Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., V. B., N. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1.2. Pareiškėja pažymėjo, kad antstolio J. P. 2021 m. birželio 25 d. patvarkyme, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, akcentuojama Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Teisingumo ministerijai teisės aktais nėra draudžiama valstybės reikalavimo teisę realizuoti ir kitais teisės aktų nustatytais būdais. Todėl Teisingumo ministerija, kreipdamasi į antstolį su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo prievolės dalyje, pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punkte įvirtinta nuostata, kad prievolės įvykdymas, kai skolininko prievolę įvykdo trečiasis asmuo, yra vienas iš reikalavimo teisės perėjimo trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu atvejų, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia teisių perėmimą vykdymo procese.

1.3. Pareiškėjos manymu, nėra pagrindo sutikti su antstolio 2021 m. birželio 25 d. patvarkymu Nr. S-21-172-24365, kuriuo atsisakyta tenkinti Teisingumo ministerijos prašymą dėl išieškotojos pakeitimo prievolės dalyje.

2. 2021 m. liepos 19 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą antstolis J. P. atsisakė tenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 13 d. skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi tenkino pareiškėjos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų ir įpareigojo antstolį patvarkymu pakeisti pradinę išieškotoją V. B. prievolės dalyje (6 776,75 Eur) į naują išieškotoją Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Teismas nurodė, jog, nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus CPK 596 straipsnio redakcijai, teisė spręsti dėl teisių perėmimo vykdymo procese perėjo antstoliui. Antstolis nesutinka pakeisti išieškotojos pagal pareiškėjos prašymą, teigdamas, kad Įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą valstybės regreso teisė turi būti įgyvendinama ginčo teisenos tvarka.

3.2. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad teisės aktais nėra draudžiama valstybės reikalavimo teisę realizuoti ir kitais teisės aktų nustatytais būdais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į antstolį su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo prievolės dalyje, pasinaudojo Civilinio kodekso 6.50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad prievolės įvykdymas, kai skolininko prievolę įvykdo trečiasis asmuo, yra vienas iš reikalavimo teisės perėjimo trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu atvejų, ir CPK 596 straipsnio 1 dalimi, numatančia teisių perėmimą vykdymo procese. Taigi valstybės kompensacijos išmokėjimas nukentėjusiajai yra laikytinas CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatytu išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atveju, ir pareiškėja turi teisinį pagrindą kreiptis į antstolį dėl išieškotojo pakeitimo.

3.3. Teismas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgyvendinti savo reikalavimo teisę gali ir pasinaudodama teisių perėmimo institutu vykdymo procese (CPK 596 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019).

Motyvuojamoji dalis

3.4. Taigi teismas tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų kaip pagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai padaryta žala kompensuojama ne civilinės atsakomybės institutu, bet viešosios teisės normų įtvirtintais alternatyviais žalos kompensavimo būdais, išlieka alternatyvios kompensavimo sistemos ir civilinės atsakomybės santykis, nes tik civilinės atsakomybės taikymas sudaro turtinės prievolės žalos padariusiam asmeniui atsiradimo teisinį pagrindą. Tokiais atvejais valstybės įgyta atgręžtinio reikalavimo teisė įgalina taikyti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nes valstybė ar jos įstaiga iš kalto dėl žalos padarymo asmens gali reikalauti išmokėtų žalos kompensavimo sumų atlyginimo tik nustačius už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir tik tokia apimtimi, kokio dydžio žalą tas asmuo realiai padarė nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

4.2. Teisingumo ministerija, 2019 m. kovo 27 d. priėmusi sprendimą kompensuoti dėl smurtinio nusikaltimo nukentėjusiajai V. B. padarytą žalą ir 2019 m. balandžio 5 d. išmokėjusi jai 6 776,75 Eur dydžio kompensaciją, nuo kompensacijos išmokėjimo momento įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingos N. S. teismo tvarka išieškoti nukentėjusiam asmeniui sumokėtą sumą (Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

4.3. Pareiškėjai, kaip valstybinei institucijai, kuriai įstatymų leidėjas suteikė teisę ne tik disponuoti valstybės lėšomis, bet ir įgyvendinti regreso teisę šias lėšas susigrąžinant į valstybės biudžetą, yra taikomi aukštesni veiklos standartai. 2019 m. balandžio 5 d. kompensavusi nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, pareiškėja privalėjo sistemingai domėtis bylos eiga, tačiau, išskyrus 2021 m. birželio 23 d. prašymą antstoliui, pareiškėja daugiau jokių veiksmų neatliko. Byloje nėra nustatyta, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių pareiškėja nesidomėjo byla, nesikreipė su ieškiniu į teismą ir nesugebėjo Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti regreso teisės.

4.4. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja nesutinka su antstolio 2021 m. birželio 25 d. patvarkymu Nr. S-21-172-24365, tačiau neprašo šį patvarkymą panaikinti. Nurodytas patvarkymas yra teisėtas, neprieštaraujantis teisės normoms, reglamentuojančioms vykdymo procesą, ir galiojantis.

4.5. Pareiškėja nei antstoliui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos regreso teisės faktinį įgyvendinimą.

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Pareiškėja pažymi, jog N. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-361/2018 pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini). Nuosprendžiu iš N. S. V. B. priteista 15 000,00 Eur neturtinės ir 1 516,75 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat priteista 700,00 Eur patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Taigi atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad valstybė ar jos įgaliota įstaiga iš kalto dėl žalos padarymo asmens gali reikalauti išmokėtų žalos kompensavimo sumų atlyginimo tik nustačius už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir tik tokia apimtimi, kokio dydžio žalą tas asmuo realiai padarė nukentėjusiam asmeniui, yra išpildyta: teismas baudžiamojoje byloje nustatė už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir priteisė iš šio asmens jo padarytos žalos atlyginimą.

5.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. ?3K-3-306-313/2019, 42–44 punktuose išdėstė kitas teisės aktais nustatytas galimybes Teisingumo ministerijai realizuoti valstybės reikalavimo teisę. 44 punkte Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvelgia valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, pagrindą savo reikalavimo teisę įgyvendinti ir žalos dydį atitinkančios skolos išieškojimą užsitikrinti pasinaudojant teisių perėmimo institutu vykdymo procese (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Teisingumo ministerija valstybės reikalavimo teisę siekė realizuoti pateikdama prašymą dėl išieškotojos pakeitimo prievolės dalyje. Taigi atskirojo skundo motyvas, kad žalos išieškojimas galimas tik pagal ginčo teisenos taisykles, yra nepagrįstas.

5.3. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad į šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas nepatenka pareiga nustatyti aplinkybes dėl pareiškėjos domėjimosi baudžiamąja byla ir priežastis, dėl kurių ji nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl regreso teisės įgyvendinimo.

5.4. Tai, jog antstolio patvarkymas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl išieškotojos pakeitimo, yra nepanaikintas ir galiojantis, nesuponuoja teismo nutarties neteisėtumo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismų sprendimų privalomumo principas. Todėl visi asmenys, įskaitant antstolį, privalo vykdyti teismo sprendimą.

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Šioje byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. išnagrinėjo N. S. baudžiamąją bylą Nr. 1-12-361/2018; pripažino ją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini); iš N. S. V. B. priteisė 15 000,00 Eur neturtinės ir 1 516,75 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 700,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Antstolis J. P. vykdo šias vykdomąsias bylas: vykdomoji byla Nr. 0172/18/00524 vykdoma Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-12-361/2018 dėl 15 000,00 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininkės N. S. išieškotojai V. B. pagrindu; vykdomoji byla Nr. 0172/18/00522 vykdoma Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-12-361/2018 dėl 1 516,75 Eur turtinės žalos išieškojimo iš skolininkės N. S. išieškotojai V. B. pagrindu; vykdomoji byla Nr. 0172/18/00523 vykdoma Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-12-361/2018 dėl 700,00 Eur atstovavimo išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. S. išieškotojai V. B. pagrindu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021 m. birželio 23 d. antstoliui J. P. pateikė prašymą dėl išieškotojos pakeitimo prievolės dalyje, prašė išspręsti šalies pakeitimo vykdymo procese klausimą: įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, kaip išieškotoją vykdomojoje byloje, kurioje šiuo metu išieškotoja yra V. B., dėl 6 776,75 Eur išieškojimo. Iš su prašymu pateiktų priedų matyti, kad Teisingumo ministerija, vykdydama įstatyme jai nustatytą funkciją, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 6 776,75 Eur kompensacijos (2019 m. balandžio 5 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 676). Antstolis J. P. 2021 m. birželio 25 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti Teisingumo ministerijos 2021 m. birželio 23 d. prašymą. Teisingumo ministerija antstoliui J. P. pateikė skundą Nr. 6R-7618 „Dėl antstolio J. P. 2021-06-25 patvarkymo Nr. S-21-172-24365 dėl atsisakymo tenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-06-23 prašymą dėl išieškotojo pakeitimo dalyje prievolės“, prašė tenkinti skundą ir įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, kaip išieškotoją vykdomosiose bylose, kuriose šiuo metu išieškotoja yra V. B., dėl 6 776,75 Eur išieškojimo iš N. S.. Antstolis 2021 m. liepos 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir įpareigojo antstolį patvarkymu pakeisti pradinę išieškotoją V. B. prievolės dalyje (6 776,75 Eur) į naują išieškotoją Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos. Antstolis skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį.

8. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 30 d.) 14 straipsnis numatė, jog, įstatymo nustatyta tvarka kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

9. Nagrinėjamu atveju valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavo dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos; skolininkė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, iš N. S. V. B. priteista 15 000,00 Eur neturtinės ir 1 516,75 Eur turtinės žalos, taip pat 700,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Teisingumo ministerija, vykdydama įstatyme jai nustatytą funkciją, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 6 776,75 Eur kompensacijos (2019 m. balandžio 5 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 676). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, kuris buvo patenkintas iš dalies: kaip jau nurodyta, V. B. iš N. S. priteista 15 000 Eur neturtinės ir 1 516,75 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. kovo 8 d. Teisingumo ministerija sprendimą išmokėti kompensaciją nukentėjusiam asmeniui priėmė 2019 m. kovo 27 d.

10. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame kodekse nustatyta tvarka. Vadovaudamasi šia nuostata, Teisingumo ministerija kreipėsi į antstolį, kad būtų pakeista išieškotoja vykdymo proceso toje dalyje, kuria Teisingumo ministerija kompensavo nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą.

11. Antstolis nesutinka pakeisti išieškotojos vykdymo procese, motyvuodamas tuo, jog Teisingumo ministerija, pagal iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusios Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijos nuostatas, įstatymo nustatyta tvarka kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, išieškoti tokio dydžio sumas, kiek buvo sumokėta, galėjo tik teismo tvarka, t. y., antstolio nuomone, valstybės regreso teisė turi būti įgyvendinama ginčo teisenos tvarka.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad teisės aktais nėra draudžiama valstybės reikalavimo teisę realizuoti ir kitais teisės aktų nustatytais būdais. Pareiškėja, pateikdama antstoliui prašymą dėl išieškotojos pakeitimo prievolės dalyje, pasinaudojo CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad prievolės įvykdymas, kai skolininko prievolę įvykdo trečiasis asmuo, yra vienas iš reikalavimo teisės perėjimo trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu atvejų, ir CPK 596 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia teisių perėmimą vykdymo procese. Valstybė, atlyginusi smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, perima pradinio žalos atlyginimo prievolės kreditoriaus reikalavimo teisę išmokėtos kompensacijos apimtimi, taigi pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį – šiuo konkrečiu atveju valstybės kompensacijos išmokėjimas nukentėjusiajai – ir yra laikytinas CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatytu išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atveju.

13. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgyvendinti savo reikalavimo teisę ir žalos dydį atitinkančios skolos išieškojimą gali užsitikrinti ir pasinaudodama teisių perėmimo institutu vykdymo procese (CPK 596 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019).

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį tai, jog pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. liepos 1 d., 14 straipsnio, reglamentuojančio valstybės reikalavimo teises, nuostatas, pagal įstatymą kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (14 straipsnio 1 dalis). Valstybės reikalavimo teisės įgyvendinamos Fondo programos vykdytojo patvirtinta tvarka. Fondo programos vykdytojo sprendimas dėl valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo kartu yra ir vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Fondo programos vykdytojas taip pat turi teisę įgyvendinti valstybės reikalavimo teises teismo tvarka. Taigi naujoje įstatymo redakcijoje yra pakeista valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimo tvarka. Manytina, jog tokiu būdu siekiama efektyvinti valstybės reikalavimo teisių realizavimo procesą, mažinti teismo darbo krūvį.

15. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog Teisingumo ministerija, pateikdama antstoliui J. P. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo prievolės dalyje, efektyvesniu ir teismo darbą tausojančiu būdu siekė pasinaudoti teisės aktais jai suteikta galimybe realizuoti valstybės reikalavimo teisę.

16. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jog egzistuotų svarbios priežastys, dėl kurių pareiškėja nesidomėjo byla, nesikreipė su ieškiniu į teismą ir nesugebėjo Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti regreso teisės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto nurodomos aplinkybės nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, taigi šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi.

17. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo antstolį pakeisti pradinę išieškotoją V. B. prievolės dalyje (6 776,75 Eur) į naują išieškotoją – Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, tačiau nepanaikino antstolio J. P. 2021 m. birželio 25 d. patvarkymo Nr. S-21-172-24365, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl išieškotojos pakeitimo, taigi šis patvarkymas yra teisėtas ir galiojantis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nereiškė reikalavimo panaikinti nurodytą patvarkymą, taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą, tenkino tokį reikalavimą, koks buvo suformuluotas. Tai, jog antstolio patvarkymas, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas, nepanaikintas, nesuponuoja teismo nutarties neteisėtumo. Antstolis privalo vykdyti teismo nutarties įpareigojimus (CPK 18 straipsnis), kuriuos, beje, gali įgyvendinti priimdamas motyvuotą patvarkymą, kaip numatyta CPK 613 straipsnyje.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.