Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. K., P. B. (išieškotoja), skolininkai V. J., D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. išnagrinėjo V. J. ir D. Š. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino juos kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje ir kt.. Nuosprendžiu iš V. J. ir D. Š. solidariai priteista P. B. 4300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio R. K. žinioje yra šios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) m., dėl 4300,00 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos P. B. (buv. C.); vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) m., dėl 4300,00 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojos P. B. (buv. C.). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2021 m. birželio 21 d. antstoliui R. K. pateikė 2021 m. birželio mėn. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės, kuriuo prašo išspręsti vykdymo procese šalies pakeitimo klausimą, t. y. įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, kaip išieškotoją vykdomojoje byloje, kurioje šiuo metu išieškotojas yra P. B., dėl 3040,00 Eur išieškojimo. Iš pašyme pateiktų priedų matyti, kad Teisingumo ministerija, vykdydama Įstatyme jai nustatytą funkciją, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 3040 Eur kompensaciją (2019 m. balandžio 5 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis R. K. 2021 m. birželio 29 d. patvarkymu atsisakyti priimti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės. Patvarkyme nurodė, kad LR Teisingumo ministerija siekdama išsiieškoti nukentėjusiajam išmokėtą smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą antstoliui turėtų pateikti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl kompensuotos sumos išieškojimo ar Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojo sprendimą dėl valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo, kuris kartu yra ir vykdomasis dokumentas. Taip pat nurodė, kad antstolis neturi teisinio pagrindo pakeisti išieškotoją dalyje prievolės CPK 596 straipsnyje numatyta tvarka ir terminais, o be to, antstoliui, neturint vykdytino vykdomojo dokumento, apskritai draudžiama atlikti be kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2021 m. liepos 14 d. antstoliui R. K. pateikė 2021 m. liepos 14 d. skundą „Dėl antstolio R. K. 2021 m. birželio 29 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės“, todėl prašo tenkinti Teisingumo ministerijos skundą ir įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, kaip išieškotoją vykdomosiose bylose, kuriose šiuo metu išieškotojas yra P. B., dėl 3040 Eur išieškojimo solidariai iš V. J. ir D. Š.. 2021 m. liepos 20 d. Patvarkymu dėl skundo netenkinimo Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis R. K. atsisakė tenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 14 d. skundą dėl antstolio veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 30 d.) 14 straipsnis numato, jog įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavo dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, skolininkai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo kilusiai žalai kompensuoti nukentėjusiajai buvo išmokėta 3040,00 Eur žalos kompensacija.

CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad „Antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka“.

Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 596 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., spręsti dėl teisių perėmimo vykdymo procese numatė tik pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu. O nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus CPK 596 straipsnio redakcijai, teisė spręsti dėl teisių perėmimo vykdymo procese perėjo išimtinai antstolio kompetencijai. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjo valia buvo efektyvinti vykdymo procesą, palengvinant skolininkams ir kreditoriams realizuoti savo teises bei mažinti teismo darbo krūvį. Todėl Teisingumo ministerija pateikdama antstoliui R. K. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės, efektyvesniu ir teismo darbą tausojančiu būdu siekė pasinaudoti teisės aktais jai suteikta galimybe realizuoti valstybės reikalavimo teisę.

Antstolis nesutinka pakeisti išieškotojo pagal pareiškėjos prašymą, teigdamas, kad specialiąją Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą įgyvendinanti Teisingumo ministerija iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatomis įpareigota Įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta turėtų pasirinkti kitą teisių gynimo būdą. Taip pat nurodė, jog vykdant išieškojimą, vienoje vykdomojoje byloje negali būti išieškoma pagal dviejų išieškotojų reikalavimus tam pačiam skolininkui.

Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad teisės aktais nėra draudžiama valstybės reikalavimo teisę realizuoti ir kitais teisės aktų nustatytais būdais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į antstolį su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės, pasinaudojo CK 6.50 straipsnio 3 dalimi numatančia, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad prievolės įvykdymas, kai skolininko prievolę įvykdo trečiasis asmuo, yra vienas iš reikalavimo teisės perėjimo trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu atvejų bei CPK 596 straipsnio 1 dalimi, nustatančių teisių perėmimą vykdymo procese. Taigi, prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nagrinėjamu atveju valstybės kompensacijos išmokėjimas nukentėjusiajai, ir yra laikytinas CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatytas išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atvejis, ir pareiškėja turi teisinį pagrindą kreiptis į antstolį dėl išieškotojo dalyje pakeitimo.

Pareiškėja antstolio teisę priimti patvarkymą ir pakeisti vykdymo procese išieškotoją taip pat grindžia ir Kauno apylinkės teismo priimta 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje teismas nustatė faktines aplinkybes, kad, būtent antstolis V. K. vadovaudamasis CPK 596, 613 straipsniais ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 55, 142.4, 158 ir 159 punktais priimtais patvarkymais pakeitė pradinį išieškotoją Š. M dalyje prievolės į naują išieškotoją Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos. Kauno apylinkės teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Antstolio atliktas išieškotojų pakeitimas toje išieškomos skolos dalyje, kurioje valstybė kompensavo išieškotojams atitinkamą dalį žalos atlyginimo, neužkerta kelio jau pradėtose vykdomosiose bylose tęsti išieškojimo veiksmus iš skolininko pagal jau išduotus vykdomuosius raštus.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgyvendinti savo reikalavimo teisę - žalos dydį atitinkančios skolos išieškojimą gali užsitikrinti pasinaudodama teisių perėmimo institutu vykdymo procese (CPK 596 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019).

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kaip pagrįstas, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, 513 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.

Įpareigoti antstolį patvarkymu pakeisti pradinį išieškotoją P. B. dalyje prievolės (3040,00 Eur) į naują išieškotoją Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.