Martyno Mažvydo progimnaziją. Remiantis šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. dalį laiko leido tiek su ieškove, tiek su atsakovu, t. y. darbo dienas leido su tėčiu, išeigines – su mama, 2 savaites atostogų – su mama (2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašai 42.12, 44.10; 1.17.12; 1.12.00; 1.33.36, 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.14.15). Šių aplinkybių neginčijo nė viena iš šalių, kitų duomenų, patvirtinančių ir (ar) paneigiančių tėvų rūpinimąsi nepilnamečiu vaiku ginčo laikotarpiu, į bylą nepateikta.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu tiek ieškovė, tiek atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Kadangi šalys neįvykdė savo pareigos įrodyti aplinkybes, kuris kokia dalimi (didesne ir (ar) mažesne) prisidėjo prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo ginčo laikotarpiu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad šalys savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų įvykdė lygiomis dalimis, todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo.

44. Ieškovė, nesutikdama su apeliacinio skundo reikalavimu sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, išaiškinimais, kad netgi tais atvejais, kai vaiku dalijamasi 50:50 principu ir abu tėvai vaiką augina po lygiai, išlaikymas, susijęs su esminių vaiko poreikių tenkinimu, priteisiamas to tėvo / motinos reikalavimu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

45. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nurodyti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra akcentuoti ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). Be to, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri yra suformuota ne visiškai analogiškoje byloje, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) iš esmės skiriasi, t. y. nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaikymo įsiskolinimo, o nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo.

47. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad atsakovas priešieškiniu pripažino aplinkybę (faktą), kad išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui susidarė už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 15 d., jo dydį apskaičiavo skaičiuojant išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį, iš viso – 1 425,00 Eur, todėl šį aplinkybė laikytina nustatyta ir priešinga šalis yra atleidžiama nuo įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d.

48. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d., pažymi, kad apeliantas apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo analizuojamos pirmosios instancijos teismo.

49. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

50. Šios aplinkybės dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d. atsakovas pirmosios instancijos teisme nenurodė, dėl jos neteikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d., nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

51. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą, todėl ši sprendimo dalis keistina, nurodant, kad iš atsakovo R. K. priteistinas 1 455,00 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d. (9 mėnesius ir 21 dieną), skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį.

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo

52. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta santuokos metu įgytą turtą priteisti atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisti 7 285,00 Eur Eur dydžio piniginę kompensaciją. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą santuokoje įgytą turtą atsakovui, o ieškovei – piniginę kompensaciją, nesiaiškino tikrosios priteisiamo turto vertės ir atsakovo galimybės sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją.

53. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas apeliaciniu skundu lyg ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, turtą priteisti atsakovui, o ieškovei – piniginę kompensaciją, tačiau kartu teismo prašo ieškovei priteistą 7 285,00 Eur piniginę kompensaciją sumažinti iki 5 460,00 Eur.

54. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Sutuoktiniai bylos nagrinėjimo teisme metu nebendradarbiavo, geranoriškai nesitarė, sutuoktinių santykiai priešiški, ieškovė kategoriškai laikėsi ieškinio reikalavimų, atsakovas kategoriškai laikėsi priešieškinio reikalavimų. Todėl teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, nusprendžia, jog parinktinas santuokinio turto padalijimo būdas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

56. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą.

57. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto teiginius, nurodytus šios nutarties 52 punkte, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniu skundu apeliantas formuoja reikalavimą sumažinti skundžiamu teismo sprendimu priteistą piniginę kompensaciją, pažymi, kad apeliantas neprašo pakeisti santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino turto vertės ir atsakovo galimybės sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją.

58. Visų pirma, pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus ir juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai per se (savaime) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar yra įrodytas faktinis pagrindas ieškovo reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z V. v. UAB „????? lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-644/2006).

59. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas neginčijo dalijamo turto vertės, įrodymų, pagrindžiančių dalijamo turto vertę, neteikė, tik nesutiko tik su ieškovės siūlomu dalytino turto variantu, priešieškiniu prašė santuokos metu įgytą turtą šalims padalyti natūra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios priteisiamo turto vertės, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ginčo dėl turto vertės nebuvo, atsakovas neteikė jokių duomenų apie dalytino turto vertę, ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovui priteisti turtą, o jai piniginę kompensaciją, į bylą pateikė dalytino turto vertę apibūdinančius duomenis, kuriais vadovaudamasis teismas nustatė ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, ne pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios turto vertės, o apeliantas neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, t. y. apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių dalytino turto kitokią, nei nurodė ieškovė, vertę.

60. Be kita ko, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo galimybės sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, t. y. ir tai, kad atsakovas yra neįgalus, kad jo pajamas sudaro neįgalumo pensija, kurios dydis yra apie 330,00 Eur per mėnesį; kad turi nekilnojamojo turto; kad tikėtina, jog atsakovas turi papildomų pajamų, ne tik neįgalumo pensiją, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas turės galimybę sumokėti ieškovei priteistą piniginę kompensaciją.

61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodyta šios nutarties 55 punkte, nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su santuokos metu įgyto turto padalijimu, tinkamai jas įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, šalių teiktais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai), padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, todėl turtas nedalytinas ir priteistinas atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija už jai netenkančią turto dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo įvertintos ir atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės (atsakovo neįgalumas, gaunamos pajamos, jo turtinė padėtis, galimybė ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją), tačiau, juos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistos piniginės kompensacijos dydį netenkintinas, o skundžiama sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylos procesinės baigties

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą, todėl ši sprendimo dalis keistina, nurodant, kad iš atsakovo R. K. priteistinas 1 455,00 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d., skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį; kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų instancijos teisme

64. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistina nežymiai, priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina tik 50,00 Eur, atsižvelgdama į tai, kad tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis tenkintini iš dalies, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių reikalavimai tenkintini 50 procentų, todėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis)

68. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 48,00 Eur ir už apeliacinio skundo surašymą turėjo 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

69. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė.

70. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. pakeista skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismo sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo palikta nepakeista. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas 16,67 proc. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 8,00 Eur dalis sumokėto žyminio mokesčio ir 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 83,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti nauja redakcija:

„Priteisti iš R. K. 1 455,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Materialinio išlaikymo įsiskolinimo lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaiko motiną J. K.“

Kitą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. K. R. K. 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisGiedrė SeselskytėMilda Skersienė