- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-712-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03787-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9188-1051/2021 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. K., P. B., V. J., D. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija antstoliui R. K. pateikė prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės, kuriuo prašė išspręsti vykdymo procese šalies pakeitimo klausimą, t. y. įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, kaip išieškotoją vykdomojoje byloje, kurioje šiuo metu išieškotojas yra P. B., dėl 3 040 Eur išieškojimo.
2. Antstolis R. K. 2021 m. birželio 29 d. patvarkymu atsisakyti priimti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės. Patvarkyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, siekdama išsiieškoti nukentėjusiajam išmokėtą smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, antstoliui turėtų pateikti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl kompensuotos sumos išieškojimo ar Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojo sprendimą dėl valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo, kuris kartu yra ir vykdomasis dokumentas. Antstolis neturi teisinio pagrindo pakeisti išieškotoją dalyje prievolės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnyje numatyta tvarka ir terminais, o be to, antstoliui neturint vykdytino vykdomojo dokumento, apskritai draudžiama atlikti be kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
3. Pareiškėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021 m. liepos 14 d. antstoliui R. K. pateikė 2021 m. liepos 14 d. skundą „Dėl antstolio R. K. 2021 m. birželio 29 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės“, kuriuo prašė tenkinti Teisingumo ministerijos skundą ir įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, kaip išieškotoją vykdomosiose bylose, kuriose šiuo metu išieškotojas yra P. B., dėl 3 040 Eur išieškojimo solidariai iš V. J. ir D. Š.
4. Pareiškėja nurodė, kad nukentėjusioji P. B. 2019 m. vasario 26 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 30 d.) (toliau – ir Įstatymas) ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-332/2017, kuriuo solidariai iš V. J. ir D. Š. nukentėjusiajai priteista 4 300 Eur neturtinės žalos, 2019 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo”, kuriuo buvo nutarta P. B. kompensuoti 3 040 Eur žalos (kompensacija pervesta 2019 m. balandžio 5 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisingumo ministerija yra atsakinga už specialiosios Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo programos įgyvendinimą, už sprendimų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo ir šios žalos kompensavimo avansu priėmimą ir jų vykdymą bei valstybės atstovavimą šiai įgyvendinant savo reikalavimo teisę išieškoti sumokėtas kompensacijų sumas iš už žalą atsakingų asmenų. Teisingumo ministerija, kreipdamasi į antstolį su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės, pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punkte įvirtinta nuostata, kad prievolės įvykdymas, kai skolininko prievolę įvykdo trečiasis asmuo, yra vienas iš reikalavimo teisės perėjimo trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu atvejų bei CPK 596 straipsnio 1 dalimi, nustatančių teisių perėmimą vykdymo procese.
5. 2021 m. liepos 20 d. Patvarkymu dėl skundo netenkinimo antstolis R. K. atsisakė tenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 14 d. skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad antstolis, atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymą, nurodė, jog pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padalytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-296, įsigaliojusio nuo 2019 m. liepos 1 d. (14 straipsnis), ir įgijusi regreso teisę, turėtų pasirinkti kitą teisių gynimo būdą. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos imperatyviai nurodo tiek antstolio vykdytinų vykdomųjų dokumentų rūšis (CPK 587 straipsnis), tiek ir teisių perėmimo vykdymo procese atvejus bei pagrindus (CPK 596 straipsnis). Kita vertus, vykdant išieškojimą, vienoje vykdomojoje byloje negali būti išieškoma pagal dviejų išieškotojų reikalavimus tam pačiam skolininkui. Antstolis pripažįsta ir visiškai sutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad pagal CK 6.50 straipsnio nuostatą ir įrodymus, Teisingumo ministerija turi neginčijamą reikalavimo teisę į skolininkus 3 040 Eur sumai ir antstolis šios pareiškėjos teisės nekvestionuoja, tačiau, kad prasidėtų turimo reikalavimo vykdymo procesas, būtinas vykdytinas vykdomasis dokumentas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų patenkino – įpareigojo antstolį patvarkymu pakeisti pradinį išieškotoją P. B. dalyje prievolės (3 040 Eur) į naują išieškotoją Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 30 d.) 14 straipsnis numato, jog įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Ta pati nuostata įtvirtinta CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavo dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, skolininkai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo kilusiai žalai kompensuoti nukentėjusiajai buvo išmokėta 3 040 Eur žalos kompensacija.
8. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad teisės aktais nėra draudžiama valstybės reikalavimo teisę realizuoti ir kitais teisės aktų nustatytais būdais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į antstolį su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės, pasinaudojo CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad prievolės įvykdymas, kai skolininko prievolę įvykdo trečiasis asmuo, yra vienas iš reikalavimo teisės perėjimo trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu atvejų bei CPK 596 straipsnio 1 dalimi, nustatančių teisių perėmimą vykdymo procese. Taigi, prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nagrinėjamu atveju valstybės kompensacijos išmokėjimas nukentėjusiajai, ir yra laikytinas CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatytas išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atvejis, ir pareiškėja turi teisinį pagrindą kreiptis į antstolį dėl išieškotojo dalyje pakeitimo.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėja antstolio teisę priimti patvarkymą ir pakeisti vykdymo procese išieškotoją taip pat grindė ir Kauno apylinkės teismo priimta 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1413-889/2019. Šioje byloje teismas nustatė faktines aplinkybes, kad būtent antstolis V. K., vadovaudamasis CPK 596, 613 straipsniais ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 55, 142.4, 158 ir 159 punktais, priimtais patvarkymais pakeitė pradinį išieškotoją Š. M. dalyje prievolės į naują išieškotoją Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos. Kauno apylinkės teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Antstolio atliktas išieškotojų pakeitimas toje išieškomos skolos dalyje, kurioje valstybė kompensavo išieškotojams atitinkamą dalį žalos atlyginimo, neužkerta kelio jau pradėtose vykdomosiose bylose tęsti išieškojimo veiksmus iš skolininko pagal jau išduotus vykdomuosius raštus.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgyvendinti savo reikalavimo teisę – žalos dydį atitinkančios skolos išieškojimą, gali užsitikrinti pasinaudodama teisių perėmimo institutu vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu antstolis R. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės antstolio R. K. kontoroje vykdomose solidarių skolininkų V. J. ir D. Š. vykdomosiose bylose išieškotojos P. B. naudai atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad teisės aktais nėra draudžiama valstybės reikalavimo teisę realizuoti ir kitais teisės aktų nustatytais būdais. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos imperatyviai nurodo tiek antstolio vykdytinų vykdomųjų dokumentų rūšis (CPK 587 straipsnis), tiek ir teisių perėmimo vykdymo procese atvejus bei pagrindus (CPK 596 straipsnis). Be viso to, vykdant išieškojimą, vienoje vykdomojoje byloje negali būti išieškoma pagal dviejų išieškotojų reikalavimus iš to paties skolininko. Vykdymo proceso šalys (CPK 633 straipsnis) yra tik išieškotojas ir skolininkas, o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismas skundžiamą nutartį nepagrįstai argumentavo ir pareiškėjos skunde nurodyta 2021-04-30 nutartimi, priimta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1413-886/2019. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas dėl vykdomųjų raštų išdavimo antstolio V. K. kontoroje vykdomose vykdomosiose bylose pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėjos prašymo teismas netenkino, išduoti dar po vieną vykdomąjį raštą atsisakė, todėl cituojama nutartis nagrinėjamu atveju apskritai nėra aktuali.
11.3. Nesutinka su teismo išvada nutartyje, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nagrinėjamu atveju - kompensacijos išmokėjimas nukentėjusiai, yra teisinis pagrindas kreiptis į antstolį dėl išieškotojo dalyje pakeitimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio, pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui.
11.4. Proceso šalies pakeitimas tokiu būdu, kaip nurodo teismas esant galimu, prieštarauja imperatyvioms vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms, nėra galimas, ir kad pareiškėjai prasidėtų turimo reikalavimo vykdymo procesas, yra būtinas vykdytinas vykdomasis dokumentas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-332/2017 iš V. J. ir D. Š. solidariai priteista P. B. 4 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Antstolio R. K. žinioje yra šios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) m. dėl 4 300 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojai P. B. (buv. C.); vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) m. dėl 4 300 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojai P. B. (buv. C.).
15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo”, kuriuo kompensavo dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, nukentėjusiajai P. B. išmokėdama 3 040 Eur žalos kompensaciją (2019 m. balandžio 5 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)).
16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 30 d.) 14 straipsnis numatė, jog, įstatymo nustatyta tvarka kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
17. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais, gali būti skundžiamas šiame kodekse nustatyta tvarka. Vadovaudamasi šia nuostata, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kreipėsi į antstolį, kad būtų pakeista išieškotoja vykdymo procese toje dalyje, kuria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kompensavo nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą.
18. Pareiškėja, pateikdama antstoliui prašymą dėl išieškotojos pakeitimo prievolės dalyje, pasinaudojo CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad prievolės įvykdymas, kai skolininko prievolę įvykdo trečiasis asmuo, yra vienas iš reikalavimo teisės perėjimo trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu atvejų, ir CPK 596 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia teisių perėmimą vykdymo procese. Valstybė, atlyginusi smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, perima pradinio žalos atlyginimo prievolės kreditoriaus reikalavimo teisę išmokėtos kompensacijos apimtimi.
19. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį – šiuo konkrečiu atveju valstybės kompensacijos išmokėjimas nukentėjusiajai – ir yra laikytinas CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatytu išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atveju.
20. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje yra nurodęs, jog valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgyvendinti savo reikalavimo teisę – žalos dydį atitinkančios skolos išieškojimą, gali užsitikrinti pasinaudodama teisių perėmimo institutu vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019). Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad kasacinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019 buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės, kompensavusios smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą avansu, teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens įgyvendinimą ir skolininko prievolės pasibaigimą, aiškinimo ir taikymo. Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo kompensaciją, kuri avansu buvo išmokėta nukentėjusiajai kaip neturtinės žalos atlyginimas dėl atsakovo nukentėjusiajai padaryto smurtinio nusikaltimo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamai bylai kasacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodyti išaiškinimai aktualūs tuo aspektu, kad iš esmės kasacinis teismas pasisakė, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, savo reikalavimo teisę galėjo įgyvendinti nesikreipdama į teismą su ieškiniu dėl kompensacijos priteisimo, o būtent pasinaudodama teisių perėmimo institutu vykdymo procese. Remiantis nurodytu, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pareiškėja, siekdama išsiieškoti nukentėjusiajam išmokėtą smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, antstoliui turėtų pateikti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl kompensuotos sumos išieškojimo.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad jog pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. liepos 1 d., 14 straipsnio, reglamentuojančio valstybės reikalavimo teises, nuostatas, pagal įstatymą kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (14 straipsnio 1 dalis). Valstybės reikalavimo teisės įgyvendinamos Fondo programos vykdytojo patvirtinta tvarka. Fondo programos vykdytojo sprendimas dėl valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo kartu yra ir vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Fondo programos vykdytojas taip pat turi teisę įgyvendinti valstybės reikalavimo teises teismo tvarka (14 straipsnio 3 dalis). To paties įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendinanti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
22. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija yra atsakinga už specialiosios nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos įgyvendinimą, už sprendimų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo ir šios žalos kompensavimo avansu priėmimą ir jų vykdymą bei valstybės atstovavimą, šiai įgyvendinant savo reikalavimo teisę išieškoti sumokėtas kompensacijų sumas iš už žalą atsakingų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019).
23. Nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip fondo programos vykdytoja, kreipėsi į antstolį dėl išieškotojo pakeitimo prievolės dalyje jau galiojant naujai Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks prašymas atitinka aukščiau nutarties 16 punkte nurodytas valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo tvarkos nuostatas.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.