Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutarimas, II-109-1178/2022

Teismas: Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-11-09
Bylos Nr.: II-109-1178/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00440-2022-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)

Teisėjas: Jurga Jasmontienė (pirm.)
Pažeidėjas: D. K.
Institucija: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Valdas Falkauskas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-109-1178/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00440-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 14.14; 21.10.4

ROIK 22166163315(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. lapkričio 9 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. K. ir jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

nutarimą priėmusios institucijos atstovui Ugniui Rauckiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. atstovo advokato Valdo Falkausko skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3249-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento 2022 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3249-2022 D. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 dalį paskirta 1150 Eur bauda; pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį paskirta 900 Eur bauda; remiantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 1150 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (laukiniai gyvūnai: bebrai – 3 vnt.) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 4 metams. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2022 m. kovo 19 d. Akmenos medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas kietu daiktu –kastuvu) sumedžiojo tris bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.13 punktą, kuris nurodo, kad draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Taisyklėse neįvardinti kaip leistini. D. K., medžiodamas tokiu būdu (užmušdamas bebrus kietu buku daiktu) su gyvūnais elgėsi žiauriai, t.y. kietu daiktu padarė daugybinius galvos kaulų lūžius ir smegenų pažeidimus (Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. kovo 22 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 29-40-41), kurie sukėlė gyvūnams skausmą, kančią ir negarantavo staigios jų žūties. Tokie jo veiksmai apibrėžti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatose, kuriose nurodyta, kad „žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai <...>, veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančias, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei <...>. D. K., teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu sumedžiojęs 3 bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė, padarė žalą gyvūnijos ištekliams, kuri sudaro 1 533,52 Eur.

II. Skundo, atsiliepimo į skundą ir teisme duotų paaiškinimų esmė

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. (toliau – ir pareiškėjo) atstovas advokatas Valdas Falkauskas pateikė skundą, juo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos departamento 2022 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3249-2022 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Institucija šioje administracinio nusižengimo byloje a priori (iš pat pradžių) buvo šališka, todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo organizuotas netinkamai, pažeidžiant ANK nuostatas, t. y.:

2.1.1. Pareigūnas U. Rauckis bandė užkirsti kelią visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių išnagrinėjimui teigdamas D. K., kad jam gynėjas visiškai nereikalingas, kad bylos aplinkybės jam yra visiškai aiškios ir įrodymų byloje pakanka tam, jog šis būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.

2.1.2. Žodinio nagrinėjimo metu pareigūnui, pradėjusiam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, buvo pareikštas nušalinimas žodžiu, tačiau šis nušalinimo pareiškimas nebuvo perduotas.

2.1.3. Žodinio nagrinėjimo metu kabinete pareigūnas visiškai ignoravo ANK 632 straipsnio nuostatas: nepaskelbė kas nagrinėja administracinio nusižengimo bylą, neišaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui procesinių teisių, kurias jis turi šio proceso metu, nepatikrino jo tapatybės pagal asmens dokumentus, nepagarsino tyrimą atlikusio pareigūno vardo ir pavardės, nenurodė, kad asmuo turi teisę pareikšti nušalinimą, nepagarsino pranešimo apie administracinį nusižengimą ir neklausė D. K. apie tai ar jis pripažįsta savo kaltę.

2.1.4. Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja A. P. 2022 m. birželio 21 d. nutarimu nepagrįstai atmetė D. K. gynėjo pareikštą rašytinį nušalinimą. Minėtame nutarime nepagrįstai teigiama, jog pareigūno išsakyta išankstinė nuomonė apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę nesudaro pagrindo manyti, kad jis šališkas. A. P. taip pat visiškai nepagrįstai D. K. atstovo nušalinimo pareiškime nurodytus teisinius nušalinimo pagrindą sudarančius argumentus įvardino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

2.2. D. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas patraukti jį administracinėn atsakomybėn iš esmės skiriasi. Tai rodo, kad jau nuo pat administracinio proceso pradžios D. K. buvo užkirstas įrodyti savo nekaltumą, t. y.:

2.2.1. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas nesurinkus išsamios ir objektyvios medžiagos apie galimą administracinį nusižengimą: neapžiūrėta įvykio vieta, nenustatyti ir neapklausti visi asmenys, dalyvavę bebrų medžioklėje Akmenos medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, nenustatyti ir neapklausti medžioklės renginio organizatoriai, nenurodyti kriterijai, kuriais remiantis tam tikras netinkamai sumedžiotų bebrų skaičius buvo priskirtas D. K., nenustatyti ir neapžiūrėti įrankiai, kuriuos turėjo asmenys, buvę sulaikytose ir apžiūrėtose transporto priemonėse, nebandyta šalinti kai kurių prieštaravimų.

2.2.2. D. K. buvo verčiamas pats įrodinėti savo nekaltumą, t. y. už valstybės pareigūnus pats rinkti, pateikti medžiagą ir įrodymus apie savo nekaltumą. Tai yra akivaizdus ANK 567 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

2.2.3. Nutarime patraukti D. K. administracinėn atsakomybėn nurodoma, kad jis 2022 m. kovo 19 d. vykusios medžioklės metu užmušdamas kietu daiktu – kastuvu sumedžiojo tris bebrus. Šis faktas grindžiamas tariamu D. K. prisipažinimu. Tačiau paprašius pareigūno pateikti iki bylos nagrinėjimo pradžios visą administracinio nusižengimo bylos medžiaga, D. K. nebuvo pateiktas joks dokumentas, iš kurio būtų matyti toks prisipažinimas. Byloje yra tik D. K. rašytinis paaiškinimas, iš kurio akivaizdu, kad jis pripažįsta tik padaręs klaidą pildydamas medžioklės lapą.

2.2.4. Nutarime nurodoma, kad visuose D. K. sumedžiotuose bebruose nustatyti daugybiniai viršugalvio lūžiai, smegenų pažeidimai ir pjautinės – durtinės žaizdos. Iš pareigūno M. S. tarnybinio pranešimo matyti, visi septyni bebrai rasti ne D. K., o kito asmens automobilyje. Nėra aišku kokiu būdu M. S. nustatė, kuriuos konkrečius tris bebrus tariamai sumedžiojo D. K.. Tokia informacija neatsispindi nei tarnybiniame pranešime, nei daiktų paėmimo protokole, nei patikrinimo akte, nei gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte.

2.2.5. Nutarime pareigūnas U. Rauckis daro prielaidą, kad bebrai buvo užmušti kietu daiktu, galbūt pagaliu ar kastuvu, o tai yra draudžiama. Nutarimo pirmojoje dalyje konstatuojama, kad bebrai užmušti kastuvu, o antrojoje jau išreiškiama abejonė dėl naudoto įrankio ir nurodyta, jog bebrai užmušti kietu daiktu. Taigi akivaizdu, kad nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės – nėra aišku kokiu konkrečiu daiktu buvo užmušti bebrai.

2.3. 2022 m. liepos 11d. pareigūnas M. S. atvyko pas D. K. į namus (duomenys neskelbtini) mieste ir atliko nesankcionuotą patalpų apžiūrą. Šių veiksmų metu iš D. K. ir dar vieno asmens buvo paimti papildomi paaiškinimai ir filmuojama medžiaga apie bebrų medžioklės aplinkybes. Iš filmuotos medžiagos paaiškėjo, kad ne D. K. atiminėjo gyvūnams gyvybę neleistinu būdu, o kiti asmenys. Toks faktas dar kartą rodo, kad pirminis tyrimas buvo neišsamus ir neobjektyvus.

2.4. Institucija šiurkščiai pažeidė ANK 591 straipsnio nuostatas, nes D. K. administracinių nusižengimų teiseną pradėjo nenustačiusi ar jo veika turi administracinio nusižengimo požymių, nesurinkus jo galimo administracinio nusižengimo objektyviosios pusės įrodymų, padarytos nepagrįstos išvados apie jo veiksmais pažeistą saugomą objektą ir vertybes, padarytą žalą.

Atsiliepimas

3. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos departamento atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1. Skunde nurodomi argumentai, jog byloje neįrodyta, kad D. K. neleistinu būdu sumedžiojo tris bebrus, neatitinka tikrovės, kadangi:

3.1.1. Patikrinimo metu pareigūnui M. S. pateiktame medžioklės lape Nr. 15 yra aiškiai įrašyta, kad tris bebrus sumedžiojo D. K.. Medžioklės lapas yra oficialus dokumentas, kuriame, be kita ko, pažymima, ką ir kiek sumedžioja medžioklės lape įrašyti medžiotojai. Užpildęs medžioklės lapą, jo teisingumą patvirtina medžioklės vadovas savo parašu. Pareiškėjas, pateikęs minėtą medžioklės lapą patikrinimą atliekančiam pareigūnui, net neužsiminė, kad jame įrašyti duomenys yra ar gali būti neteisingi ir klaidingi. Versija apie galimą klaidą, įrašant sumedžiotus bebrus ne tam medžiotojui, šiuo atveju atsirado pareigūnui M. S. berašant administracinio nusižengimo protokolą ir D. K. sužinojus apie numatytą administracinę atsakomybę už tokius nusižengimus. Medžioklės lape pateikti duomenys vertintini kaip faktinė aplinkybė, patvirtinanti, jog pareiškėjui priklauso trys sumedžioti bebrai.

3.1.2. Patikrinimo metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas, kurio metu D. K., paklaustas, kokiu būdu buvo sumedžioti bebrai, patvirtina, kad juos sumedžiojo, užmušdamas „lopeta“. Versija, jog D. K. nemedžiojo, o tik prižiūrėjo medžioklę, kilo vėliau, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu paklaustas, kas tuomet tuos bebrus sumedžiojo, D. K. negalėjo nurodyti nei kas juos sumedžiojo, nei kokiu būdu tai buvo daroma. Tokie D. K. veiksmai vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo.

3.2. Skunde nepagrįstai teigiama, kad sumedžiotų bebrų gaišenos buvo priskirtos medžiotojams, tame tarpe ir D. K., atsitiktiniu būdu. Patikrinimo metu visi sumedžioti bebrai buvo išdėlioti ant pievos ir kiekvienas sumedžiojęs bebrus parodė, kurie bebrai kam konkrečiai priklauso, todėl nėra jokio pagrindo teigti apie sumedžiotų bebrų atsitiktinį priskyrimą.

3.3. Skunde teigiama, kad nutarime nevertinti pateikti keturių medžioklėje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, kuriuose vieningai tvirtinama, kad D. K. asmeniškai bebrų nesumedžiojo, tačiau manytina, kad šie paaiškinimai surašyti suinteresuotų asmenų, galbūt draugų ar pažįstamų, negali būti vertinami kaip objektyvūs.

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. nurodė nesutinkantis su skundžiamu nutarimu, kadangi Institucija nesiekė ištirti ir išsiaiškinti administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių ir jau patikrinimo vietoje pareigūnas M. S. nurodė, kad viskas jam aišku. Pareigūnas ignoravo pareiškėjo paaiškinimą, kad D. K. suklydo pildydamas medžioklės lapą, taip pat nekreipė dėmesio į pareiškėjo prašymą apklausti liudytojus, kurie galėtų paliudyti reikšmingas aplinkybes. Jam buvo kartojama, kad galės aiškintis ir savo tiesą įrodinėti teisme. Analogiškas nurodymas nieko nepasakoti ir savo tiesas įrodinėti teisme buvo pakartotas ir nagrinėjant bylą Institucijoje. Nagrinėjant bylą Institucijoje taip pat buvo nurodyta, kad D. K. nereikalingas advokatas, nes tai nieko nepakeis – vis tiek teks eiti į teismą. Kai į bylos Institucijoje nagrinėjimą pareiškėjas atvyko su advokatu, paaiškėjo, kad pareigūnai realiai bylos ir nenagrinėjo – nei liudytojų neapklausė, nei paėmė jų rašytinius paaiškinimus ir vėl pakartojo, kad viskas bus sprendžiama teisme. Pareiškėjas teigė esantis nekaltas dėl administracinių nusižengimų, nurodytų skundžiamame nutarime, padarymo – jis 2022 m. kovo 19 d. apskritai nemedžiojo, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta. Paaiškino, kad jis neteisingai užpildė medžioklės lapą, tačiau ši aplinkybė negali lemti jo atsakomybės pagal nutarime nurodytus ANK straipsnius. Medžioja jau penkis ar šešis metus, medžioklės vadovu buvo pirmą kartą ir pirmą kartą pildė medžioklės lapą. Skaičius apie tris sumedžiotus bebrus prie savo pavardės įrašė todėl, kad medžioklės lape buvo įrašytos tik jo ir L. B. pavardės, todėl įrašius keturis bebrus, sumedžiotus iki pietų, medžioklės lape nebebuvo vietos įrašyti po pietų sumedžiotus bebrus. Apie tokį savo sprendimą po medžioklės jis informavo būrelio vadovą A. K.. Paaiškino, kad medžioklės lape nėra įrašyti visi medžioję asmenys. L. B. įrašė todėl, kad tik jis vienas turėjo šautuvą, todėl galėjo medžioti, o save įsirašė kaip medžioklės vadovą. Kitų asmenų įrašyti negalėjo, nes nei vienas neturėjo leistinų medžioti ginklų. Visa jo vadovaujama grupė sumedžiojo septynis bebrus, bet konkrečiai kas kiek sumedžiojo, jis nežino, nes jis nuolat medžioklės vietoje nebuvo, su D. D. vaikščiojo nuo vienos medžioklės vietos prie kitos, kadangi jie iki šiol nebuvo buvę tokioje medžioklėje, todėl buvo įdomu viską stebėti. Jo apranga nebuvo pritaikyta medžioklei – buvo apsirengęs žalias kelnes, apsivilkęs paprastą „trenigą“. Paaiškino, jog vaizdo įraše užfiksuota, kad jis pripažįsta su „lopeta“ sumedžiojęs tris bebrus, tačiau iš tiesų tokie jo žodžiai negali būti vertinami kaip jo prisipažinimas, nes po medžioklės jis vartojo alkoholį, todėl nelabai suprato jam užduodamus klausimus. Pareiškėjas akcentavo, kad dar patikrinimo metu jis nurodė apie neteisingai užpildytą medžioklės lapą, ant daiktų paėmimo protokolo raštu užrašė, kad visus bebrus sumedžiojo L. B., prašė apklausti automobilyje buvusius liudytojus, tačiau pareigūnai visa tai ignoravo. Nurodė, kad bebrų atrinkimo procese jis nedalyvavo. Kai atvažiavo į patikrinimo vietą, buvo likę trys bebrai ir pareigūnai jam liepė nueiti ir atsinešti tuos tris bebrus. Paliepimą jį įvykdė – nuėjo ir atnešė bebrus, tačiau akcentavo pareigūnams, kad jis šių bebrų nesumedžiojo. Nėra aišku kodėl nėra vaizdo medžiagos, kurioje matytųsi bebrų atrinkimas ir priskyrimas medžiotojams. Atsirinktus tuos tris bebrus jis sudėjo į maišą, pareigūnas atplėšė lapą, ant kurio užrašė kažką ir tą lapą įdėjo į maišą. Lapą išpūtė vėjas, tada vėl jį atgal įdėjo. Maišai nebuvo užsandarinti. Mašinoje buvo daug maišų su bebrais. Paaiškino, kad byloje pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti medžiotojai su sumedžiotais bebrais, įamžinta visa medžiotojų grupė. Tas nuotraukas padarė jis. Medžioklės pabaigoje atvyko medžioklės būrelio vadovas A. K. ir nurodė, kad reikia pristatyti komandų sumedžiotus bebrus į renginio organizatorių nurodytą vietą. Renginio metu organizatoriai pagarsino, kad septynis bebrus sumedžiojo Prienų komanda. Jį atvažiavo paimti kolegos, o komanda susidėjo tuos septynis bebrus į savo mikroautobusą ir išvažiavo. Jam važiuojant į renginio vietą, paskambino pareigūnas ir paprašė išvardinti kokie medžiotojai įrašyti medžioklės lape ir kiek kas sumedžiojo. Nurodė, kad L. B. jam žadėjo apmokėti advokato išlaidas ir viskas kitas išlaidas, kad jis prisiimtų kaltę dėl bebrų sumedžiojimo, tačiau jam atsisakius tai padaryti ir jau vėliau perdavus pareigūnams turimą vaizdo medžiagą, sulaukė dėl to grasinimų.

Atsiliepimas

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Valdas Falkauskas prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą. Advokato teigimu, pagrindą naikinti nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną sudaro ir padaryti Institucijos procesiniai pažeidimai, ir tai, jog šioje byloje yra įrodytas D. K. nekaltumas. Advokato teigimu, šiuo atveju svarbu įvertinti, kad pareiškėjui surašytame protokole, o vėliau ir nutarime, nėra aišku ar jam inkriminuojami pažeidimai yra atskiri nusižengimai, ar jie sudaro nusižengimų sutaptį, o tai sudaro kliūtis tinkamai gintis. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ir minėtuose dokumentuose ir Institucijos surinktoje medžiagoje nėra aišku nei kas, nei kokiu konkrečiu būdu padarė administracinius nusižengimus, o D. K. kaltė iš esmės paremta tik pareigūno M. S. asmenine nuomone. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad bebrams buvo nustatytos ir durtinės, pjautinės žaizdos, tačiau šie veiksmai D. K. nėra inkriminuojami. Advokatas V. Falkauskas nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuoti D. K. teiginiai, jog jis sumedžiojo tris bebrus, visiškai neįrodo jo kaltės – pareiškėjas nurodė tai, kas buvo įrašyta medžioklės lape, tačiau sužinojęs gresiančią atsakomybę, nutarė pasakyti tiesą, t. y. kad jis suklydo ir į medžioklės lapą įrašė neteisingus duomenis. V. Falkausko teigimu, šiuo atveju taip pat svarbu įvertinti ir bebrų atrinkimo, priskyrimo kiekvienam medžiotojui ir jų sukrovimo į maišus aplinkybes – D. K. neturėjo galimybės atsirinkti neva jo sumedžiotų bebrų; bebrai buvo kraunami į maišus jų neidentifikuojant; iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti kokie konkretūs bebrai iš kokios konkrečios vietos buvo pristatyti tyrimui. Bebrų neteisingą priskyrimą konkrečiam medžiotojui patvirtina ir tai, jog liudytojai M. B. ir J. K. patvirtino matę, kaip D. K. su kastuvu užmušė jauniklį bebrą, tačiau D. K. priskirti trys suaugę bebrai. Advokato teigimu, byloje surinktų įrodymų nepakanka pripažinti D. K. padarius nutarime nurodytus administracinius nusižengimus, todėl nutarimas turi būti panaikintas, o byla nutraukta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nutarimą priėmusios institucijos atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą, nurodant, kad D. K. neteisėtai sumedžiojo ne tris, o vieną bebrą ir atitinkamai persvarstyti padarytos žalos aplinkai dydį. Atstovo teigimu, pareiškėjo kaltę patvirtina ir medžioklės lapas, ir patologinio tyrimo aktas, ir jo paties prisipažinimas, ir byloje apklausti nešališki liudytojai M. B. bei J. K.. Taip pat nurodė, kad naujos aplinkybės, susijusios su medžioklėje dalyvavusiais asmenimis ir jų sumedžiotais bebrų kiekiais, paaiškėjo jau priėmus skundžiamą nutarimą. Liudytojų, kurie teigia, jog D. K. nemedžiojo, parodymai kelia abejonių, kadangi paprastai taip nebūna ir šie liudytojai vienokiais ir kitokiais ryšiais yra susiję su pareiškėju, todėl mano, jog liudytojai yra iš anksto susitarę duoti pareiškėjui palankius parodymus. Atstovo teigimu, D. D. pateikta vaizdo medžiaga savaime nepatvirtina D. K. nekaltumo, kadangi asmuo galėjo ir nenufilmuoti kaip pareiškėjas medžiojo. Taip pat paaiškino, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pateiktas prašymas apklausti liudytojus buvo atmestas, kadangi pareiškėjas nurodė įvykdysiantis nurodymą pateikti rašytinius jų paaiškinimus. Institucijos atstovo teigimu, tai, kad bylos teisme nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog D. K. neteisėtu būdu sumedžiojo vieną jauniklį bebrą, o patologiniame akte yra nurodyti visi suaugę bebrai, gali reikšti tai, jog bebrai buvo sumaišyti ir neteisingai priskirti medžiotojams. Tačiau, U. Rauckio teigimu, tai esminės reikšmės nusižengimų kvalifikavimui neturi, kadangi visi be išimties bebrai buvo sumedžioti neteisėtu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

7. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. ANK 290 straipsnio 5 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus – paprastai Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. ANK 290 straipsnyje įtvirtintų nusižengimų tiesioginis objektas (ginamos vertybės) yra medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nagrinėjamu atveju turi būti analizuojamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kuriose įtvirtintos konkrečios asmenims nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. ANK 346 straipsnio 18 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Žiauraus elgesio su gyvūnu ir kankinimo veiksmai apibrėžti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2022 m. balandžio 27 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam D. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį ir ANK 346 straipsnio 18 dalį už tai, kad jis (medžiotojo bilieto Nr. 057713) 2022 m. kovo 19 d. Akmenos medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas buku daiktu) sumedžiojo tris bebrus. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.13 punktą, kuris nurodo, kad draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Taisyklėse neįvardinti kaip leistini. D. K. medžiodamas tokiu būdu su gyvūnais elgėsi žiauriai, t. y. buku daiktu padarė daugybinius galvos kaulų lūžius ir smegenų pažeidimus, kurie sukėlė gyvūnams skausmą ir kančią, negarantavo staigios jų žūties. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatas ir padarė žalą laukinių gyvūnų rūšims. Skundžiamu 2022 m. liepos 4 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam D. K. už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 1150 Eur bauda; už ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 900 Eur bauda; remiantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 1150 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (laukiniai gyvūnai: bebrai – 3 vnt.) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 4 metams.

10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. teigia, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla nutrauktina, kadangi jis neatliko neteisėtų veiksmų, nurodytų skundžiamame nutarime. Pareiškėjas įrodinėja, kad medžioklės metu jis tik prižiūrėjo jam priskirtą Prienų medžiotojų būrelį ir visiškai nemedžiojo. D. K. teigimu, šios aplinkybės galėjo būti nustatytos ir bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tačiau tiek patikrinimo metu, tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, buvo ignoruojami visi jo prašymai.

11. D. K. atstovo skundas dėl nutarimo neteisėtumo, be kita ko, grindžiamas ir tuo, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, buvo padaryta proceso pažeidimų, o tai lėmė teisės į tinkamą gynybą pažeidimą. Advokato V. Falkausko teigimu, šiuo atveju D. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas patraukti jį administracinėn atsakomybėn iš esmės skiriasi, todėl D. K. buvo užkirstas įrodyti savo nekaltumą. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Iš 2022 m. balandžio 27 d. protokolo matyti, kad aprašant nusižengimo esmę ir aplinkybes nurodyta, jog D. K. 2022 m. kovo 19 d. Akmenos medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas buku daiktu) sumedžiojo tris bebrus. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.13 punktą, kuris nurodo, kad draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Taisyklėse neįvardinti kaip leistini. D. K. medžiodamas tokiu būdu su gyvūnais elgėsi žiauriai, t. y. buku daiktu padarė daugybinius galvos kaulų lūžius ir smegenų pažeidimus, kurie sukėlė gyvūnams skausmą ir kančią, negarantavo staigios jų žūties. 2022 m. liepos 4 d. nutarime pažeidimo aplinkybės aprašytos plačiau ir išsamiau, tačiau pažeidimo esmė nepakito – D. K. skundžiamu nutarimu nubaustas už tuos pačius nusižengimus, kurie nurodyti protokole, t. y. jis nubaustas už tai, kad 2022 m. kovo 19 d. medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas kietu daiktu, galbūt pagaliu ar kastuvu) sumedžiojo tris bebrus, tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.13 punktą ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatas. Tai, kad protokole nurodyta, jog D. K. bebrus užmušė buku daiktu, o nutarime – kad užmušė kietu daiktu, galbūt pagaliu ar kastuvu, įvertinus, kad šioje byloje nebuvo rastas ir nustatytas įrankis, kuriuo bebrams atimta gyvybė, savaime nelemia išvados, kad D. K. nebuvo aišku kaip gintis nuo šios aplinkybės. Juo labiau, kad D. K. pozicija, jog jis apskritai nemedžiojo, nekito viso proceso metu, t. y. D. K. teigė nemedžiojęs jokiu ginklu ir akcentavo neatėmęs gyvybės nei vienam bebrui. Teismas sutinka su advokato pastaba, jog nei iš protokolo, nei iš nutarimo turinio nėra galimybės nustatyti kaip Institucija vertina anksčiau minėtų teisės aktų pažeidimus, t. y. ar tai atskiri nusižengimai, ar nusižengimų idealioji sutaptis, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad D. K. buvo užkirstas kelias ginti nuo jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų.

12. Tačiau sutiktina su advokato ir D. K. argumentais, kuriais kritikuojamas pačios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas. D. K. teismo posėdžio metu akcentavo, kad pareigūnas M. S. reido metu atlikdamas apklausą aiškiai demonstravo išankstinį nusistatymą dėl pareiškėjo kaltės ir ignoravo visus D. K. paaiškinimus, prašymus apklausti liudytojus ir pan. Pasak D. K., išankstinis nusistatymas dėl jo kaltės buvo matomas ir bylos nagrinėjimo Institucijoje metu.

13. Ir teismo, ir pareigūno, nagrinėjančio bylą ne teismo tvarka, nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo (šiuo atveju Institucijos pareigūno), neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/2018). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti proceso šalies ar šalių nuomonės nepakanka, o turi būti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, t. y. abejonė dėl teismo / pareigūno nešališkumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju nešališkumo aspektais) turi būti pagrįsta.

14. Teismo posėdžio metu pareigūnas M. S. nurodė, kad patikrinimo metu jis buvo visiškai įsitikinęs D. K. kalte, kadangi D. K. du kartus telefonu ir vieną kartą į kamerą patvirtino su kastuvu užmušęs tris bebrus, todėl M. S. buvo visiškai nesvarbu ką vėliau tvirtino D. K.. Medžioklės lape atliktus taisymus pareigūnas vertino tik kaip siekį išvengti gresiančios atsakomybės. Teismo vertinimu, toks tvirtas pareigūno nusiteikimas patikrinimo metu – įrodymų rinkimo stadijoje, galėjo sudaryti prielaidas pareiškėjui manyti, jog pareigūnas nėra suinteresuotas surinkti visus nagrinėjamam klausimui reikšmingus įrodymus. Abejones siekiu nešališkai ir išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą D. K. galėjo sukelti ir tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, nebuvo vadovaujamasi ANK 616 straipsnio 3 dalimi, kur nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylų žodinio proceso tvarka nagrinėjimui taikomos šio kodekso XXXV skyriaus normos, t. y. nebuvo laikomasi bylos nagrinėjimo tvarkos, numatytos ANK 632 straipsnyje. Abejones dėl galimo išankstinio nusistatymo D. K. galėjo sukelti ir tai, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, iš pradžių nesutiko iš D. K. priimti advokato orderio ir nurodė, jog nėra reikalo naudotis advokato pagalba, kadangi administracinio nusižengimo faktas bei D. K. kaltė yra įrodyti ir jis bus atitinkamai nubaustas. Kaip matyti iš bylos duomenų, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja A. P. šiuos pareigūno pažeidimus pripažino kaip nesudarančius pagrindo konstatuoti šališkumo ir padarė išvadą, kad pareiškime dėl pareigūno nušalinimo nurodyti argumentai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Teismas su tokiu vedėjos A. P. vertinimu nesutinka ir pažymi, kad dar iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios pareigūno išsakyti teiginiai, kad administracinio nusižengimo faktas bei D. K. kaltė yra įrodyti ir jis bus atitinkamai nubaustas, sudarė pagrindą D. K. abejoti, kad jo administracinio nusižengimo byla bus išnagrinėta nešališkai ir objektyviai. Tai, kad administracinio nusižengimo byla Institucijoje nebuvo išsamiai išnagrinėta, patvirtins toliau šiame nutarime nurodomos aplinkybės.

15. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

16. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).

17. Nagrinėjamu atveju Institucija D. K. kaltę dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir ANK 346 straipsnio 18 dalyje, grindė jo paties prisipažinimu, medžioklės lapu ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. kovo 22 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 29-40-41. Teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami pripažinti D. K. kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir 346 straipsnio 18 dalyje, padarymo. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.

18. Siekiant visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti D. K. atstovo advokato Valdo Falkausko skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, be kita ko, buvo nutarta apklausti asmenis, galinčius paaiškinti ir paliudyti reikšmingas bylai aplinkybes.

19. Teismo posėdyje liudytojas M. S. parodė, kad yra Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis inspektorius. Paaiškino, kad 2022 m. kovo 19 d. reido metu buvo sustabdyti iš medžioklės vykstantys medžiotojai – Prienų komanda. Buvo paprašyta pateikti medžioklės lapą, tačiau medžiotojai kartu su savimi jo neturėjo. Medžiotojai nurodė, kad medžioklei vadovavo D. K., kuris telefonu pagarsino medžioklės lape įrašytas medžiotojų pavardes ir sumedžiotų bebrų skaičių. D. K. telefonu pasakė, kad keturis bebrus sumedžiojo L. B., o tris – jis pats. Vėlesnio telefoninio pokalbio metu buvo paprašyta D. K. atvykti į patikrinimo vietą ir atvežti medžioklės lapą. Dar vieno telefoninio pokalbio metu D. K. dar kartą pagarsino kuris medžiotojas kiek bebrų sumedžiojo. Iš vėliau pateikto medžioklės lapo nustatyta, kad buvo sumedžioti septyni bebrai – keturis bebrus sumedžiojo L. B. ir tris – D. K.. Vėliau D. K. nusivedė prie tarnybinio automobilio užfiksuoti jo parodymus. Pareiškėjas dar kartą į kamerą pakartojo tą pačią informaciją. Paklausus kokiu būdu sumedžiojo bebrus, D. K. nurodė užmušęs su kastuvu. Po to, D. K. atėjo ir paklausė kokia atsakomybė už tai gresia. Kai jam buvo paaiškinta gresianti atsakomybė, pareiškėjas pradėjo braukyti medžioklės lapą. Liudytojas nurodė, kad teismui pateikė medžioklės lapo kopiją, kuri buvo padaryta iki subraukymo, o subraukytą medžioklės lapą nusiskanavo ir jį atidavė D. K.. Pasak M. S., buvo akivaizdu, kad D. K. yra neblaivus – elgėsi neadekvačiai, pradėjo rašyti paaiškinimus, kažkokius „vėjus“. 2022 m. kovo 19 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole D. K. rašė, kad jis suklydo pildydamas medžioklės lapą, tačiau kaip nurodė liudytojas, jis buvo įsitikinęs pareiškėjo kalte, todėl sakė D. K. rašyti ką jis tik nori, nes tai nebeatrodė svarbu. Neatsimena ar D. K. jam minėjo, kad automobilyje yra liudytojai, galintys paliudyti reikšmingas aplinkybes. Tos medžioklės metu sumedžioti septyni bebrai buvo rasti automobilyje, kuriuo važiavo Prienų komandos medžiotojai. Visi septyni bebrai buvo sumedžioti neteisėtu būdu. L. B. patvirtino, kad sumedžiojo keturis bebrus ir juos atsirinkęs, padėjo į šalį. Likę trys bebrai buvo sumedžioti D. K.. D. K. buvo priskirti likę trys bebrai, tačiau ši aplinkybė nėra svarbi, kadangi visi septyni bebrai sumedžioti neteisėtu būdu. Bebrai buvo sudėti į maišus, maišai buvo tvirti, į maišus buvo įdėtos kortelės su medžiotojų pavardėmis. Neatsimena ar D. K. dalyvavo bebrų dėjimo į maišus procese. Nurodė, kad visi Prienų komandos nariai buvo apklausti, tačiau apklausų protokolų nepridėjo prie bylos, nes nemano, kad tai susiję su nagrinėjama byla. Taip pat pažymėjo, kad minėti asmenys buvo apklausti jau priėmus skundžiamą nutarimą.

20. Teismo posėdyje liudytojas D. D. parodė, kad yra D. K. kaimynas, jį pažįsta apie metus laiko. Paaiškino, kad 2022 m. kovo 19 d. medžioklėje kartu su D. K. dalyvavo kaip prižiūrėtojai. Jie gavo komandą ir turėjo medžiotojams aprodyti valdas, kur vyks medžioklė, taip pat turėjo stebėti, kad medžiotojai nesukčiautų. Jo kaip prižiūrėtojo pareigos oficialiai nebuvo įformintos. Jis ir D. K. gavo komandą iš Prienų ir ją prižiūrėjo. Patvirtino, kad šios medžioklės metu D. K. nemedžiojo, su savimi neturėjo visiškai nieko, ko reikia medžioklei, net neplanavo medžioti. D. K. buvo apsirengęs paprastais rūbais (žalios kelnės, striukė kažkokia), nepritaikytais medžioti. Visa medžioklė vyko užtvankoje, o jis ir D. K. buvo viršuje, sausumoje. Norint sumedžioti bebrus, reikėjo lipti į užtvanką. Liudytojas paaiškino, kad medžioklės plotuose jis visą laiką buvo kartu su D. K. ir nurodė, kad medžioklę filmavo dėl savęs – jis pirmą kartą buvo tokioje medžioklėje, todėl jam buvo įdomus visas procesas. Kažkuriuo metu D. K. buvo išvažiavęs kažkur, bet D. D. visą laiką buvo medžioklės plotuose. Po medžioklės jis su D. K. važiavo kitu automobiliu, girdėjo kaip kažkas paskambino D. K. ir prašė atvežti medžioklės lapą, todėl ji nuvyko į nurodytą vietą. Paaiškino, kad ir jis, ir D. K. vartojo alkoholį, vėliau nurodė labai tiksliai šių aplinkybių neprisimenantis. Parodė, kad žino, jog D. K. į medžioklės lapą įrašė neteisingą informaciją - kadangi prie L. B. pavardės jau buvo įrašyti keturi bebrai, nebebuvo kur įrašyti kitus tris sumedžiotus bebrus, todėl D. K. juos įrašė prie savo pavardės. Tai, kad D. K. nemedžiojo, matė ir medžiotojų būrelio vadovas. Paaiškino, kad matė visų bebrų sumedžiojimo aplinkybes, tai buvo Prienų komanda, galėtų atpažinti tuos asmenis, ir dar kartą patvirtino, kad tarp sumedžiojusių bebrus asmenų tikrai nėra D. K..

21. Teismo posėdyje liudytojas J. B. nurodė, kad D. K. yra J. B. žmonos pusbrolis. Paaiškino, kad šio renginio metu buvo traukiami burtai ir tokiu būdu parenkamos komandos ir priskiriami medžioklės plotai. D. K. buvo priskirta Prienų komanda, jam – kita, bet abu jie vyko į tą pačią pusę. Medžioti D. K. tikrai neketino, nes ir jo, ir D. K. funkcijos buvo tik tokios, kad jie įrašomi į medžioklės lapą ir tarkim, jeigu kažkas nutiktų šunims, galėtų iškviesti veterinarą ir pan. Kai liudytojas nuvežė savo komandą į medžioklės plotą, važiavo atgal ir važiuodamas pro automobilio langą pamatė D. K., sėdintį ant žvejybinės kėdutės, šalia buvo D. K. kaimynas. D. K. avėjo guminukus, buvo apsirengęs žalias kelnes, vilkėjo striuke. Liudytojo teigimu, tokia apranga gali būti tinkama medžioklei. Vėliau D. K. jam paskambino ir informavo, kad medžioklę baigė, todėl liudytojas jam liepė važiuoti į liudytojo namus, o iš ten jis D. K. pasiims. Paėmus D. K. ir važiuojant automobiliu, paskambino kažkas ir paprašė atvežti medžioklės lapą. Nežino ar D. K. buvo blaivus.

22. Teismo posėdyje liudytojas A. K. paaiškino, kad jis yra medžiotojų būrelio „Akmena“ vadovas, D. K. pažįsta tik kaip medžiotoją. Nurodė, kad 2022 m. kovo 19d. vyko respublikinė bebrų medžioklė Šilalės r. sav. Traukiant burtus, Prienų komanda pakliuvo medžiotojų būreliui „Akmena“. Kadangi buvo būtina užpildyti medžioklės lapą, A. K. paprašė tai padaryti D. K., kuris buvo atvažiavęs pažiūrėti varžybų. D. K. jam nurodė, kad neturi jokio ginklo ir paaiškino atvykęs su kaimynu pažiūrėti šventės. A. K. jam pasakęs, jog D. K. medžioti nereikės – tereikia tik užpildyti medžioklės lapą ir medžiotojams parodyti medžioklės vietą. Liudytojas nurodė, kad nei vienas iš medžiotojų grupei priskirtų vadovų nemedžiojo. A. K. važinėjo nuo vienos medžioklės vietos prie kitos ir stebėjo kaip viskas vyksta. D. K. jį informavo, kad į medžioklės lapą įrašė neteisingus duomenis – suklydo jį pildydamas (prie L. B. pavardės įrašydamas tik 4 bebrus) ir nenorėdamas braukyti, likusius 3 bebrus įrašė prie savo pavardės. A. K. patvirtino, kad D. K. šios medžioklės metu nemedžiojo – jo funkcijos buvo tik prižiūrėti medžioklę ir esant būtinybei (bebrams sužalojus šunis) iškviesti pagalbą, taip pat parodyti kitą bebrų buvimo vietą. Paaiškino, kad į medžioklės lapą yra įrašomas medžioklės vadovas ir asmenys, turintys ginklą, kiti asmenys – padėjėjai į medžioklės lapą nėra rašomi. Taip pat nurodė, kad kai buvo atvykęs į D. K. vadovaujamos grupės medžioklės vietą, matė kaip vienas bebras buvo užmuštas su kastuvu.

23. Teismo posėdyje liudytojas S. Ž. nurodė, kad D. K. pažįsta tik kaip medžiotoją. Pasak liudytojo, medžioklės metu D. K. nemedžiojo – jo pareigos buvo tik į medžioklės lapą įrašyti burtų būdu į D. K. vadovaujamą grupę priskirtus medžiotojus. S. Ž. nurodė, kad D. K., kaip ir kiti medžiotojų grupių vadovai, tik prižiūrėjo medžiotojus. Kai S. Ž. komanda baigė medžioti, jie pravažiavo D. K. grupės medžioklės vietą ir liudytojas matė kaip D. K. sėdėjo ant žvejybinės kėdutės. D. K. rūbai buvo švarūs. Vėliau jis pasiėmė D. K. ir S. Ž. automobiliu vyko į šventę Tarvydų sodyboje, automobilyje jie vartojo alkoholį. Važiuojant automobiliu D. K. kažkas paskambino ir klausinėjo apie sumedžiotų bebrų kiekius, vėliau juos sustabdė pareigūnai. D. K. pokalbio su pareigūnais jis negirdėjo.

24. Teismo posėdyje liudytojas J. K. parodė, kad D. K. medžioklės metu sumedžiojo vieną jauniklį bebrą – antroje bebravietėje į krantą iš užtvankos buvo išmestas vienas jauniklis bebras (paskutinis iš septynių) ir D. K., pasakęs, kad nori ir jis būti nors vieną sumedžiojęs, užmušė su lopeta (kastuvu). Tai, pasak liudytojo, matė visi buvę šalia. Vėliau trys bebrai buvo pakrauti į autobusiuką, likę keturi – į VW automobilį.

25. Teismo posėdyje liudytojas M. B. paaiškino, kad D. K. bebrų medžioklės metu turėjo ginklą – lygiavamzdį šautuvą, bet jis nemedžiojo – buvo apsirengęs netinkamais medžioklei rūbais. Liudytojo teigimu, D. K. į vandenį nelipo – stovėjo viršuje. Nurodė, kad Institucijoje matė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kad jis pats užmuša vieną bebrą ir šią aplinkybę pripažįsta. Taip pat nurodė, kad matė, kaip buvo užmušti visi septyni bebrai ir gali patvirtinti, jog paskutinį septintą bebrą su kastuvu užmušė D. K.. L. B. pagavo jauniklį bebrą, jis buvo užmestas į viršų, kur stovėjo D. K.. Ir D. K. su kastuvu, kuris buvo įsmeigtas šalia, trenkė bebrui. Liudytojas nežino iš kur galėjo atsirasti durtinės ir / ar pjautinės žaizdos bebruose.

26. Bylos nagrinėjimo metu buvo nutarta apklausti liudytojus A. S. ir V. Š.. Tačiau A. S., paprašęs jį apklausti nuotoliniu būdu, telefonu teismą informavo, kad dėl staigių sveikatos negalavimų prisijungti negali, o V. Š. prie teismo posėdžio nuotoliu būdu prisijungė, tačiau parodymų duoti negalėjo dėl techninių kliūčių – negirdėjo teismo salėje esančių proceso dalyvių. Teismas, vadovaudamasis analogija, jog baudžiamajame procese galiojantis įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės; byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali, atsižvelgęs, jog byloje surinktų įrodymų pakanka išspręsti D. K. administracinės atsakomybės klausimą ir nėra tikslinga surinkti visus įmanomus įrodymus (apklausti visus įmanomus liudytojus), kadangi nėra pagrindo manyti, kad panaudojant naujas įrodinėjimo priemones galėtų būti gauti kitokias išvadas galintys pagrįsti duomenys, nutarė minėtų asmenų nebekviesti liudyti.

27. L. B. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad medžioklės vadovas D. K. į medžioklės lapą įrašė tik vieno medžiotojo pavardę, t. y. jo, kadangi tik jis vienas turėjo medžioklinį šautuvą, kiti medžiotojai buvo pagalbininkai. L. B. taip pat išvardino D. K. vadovaujamos komandos narius, t. y. L. B. paaiškino, kad Prienų komandą sudarė 6 nariai: G. G., J. K., D. K., V. Š., A. S., jis pats ir M. B.. Pasak L. B., komandos nariai jam padėjo medžioti, tačiau kokius veiksmus kas atliko, jis neprisimena (1 t., b. l. 102-103).

28. Taigi iš apklaustų liudytojų parodymų ir L. B. rašytinių paaiškinimų akivaizdu, kad medžioklės lape įrašyti duomenys negali būti vertinami kaip neginčijamai patvirtinantys, jog D. K. sumedžiojo tris bebrus. Pastebėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu Institucijos atstovas akcentavo, jog į medžioklės lapą privaloma įrašyti teisingus duomenis ir apie medžiotojus, ir apie jų sumedžiotus gyvūnus, tačiau taip pat pripažino, jog šiuo atveju medžioklės lapas buvo užpildytas neteisingai. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, D. K. priskirtoje medžiotojų grupėje buvo ir daugiau medžiotojų (ne tik medžioklės lape įrašytas L. B. ir D. K.), tačiau jie nebuvo įrašyti, nes neturėjo ginklo. Teismui pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuoti ir kiti asmenys, sumedžioję bebrus, todėl teismas, spręsdamas D. K. administracinės atsakomybės klausimą, daro išvadą, kad medžioklės lape esanti informacija neatspindi tikrovės, todėl jame užfiksuotais duomenimis nesiremia. Šiuo atveju būtina pastebėti, kad apklausos metu D. K. pareigūnui M. S. pasakė, jog medžioklės lapas užpildytas neteisingai, tai raštu užrašė ir ant 2022 m. kovo 19 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo. Tačiau pareigūnas M. S., pasak D. K., šį faktą ignoravo. Teismo posėdžio metu D. K. nurodė, kad jis perbraukė medžioklės lapą ir jame įrašė teisingus duomenis. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu pareigūnas M. S. patvirtino, tačiau pasak pareigūno, tokius D. K. veiksmus jis vertino tik kaip siekį išvengti gresiančios atsakomybės.

29. Teismas pastebi ir tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, jog Institucijos atstovas atmetė jo prašymą nagrinėjant bylą apklausti liudytojus, kurie galėtų paliudyti reikšmingas aplinkybes ir nurodė pateikti rašytinius šių asmenų paaiškinimus. Tačiau kaip matyti iš Institucijos pozicijos, rašytiniai paaiškinimai buvo net nevertinti darant prielaidą, kad šie asmenys yra suinteresuoti nurodyti tik D. K. atsakomybę teisinančias aplinkybes. Teismo vertinimu, toks procesinis elgesys negali būti laikomas siekiu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Kaip matyti iš bylos duomenų, bylą perdavus teismui ir teismui ėmusis veiksmų išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes (išreikalaujant vaizdo medžiagas, apklausiant šešis liudytojus) buvo atskleisti reikšmingi faktai, kuriuos, beje, pripažįsta ir Institucija – teismo posėdžio metu Institucijos atstovas sutiko, kad skundžiamame nutarime nurodytas neteisingas D. K. sumedžiotų bebrų kiekis. Nors teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad aplinkybės, jog medžioklės metu medžiojo į medžioklės lapą neįrašyti žmonės, ir kad yra tai patvirtinanti vaizdo medžiaga, paaiškėjo jau priėmus skundžiamą nutarimą, tačiau teismas pažymi, jog vėlesnio naujų aplinkybių paaiškėjimo šiuo atveju buvo galima išvengti tenkinant D. K. prašymą apklausti liudytojus, galinčius suteikti reikšmingos informacijos nagrinėjamai bylai.

30. Teismas taip pat pažymi, kad nėra aišku, kodėl teismui buvo pateikti ne visi reikšmingi įrodymai. Tai yra, teismo posėdžio metu liudytojas M. S. patvirtino D. K. nurodytas aplinkybes, kad jis atliko taisymus medžioklės lape – nubraukė prie jo pavardės parašytų bebrų skaičių, parašė „plius trys“ prie L. B. pavardės. Tačiau byloje šio medžioklės lapo nėra, tai yra, teismui nebuvo pateiktas medžioklės lapas, kuriame buvo atlikti taisymai. Toks selektyvus įrodymų pateikimas teismui, taip pat kelia abejonių dėl Institucijos suinteresuotumo, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai. Teismui taip pat nebuvo laiku pateikti Prienų komandos narių apklausos protokolai – šie duomenys pateikti tik pareiškėjo atstovui informavus teismą apie Institucijos atliktus veiksmus, kurie tiesiogiai susiję su nagrinėjama D. K. administracinio nusižengimo byla. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, būtent Prienų komandos nariai medžiojo vadovaujami D. K.. Taigi šių asmenų apklausų protokolai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, tačiau teismui jie pateikti ne Institucijos iniciatyva, o teismui pareikalavus.

31. Kaip matyti iš apklaustų liudytojų parodymų, didžioji jų dalis teigia, jog D. K. medžioklės metu nemedžiojo ir nesumedžiojo nei vieno bebro, dalis jų – M. B. ir J. K. – nurodo, kad D. K. su kastuvu užmušė paskutinį septintą bebrą (jauniklį). Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą ir palyginęs įrodymus vienus su kitais, daro išvadą, kad D. K. 2022 m. kovo 19 d. Akmenos medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės nemedžiojo ir nesumedžiojo nei vieno bebro.

32. Visų pirma, visi liudytojai patvirtino, kad D. K. buvo paskirtas vadovauti Prienų komandos grupei ir ketinimų medžioti neturėjo.

33. Antra, jis nebuvo apsirengęs medžioklei tinkamais rūbais – medžioklė vyko ardant užtvankas, todėl medžioklei buvo reikalingi ir specialūs neperšlampami kombinezonai, ir aukšti guminiai batai (iš vaizdo medžiagos ir liudytojų parodymų, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad D. K. dėvėjo kasdienius rūbus). Visa medžioklė vyko užtvankoje, o D. K. buvo viršuje, sausumoje. Kadangi norint sumedžioti bebrą, reikėjo lipti į užtvanką, į purvą, Institucijos atstovo argumentas, jog buvo galima medžioti ir apsirengus tokiais rūbais, kuriais vilkėjo D. K., kelia pagrįstų abejonių.

34. Trečia, D. K. neturėjo ginklo. Nors teismo posėdžio metu liudytojas M. B. nurodė, kad D. K. turėjo su savimi lygiavamzdį šautuvą, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Priešingai, visi liudytojai vieningai nurodė, kad jokio ginklo su savimi D. K. neturėjo.

35. Ketvirta, liudytojas D. D., visą laiką buvęs kartu su D. K. ir filmavęs medžioklę, patvirtino, kad D. K. nemedžiojo ir nesumedžiojo nei vieno bebro. Teismas sutinka su Institucijos pastebėjimu, kad D. D. filmavo ne visą medžioklę, todėl galėjo ir nenufilmuoti D. K. medžiojimo fakto, tačiau tai, kad D. K. nemedžiojo, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl aplinkybė, kad D. D. pateikta vaizdo medžiaga neapima visos medžioklės, savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad minėtas asmuo (ne)tyčia ne(nu)filmavo D. K. medžiojimo fakto.

36. Penkta, tai kad šios medžioklės metu D. K. nemedžiojo, pavirtino ir liudytojai J. B., A. K., S. Ž.. Liudytojas J. B. nurodė, kad su D. K. yra susijęs giminystės ryšiais, o D. D. paaiškino, kad yra D. K. draugas, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės pačios savaime negali lemti išvados dėl minėtų liudytojų suinteresuotumo sakyti tik pareiškėją teisinančias aplinkybes ar apskritai teikti melagingus parodymus. Viena vertus, šie liudytojai buvo įspėti už baudžiamosios atsakomybės taikymą esant melagingiems parodymams. Kita vertus, šių liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir liudytojų A. K. bei S. Ž., kurie nėra susiję draugiškais ar giminystės ryšiais su D. K., parodymai.

37. Liudytojai M. B. ir J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. K. iš tiesų nemedžiojo – jis nelipo į užtvanką, neardė urvų ir negaudė bebrų gaudyklėmis. Tačiau, pasak minėtų liudytojų, D. K. kastuvu užmušė paskutinį septintą bebrą, kuris buvo ištrauktas iš urvo ir užmestas į viršų, kur stovėjo D. K.. Teismas šiuos liudytojų parodymus vertina kritiškai. Visų pirma, teismas nesutinka su Institucijos atstovu, kad šie liudytojai yra visiškai nešališki. Priešingai, teismo vertinimu, asmenys, kurie šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, yra traukiami administracinėn atsakomybėn už bebrų medžiojimą neteisėtu būdu, turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi – pripažinus, kad D. K. neteisėtu būdu sumedžiojo bent vieną bebrą, kistų ir žalos aplinkai, galbūt padarytos minėtų liudytojų veiksmais, atlyginimo dydis. Antra, teismas pastebi, kad liudytojas M. B. nurodė, jog Institucijoje jam buvo leista susipažinti su šioje byloje esančia vaizdo medžiaga, kurioje nufilmuota bebrų medžioklė, t. y. šiuo atveju kyla abejonių dėl liudytojo parodymų objektyvumo. Trečia, pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose liudytojas J. K. nurodė, jog D. K. medžiojo, bet kiek bebrų sumedžiojo, jis nežino ir negali pasakyti (1 t., b. l. 104), tačiau bylos nagrinėjimo metu J. K. jau ne tik nurodė, kad D. K. kastuvu užmušė paskutinį septintą bebrą, tačiau ir atsiminė konkrečius žodžius, kuriuos neva D. K. sakė 2022 m. kovo 19 d. Ketvirta, liudytojų M. B. ir J. K. teiginius, jog D. K. sumedžiojo septintą bebrą, kritiškai vertinti leidžia ir byloje esantis vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas Nr. 989524128393075, filmuotas D. D., yra vientisas – filmuota be pertrūkių. Jame matoma kaip keturi asmenys stovi užtvankoje, vieni jų įlipę į vandenį, kiti stovi prie urvų. Vienas asmuo (1 min. 6 s.) iš gaudyklės ištraukia bebrą (53 s. matoma, kad bebras mažas ir gyvas) ir užmeta jį į viršų. Tuomet bebras yra padedamas prie ant kranto suguldytų kitų bebrų, iš viso guli septyni bebrai (1 min. 35 s.). Telefono vaizdas nukreipiamas į užtvanką, girdisi ir medžiotojų užtvankoje balsai, ir stovinčių šalia filmuojančio D. D.. Žodžių, kuriuos pasak liudytojų M. B. ir J. K., sakė D. K., t. y. kad ir jis nori būti sumedžiojęs nors vieną bebrą, negirdėti. Teismas pažymi, kad po kelių akimirkų D. D. nukreipus kamerą į šoną, matosi D. K., taigi jo žodžiai turėjo būti girdimi, jeigu jie būtų buvę tariami. Taip pat pažymėtina, kad visuose pateiktuose vaizdo įrašuose labai aiškiai girdisi smūgiai bebrams kastuvu, todėl visiškai neįtikima, kad D. D. stovint šalia D. K., fone nesigirdėtų smūgiai kastuvu, kuriuos pasak liudytojų M. B. ir J. K., sudavė D. K.. Taip pat būtina pažymėti ir tai, kad vaizdo įrašas patvirtina, jog tuo metu, kai septintas bebras yra ištraukiamas iš gaudyklės ir užnešamas į viršų, kur stovi kiti asmenys, šalia D. K. stovi ir A. K. (medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ vadovas). Kaip jau minėta šiame nutarime, A. K. paliudijo, kad D. K., kiek jis matė, nemedžiojo ir nesumedžiojo nei vieno bebro. Nėra įtikima, kad A. K., stovintis greta D. K., būtų nematęs kaip D. K. kastuvu trenkia bebrui. Taigi remiantis nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma, teismas daro išvadą, kad liudytojų M. B. ir J. K. parodymai, jog D. K. kastuvu užmušė septintą sugautą bebrą, neatitinka tikrovės.

