- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- e2-668-892/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04039-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. M., G. M., J. R.
- Advokatai
- Diana Gumbrevičiūtė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant ieškovui V. K.
ieškovo atstovei advokatei Dianai Gumbrevičiūtei – Kuzminskienei (nuotoliniu būdu)
atsakovui A. M.
atsakovui G. M.
atsakovo G. M. atstovui advokato padėjėjui G. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjimo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams A. M., J. R., G. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė atidalinti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 11700/17000 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), remiantis 2018 m. liepos 27 d. UAB „Norneda“ parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame suformuoti siūlomi atskiri 1,1604 ha ir 0,5256 ha ploto žemės sklypai, nustatant, jog ieškovui atitenka 1,1604 ha žemės sklypo dalis, plane pažymėta skaitmenimis 3-21-20-1-23-2-32.
2. Ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teisę į 11700/17000 žemės sklypo dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo pagal 2011 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo metu 2900/17000 žemės sklypo dalis priklausė sutuoktiniams A. M. ir Gražinai B. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2008 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o likusi 2400/17000 žemės sklypo dalis priklausė A. M. pagal 2005 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį. 2016 m. kovo 3 d. vykdyti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai bei surašytas UAB „Norneda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurio teisingumą savo parašais patvirtino tuometiniai žemės sklypo savininkai – ieškovas, A. M. ir jo sutuoktinė Gražina B. M., o gretimų sklypų savininkai buvo informuoti apie būsimus kadastrinius matavimus. 2016 m. gegužės 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius pateikė išvadą Nr. 48IŽ-76-(14.48.112.), kuria nustatė, jog žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas turi būti tikslinamas. 2016 m. birželio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 48-FPĮ-1036-(14.48.123.) dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – 0,470 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,7000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo keitimas, sujungimas į vieną žemės sklypą. Po žemės sklypo bendrasavininkės Gražinos B. M. mirties 2016 m. gegužės 4 d. Vilniaus raj. 3 - iame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paveldėti mirusiosios turtą kreipėsi vaikai J. R. ir G. M. bei sutuoktinis A. M.. 2016 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė raštą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. FP-564-16, kuriame išdėstyti formuojamo ar pertvarkomo žemės sklypo (teritorijos) projektui keliami reikalavimai. 2017 m. kovo 22 d. ieškovo vardu „Vilniaus rajono geodezijai“ ir UAB „Norneda“ teiktas prašymas sustabdyti žemės sklypo formavimo - pertvarkymo projektą, vykdomą pagal sutartį, pasirašytą 2016 m. liepos 7 d. Nr. 1607-07, ir panaikinti sprendimą bei planavimo sąlygas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus, kadangi tarp žemės sklypų savininkų yra kilę nesutarimų dėl pertvarkymo projekto sprendinių. 2017 m. kovo 30 d. ieškovo vardu „Vilniaus rajono geodezijai“ ir UAB „Norneda“ pateiktas prašymas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (gauti sąlygas projektui parengti, parengti projektą), papildomai prašant paruošti naudojimosi tvarkos planą minėtam sklypui tam, kad būtų palengvintas atidalijimo procesas bei suderintas su bendrasavininkiais. 2018 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas parengė pasiūlymą atsakovams dėl bendrai valdomo žemės sklypo atidalijimo proporcingai turimoms dalims, kurį išsiuntė 2018 m. spalio 2 d. registruotais laiškais. Ieškovo žiniomis, 2016 m. liepos 18 d. Vilniaus raj. 3-iame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 79/2016, kurioje pasiūlymo adresatai buvo įvardinti kaip galimi įpėdiniai dėl 2900/17000 žemės sklypo dalies. Ieškovas prašė adresatų informuoti, ar palikimas yra priimtas bei kas yra paveldėtojai. Ieškovas adresatams susipažinti pateikė 2018 m. liepos 27 d. UAB „Norneda“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame suformuotas siūlomas atskiras 0,5256 ha ploto žemės sklypas (pažymėtas skaičiais 21-4-5-6-7-8-20-21) ir prašė atsakyti, ar toks bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas yra priimtinas. Pažymėjo, jog būtent toks žemės sklypo ribų padalijimo būdas pasirinktas, atsižvelgiant į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso tik ieškovui ir iš visų pusių yra apsuptas prašomo atidalinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ko ieškovas neturi privažiavimo prie asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o su A. M. geranoriškai dėl kelio susitarti nepavyko. Padalijus žemės sklypą pagal prašomas ribas, ieškovui nuosavybės teise priklausytų vientisas žemės sklypas. Ieškovas suteikė 20 kalendorinių dienų terminą nuo laiško gavimo dienos pranešti, ar toks variantas atsakovams yra priimtinas. J. R. informavo, jog jos interesams pagal įgaliojimą atstovaus tėvas A. M., G. M. atsakymo nepateikė, o A. M. buvo nusiteikęs priešiškai ir nelinkęs tartis su ieškovu dėl žemės sklypo atsidalijimo. Ieškovas nurodė, kad nuo ieškovo pateikto siūlymo praėjo daugiau kaip vieneri metai, tačiau iki šiol bendrasavininkiams susitarti dėl žemės sklypo atidalijimo nepavyko, o prieš tai bandyta tartis ir dėl kelio į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nutiesimo, tačiau nesėkmingai.
3. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2008 m. gruodžio 30 d. gyvena žemės sklype. Teigė, kad jo sutuoktinė neteisėtai pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu buvo įrašyta kaip žemės sklypo bendraturtė. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog neturi privažiavimo prie žemės sklypo neatitinka tikrovės, privažiavimo prie žemės sklypo išsprendimas priklauso nuo projektuotojo gebėjimų rasti sprendimą. Taip pat pažymėjo, kad įrašas registrų centre dėl pirktos žemės 0,5300 ha sumažėjo iki 0,5256 ha, tokios informacijos jis nebuvo gavęs iš matininko S. L.. Nurodė, kad ieškovas žemę įgijo paveldėjimo būdu tik 2011 m. gegužės 18 d., todėl neturi teisės savintis atsakovo pirktos 0,5300 ha žemės ploto ir vietos, o privalo vykdyti buvusio savininko 2010 m. sutikime duotus įsipareigojimus dėl žemės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai žemės sklype nevykdo jokios veiklos, ieškovas jame augina žirgus, pjauna žolę, krūmus. Neteikė paruošto atidalijimo projekto Nacionalinės žemės tarnybai, nes atsakovai atidalijimui pagal pateiktą projektą nėra davę sutikimų. Nurodė, kad projekto reikalavimai galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.
5. Teismo posėdyje atsakovas A. M. paaiškino, kad ieškovas neturi teisės būti ieškovu. Atsakovas turi ūkininko pažymėjimą. Žeme naudojasi nuo 2005 metų. Turi buvusio savininko sutikimą leisti vykdyti jam veiklą žemės sklype, kuriuo buvęs savininkas įsipareigojo tokiai veiklai netrukdyti.
Atsiliepimas
6. Atsakovai J. R., A. M. atsiliepimų nepateikė. Teismo posėdyje atsakovų atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovų pateiktame projekte nėra linijos tarp 21 ir 3 taško. Teigė, kad miško paskirties žemės sklypai neturi būti dalinami ir turi atitekti vienam savininkui. Pažymėjo, kad iki ieškovui tampant savininku atsakovas A. M. aktyviai naudojosi žemės sklypu. Nurodė, kad šiauriniame žemės sklypo krašte yra ne melioracijos griovys, o upė, dėl galiojančių apsaugos zonų reikalavimų minėtoje dalyje atsakovai negalės nieko statyti. Siūlė arba atmesti ieškinį, arba tenkinti reikalavimą pagal atsakovų pateiktą planą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teisę į 11700/17000 žemės sklypo dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau ir – Ginčo sklypas) įgijo 2011 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu. Tuo metu 2900/17000 žemės sklypo dalis priklausė sutuoktiniams A. M. ir Gražinai B. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu pagal 2008 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o likusi 2400/17000 žemės sklypo dalis priklausė A. M. 2005 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
8. Po Gražinos B. M. mirties 2016 m. gegužės 4 d. užvesta paveldėjimo byla, kurioje paveldėti mirusiosios turtą kreipėsi vaikai G. M., J. R. ir sutuoktinis A. M..
9. Iš žemės sklypo plano, kitų duomenų matyti, kad Ginčo sklypas iš visų pusių supa ieškovui priklausantį žemės sklypą, kadastro numeris kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi ieškovui priklausantys statiniai.
10. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. kovo 12 d. rašto, kitų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas 2016 m. gegužės 5 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – 0,4700 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,7000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo keitimas, sujungimas į vieną žemės sklypą, atidalijimas pagal bendrasavininkiams priklausančias dalis į atskirus žemės sklypus bei atskirų žemės sklypų padalijimas. Skyrius 2016 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą pradėti rengti projektą, apie tai informavo iniciatorių, kitus žemės sklypo valdytojus ir naudotojus, parengė ir pateikė projekto rengimo reikalavimus (ŽPDRIS reg. Nr. 42RE-1725-(14.42.36)). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2016 m. liepos 28 d. išdavė reikalavimus minėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Jie galiojo viso projekto rengimo proceso metu ir iki kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 2019 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. kovo 12 d. rašte pažymėjo, kad 2016 m. liepos 28 d. projekto būsena ŽPDRIS sistemoje pasikeitė į „rengiamas projektinis sprendinys“. Nuo 2016 m. liepos 28 d. ŽPRDRIS paslaugos byloje ZSFP-21551 nebuvo atliekami jokie veiksmai ir paslaugos bylos ZSFP-21551 būsena „rengiamas projektinis sprendinys“ nesikeitė, tai yra projekto sprendiniai nebuvo derinami.
11. Ieškovas 2017 m. kovo 22 d. pateikė UAB „Norneda“ prašymą sustabdyti formavimo – pertvarkymo projektą, panaikinti sprendimą ir planavimo sąlygas, išduotas NŽT. Ieškovas 2017 m. kovo 30 d. pateikė prašymą inicijuoti žemės sklypo atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (gauti sąlygas projektui rengti, parengti projektą).
12. Ieškovas šioje byloje pateikė reikalavimą (ieškinys CBP-11842, teisme gautas 2019 m. gruodžio 27 d.) atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 11700/17000 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. liepos 27 d. UAB „Norneda“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame suformuoti siūlomi atskiri 1,1604 ha ir 0,5256 ha ploto žemės sklypai, nustatant, jog ieškovui atitenka 1,1604 ha žemės sklypo dalis, plane pažymėta skaitmenimis 3-21-20-1-23-2-3.
13. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atidalijimo natūra sąlygos – daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimas. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kurių nedalumas nustatytas įstatymų (pavyzdžiui, pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį – privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų; pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalį – valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos). Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus jį ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta (išskyrus atvejus, kai daikto nedalumą nustato įstatymai)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Bylose dėl žemės sklypų pertvarkymo turi būti nustatyta, ar šis projektas, kuris faktiškai atsakovo atžvilgiu reiškia ginčo sprendimo būdą dėl ribos tarp atidalijamų bendrasavininkių žemės sklypų dalių nustatymą, nepažeidžia formuojamų sklypų taisyklių ir atsakovo teisių bei ar užtikrina šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, atsižvelgiant į ankstesnę žemės sklypo naudojimosi tvarką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-484-160/2015).
16. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, nurodytų teisės aktuose bei suformuotų teismų praktikoje bylose dėl žemės sklypų atidalinimo. Tokia išvada grindžiama šiais argumentais:
16.1. Pirma, ieškovas reikalavimą teismui pateikė 2019 m. gruodžio 27 d. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2016 m. buvo pradėjęs jam priklausančio bei kartu su atsakovais turimo žemės sklypų pertvarkymo procedūras (kurios tikslas – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. 4152/0800:230, pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo keitimas, sujungimas į vieną žemės sklypą, atidalijimas pagal bendrasavininkiams priklausančias dalis į atskirus žemės sklypus bei atskirų žemės sklypų padalijimas), kurių atlikimui buvo išduotos sąlygos, galiojusios iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 2017 m. kovo 22 d. ieškovas pateikė UAB „Norneda“ prašymą dėl darbų sustabdymo, o 2017 m. kovo 30 d. – prašymą žemės sklypo atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (gauti sąlygas projektui rengti, parengti projektą). Byloje nėra duomenų, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo inicijuotas naujo projekto dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo į dvi dalis, rengimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant sudaryti teisiškai įpareigojantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti laikomasi tam tikrų etapų (stadijų), t. y.: 1) Projekto rengimo etapo; 2) Projekto viešinimo etapo; 3) Projekto derinimo etapo; 4) Projekto tikrinimo etapo ir 5) Projekto tvirtinimo etapo (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-483-524/2020). Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti rengiami tik pagal konkrečiai teisės aktuose (Žemės įstatyme, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse) nustatytą eiliškumo tvarką ir konkrečias procedūras. Šioje byloje 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, kad projektas, pagal kurį prašoma atidalinti žemės sklypą, buvo derintas su Nacionaline žemės tarnyba, išaiškintas įrodymų pateikimo būtinumas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 23 punktas), tačiau ieškovas minėtų įrodymų nepateikė. Teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad neteikė paruošto atidalijimo projekto Nacionalinės žemės tarnybai, nes atsakovai atidalijimui pagal pateiktą projektą nėra davę sutikimų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepaisant to, jog šalys nesutarė dėl atidalijimo pagal ieškinį ar priešieškinį, tokio projekto parengimas ir pateikimas derinti Nacionalinės žemės tarnybai buvo būtinas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1394-258/2019 23 punktas). Neteikdamas duomenų, kad projektas buvo derintas su Nacionaline žemės tarnyba, ieškovas neįrodė, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus bei galės būti tvirtinamas po teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr.3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo 66 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos (CPK 178, 185 straipsniai).
16.2. Antra, minėta, jog pareiga įrodyti, kad siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktas). Šioje byloje ieškovas, teikdamas ieškinį nurodė, kokias žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), procedūras jis buvo pradėjęs, aplinkybę, jog vėliau pakeitė savo sprendimą ir nutarė inicijuoti tik žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimą, aplinkybę, kad su žemės sklypo bendrasavininkais nesutaria bei pažymėjo, jog ieškinio reikalavime nurodytas žemės sklypo ribų padalijimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso tik ieškovui ir iš visų pusių yra apsuptas prašomo atidalinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ko ieškovas neturi privažiavimo prie asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o su A. M. geranoriškai dėl kelio susitarti nepavyko. Pažymėtina, kad ieškovas niekaip nepagrindė aplinkybės, jog jis neturi privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo, kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), - ieškovas yra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis, taigi, gali šiuo sklypu naudotis, byloje nėra duomenų, kad ieškovas per žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bandė patekti į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai padaryti jam nepavyko dėl atsakovų veiksmų. Iš Ginčo žemės sklypo plano, ieškovui priklausančio žemės sklypo vietos matyti, kad patekimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą plane nurodytu keliu niekaip nebūtų apribotas tuo atveju, jei Ginčo žemės sklypas būtų atidalintas tokiu būdu, kad atsakovams tektų atsakovo A. M. ranka braižytuose brėžiniuose nurodyta Ginčo sklypo dalis. Taigi, ieškovas siūlomo atidalijimo varianto priimtinumą grindė tik aplinkybe dėl privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, siekiant suteikti ieškovui galimybę privažiuoti prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra būtinumo pertvarkyti Ginčo žemės sklypą tik ieškovo siūlomu būdu.
16.3. Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovai žemės sklype nevykdo jokios veiklos, ieškovas jame augina žirgus, pjauna žolę, krūmus. Atsakovų atstovas paaiškino, kad iki ieškovui tampant žemės sklypo savininku, atsakovas A. M. naudojosi žeme, vėliau juo naudodavosi rečiau dėl amžiaus. Atsakovas A. M. į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) I. L. išduotą sutikimą, kuriuo I. L. sutiko, kad A. M. žemės sklype užsiimtų žemės ūkio veikla, savo vardu steigtų ūkininko ūkį ir jį įregistruotų, taip pat statytų pastatus bei statinius, gautų leidimus, projektus bei kitus dokumentus bei savo vardu įregistruotų Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale; pareiškė nepretenduosiantis į teisę gauti statybos leidimą statybai iki žemės sklypo padalinimo. Minėtas sutikimas, duomenys, kad 2004 m. vasario 4 d. jam buvo išduotas ūkininko pažymėjimas, atsakovo A. M. paaiškinimai pakankamai patvirtina, kad anksčiau A. M. aktyviai naudojo Ginčo žemės sklypą, turėjo interesą jame statyti statinius. Įtikinami atsakovų atstovo argumentai, kad šiuo metu dėl amžiaus A. M. galimybės faktiškai naudotis žemės sklypu yra sumažėjusios, tačiau tai nesudaro pagrindo nepaisyti sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų atidalinant žemės sklypą. Atsakovams J. R., G. M., A. M. nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į Gražinos B. M. turėtą žemės sklypo dalį, tačiau minėta aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo atidalinant žemės sklypą nepaisyti jų interesų. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors ieškovas 2021 m. spalio 18 d. pateikė prašymą apklausti L. Z., nurodė, kad ji panaudos pagrindu naudojasi Ginčo žemės sklypu, yra įrengusi žirgyną, jis nepateikė įrodymų, kad buvo gavęs atsakovų sutikimą dėl žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo (CK 4.75 straipsnis), rašytinių įrodymų, kokia žemės sklypo dalis perduota kitiems asmenims panaudotos sutarties pagrindu (CK 6.629 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad nė viena iš šalių neįrodė faktinio žemės sklypo naudojimo kaip aplinkybės, lemiančios atidalijimo būdą (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).
16.4. Trečia, ieškovas prašė atidalinti jam priklausančias žemės sklypo dalis jam priskiriant 2018 m. liepos 27 d. UAB „Norneda“ parengtame projekte pažymėtą 1,1604 ha žemės sklypą, plane pažymėtą skaitmenimis 3-21-20-1-23-2-3, tačiau iš 2018 m. liepos 27 d. UAB „Norneda“ parengto projekto matyti, kad taškas 21 nėra ant žemės sklypo ribos, jis nėra sujungtas su tašku 3, dėl ko darytina išvada, kad naujai suformuotinas žemės sklypas pagal ieškovo reikalavimą neturės uždaro kontūro, pagal projektą nėra aišku, kur eis naujai formuojamo žemės sklypo riba. Kasacinio teismo konstatuota, kad atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuoja civilinės teisės normos (CK 4.80 straipsnis), o viešosios teisės normos taikytinos tiek, kiek jose nustatytos taisyklės, reikšmingos atidalijimui. Atidalijimo teisės įgyvendinimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, kurių 21 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Iš ieškovo pateikto projekto nėra aišku, kaip bus suformuoti nauji žemės sklypai, jei taškas 21 nėra ant žemės sklypo ribos, kaip buvo paskaičiuotas naujų žemės sklypų plotas. 2021 m. liepos 19 d. pateiktame prašyme ieškovo atstovė nurodė, kad šalys derina galimą taikų sprendimą byloje ir apsikeitė konkrečiais pasiūlymais, kurie teikiami su prašymu. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad teikia alternatyvų reikalavimą padalinti žemės sklypą pagal naujai paruoštą projektą, tačiau pažymėtina, kad ieškovas rašytinio pareiškimo dėl reikalavimo patikslinimo (alternatyvaus reikalavimo) nepateikė (CPK 111, 141 straipsniai). Ieškovui įstatymo nustatyta tvarka neteikiant patikslinto reikalavimo atsakovui A. M. nebuvo sudaryta galimybė į jį atsikirsti (CPK 141 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nei ieškovas, nei atsakovai J. R., G. M. neteikė jokių argumentų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas) dėl atidalijimo pagal prie prašymo dėl posėdžio atidėjimo (2021 m. liepos 19 d. prašymas) pridėtų planų, todėl jie nėra bylos nagrinėjimo dalyku. 2021 m. rugsėjo 20 d. po teismo posėdžio ieškovės atstovė pakartotinai pateikė naujai parengtą planą, tačiau jokių reikalavimų teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 111, 141 straipsniai) dėl jo neteikė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. rugsėjo 20 d. į bylą pateikė ne žemės sklypo pertvarkymo projektą, būtiną žemės sklypo atidalijimui (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnis), o žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos planą. Jame naujai formuotinų žemės sklypų plotai neatitinka pradinio reikalavimo, o taip pat šalių turimų idealių dalių. Teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad pagal naują projektą atsakovams atitenka didesnė nei jų turima ideali žemės sklypo dalis dėl to, kad jiems atitenka mažesnės vertės žemės sklypo dalis, tačiau neįrodinėjo, kokiu pagrindu manytina, kad būtent papildomų 612 kv. m. suteikimas atsakovams kompensuoja žemės dalių verčių skirtumą. Taip pat pažymėtina, kad pateiktas 2021 m. birželio 14 d. UAB „Norneda“ planas yra be eksplikacijų, jame nėra duomenų apie taikomas specialiąsias sąlygas, nors iš registrų centro išrašo matyti, kad tokios sąlygos yra taikomos. Atsakovų pateiktas projektas (nurodytas sudarytojas – S. Z., sudarymo data – 2021 m. balandžio 18 d.) taip pat minėtų duomenų neturi, jame nėra matininko parašo.
