- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2S-1875-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08814-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sala Energy“, uždarajai akcinei bendrovei „Pranašumas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sala Energy“, uždarajai akcinei bendrovei „Pranašumas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys antstolė Aurelija Puodžiukienė, Vilniaus apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sala Energy“, UAB „Pranašumas“ ir UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, prašydama: 1) pripažinti N. B. nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, bei pripažinti nuosavybės teises į statinius: pastatą – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – ūkinis pastatas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas); 2) priteisti iš N. B. atsakovės UAB „Sala energy“ naudai 7150 Eur – Turto kainos dalį; 3) pripažinti negaliojančiu 2021 m. gegužės 6 d. Sutartinės hipotekos Nr. 8-3780 sandorį, su vėlesniais jo pakeitimais, sudarytą tarp UAB „Pranašumas“ ir UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, dalyje, kuria kreditoriui UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ buvo įkeista: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašyti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovei UAB „Pranašumas“ nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), draudimą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į jį (išskyrus turto perleidimą ieškovei), bei draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, pastatą – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – ūkinis pastatas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo.
3. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė remdamasi ieškinio reikalavimais, t. y. tuo, kad reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo, o remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu turtas yra ne tik apsunkintas hipoteka atsakovės UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ naudai, bet turtui papildomai taikomi ir areštai ribojantys valdymo ir disponavimo turtu teisę. Ieškovės teigimu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išrašuose registruotais juridiniais faktais akivaizdu, kad atsakovė UAB „Pranašumas“ įsipareigojimų kreditorei (šioje byloje nurodytai atsakove UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“) neįvykdė tinkamai ir savalaikiai, dėl ko yra pradėtas priverstinis išieškojimas iš turto. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą registruoti juridiniai faktai – 2022 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros ir 2022 m. lapkričio 30 d. antstolės Aurelijos Puodžiukienės areštai yra atsiradę ir registruoti po to, kai atsakovė pažeidė Preliminariąja sutartimi prisiimtą įsipareigojimą sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, sudaro pagrindą manyti atsakovę nutylėjus svarbias aplinkybes, galinčias turėti įtakos turtui ir atitinkamai apsunkintų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nustatė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga – pareikšto reikalavimo preliminarus pagrįstumas. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas yra suformuluoti aiškiai, išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikti jas pagrindžiantys įrodymai.
6. Įvertinęs ginčo dalyką – sprendžiamą klausimą dėl konkretaus turto (namo (pastato) bei dalies žemės sklypo) nuosavybės teisių pripažinimo bei tai, kad palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo atveju ginčo turtas turėtų būti perduotas natūra ieškovei, teismas laikė, jog būtina užtikrinti status quo (esamos padėties) išsaugojimą. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikslinga nepriklausomai nuo galimo atsakovės nesąžiningumo, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo nekilnojamajam turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, kas gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo įvykdymą nebeįmanomą.
7. Teismas laikė, kad pakankamas prielaidas spręsti, jog atsakovė UAB „Sala Energy“ elgėsi nesąžiningai sudaro ir turto įkeitimo faktas, t. y. aplinkybė, jog atsakovei UAB „Sala Energy“, sudarius su ieškove 2020 m. liepos 23 d. preliminariąją nepastatyto namo / turto pirkimo–pardavimo sutartį (su pakeitimais) vėliau, t. y. 2021 m. gegužės 6 d., kito sandorio pagrindu atsakovė UAB „Pranašumas“ (ginčo turto savininkė) įregistravo ginčo turto apsunkinimą hipoteka UAB „Profitus“ naudai. Pažymėjo, kad atsakovei UAB „Pranašumas“ nevykdant hipoteka užtikrintų prievolių, ginčo turtas atitektų hipotekos turėtojui, kas objektyviai apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas kaip būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė ir ieškovės pateiktus duomenis apie pradėtą priverstinį išieškojimą iš ginčo turto bei taikytus antstolės A. Puodžiukienės bei Vilniaus apygardos prokuratūros areštus.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams ar pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantė UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, prašydama ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netaikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Vien teismo nurodyti argumentai, jog ieškinyje suformuluoti reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, o ieškinys savo turiniu ir forma atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl tokio ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Paskolos sutartis ir jai užtikrinti sudarytas 2021 m. gegužės 6 d. sutartinės hipotekos sandoris, kurį ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu, sudaryti tarp atsakovės UAB „Pranašumas“ ir apeliantės, o ieškovė nėra šių sandorių šalis. Sandoriai buvo sudaryti viešajame registre esant išviešintai informacijai, kad ginčo turtas priklauso atsakovei UAB „Pranašumas“, o sandorių sudarymo metu apeliantė, kaip sąžiningas kreditorius, kurio reikalavimai buvo užtikrinti sutartine hipoteka, nežinojo ir negalėjo žinoti apie trečiųjų asmenų galimas teises į ginčo turtą. Ieškovei neįregistravus preliminariosios sutarties viešame registre, ši sutartis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis negali būti panaudota (taip pat ir prieš apeliantę). Todėl ieškinio reikalavimas dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas;
9.2. taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimais;
9.3. ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui nebus ir negali būti reikalingas priverstinis vykdymas, todėl nėra grėsmės, kad, priėmus ieškovei galimai palankų teismo procesinį sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškinio reikalavimai dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu yra įvykdomi vien teismo procesinio sprendimo pagrindu ir užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Taigi nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
9.4. tai, jog ginčo turtui yra pritaikyti areštai, savaime nesuponuoja, kad iš ginčo turto yra atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai ir nesudaro pagrindo nustatyti tretiesiems asmenims draudimo nukreipti išieškojimo į ginčo turtą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo prielaidas, jog pradėtas priverstinis išieškojimas iš ginčo turto ir hipoteka apsunkintas turtas galėtų atitekti hipotekos turėtojui. Byloje nepateikti ir įrodymai, kad antstolė A. Puodžiukienė vykdytų priverstinius išieškojimus būtent iš ginčo turto. Taigi nėra pagrindo teigti, jog vykdomojo įrašo išdavimas ir/ar arešto ginčo turtui nustatymas kelia grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl ko egzistuotų teisėtas pagrindas nustatyti draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į ginčo turtą;
9.5. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios išieškoti iš ginčo turto, neatitinka proporcingumo ir teisėtų interesų pusiausvyros principų. Teismas nenustatė aplinkybių, kad apeliantė būtų galėjusi būti nesąžininga sudarydama sutartinės hipotekos sandorį. Pati ieškovė, sumokėjusi didžiąją dalį kainos už ginčo turtą ikisutartiniuose santykiuose, savo preliminarios sutarties neišviešino, kai toks išviešinimas neabejotinai būtų galėjęs užkirsti kelia tiek apeliantės ir UAB „Pranašumas“ sudarytiems paskolos ir sutartinės hipotekos sandoriams, tiek pastarojo ginčo atsiradimui.
Atsiliepimas
10. Ieškovė N. B. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
10.1. taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra sprendžiamas šalių (ne)sąžiningumo klausimas sudarant paskolos sutartį ir jai užtikrinti sudarytą sutartinės hipotekos sandorį su apeliante. Nagrinėjant civilinę bylą iš esmės bus nustatyta ar susiklosčiusiame santykyje kuri iš šalių (ne)buvo sąžininga ir sprendžiama dėl teisinių pasekmių (ne)taikymo. Taigi apeliantės argumentai dėl jos sąžiningumo sudarant paskolos sutartį ir jai užtikrinti hipotekos sandorį nesudaro pagrindo naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kaip nesant tikėtino ieškinio pagrįstumo;
10.2. laikinosios apsaugos priemonė nėra ir negali sutapti su ieškovės pareikštu reikalavimu pripažinti ieškovės nuosavybės teises į ginčo turtą, kadangi tai reikštų bylos išnagrinėjimą iš esmės. Tuo tarpu taikytas draudimas perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į ginčo turtą, kaip tik ir leidžia išlaikyti status quo padėtį iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės;
10.3. sutiktina su apeliante, kad reikalavimai dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu yra įvykdomi vien teismo procesinio sprendimo pagrindu, tačiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės skirtos išlaikyti status quo padėtį iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės tam, kad ginčo turtas nebūtų perleistas, apsunkintas ar suvaržytas;
10.4. priešingai nei nurodo apeliantė, antstolio surašytas turto arešto aktas suponuoja, jog ginčo turto atžvilgiu yra atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai. Įkaito turėtojo naudai yra atlikti notaro vykdomieji įrašai pagrindžia aplinkybę, jog atsakovė UAB „Pranašumas“ įsipareigojimų kreditoriui (apeliantei) neįvykdė tinkamai ir savalaikiai, kas sudaro pagrindą bet kuriam antstoliui pagal kreditoriaus prašymą pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus. Tai, jog notaro atlikti vykdomieji įrašai nėra pateikti antstolei A. Puodžiukienei, nesudaro pagrindo pripažinti, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai;
10.5. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis yra taikomas draudimas perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę į ginčo turtą, nepažeidžia proporcingumo ir teisėtų interesų pusiausvyros principų. Tai yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, tačiau ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė abiejų sąlygų egzistavimą, todėl, įvertinęs ieškinio dalyką, ieškovės prašymą patenkino, taikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo atsakovei UAB „Pranašumas“ nuosavybės teisę į ginčo turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti (išskyrus turto perleidimą ieškovei), bei draudimo tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į ginčo turtą iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo.
15. Apeliantė UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ atskirajame skunde kvestionuoja teismo nutartį, kuria taikytos ginčo turtui laikinosios apsaugos priemonės, remiasi tuo, jog nepagrįstai nustatytas tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir neteisingai įvertinta grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas tokiems apeliantės argumentams neturi teisinio pagrindo pritarti.
16. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
17. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 14 punktas).
18. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ir kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia, kad ginčo turtas būtų pripažintas jos nuosavybe, ginčija 2021 m. gegužės 6 d. Sutartinės hipotekos Nr. 8-3780 sandorį, su vėlesniais jo pakeitimais, sudarytą tarp atsakovių UAB „Pranašumas“ ir UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, dalyje, kuria atsakovei (kreditorei) UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ buvo įkeistas ginčo turtas. Faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ieškovė įrodinėja kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Kadangi tokie reikalavimai gali būti pareikšti teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.
19. Nors apeliantė nurodo, kad ieškinyje suformuluoti reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, o ieškinys savo turiniu ir forma atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl tokio ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir šį savo teiginį grindžia nurodydama teismų nutartis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2356-340/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1032-516/2021), tačiau apeliantės argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo yra neteisinga. Visų pirma, pažymėtina, kad sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymui egzistavimas nustatinėjamas konkrečioje byloje pagal tos bylos faktines aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei byloje pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodomomis teismų nutartimis. Be to, apeliantės nurodomos bylos nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, kadangi jose sprendžiami skirtingi teisiniai klausimai, o išvados padarytos pagal tose bylose pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Antra, aptariant pirmosios sąlygos nustatymą net pačios apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1032-516/2021, pažymėta, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, o preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (nutarties 14 punktas). Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareikštas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, ar kad ieškovė savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., o apeliantė šių aplinkybių nepagrindė pateiktame atskirajame skunde. Apeliantės nurodomi teiginiai apie ją, kaip apie galimai sąžiningą kreditorę, argumentai, susiję su ieškinio reikalavimo dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, nepagrįstumu, galėtų būti reikšmingi nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
20. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kaip jau buvo minėta, ieškovė be kita ko reiškia reikalavimą pripažinti ginčo turtą jos asmenine nuosavybe, priteisiant iš jos atsakovei UAB „Sala Energy“ nurodytos turto kainos dalį. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinybė užtikrinti status quo padėtį, kadangi ginčo turtas po 2020 m. liepos 23 d. preliminariosios nepastatyto namo / turto pirkimo – pardavimo sutarties (su pakeitimais) sudarymu vėliau (2021 m. gegužės 6 d.) kito sandorio pagrindu atsakovės UAB „Pranašumas“ (ginčo turto savininkė) apsunkintas hipoteka apeliantės naudai. Teismas kartu pažymėjo, kad atsakovei UAB „Pranašumas“ nevykdant hipoteka užtikrintų prievolių, ginčo turtas atitektų hipotekos turėtojui ir tai objektyviai apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog tokio pobūdžio bylose itin svarbus yra status quo (esamos situacijos) išsaugojimas – užtikrinimas, kad turtas, kaip ginčo objektas, nebūtų prarastas, nes, priešingu atveju, šio turto grąžinimas natūra, t. y. pareikšto reikalavimo, jeigu jis būtų patenkintas, įvykdymas faktiškai taptų arba itin sudėtingas arba net neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) net ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusį. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Būtent tokia būtinybė atsirado šioje byloje, ieškovei siekiant pripažinti nuosavybės teisės į ginčo turtą ir ginčijant tarp atsakovių UAB „Pranašumas“ ir UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ sudarytą 2021 m. gegužės 6 d. Sutartinės hipotekos Nr. 8-3780 sandorį, su vėlesniais jo pakeitimais, toje dalyje, kuria kreditorei UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ buvo įkeistas ginčo turtas. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (Nekilnojamojo turto registro išrašo), ginčo turto atžvilgiu yra atliktas 2023 m. vasario 2 d. notaro vykdomasis įrašas Nr. 2-1499, taikyti antstolės A. Puodžiukienės bei Vilniaus apygardos prokuratūros areštai, kas taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas objektyviai apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad ginčo turtui taikyti areštai savaime nepagrindžia, jog yra atliekami priverstiniai išieškojimo veiksmai iš ginčo turto ar kad byloje nėra duomenų, jog pradėtas priverstinis išieškojimas iš hipoteka apsunkinto turto, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai. Priešingai nei teigia apeliantė, tai, jog atliktas 2023 m. vasario 2 d. notaro vykdomasis įrašas Nr. 2-1499, sudaro pagrindą prielaidai, jog apeliantei įsipareigojimai, kurių įvykdymas užtikrintas sutartine hipoteka, nebuvo vykdomas tinkamai ir savalaikiai, o vykdomasis įrašas galėtų būti pateikiamas bet kuriam antstoliui dėl priverstinio išieškojimo veiksmų atlikimo. Tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog būtų atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai iš ginčo turto, nepaneigia egzistuojančio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Taigi, minėtos faktinės aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga laikinųjų apsaugos priemonių pagalba užtikrinti status quo padėtį.
23. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo apeliantės teisių daugiau, nei būtina būsimo, galbūt ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kadangi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
24. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir grėsmė, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Dėl to atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
26. Apeliantė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas už apeliantės atstovo suteiktas teisines paslaugas. Pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus tol kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu buvo (ne)taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinama kaip (pra)laimėjusi bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Nagrinėjamu atveju šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.