38. D. K. kaltė dėl administracinių nusižengimų padarymo, be kita ko, buvo grindžiama ir jo paties prisipažinimu. Tačiau, teismo vertinimu, vaizdo įraše Nr. VID_20220319_175201 užfiksuoti duomenys negali būti laikomi neginčijamu D. K. kaltės patvirtinimu.

39. Pareiškėjas teigė, kad šis vaizdo įraše užfiksuotas jo prisipažinimas negali būti vertinamas kaip kaltės įrodymas, kadangi atsakinėdamas į klausimus jis buvo neblaivus, todėl nelabai suprato jam užduodamus klausimus. Aplinkybė, jog D. K. apklausos, matomos vaizdo įraše, metu galėjo būti neblaivus, patvirtino ir liudytojas M. S. – nurodė, kad jam pasirodė, jog D. K. galėjo būti neblaivus. D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnas M. S. jam pasakė, jog jis nuolat neblaivus ir neblaivus, ir paklausė ar jis kada nors būna blaivus. Pažymėtina, kad šis patikrinimas buvo filmuojamas ne nuo pradžių iki pabaigos, todėl vaizdo įrašo, kuriame atsispindėtų šios frazės, byloje nėra. Tačiau, teismo vertinimu, esančiame vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas iš tiesų kelia abejonių dėl D. K. blaivumo, t. y. D. K. atrodo sumišęs, į užduodamus klausimus atsako ne iš karto (daro ilgas pauzes), į klausimą kiek jis sumedžiojo bebrų, atsako, kad septynis. Taip pat jo atsakymai nėra gramatiškai taisyklingi (pvz. „aaa...bendrai. bebrai“). D. K. neblaivumo faktą patvirtino ir liudytojas D. D.. Jis parodė, kad jie abu tą dieną vartojo alkoholį ir kai pareigūnas apklausinėjo D. K. patikrinimo vietoje, D. K. tuo metu tikrai buvo neblaivus. Tai, kad D. K. buvo neblaivus, patvirtino ir liudytojas S. Ž., kuris nurodė, kad jie abu automobilyje vartojo alkoholį. Taigi, teismo vertinimu, D. K. teiginys, kad jis su „lopeta“ sumedžiojo tris bebrus, atsižvelgus į galimą jo neblaivumo faktą ir įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo. Šiuo atveju nėra pagrindo nepritarti pareiškėjo atstovo nuomonei, kad tariamą prisipažinimą galėjo lemti D. K. siekis „pateisinti“ medžioklės lape užfiksuotą informaciją, t. y. D. K. žinojo, kad medžioklės lape jis prie savo pavardės yra įrašęs tris sumedžiotus bebrus, todėl būtent šias aplinkybes ir nurodė pareigūnui. Tačiau vėliau supratęs jam gresiančią atsakomybę, D. K. nutarė pasakyti tiesą, t. y. kad jis medžioklės lape įrašė neteisingus skaičius.

40. Nors šiame nutarime konstatuota, kad byloje surinkti įrodymai pakankami išvadai, jog D. K. 2022 m. kovo 19 d. Akmenos medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės metu nemedžiojo ir nesumedžiojo nei vieno bebro, todėl bebrų atrinkimo procedūros išsamiai vertinti ir nėra pagrindo, tačiau teismo vertinimu, būtina atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus. Taigi, bylos duomenimis, bebrų atrinkimo metu L. B. patvirtino, kad sumedžiojo keturis bebrus ir juos atsirinkęs, padėjo į šalį. Likę trys bebrai buvo priskirti D. K., t. y. pareiškėjas neturėjo galimybės rinktis iš visų sumedžiotų bebrų. Taip pat šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad teismo posėdžio metu liudytojai M. B. ir J. K. teigė, jog D. K. sumedžiojo bebrą jauniklį, tačiau nei vienas iš patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 29-40-41 nurodytų bebrų nėra jauniklis. Nors liudytojas M. S. ir Institucijos atstovas akcentavo, kad ši aplinkybė nėra svarbi, kadangi visi septyni bebrai sumedžioti neteisėtu būdu, teismas pastebi, jog ši aplinkybė vertintina kaip reikšminga skaičiuojant žalos aplinkai dydį. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, iš D. K. priskirtų bebrų, vienas buvo vaikinga patelė, o tai reikšminga aplinkybė skaičiuojant žalos dydį. Teismo vertinimu, galimybės nurodyti/nustatyti kokius konkrečius bebrus sumedžiojo konkretus medžiotojas eliminavimas gali lemti neteisingas išvadas dėl žalos aplinkai dydžio paskaičiavimo. Tačiau kadangi šiame nutarime konstatuota, jog D. K. 2022m. kovo 19 d. Akmenos medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės nemedžiojo ir nesumedžiojo nei vieno bebro, teismas plačiau netiria ir nevertina aplinkybių, susijusių su bebrų atrinkimu/priskyrimu.

41. Taigi šių nurodytų ir aptartų aplinkybių pagrindu teismas nusprendžia, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog D. K. 2022 m. kovo 19 d. Šilalės medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (Šilalės r.) vykusios teisėtos medžioklės metu draudžiamu būdu ir įrankiu (užmušdamas buku daiktu – pagaliu) sumedžiojo tris bebrus, iš kurių vienas buvo vaikinga patelė. Taip pat surinktų įrodymų nepakanka ir išvadai, jog minėtos medžioklės metu D. K. sumedžiojo vieną jauniklį bebrą.

42. Todėl apibendrinant ir įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai laikytini nepakankamais konstatuoti D. K. kaltę dėl administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir 346 straipsnio 18 dalyje, padarymo.

43. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Be to, ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, pagal kurią teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).

44. Taigi remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, nustačius, jog administracinis nusižengimas yra padarytas (šiuo atveju nėra ginčo dėl administracinių nusižengimų fakto), tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas (nagrinėjamu atveju pripažinus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė administracinių nusižengimų), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento 2022 m. liepos 4 d. nutarimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.).

46. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas advokatui V. Falkauskui sumokėjo 500 Eur už gynybą, patarimą, kitas teisines paslaugas, 100 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, taip pat turėjo 97,44 Eur kuro išlaidų (1 t. b. l. 8, 9, 10), 500 Eur už gynybą, patarimą bylą nagrinėjant apylinkės teisme (2 t., b. l. 13). Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir proporcingomis, todėl turi būti atlygintos pareiškėjui.

47. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteistinos iš nutarimą priėmusios institucijos, t. y. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis atnaujintoje administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-8-788/2022, taip pat šio teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-14-489/2022, 2AT-41-976/2022).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3249-2022 ir administracinio nusižengimo bylą (ROIK 22166163315) grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Priteisti D. K. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1197,44 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų 44 centų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

TeisėjaJurga Jasmontienė