16.5. Ketvirta, pagal ieškovo pateiktą reikalavimą, atsakovams tektų šiaurinė žemės sklypo dalis. Kaip minėta, tokį sklypo atidalijimą ieškovas ieškinyje grindė tik argumentu dėl patekimo į jam priklausantį sklypą, tačiau jau pasisakyta, kad minėtas argumentas nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą. Iš VĮ „Regitrų centras“ išrašo, 2018 m. liepos 27 d. UAB „Norneda“ pateikto žemės sklypo pertvarkymo projekto matyti, kad atsakovams atiteksiančioje žemės sklypo dalyje yra vandenys (0,0290 ha), dėl ko žemės sklypo dalies naudojimas būtų ribojamas. Taigi, priskyrimas atsakovams žemės sklypo dalies pagal ieškovo pasiūlymą neatitiktų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų. Ieškovas taip pat neįrodė, kad minėtos dalies priskyrimas atitinka susiklosčiusį faktinį naudojimą ar yra kitų aplinkybių, lemiančių būtinumą atsakovams priskirti būtent minėtą žemės sklypo dalį (CPK 178 straipsnis, CK 4.80 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas.
18. Šioje byloje atsakovas A. M. teikė į bylą ranka braižytus brėžinius, kuriuose nurodė žemės sklypo dalį, kuria jis norėtų naudotis, tačiau atsakovas A. M. nepriskirtinas asmenims, turintiems teisę rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą (Žemės įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), todėl jo pateikti projektai nevertintini (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-1670-773/2019 12 punktas). 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovui A. M. buvo pasiūlyta teikti priešieškinį dėl Ginčo žemės sklypo atidalijimo jo norimu būdu, tačiau tokia teise atsakovas nepasinaudojo. Atsakovai G. M., J. R. atsiliepimo byloje neteikė, todėl vien prie prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo pridėtas atsakovų iniciatyva parengtas (nurodytas rengėjas S. Z., parengimo data - 2021 m. balandžio 18 d.) nepasirašytas ir su kitais trūkumais planas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes remiantis CPK 111 straipsnio 1 dalimi šalių reikalavimai ir atsikirtimai į juos turi būti išdėstomi raštu. Nagrinėjamu atveju netgi nėra aiškūs atsakovų J. R., G. M. argumentai dėl Ginčo žemės sklypo atidalijimo pagal jų iniciatyva pateiktą planą, todėl nėra galimybės dėl jų pasisakyti. Atsakovui A. M. nepateikus teisės aktų tvarka paruošto projekto, atsakovams J. R., G. M. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pateikus projektą su trūkumais, nevertintini jų prašymai dėl kito atidalijimo būdo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Atmetus ieškinį ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovai bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą neteikė. Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra 29,37 Eur, todėl ieškinio netenkinus jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
20. Atsakovas A. M. 2021 m. spalio 4 d. pareiškimu prašė nutraukti bylą, nes ieškovo atstovas piktybiškai įformino V. K. ieškovu, melagingai nuslėpė esant pravažiavimo kelią, ieškovas nevykdo 2010 m. balandžio 29 d. sutikime J. L. duotų įsipareigojimų, laimėjęs teismą ieškovas įgytų didelį turtą dėl žemės sklypų nelygiavertiškumo ir taip apgaulės būdu užmaskuota forma užgrobtų turtą. Pažymėtina, kad nurodyti atsakovo A. M. argumentai remiantis CPK 293 straipsniu nesudaro pagrindo nutraukti bylą, todėl toks prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 29,37 Eur (dvidešimt devynis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant sumą į VMI prie LR FM, j.a.k.188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.