Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-483-524/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-25
Bylos Nr.: 2A-483-524/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas: F. B.
Ieškovas: A. S., R. J., A. J., J. K., B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B.
Trečiasis asmuo: Palangos miesto savivaldybė Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. 2A-483-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00170-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 3.3.1.18.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo F. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. K. (dabar – B.), B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B. patikslintą ieškinį atsakovui F. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, – I. D., J. B., T. B., Palangos miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu, kurį patikslino ir pateikė teismui 2019 m. liepos 2 d., prašo: 1) nustatyti, kad pagal UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą – sprendinių brėžinį – be atsakovo F. B. pritarimo gali būti vykdomas sklypų formavimas ir pertvarkymas, kurio tikslas žemės sklypų apjungimas ir atidalijimas tokiu būdu: 1. Palangos miesto savivaldybės administracijai leisti patvirtinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jo sprendinius. 2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto skyriui leisti suformuoti keturis žemės sklypus, pažymėtus sklypo projekte Nr. 1-1, Nr. 1-2, Nr. 1-3, Nr. 1-4, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti jų kadastro duomenis. 3. Žemės sklypų savininkams leisti kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikiant prašymus įregistruoti suformuotus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, t. y. 3.1. žemės sklypas, pažymėtas UAB „Project 28“, parengtame projekto brėžinyje Nr. 1-1, registruojamas nuosavybės teisėmis A. S. vardu; 3.2. žemės sklypas, pažymėtas UAB „Project 28“ parengtame projekto brėžinyje Nr. 1-2, registruojamas nuosavybės teisėmis R. J., A. J., N. J., J. K., B. K., R. J. vardu. 3.3. žemės sklypas Nr. 1-3, pažymėtas UAB „Project 28“ parengtame projekto brėžinyje, registruojamas nuosavybės teisėmis I. D., J. B., E. B., T. B. vardu. 3.4. žemės sklypas Nr. 1-4, pažymėtas UAB „Project 28“ parengtame projekto brėžinyje, registruojamas nuosavybės teisėmis L. S., F. B., R. B., J. Š. vardu.

2. Ieškovai nurodo, kad atsakovas, ieškovai ir tretieji asmenys nuosavybės teise valdo du žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko (bendro dabartinių savininkų protėvio) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Nuosavybės teisės į žemę atkurtos pretendentams Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais, nesuformavus individualiai kiekvienam pretendentui atskiro žemės sklypo, neatsižvelgiant į žemės savininko turėtą posesiją iki žemės nusavinimo. Ieškovai siekia suformuoti žemės sklypus keliais etapais, rengdami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, visų pirma apjungdami atkurtus nuosavybės teise sklypus į buvusią posesiją, ir skaidydami į keturis sklypus. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-36 nustatė minėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, nustatė projekto rengimo tikslą – žemės sklypų sujungimą ir atidalijimą. Ieškovai pažymi, kad Palangos miesto savivaldybė informavo atsakovą F. B., kad tik panaikinus teismine tvarka 2014 m. spalio 6 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras, būtų galima pradėti naujas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras. Šio atsakymo atsakovas F. B. neskundė administracine tvarka, tai, ieškovų manymu, reiškia atsakovo sutikimą su projekto sąlygomis. Ieškovai taip pat nurodė, kad ieškovai A. S. ir J. A. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai ir Palangos miesto administracijos direktoriui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Po to ieškovai su UAB „Project 28“ sudarė projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį, sumokėjo už projekto rengimo darbus. Ieškovai pažymi, kad rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą atsakovas F. B. finansiškai neprisidėjo, sumokant už projektavimo darbus projektą rengusiai įmonei. 2017 metais UAB „Project 28“ parengė pertvarkomos teritorijos, kurios bendras plotas – 3,2448 ha, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suderino jį su Palangos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu. Projektą patikrino Nacionalinė žemės tarnyba ir surašė teigiamą išvadą. UAB „Project 28“ parengto formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinyje pasirašė visi žemės sklypų savininkai, išskyrus atsakovą F. B., kuris paaiškino, kad žemės sklypus reikia pasidalyti kitaip, atsižvelgiant į jo pasiūlymą. Ieškovams ir tretiesiems asmenims nepriimtinas atsakovo F. B. pasiūlytas žemės sklypų atidalijimas, dalijant šiuo metu valdomus nuosavybės teisėmis sklypus į atskiras dalis, nes tokių atidalijimų sąlygų Palangos miesto savivaldybė neišduotų, kadangi ne kiekvienas savininkas turi reikiamą žemės plotą individualiam sklypui suformuoti. Ieškovai pažymi, kad jų parengtas projektas yra suderintas su visais bendraturčiais, atsižvelgiant į giminystės ryšius, suprojektuoti sklypai, atitinkamai projekto sprendiniuose numatytos jų dalys, proporcingos kiekvieno bendraturčio valdomam žemės plotui. Patvirtinus projektą, atidalytų žemės sklypų bendraturčiai toliau savarankiškai priims sprendimus dėl sklypų formavimo asmeninės nuosavybės teise paskirties keitimo, pardavimo ar statybų juose. Ieškovai mano, kad jų pasirinktas žemės sklypų apjungimo ir atidalijimo būdas atitinka įstatymo reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus. Ieškovo manymu, atsakovo F. B. atsisakymas suderinti projekto sprendinius yra nepagrįstas, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, siekdami be atsakovo F. B. sutikimo suformuoti žemės sklypus ir juos įregistruoti VĮ Registrų centro nuosavybės teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius kitos paskirties žemės sklypą, 2,5158 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, 0,7290 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sujungė ir padalijo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Project 28“ parengtą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio sprendinių brėžinys (M 1:2000) laikytinas šio teismo sprendimo priedu tokiu būdu: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), paskirti 1,0466 ha ploto žemės sklypo dalį, uždarosios akcinės bendrovės „Project 28“ projekte pažymėtą indeksu „1-1“; R. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), N. J., gim. (duomenys neskelbtini), J. K. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), B. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. J., gim. (duomenys neskelbtini), paskirti 1,0187 ha ploto žemės sklypo dalį, uždarosios akcinės bendrovės „Project 28“ projekte pažymėtą indeksu „1-2“; I. D., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), T. B., gim. (duomenys neskelbtini), paskirti 0,6628 ha ploto žemės sklypo dalį, uždarosios akcinės bendrovės „Project 28“ projekte pažymėtą indeksu „1-3“; L. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. B., gim. (duomenys neskelbtini), paskirti 0,5167 ha ploto žemės sklypą, uždarosios akcinės bendrovės „Project 28“ projekte pažymėtą indeksu „1-4“. Priteisė iš ieškovo A. S. 3620,00 Eur kompensaciją atsakovui F. B. už jam tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį, priteisė ieškovui A. S. iš atsakovo F. B. 1050,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovui F. B. iš ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. B., B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B. 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis, t. y. po 90,00 Eur, priteisė valstybei iš ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. B., B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B. 32,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis po 3,20 Eur, priteisė valstybei iš atsakovo F. B. 32,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje esančių ieškovų paaiškinimų, jų pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovai, siekdami sujungti, o po to atidalyti ginčo sklypą į keturis žemės sklypus, pateikė patikslintą ieškinį, siekdami be bendraturčio atsakovo sutikimo vykdyti ginčo sklypų pertvarkymą pagal jų iniciatyva parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. sujungiant du žemės sklypus, priklausančius šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, į vieną, ir po to juos atsidalijant. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų taip pat matyti, kad atsakovas vengia duoti sutikimą ginčo sklypų pertvarkymui, todėl konstatuotina, kad šiuo klausimu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės. Įvertinus tai, kad ieškovai siekia sujungti, o po to atsidalyti (padalyti) bendrosios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus pagal jų teikiamą pasiūlymą, kai vienas iš bendraturčių tokiam atidalijimo būdui nepritaria, jie turi teisę savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. Nustatyta, kad šioje byloje šalys yra ginčo žemės sklypų bendraturčiai, abi šalys teikia savo pasiūlymus dėl bendrų sklypų pertvarkymo. Nei ieškovai, nei atsakovas neprieštarauja, kad žemės sklypai būtų atidalyti (padalytas), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nepasiektas bendraturčių bendras sutarimas dėl paties atidalijimo (padalijimo) būdo. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovai, tiek ir atsakovas siekia atidalyti (padalyti) jiems priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tarp šalių yra ginčas, pagal kurį projektą (variantą) žemės sklypo dalys turi būti padalijamos. Ieškovai pateikė savo žemės sklypo projektą, nurodydami, kad jis yra racionalus bei atitinka visų bendraturčių interesus. Atsakovas nesutinka su ieškovų pateiktu ginčo žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektu, motyvuojant tuo, kad jis nenori, kad jo turtas būtų priverstinai sujungtas su kitų bendraturčių turtu, be to, jam tektų mažesnės vertės žemės sklypas (nelygiavertis), nes jo žemės sklypo dalis pagal ieškovų pateiktą projektą patenka į komercinės paskirties zoną. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju geriausias dviejų žemės sklypų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdas yra žemės sklypų sujungimas bei atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nustatyta, kad vienas iš dviejų žemės sklypų, t. y. žemės sklypas, kurio plotas – 0,7290 ha, į kurį buvo atkurtos bendraturčių nuosavybės teisės, yra labai netaisyklingos formos, todėl bendraturčiai (išskyrus atsakovą), siekdami racionaliausio sprendimo, nusprendė žemės sklypą – 2,5158 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto ir 0,7290 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto – sujungti, o po to sujungtą žemės sklypą padalyti į keturis žemės sklypus, juos bendraturčiams priskiriant, atsižvelgiant į bendraturčių nuosavybės teise turimas žemės sklypų dalis, taip pat į giminystės ryšį (šeimas). Teismo vertinimu, ieškovų siūlomas būdas dėl bendraturčiams priklausančių žemės sklypų dalių sujungimo, juos po to atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra racionalus ir pagrįstas, be to, bendraturčių pasirinktas žemės sklypų pertvarkymo būdas geriausiai atitinka bendraturčių interesus, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir jis buvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kurios teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nurodyta, jog visi paruošto projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o patikrinimo išvada – teigiama. Kadangi atsakovas F. B. nesutinka su minėtu projektu, todėl vadovaujantis Taisyklių 66 punktu, nesant raštiško bendraturčio pritarimo, šis ieškovų pateiktas projektas negali būti patvirtintas be vieno iš bendraturčių sutikimo arba teismo sprendimo, ir ieškovai negali užbaigti ilgai trunkančios ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, įvertindamas ieškovų pateiktą žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą, parengtą UAB „Project 28“, kuriuo ginčo žemės sklypai bus sujungti, o vėliau suformuotas žemės sklypas bus dalijamas į keturias nustatytas dalis, t. y. atskirai grupei bendraturčių, grupuojamų pagal giminystės ryšį (šeimą), tektų po atskirą, taisyklingos konfigūracijos suformuotą žemės sklypą, teismas mano, kad ieškovų pateiktas teismui UAB „Project 28“ parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas neduoda pagrindo išvadai, kad pagal jį nėra galimybių sujungti dviejų žemės sklypų į vieną ir juos sujungus, padalyti į keturis sklypus, taip suformuojant juos atskirais nekilnojamojo turto objektais, todėl pripažintina, kad žemės sklypo projektas bendraturčiams leistų sujungti du žemės sklypus ir naujai suprojektuotą žemės sklypą padalyti ar atidalyti tarp bendraturčių pagal jų valdomas dalis. Nors atsakovas F. B. priešieškinio byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepareiškė, tačiau jis pateikė to paties, kaip ir ieškovų pateikto projekto alternatyvius sprendinius, parengtus UAB „Project 28“, kuriuose suprojektuoti nauji žemės sklypai Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 yra sukeisti vietomis ir atsakovui F. B. bei ieškovams L. S., R. B. ir J. Š. priklausančios žemės sklypo dalys yra perkeliamos labiau į vakarus, taip, kad nauji formuojami žemės sklypai Nr. 1-1, Nr. 1-4 pagal Palangos miesto savivaldybės bendrąjį planą tiksliai patenka į gyvenamosios paskirties zoną, o kiti du žemės sklypai – Nr. 1-2 ir Nr. 1-3 – į komercinės paskirties zoną, nurodydamas, kad toks ginčo žemės sklypo atidalijimas atitiktų ne tik jo, bet ir kitų bendraturčių interesus. Pažymėtina, kad atsakovas F. B. proceso metu teismui nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu, patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Taigi, ištyrus atsakovo F. B. siūlomą projektą dėl žemės sklypų sujungimo ir jo padalijimo, darytina išvada, kad atsakovo pateiktas projektas yra ne tik ydingas, bet ir neatitinka optimalumo, proporcingumo bei racionalumo principų, tenkinantis išimtinai tik atsakovo interesus, kartu ignoruojantis daugumos bendraturčių interesus. Be kita ko, jis buvo pateiktas tik teisme, bendraturčiams šio atsakovo pasiūlyto projekto sprendiniai net nebuvo žinomi, nors ieškovų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros vyksta apie penkerius metus, t. y. nuo 2014 metų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovų pasiūlytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bei jame numatyti sprendiniai racionalumo aspektu yra tinkamesni ir atitinkantys proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Pagal įstatyme nurodytus kriterijus, įvertinus bendraturčių daugumos valią išreiškiančio atidalijimo būdo pagrįstumą, t. y. ieškovų parengto projekto racionalumą, būtina įvertinti ir atidalijamų sklypų lygiavertiškumą, juolab, kad atsakovas savo nepritarimą ieškovų siūlomam atidalijimo būdui grindžia ir tuo, kad jam pagal ieškovų projektą tenkanti žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga, nes ji patenka į komercinės paskirties zoną. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad visi keturi suprojektuoti žemės sklypai turi tą pačią paskirtį – kita, tą patį naudojimo būdą – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, tas pačias jiems taikytinas specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygas – požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos, aerodromo ir pakrantės apsaugos zonos, žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, o suformuotas sklypas Nr. 1-1 – ir paviršinio vandens telkinių apsaugos ir pakrantės apsaugos juostos zoną. Taigi atidalijamų sklypų charakteristikos yra iš esmės identiškos, tačiau svarbi aplinkybė, vertinant ginčo žemės sklypų lygiavertiškumą, yra ta, kad, kaip ir minėta pirmiau, pagal 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T12-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais dalis pertvarkomo ginčo žemės sklypo patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo mišrių gyvenamųjų teritorijų zoną, kurioje dominuoja vidutinio intensyvumo gyvenamoji ir kurorto funkcijų veikla, kartu su reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Kita dalis sklypo patenka į kurorto paslaugų ir kompleksų teritorijas be gyvenamosios statybos (t. y. komercinės paskirties) (tarp jų – teritorijos su dideliu želdynų kiekiu), kurios skirtos visuomenės poreikiams, kurorto paslaugoms: socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai (prekybos, parodų, kongresų, sporto, turizmo, pramogų, rekreacijos, mokslo, sveikatos apsaugos, reabilitacijos, maldos namų), krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms (komercinės paskirties). Naujai padalijami keturi sklypai pagal Palangos miesto bendrąjį planą patenka į dvi skirtingas zonas: mišrių gyvenamųjų teritorijų zoną bei kurorto paslaugų ir kompleksų teritorijas be gyvenamosios statybos (t. y. komercinės paskirties zona). byloje esančiomis atsakovo pateiktomis ekspertinio tyrimo išvadomis nustatyta, kad žemės sklypo dalies, patenkančios į komercinės paskirties zoną, kaina, nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d., yra 2200,00 Eur, o žemės sklypo dalies, patenkančios į gyvenamosios paskirties zoną, kaina nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d., yra 2800,00 Eur. Viso ginčo žemės sklypų plotas yra 324,48 arai (pertvarkoma teritorija), kurioje po ieškovų pateikto projekto patvirtinimo į komercinės paskirties zoną patektų 169,48 arai, į gyvenamosios paskirties zoną – 155 arai. Atsakovui F. B. nuosavybės teise bendrame turte priklauso 12,63 arų žemės sklypo dalis – komercinės paskirties zonoje tenkanti dalis 52, 23126235 procentai (169,48x100:324,48), gyvenamojoje zonoje tenkanti dalis – 47,76873776 procentai (155x100;324,48), atitinkamai atsakovui komercinės paskirties žemės sklypo tenkanti dalis – 6,5968043 aro (12,63 arų x 52, 23126235 procentų), gyvenamojoje paskirties zonoje – 6,0331191568 aro (12,63 arų x 47,76873776 procentų). Pagal ekspertinio tyrimo išvadas žemės sklypų, patenkančių į skirtingas zonas, kainų skirtumas už vieną arą yra – 600,00 Eur, todėl atsakovui F. B. iš ieškovų priteistina vienkartinė piniginė 3620 Eur dydžio kompensacija už jam tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį (6,033191568 aro x 600 Eur = 3 619,9149408 Eur). Atsakovas F. B., ieškovams pasiūlius jam sumokėti 3620,00 Eur dydžio kompensaciją, su ja nesutiko, motyvuodamas tuo, kad kompensacija turi būti pasiūlyta visiems bendraturčiams, tačiau kompensacijos apskaičiavimo ir dydžio neginčijo, atsakovui priklausančio turto po projekto patvirtinimo, patenkančio į komercinės paskirties zoną, vertė nustatyta jo iniciatyva, todėl, teismo vertinimu, teismo nustatytos ir atsakovui priteistinos kompensacijos dydis yra adekvatus, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. 2019 m. vasario 21 d. ieškovai patikslintame ieškinyje (b. l. 104–108) nurodė, kad ieškovas A. S. įsipareigoja sumokėti atsakovui F. B. 3620,00 Eur kompensaciją dėl galimo žemės sklypų pasikeitimo po žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui A. S. priklausanti visa žemės sklypo dalis po projekto patvirtinimo patenka į gyvenamosios teritorijos paskirties zoną, į jo ir kitų bendraturčių teisminio nagrinėjimo metu išreikštą poziciją, kad kompensaciją atsakovui įsipareigoja mokėti būtent ieškovas A. S., vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas priteisia 3620,00 Eur kompensaciją atsakovui F. B. tik iš ieškovo A. S.. Teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju sprendimas dėl atsakovui F. B. priteistinos kompensacijos už jam tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį nevertinamas, kaip priimtas peržengus ieškinio ribas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, byloje nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovai, siekdami taikaus ginčo išsprendimo, buvo išreiškę sutikimą sumokėti kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį, ieškovas A. S. patvirtino, kad turi finansines galimybes sumokėti kompensaciją atsakovui, o atsakovas, nors priešieškinio nereiškė ir kompensacijos priteisti nereikalavo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu išsakė savo poziciją dėl ginčo žemės sklypų nelygiavertiškumo, teikė į bylą Nekilnojamo turto vertės nustatymo ekspertinio tyrimo išvadas ir ekspertizės aktą, taigi darytina išvada, kad toks atidalijimo būdas abiejų šalių buvo svarstomas, dėl jo šalys galėjo pasisakyti, todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas, net ir nesant šalių išreikšto aiškaus reikalavimo, savo iniciatyva išsprendė klausimą dėl kompensacijos pinigais priteisimo atsakovui už jam tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį. Kadangi kiti bendraturčiai sutinka su ieškovų parengtu žemės sklypų projektu, reikalavimų dėl kompensacijos jiems priteisimo dėl jiems tenkančių žemės sklypo dalių komercinės paskirties zonoje teismui nereiškė, todėl teismas šioje byloje klausimo dėl kompensacijos jiems priteisimo nesprendžia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ieškovų pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai sujungiami ir atidalijamos jų turto dalys, ieškovų teikiamas atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, t. y. fiziškai jį įmanoma įgyvendinti, jis parengtas laikantis visų bendraturčių interesų ir teisės aktų reikalavimų, todėl yra pagrindas pagrindinį ieškinio reikalavimą tenkinti: bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius kitos paskirties žemės sklypą, 2,5158 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, 0,7290 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sujungti ir padalyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Project 28“ parengtą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio sprendinių brėžinys (M 1:2000) laikytinas šio teismo sprendimo priedu. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, kad tokio pobūdžio turto atidalijimas atsakovui atrodo nepriimtinas, neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą, juolab kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Patenkinus ieškovų patikslinto ieškinio pagrindinį reikalavimą, ginčo žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas be atsakovo F. B. raštiško pritarimo. Teismui konstatavus, kad bendraturčių ginčo žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas be atsakovo F. B. raštiško pritarimo, ieškovų išvestiniai ieškinio reikalavimai, t. y. Palangos savivaldybės administracijai leisti patvirtinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės formavimo ir pertvarkymo projektą bei jo sprendinius, taip pat leisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto skyriui suformuoti keturis žemės sklypus ir patvirtinti jų kadastro duomenis, yra pertekliniai ir teismas atskirai dėl jų nepasisako, nes ieškovų prašomi leisti atlikti ir patikslintame ieškinyje detalizuoti žemėtvarkos veiksmai apima visą žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą. Be to, išaiškintina, kad nusprendus tenkinti ieškovų reikalavimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų sujungimo bei padalijimo pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą, t. y. UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio sprendinių brėžinys (M 1:2000) laikytinas šio teismo sprendimo priedu, institucijos, dalyvaujančios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūroje, privalo vadovautis teismo sprendimu, todėl joms atskiras teismo leidimas žemėtvarkos veiksmams atlikti šiuo atveju nėra reikalingas. Ieškovai taip pat prašo leisti jiems įregistruoti nuosavybės teises į atidalytas žemės sklypo dalis Nekilnojamojo turto registre be atsakovo F. B. sutikimo, t. y. notariškai patvirtintos sutarties tarp dalijamų žemės sklypų bendraturčių. Teismo vertinimu, toks ieškovų ieškinio reikalavimas taip pat yra perteklinis. Teismas išaiškina ieškovams, kad tenkinus ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypų sujungimo ir padalijimo (atidalijimo) iš bendrosios nuosavybės, jų bendroji dalinė nuosavybė atsakovui baigiasi, yra suformuojami nauji nekilnojamojo turto objektai, kurių savininkai bus ieškovai, todėl ieškovų nuosavybės teisei į tokius naujai suformuotus objektus įregistruoti nereikalingas atsakovo F. B. sutikimas bei notariškai patvirtinta sutartis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą arba grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Ieškovai prašė teismo leisti be atsakovo sutikimo patvirtinti projektą ir jį įgyvendinti, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre pagal jį suformuotus žemės sklypus ir jų, atsakovo bei trečiųjų asmenų nuosavybės teises į juos, o teismas priėmė sprendimą pats sujungti ir pagal projektą padalyti žemės sklypus į keturis naujus ir jiems priskirti nuosavybės teises. Tuo teismas pakeitė ieškinio reikalavimą, be to, priteisė atsakovui kompensaciją, kurios nė viena šalis neprašė, t. y., prieš šalių valią išplėtė ieškinio dalyką, ir tuo akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas.

5.2. Pirmosios instancijos teismas peržengė kompetencijos ribas. Ieškovai neatsitiktinai ieškiniu prašė be atsakovo sutikimo leisti vykdomosios valdžios atstovams (Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto skyriui, VĮ Registrų centrui) atlikti tam tikras viešąsias funkcijas, priskirtas teisės aktais jiems kaip viešojo administravimo subjektams. Ieškovai neprašė teismo nei parengti projekto, nei jį patvirtinti, nei jį įgyvendinti, t. y. nustatyti naujai suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenis, juos patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre įbraižant šių žemės sklypų ribas, nes tai ne teismo kompetencija. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pats sujungti ir padalyti pagal projektą ginčo sklypus, taip suformuojant keturis naujus žemės sklypus, o tai reiškia, kad iš valdžios institucijų buvo atimtos funkcijos tiek dėl projekto tvirtinimo, tiek dėl naujų žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo patikrinimo bei kadastro duomenų tvirtinimo.

5.3. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo sprendimą. Teismas priėmė sprendimą ne atidalyti ieškovų dalis iš bendros dalinės nuosavybės, tačiau sujungti ginčo žemės sklypus, o po to juos iš naujo pertvarkyti padalijant. Ieškovai nesirinko nuosavybės dalių atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, o pasirinko juos sujungti, ir tai įrodinėjo teisme, todėl liko neaišku, kodėl teismas, priimdamas sprendimą sujungti ginčo sklypus, šiam ginčui spręsti taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas ir ginčą laikė kaip bendraturčių teisės atsidalyti iš bendros dalinės nuosavybės pažeidimą. Teismas savo iniciatyva pakeitė ieškinio dalyką, jį išplėtė, o argumentai dėl ieškinio dalyko keitimo iš esmės yra neišsamūs ir neleidžia suprasti, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu teismas peržengė ieškinio ir savo kompetencijos ribas. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius klausimus. Tokia išvada darytina ir todėl, kad sprendime nurodytos ir taikytos materialinės teisės normos nėra susijusios su ginčo dalyku, bent jau iš teismo motyvuojamosios dalies neįmanoma suprasti, kaip jos susijusios. Teismas taip pat nepaaiškino, kodėl bendraturčių dauguma turi privilegiją atsakovo atžvilgiu, t. y. kodėl bendraturčių dauguma turi pirmumo teisę pasirinkti vertingesnį naujai suformuotą žemės sklypą, nors pats teismas pripažino, kad tokiu būdu atsakovo teisės yra pažeidžiamos. Teismas visiškai nieko nepasisakė, kodėl pakeitė bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kodėl nenustatė nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

5.4. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui tik 3 620 Eur kompensaciją. Nežinia, kuo vadovavosi teismas ir kokiais kriterijais remdamasis nustatė, kad atsakovo žemės sklypo dalys per abu ginčo sklypus patenka į komercinę ir į gyvenamą teritoriją pagal Palangos miesto savivaldybės bendrąjį planą, be to, nepaaiškino, kodėl skaičiuojant kompensaciją rėmėsi duomenimis (visiškai niekuo neparemtais) iki ginčo sklypų pertvarkymo. Po ginčo sklypų pertvarkymo atsakovui priklausanti 12,63 arų žemės sklypo dalis visa tampa mažesnės vertės, todėl kompensacija turėjo būti 7 578 Eur (12,63*600 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

5.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad atsakovo pateiktas projektas ydingas, nes neatitinka Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių, o tik ieškovų projektas yra parengtas įstatymų nustatyta tvarka. Kodėl neatitinka ir kokiems nurodytų teisės aktų punktams, teismas nepasisakė, t. y. šios itin reikšmingos išvados nemotyvavo faktais ir nepagrindė teisės normomis.

