Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Elena Miliauskienė, B. D., Z. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas antstolės Elenos Miliauskienės persiųstas pareiškėjos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos skundas dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja prašo tenkinti jos skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės ir įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, kaip išieškotoją vykdomojoje byloje, kurioje šiuo metu išieškotoja yra B. D., dėl 7453,04 Eur išieškojimo iš Z. J..

2021 m. spalio 26 d. patvarkymu dėl skundo netenkinimo antstolė Elena Miliauskienė atsisakė tenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2021 m. spalio 20 d. skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodė, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl, antstolis, spręsdamas vykdomojoje byloje proceso šalies pakeitimo klausimą, privalo ne tik aklai vykdyti CPK 596 str. įtvirtintą jo teisę/pareigą pakeisti šalį, tačiau privalo įvertinti ir šalies pakeitimo vykdomojoje byloje pasekmes bei jo priimto sprendimo paskesnį realų įgyvendinimą vykdymo procese. Šiuo konkrečiu pareiškėjos skundžiamu antstolės atlikto veiksmo atveju ginčo dėl pareiškėjos teisės įgyvendinimo CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka nėra. Ginčas iš esmės kyla tik dėl pradinės išieškotojos pakeitimo į dvi išieškotojas vykdomojoje byloje, užvestoje pagal pradinei išieškotojai išduotą vieną vykdomąjį dokumentą, paskesnėse vykdymo stadijose faktinių ir realių vykdymo galimybių ir įstatymo reikalavimų tinkamo įgyvendinimo. Atkreipė dėmesį, kad antstolei atsisakius pakeisti pradinę išieškotoją dalyje įvykdytos skolininko prievolės į pareiškėją, pareiškėja net nebandė kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kad galėtų jį pateikti vykdyti išmokėtos skolininko prievolės dalyje, todėl, nežinant kokį konkretų procesinį sprendimą būtų šitoje byloje priėmęs teismas, traktuoti, kad teismas būtų atsisakęs išduoti pareiškėjai vykdomąjį dokumentą, jokiu būdu negalima.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-51-354/2019, kurioje Z. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendžiu iš Z. J. priteista nukentėjusiajai B. D. 2653,04 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0009/19/02840, vykdoma pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-51-354/2019 m. dėl 2653,04 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko Z. J. išieškotojos B. D. naudai. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2021 m. rugsėjo 27 d. antstolei Elenai Miliauskienei pateikė prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės, kuriuo prašo išspręsti vykdymo procese šalies pakeitimo klausimą, t. y. įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, kaip išieškotoją vykdomojoje byloje, kurioje šiuo metu išieškotoja yra B. D., dėl 7453,04 Eur išieškojimo. Iš prašyme pateiktų priedų matyti, kad Teisingumo ministerija, vykdydama Įstatyme jai nustatytą funkciją, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 7453,04 Eur kompensaciją (2021 m. rugpjūčio 31 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. SM-0831-1). Antstolė Elena Miliauskienė 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. S-63728 atsisakė tenkinti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės. Patvarkyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija siekdama išsiieškoti nukentėjusiajam išmokėtą smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą antstoliui turėtų pateikti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl kompensuotos sumos išieškojimo. Taip pat nurodė, kad antstolis neturi teisinio pagrindo pakeisti išieškotoją dalyje prievolės CPK 596 straipsnyje numatyta tvarka ir terminais, o be to, antstoliui, neturint vykdytino vykdomojo dokumento, apskritai draudžiama atlikti be kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2021 m. spalio 20 d. antstolei Elenai Miliauskienei pateikė skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymo Nr. S63728 dėl atsisakymo tenkinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 27 d. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės ir prašo patenkinus skundą, įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, kaip išieškotoją vykdomojoje bylose, kurioje šiuo metu išieškotoja yra B. D., dėl 7453,04 Eur išieškojimo iš Z. J..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 30 d.) 14 straipsnis numato, jog įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, kompensavo dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, skolininkas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo kilusiai žalai kompensuoti nukentėjusiajai buvo išmokėta 7453,04 Eur žalos kompensacija.

CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 596 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., spręsti dėl teisių perėmimo vykdymo procese numatė tik pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu. O nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus CPK 596 straipsnio redakcijai, teisė spręsti dėl teisių perėmimo vykdymo procese perėjo išimtinai antstolio kompetencijai. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjo valia buvo efektyvinti vykdymo procesą, palengvinant skolininkams ir kreditoriams realizuoti savo teises bei mažinti teismo darbo krūvį. Todėl Teisingumo ministerija pateikdama antstolei Elenai Miliauskienei prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės, efektyvesniu ir teismo darbą tausojančiu būdu siekė pasinaudoti teisės aktais jai suteikta galimybe realizuoti valstybės reikalavimo teisę.

Antstolė nesutinka pakeisti išieškotojo pagal pareiškėjos prašymą, teigdama, kad specialiąją Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą įgyvendinanti Teisingumo ministerija iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatomis įpareigota Įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta turėtų pasirinkti kitą teisių gynimo būdą. Taip pat nurodė, jog vykdant išieškojimą, vienoje vykdomojoje byloje negali būti išieškoma pagal dviejų išieškotojų reikalavimus tam pačiam skolininkui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į antstolę su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės, pasinaudojo CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad prievolės įvykdymas, kai skolininko prievolę įvykdo trečiasis asmuo, yra vienas iš reikalavimo teisės perėjimo trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu atvejų bei CPK 596 straipsnio 1 dalimi, nustatančių teisių perėmimą vykdymo procese. Taigi, prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nagrinėjamu atveju valstybės kompensacijos išmokėjimas nukentėjusiajai, ir yra laikytinas CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatytas išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atvejis, ir pareiškėja turi teisinį pagrindą kreiptis į antstolį dėl išieškotojo dalyje pakeitimo.

Pareiškėja antstolio teisę priimti patvarkymą ir pakeisti vykdymo procese išieškotoją taip pat grindžia ir Kauno apylinkės teismo priimta 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1413-889/2019, kurioje teismas nustatė, kad antstolio atliktas išieškotojų pakeitimas toje išieškomos skolos dalyje, kurioje valstybė kompensavo išieškotojams atitinkamą dalį žalos atlyginimo, neužkerta kelio jau pradėtose vykdomosiose bylose tęsti išieškojimo veiksmus iš skolininko pagal jau išduotus vykdomuosius raštus. Pareiškėjo nurodyta aktualiausia teismų praktika tokio pobūdžio bylose (Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-8117-793/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1040-889/2021, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-9188-1051/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-712-856/2021) patvirtina, kad teisių perėmimas dalyje prievolės vykdymo procese yra galimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgyvendinti savo reikalavimo teisę - žalos dydį atitinkančios skolos išieškojimą gali užsitikrinti pasinaudodama teisių perėmimo institutu vykdymo procese (CPK 596 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, 513 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti.

Įpareigoti antstolę Eleną Miliauskienę pakeisti pradinę išieškotoją B. D. dalyje prievolės (7453,04 Eur) į naują išieškotoją Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0009/19/02840 grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.