Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-01 · Civilinė byla Nr. e2-983-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-01
Bylos Nr.
e2-983-1120/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Čelta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-983-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

2. UAB „Čelta“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės. Nurodė, kad sužinotos iš esmės naujos aplinkybės, kad kredito sutartyje įrašyta sąlyga, kuria bankas siekė nuslėpti apgaulę, teismo paversta esmine, dėl ko kredito sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, nors ir nebuvo įvykdyta nė viena kredito sutarties sąlyga. Sąlyga įrašyta dėl apgaulės, kurios nereikėjo vykdyti, teismo vienareikšmiai pripažinta kaip esminė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovų ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo bei nurodė, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp pareiškėjos ir G. T. bei R. T., o taip pat atitinkami kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai sudaryti iš esmės suklydus. Ieškovai minėtoje byloje taip pat kėlė reikalavimą dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia, tačiau šis jų reikalavimas atmestas kaip neįrodytas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja daugiau nei 50 kartų kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kurias pareiškėjos prašymus atnaujinti procesą nagrinėję teismai ne kartą įvertino ir dėl jų pasisakė. Vilniaus apygardos teismo nutartimis pareiškėjos prašymai dėl proceso atnaujinimo netenkinti, prašymus atsisakyta priimti arba jie grąžinti nepašalinus prašymo trūkumų. Kai kurios nutartys buvo apskųstos ir apeliacinės instancijos teismas jas paliko nepakeistas. Šiuo atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu – pareiškėjos nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės iš esmės jau buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose, dėl jų priimti teismo procesiniai sprendimai, kurių dalis įsiteisėję. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindu nurodo tokias naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, kuriomis jau buvo grindžiami pareiškėjos anksčiau paduoti prašymai atnaujinti procesą, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pakartotinis, pateiktas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, todėl jį atsisakyta priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir prašymą priimti nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Nepagrįstai atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra prašymų pakartotinumo, prašymas teiktas nauju teisiniu pagrindu, sužinota, kad buvo apgaulė, tačiau ji buvo nuslėpta sąmoningai. Faktinis pagrindas yra aplinkybės ir kredito sutarties sąlygos, jų sudarymas ir įvykdymas, pagrindiniu sutarties parametru pilna turto įvertinimo ataskaita, dėl kurios teismas nėra ir pasisakęs, ar ji sudaryta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyta tvarka ir būtent taip nustatyta rinkos vertė ir turi būti ne mažiau nei 3 000 000 Lt.

5.2. Nenustatytas faktinis bylos pagrindas, prašymas teikiamas nauju teisiniu pagrindu dėl apgaulės. Prašymas nenagrinėtas, tik lakoniškai pasisakyta, kad yra pagrindas atsisakyti priimti prašymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

7. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi prašymas nėra pakartotinis, o anksčiau bylą nagrinėję teismai taip ir nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, turto vertinimo ataskaitos, kredito sutarčių sąlygų, apgaulės.

Dėl prašymo atnaujinti procesą pakartotinumo

8. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės teismų instancinėje sistemoje būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

9. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

10. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas, jeigu tokį prašymą teismas priima (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą nebuvo nagrinėjamas, o buvo sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad egzistuoja CPK 374 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, draudžiantis priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą. Šis straipsnis numato, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

11. Taigi, pareiškėja gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu (šiuo atveju – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), bet pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Sprendžiant dėl to, ar prašymas atnaujinti procesą yra pakartotinis, svarbu ne tai, ar teismai jau yra pasisakę dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės, jei išnagrinėtoje byloje procesas būtų atnaujintas. Siekiant nustatyti, ar pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą, kuris nėra galimas pagal CPK 374 straipsnį, būtina nustatyti tai, ar šiame prašyme, kaip naujai paaiškėjusi, nurodoma iš esmės tapati aplinkybė, kuri jau buvo nurodyta anksčiau.

12. Pareiškėja su prašymais dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi ne kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad, pavyzdžiui, 2019 m. birželio 10 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d., 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d., 2019 m. lapkričio 22 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2019 m. gruodžio 9 d., 2019 m. gruodžio 23 d., 2019 m. gruodžio 27 d., 2020 m sausio 8 d., 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. vasario 21 d. prašymuose, kaip ir šioje byloje pateiktame prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodė aplinkybę dėl 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos, kurios pagrindu pareiškėjai suteiktas kreditas neatitiko Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, tai, kad apie šią turto vertinimo ataskaitą pareiškėja nežinojo ir dėl to tarp pareiškėjos bei AB banko Snoras sudaryta kredito sutartis negalioja. Dėl to akivaizdu, kad pareiškėja 2020 m. balandžio 27 d. prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis (anksčiau nurodytomis) aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad AB bankas Snoras sąmoningai neatskleidė tikrosios kredito sutarties sąlygų esmės.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo ir tai, kad kredito sutartis sudaryta iš esmės neišpildžius pagrindinės sąlygos – nepateikus visos turto vertinimo ataskaitos. Tačiau taip pat prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo pareiškėja grindžia neatskleista bylos esme. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujomis lyginant jas su aplinkybėmis, nurodytomis ankstesniuose pareiškėjos prašymuose dėl proceso atnaujinimo byloje. Tai, kad pareiškėja 2020 m. balandžio 27 d. prašyme atnaujinti procesą nurodė papildomus argumentus, nereiškia, kad prašymas grindžiamas kitomis naujai paaiškėjusiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju pareiškėja tuos pačius ne kartą teismui pateiktuose prašymuose išdėstytus argumentus formuluoja skirtingai, tačiau jų esmė nesikeičia – prašymas grindžiamas aplinkybe dėl 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos, kuria remiantis sudaryta kredito sutartis, neteisėtumo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjos 2020 m. balandžio 27 d. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo vertino kaip pakartotinį ir todėl teisėtai bei pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 374 straipsnio pagrindu.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė