- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-05
- Bylos Nr.
- 1-12-361/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02156-2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- N. S.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2011 m. sausio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2016 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pakeista 90 parų areštu, kaltinama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji N. S. 2017 m. sausio 14 dieną, apie 16.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, Klaipėdoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su R. B., su kuriuo gyveno neįregistravę santuokos, peiliu vieną kartą smogė jam į krūtinės ląstos kairę pusę širdies plote ir padarė aklą durtinį-pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą ir krūtinės ląstos organų pažeidimus, pasireiškusius akla kiaurine durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos kairėje pažeidžiant kairės pusės krūtinės minkštuosius audinius, pažeidžiant krūtinplėvės ertmės kairės pusės pasieninę krūtinplėvę, IV šonkaulį, kairio plaučio viršutinės skilties liežuvėlį, širdiplėvės priekinį ir užpakalinį paviršių, širdies kairį skilvelį, tarpuplaučio audinius kairėje pusėje. Dėl patirto krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo ir krūtinės ląstos organų pažeidimų, ūmaus nukraujavimo į krūtinplėvės kairę ertmę ir išorę, dėl vidaus organų mažakraujystės, ūmaus širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimo R. B. įvykio vietoje mirė. Taip N. S. tyčia nužudė R. B..
Kaltinamoji N. S. parodė, kad su R. B. pragyveno apie trejus metus. Gyveno pas jos giminaičius, po to pas V. B.. Ji buvo registruota darbo biržoje, gaudavo socialinę pašalpą, su R. rinko laukuose metalą, jį supirktuvėje parduodavo, iš to gaudavo pinigų. Pinigus kartu uždirbdavo, kartu išleisdavo. R. ją nuolat mušdavo ir anksčiau. Į policiją nesikreipdavo. Bet jis atsiprašydavo, ji atleisdavo, nes jį labai mylėjo. Jis ir sausio 13 dieną buvo ją sumušęs grįžtant iš jo draugų, nes jis nenorėjo namo eiti. Sausio 14 dieną su R. B. ėjo iš miesto į Rimkus, pakeliui susitiko A. L., kuris leido eiti į jo butą. Užėjo pas jį, atsigėrė du „bambalius“ alaus. R. labai norėjo pas mamą V. Jis išėjo ne toks ir girtas, nes išgėrė tik alaus. Pasiliko jo laukti. Pralaukė gal valandą, gal dvi. Kai jis grįžo iš mamos, ji buvo kambaryje, ir jis nė žodžio nepasakęs puolė šaukti, muštis. Smūgių neskaičiavo, buvo daug, krito ant žemės, metė į ją vazelę, pataikė į veidą, net kraujas bėgo. Prašė susitaikyti, nesimušti, bet parvertė ją ant šalia lovos buvusio čiužinio. Čiužinys buvo žemiau nei lova. Nuvertęs ant čiužinio, pradėjo smaugti, suėmęs rankų pirštais jos gerklę. Nesuprato, iš kur jėgų atsirado, bet pastūmė jį nuo savęs, pervertė. R. bandė judėti, keltis, sakė, kad užmuš, o ji ėmė kažko ieškoti, kad apsigintų, ir pagriebė kažką nuo palangės ir smogė R. Tada pamatė, kad tai buvo peilis. Po dūrio R. atsistojo nuo lovos, norėjo eiti ir griuvo. Jis tik pasakė „N.“. Telefonu paskambino savo dukrai, pasakė, kad yra sudaužyta ir kad R. smogė peiliu, prašė kviesti greitąją. Dukra paskambino V., pasakė, kas atsitiko. Atėjo V., paklausė jos, kas padarė, prisipažino, jog ji. V. tada iškvietė policiją ir greitąją.
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad kai kaltinamoji susipažino su jos sūnumi, pragyveno trejus metus. Sūnus buvo atsivedęs ją, leido gyventi. Tarp jų nuolat kildavo konfliktų, buvo girtaujama, atvykdavo policija, greitoji pagalba. Vieną kartą ją, grįžusią iš darbo, užpuolė girta Nina, išrovė plaukus. Po to karto juos buvo išvariusi, gyveno Markučių g. esančiame bute, bet turėjo iš ten išeiti. Sūnus vėl atvažiavo su ja ir visais daiktais, sakė kelioms dienoms, o pasiliko ilgiau. Vėl kildavo muštynės, nes girta Nina būdavo labai agresyvi, griebdavosi peilio, todėl visus aštrius daiktus ir peilius slėpdavo po lova. Sausio 14 d. matė juos abu pro langą. Nina iš karto nuėjo pas A. L., o Ruslanas užsuko pas ją. Buvo išgėręs, bet girtas neatrodė. Buvo pietų metas, kepė kotletus, jis pasakė, kad nori valgyti, tačiau nustūmė lėkštę, nevalgė ir negėrė. Tada po valandos nutarė išeiti, žadėjo tuoj grįžti, bet paliko batus, striukę, tik su šlepetėmis išėjo. Po 30–40 min. Ninos dukra paskambino, sako „bėk, žiūrėk, paskambino mama, kad Ruslaną „paškėrino“. Kai atbėgo su S. J., Nina po kitą kambarį vaikščiojo ant rankos rankinuką užsidėjusi, ir sakė, kad „paškėrinau“ tavo sūnelį“.
Liudytojas A. L. parodė, kad N. su R. ateidavo pas jį permiegoti. Buvo sausis, šaltoka. Jiems nebuvo kur eiti, todėl jis juos įsileisdavo. Jo bute sulaužyta spyna, buvo galima paprastai įeiti. Tą dieną ryte jis juos sutiko, buvo draugiškai nusiteikę. Pas jį bute buvo peilių, skirtų duonai, mėsai. Peilius laikydavo ant stalo, ant palangės nelaikydavo niekada. Jais pjaustydavo dešrą, duoną. Pareigūnai jam rodė peilį, kuriuo buvo sužalotas R., bet šis peilis jam buvo nematytas. Tai tikrai buvo ne jo peilis. Nežino, iš kur jis atsirado. Būdavo, kad N. su R. jo bute konfliktuodavo, stumdydavosi. Nesuprasdavo, dėl ko tie ginčai tarp jų kildavo.
Liudytojas S. J. parodė, kad jis yra V. B. sugyventinis. Buvo sausio 14 d., R. parėjo namo, nes norėjo valgyti. Tačiau R. nevalgė, pasakė, kad jis vienas be kaltinamosios negali valgyti. Apie 15 val. 30 min. jis išėjo net striukės neapsivilkęs į gretimą namą. Po kiek laiko V. paskambino kaltinamosios dukra ir pranešė, kad R. pripjautas. Jie greitai nubėgo į tą namą. R. gulėjo ant žemės, kaltinamoji buvo su rankinuku ir puolė ant V., rusiškai pasakė, kad jos sūnų pripjovė, pradėjo pulti, jis ją nustūmė. Skambino numeriu 112. Paskui atvažiavo policija, greitoji, nustatė, kad R. miręs.
Liudytoja R. S. parodė, kad jos motinos ir R. draugystės pradžia buvo graži, paskui pradėjo daugiau gerti, R. jau nebegalėjo negerti, jos prašydavo po eurą alui. Mama prie jos bijodavo gerti. Įvykio dieną mama jai paskambino ir pranešė, kad pripjovė R., nes gavo į galvą, prašė kviesti greitąją. Ji ten atvyko, lauke buvo daug žmonių, mamos nebematė, ji buvo išvežta. Tarp mamos ir R. vykdavo nuolatiniai konfliktai. Jai matant nesimušdavo, nes drausdavo ir grasindavo tokiu atveju kviesti policiją. Jie abu nemokėdavo gražiai bendrauti. Kai prigerdavo, pradėdavo vienas ant kito pykti. Tačiau blaivūs sugyvendavo draugiškai.
Liudytoja I. R. parodė, kad sausio 14 d., apie 15.30 val., į jos butą pirmame aukšte galvą įkišo R. B.. Jis buvo laimingas, ji paklausė, kodėl apsiavęs tik šlepetėmis, atsakė, kad nešalta, ir nubėgo į viršų pas kaimyną A. L. į namo trečią aukštą. Nejautė, kad jis buvo išgėręs. Labai šypsojosi, buvo patenkintas. Jis su N. kartais pas kaimyną A. L. apsigyvendavo. Negirdėjo jokio triukšmo, buvo tylu, ramu. Jų kivirčų nėra mačiusi.
Iš 2017-01-14 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš apžiūros protokolo matyti, kad butas yra vieno kambario su virtuve. Butas netvarkingas, matosi, kad vyko išgertuvės. Tarpduryje iš virtuvės į kambarį guli vyriškos lyties lavonas. Krūtinės kairėje pusėje matoma durtinė-pjautinė žaizda. Kambaryje ant grindų prilašėję raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują. Iš įvykio vietos buvo paimti trys virtuviniai peiliai, rankinė (t. 1, b. l. 14–48).
Iš 2017-02-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. B. rūbai ir įvykio vietos apžiūros metu paimta rankinė su joje esančiais daiktais ir R. B. rūbai. Apžiūros metu užfiksuota, kad rankinės išorė ir vidus sutepti raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Apžiūrint R. B. rūbus užfiksuota, kad marškinėliai gausiai sutepti krauju ir krūtinės srityje padarytas 2x0,5 cm audinio pažeidimas (t. 1, b. l. 49–59).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad R. B. mirė nuo aklo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo ir krūtinės ląstos organų pažeidimų, pasireiškusių akla kiaurine durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos kairėje ir kairės pusės krūtinės minkštųjų audinių pažeidimu, dėl krūtinplėvės ertmės kairės pusės pasieninės krūtinplėvės, IV šonkaulio kairėje viršutinio krašto kaulinės dalies, kairio plaučio viršutinės skilties liežuvėlio, širdiplėvės priekinio ir užpakalinio paviršių, širdies kairiojo skilvelio priekinės sienos, pertvaros ir kairiojo skilvelio užpakalinės sienos, tarpuplaučio audinių kairėje pusėje pažeidimų, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į krūtinplėvės kairę ertmę, širdiplėvės ertmę ir į išorę, vidaus organų mažakraujyste, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. R. B. kraujyje rasta 3,17 promilių etilo alkoholio (t. 1, b. l. 92–98).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant peilio (paimto įvykio vietos apžiūros metu kambaryje, sofoje-lovoje, tarp patalynės dėžės ir porankio) geležtės, nuoplovose, paimtose nuo grindų, sofos-lovos porankio, nuo sienos ir nuo lavono kojų, yra R. B. kraujas. Ant minėto peilio rankenos ir N. S. sportinių kelnių rastas N. S. kraujas. Ant kambario durų rastas N. S. ir R. B. kraujas (t. 1, b. l. 118–133).
Bendrojo pagalbos centro rašte nurodyta, kad į pagalbos centrą buvo skambinta 2017 m. sausio 14 d. 16 val. 49 min. ir 16 val. 45 min. (t. 1, b. l. 144).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Bendrajame pagalbos centre padaryti garso įrašai dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo dėl R. B. nužudymo (t. 1, b. l. 145–148).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų duomenų matyti, kad dėl konfliktų nuolat buvo kviečiama policija į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (V. B. gyvenamoji vieta) (t. 2, b. l. 60–67).
2017-01-14 17 val. 46 min. N. S. nustatytas 1,95 promilių girtumas (t. 2, b. l. 109).
Iš 2017-02-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, kuriame užfiksuota, ką N. S. pasakojo policijos pareigūnams ją pristatant į policijos komisariatą (t. 2, b. l. 115–117). Klausiama apie įvykį, N. S. policijos pareigūnui atsakė, kad ją R. B. tampė, o po to „matyt į ranką kažkas man papuolė ir įdūriau“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad N. S. padaryti šie sužalojimai: skersos krypties linijinė paviršinė muštinė žaizda veide kaktos kairėje pusėje, kaktikaulio gumburo projekcijoje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide ant kaktos ir tarpuakio, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva ant nosies nugarėlės ir kairio skruosto, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos abiejų lūpų ir smakro kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės blauzdos viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, simetriškai išsidėsčiusios viename lygyje netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, dvi smulkios viena žemiau kitos išsidėsčiusios skersų juostų formos poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje galvos sukamojo raumens vidurinės dalies projekcijoje, dvi smulkios viena šalia kitos išsidėsčiusios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinės krūtinės viršutiniame vidiniame kvadrate. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 2, b. l. 167–168).
Kaltinamoji N. S. pripažįsta, jog ji peiliu dūrė R. B. ir jį nužudė, tačiau tvirtina, jog ji taip pasielgė todėl, jog gynėsi nuo R. B.. Nors, kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, N. S. pati patyrė įvairius kūno sužalojimus, tačiau, kolegijos nuomone, būtinosios ginties situacijos šiuo atveju nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas N. S. parodymų patikrinimas vietoje ir eksperimentas (b.l. 156-158, 161-163, t. 2), N. S. parodymai buvo filmuojami. Peržiūrėjusi vaizdo medžiagą, kolegija pastebėjo, kad N. S. po to, kai parbloškė nuo lovos smurtavusį R. B., stvėrė ant palangės gulėjusį peilį ir smogė juo R. B. į krūtinę. Eksperimento protokole užfiksuota, kad N. S. galėjo pasiekti palangę. Pastebėtina, kad vežama į policijos komisariatą N. S. policijos pareigūnui tokios aplinkybės nenurodė, o buto šeimininkas A. L. tvirtino, jog jis ant palangės jokio peilio nelaikydavo, ir tai ne jo peilis, todėl tokia jos versija yra abejotina. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad specialisto išvadoje yra nustatyta, jog be dūrio peiliu, R. B. netrukus iki mirties buvo padaryti nubrozdinimai veide, dešiniame užausyje, kaklo dešinėje, krūtinės kairėje ir dešinėje pėdoje, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio kairėje, kairiame žaste, pilvo dešinėje, dešiniame kelyje ir blauzdose. Išvardyti sužalojimai padaryti net 18 trauminių poveikių. Ne kas kitas, o tik N. S. galėjo padaryti nurodytus sužalojimus, kadangi jie, kaip ir mirtinas sužalojimas peiliu buvo padaryti netrukus iki mirties. Vadinasi įvykio dieną, kaip ir anksčiau, N. S. ir R. B. vienas kitam pavartojo smurtą. Tačiau net ir jeigu būtų galima tikėti tokia kaltinamosios versija, R. B. smurtas jau buvo pasibaigęs, tad nebuvo jokio reikalo griebti peilį ir juo smogti R. B., nes jokio pavojaus N. S. gyvybei jau nebuvo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad būtinoji gintis yra tada, kai kėsinimasis yra realus ir akivaizdus, o nėra tik besiginančio asmens vaizduotės padarinys. O šiuo atveju kėsinimasis buvo realiai pasibaigęs, itin girtas R. B. gulėjo lovoje ant nugaros, tad smogti peiliu nebuvo jokio reikalo. Jeigu ir būtų galima tikėti N. S., jog peilį ji pagriebė nuo palangės, kuri buvo už lovos ir šalia jos paguldyto čiužinio, vis tiek, kaip pastebėjo vaizdo įrašą peržiūrėjusi kolegija, N. S. reikėjo pastangų, norint jį pasiekti, pasiekiant peilį iš žemiau nei palangė ant grindų padėto čiužinio.
N. S. su R. B. nuolat konfliktavo, vienas prieš kitą smurtaudavo, sprendžiant iš paminėtos policijos suvestinės, 2016 m. lapkričio 16 d. N. S. visus grasino nužudyti, papjauti, grasino peiliu, tad labai girto R. B. pavartotas smurtas neturėjo jai būti netikėta naujiena, dėl ko prireikė griebtis peilio ir nužudyti R. B.. Pastebėtina ir tai, kad N. S. jau anksčiau 2011 m. sausio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista už asmens sunkų sužalojimą, padarytą smogiant peiliu. Taigi kolegija atmeta būtinosios ginties situaciją ir netaiko BK 28 straipsnio nuostatų, apibrėžiančių būtinąją gintį.
N. S. inkriminuota, jog ji nužudė savo šeimos narį. Byloje remiantis tiek N. S., tiek liudytojų parodymais nustatyta, jog N. S. ir R. B. draugavo, juos aplinkiniai vadino sugyventiniais. Tačiau abu buvo bedarbiai, savo būsto neturėjo, kurį laiką gyveno tai pas R. B. mamą, tai pas dukrą, buvo išvaryti, paskui apsistodavo, kur papuola. Pragyvenimui lėšų prasimanydavo rinkdami metalą laukuose ir paskui parduodami. Netgi įvykio dieną bei anksčiau jie buvo laikinai prisiglaudę pas A. L.. Dėl nuolatinių išgertuvių ir jų metu vykusių konfliktų pas juos nuolat vykdavo policija. Taigi jų negalima vadinti šeimos nariais BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl N. S. veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusioji V. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti 1516,75 Eur laidojimo išlaidas ir 50000 Eur neturtinę žalą.
Laidojimo išlaidos yra protingos, pagrįstos pateiktais dokumentais (b.l. 177-180, t.1), todėl jos turi būti priteisiamos iš kaltinamosios (Civilinio kodekso 6.291 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis. Savaime suprantama, jog, netekusi sūnaus, V. B. patyrė didelę moralinę žalą. Nustatydamas priteistino žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į tai, kad R. B. buvo bedarbis, gyveno atskirai nuo motinos, nuolat girtavo, anksčiau daug kartų teistas, atlikęs laisvės atėmimo bausmes (b.l.65-75, t. 1), o 2013 m gegužės 17 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo įsakymu nubaustas už smurtą prieš motiną (b.l. 79-80, t.1), tad jų nesiejo stiprus emocinis ryšys. Nusikaltimą iš dalies lėmė ir tai, jog įvykio dieną R. B. prieš N. S. pavartojo smurtą. Kolegijos nuomone, prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl ją mažina.
Kaltinamosios N. S. atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos padarant nusikaltimą, nusikaltimą padarė būdama recidyvistė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta rizikingą ir provokuojamą nukentėjusiojo R. B. elgesį: jis įvykio dieną smarkiai gėrė, smurtavo prieš N. S., net ją bandė smaugti, tad teismas tai susieja su konflikto kilimu.
Skirdama bausmę kaltinamajai, kolegija atsižvelgia į tai, kad N. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį turi būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Nustatydama bausmės dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad N. S. anksčiau buvo teista du kartus, vieną kartą už smurtinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs, piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirbo. Kita vertus, yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nusikaltimui įtakos turėjo provokuojamas ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija skiria jai laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima sankcijos vidurkiui.
N. S. nevykdė 2016 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, nuteisiama ilgalaike laisvės atėmimo bausme už smurtinį nusikaltimą, tad būdama laisvėje gali ir toliau daryti nusikaltimus, todėl kardomoji priemonė keistina į suėmimą.
Iš N. S. turi būti priteistos atstovavimo išlaidos, kurias nukentėjusioji V. B. turėjo už advokato paslaugas (Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,
nusprendžia:
N. S. pripažinti kalta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2017 m. sausio 14 d. iki 2017 m. vasario 15 d.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą pakeisti į suėmimą ir N. S. teismo salėje suimti.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo suėmimo momento.
Iš N. S. priteisti V. B. 15000 Eur neturtinės ir 1516,75 Eur turtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Iš N. S. priteisti nukentėjusiajai V. B. 700 Eur atstovavimo išlaidų.
Daiktinius įrodymus – 3 peilius, kruviną cigaretės nuorūką, 7 vnt. plastikinių butelių, 3 vnt. daktoplokštelių su rankų pėdsakais, 7 vnt. kraujo pavyzdžius, R. B. marškinėlius, džemperį, sportines kelnes, porą kojinių, trumpikes, guminę šlepetę, saugomus Klaipėdos AVPK SNTV daiktinių įrodymų saugykloje, kaip menkaverčius sunaikinti. N. S. rankinę su joje buvusiais daiktais atiduoti N. S.. Kompiuterines laikmenas saugoti prie bylos.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.