Atsiliepimas

5.6. Ieškiniuose suformuluoti jų faktiniai pagrindai ir dalykai atsakovui neleido spręsti, kokiu tikruoju faktiniu pagrindu ir dėl kokio dalyko ieškinys jam buvo reiškiamas, todėl buvo tiesiogiai pažeista atsakovo procesinė teisė jau atsiliepimu į ieškinį gintis nuo jam reiškiamų reikalavimų. Teismas, priimdamas patikslintus ieškinius, privalėjo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

6.1. Pirmosios instancijos teismas neperžengė kompetencijos ribų. Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytas ieškinio reikalavimas nustatyti, kad pagal parengtą Projektą be atsakovo pritarimo gali būti vykdomas žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, kurio tikslas – žemės sklypų apjungimas ir atidalijimas tokiais būdais kaip leidimų suteikimas minėtoms valdžios institucijoms / patikėtiniams atlikti tam tikrus veiksmus, iš dalies tenkinant ieškovų ieškinio pagrindinį reikalavimą, priimti nebuvo. Svarbu atkreipti dėmesį, jog patikslintame ieškinyje nurodytas ieškinio reikalavimo tikslas – žemės sklypų apjungimas ir atidalijimas. Nors patikslintame ieškinyje ieškovų nurodoma, kokiais būdais ieškinio reikalavimo tikimasi / manoma būtų galima pasiekti, tikruoju ir pagrindiniu ieškovų reikalavimu laikytinas prašymas dėl žemės sklypų apjungimo ir atidalijimo.

6.2. Apeliantui priteistinos kompensacijos už jam tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį ši teismo sprendimo dalis nevertinama kaip priimta peržengus ieškinio ribas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, byloje nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovai, siekdami taikaus ginčo išsprendimo, buvo išreiškę sutikimą sumokėti kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį, ieškovas A. S. patvirtino, kad turi finansines galimybes sumokėti kompensaciją atsakovui, o atsakovas, nors priešieškinio nereiškė ir kompensacijos priteisti nereikalavo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu išsakė savo poziciją dėl ginčo žemės sklypų nelygiavertiškumo, teikė į bylą Nekilnojamo turto vertės nustatymo ekspertinio tyrimo išvadas ir ekspertizės aktą, taigi darytina išvada, kad toks atidalijimo būdas abiejų šalių buvo svarstomas, dėl jo šalys galėjo pasisakyti, todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas, net ir nesant šalių išreikšto aiškaus reikalavimo, savo iniciatyva išsprendė klausimą dėl kompensacijos pinigais priteisimo atsakovui už jam tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį.

6.3. Teismui taikius mišraus nekilnojamo turto – žemės sklypų atidalijimo – būdą, ištyrus, jog bendraturtis A. S. realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, piniginė kompensacija atitinka atidalijamos dalies vertę, apeliantui neišreiškus nesutikimo gauti piniginę kompensaciją – priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį – priteisti 3 620 Eur kompensaciją atsakovui tik iš ieškovo A. S..

6.4. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, iš esmės išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčio – atsakovo – sutikimo pagal ieškovų iniciatyva parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas negalėjo ir neatėmė iš valdžios institucijų jokių joms priskirtų funkcijų. Priešingai, visos valdžios institucijos atliko joms priskirtas viešąsias funkcijas, kurių šios institucijos toliau negali tęsti tik dėl atsakovo nepagrįsto nesutikimo su minėtu projektu.

6.5. Nesutiktina su apelianto nuomone, jog teismas, nenustatydamas dalių bendroje dalinėje nuosavybėje, naujai formuojamus žemės sklypus priskyrė bendraturčiams, iš esmės, lygiomis dalimis, nes, bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas ir preziumuojama, kad jų dalys yra lygios, teismo sprendimas įgyvendinamas, todėl šalims sukels konkrečias teisines pasekmes.

6.6. Atsižvelgiant į teismo sprendimo dalį, kuria apeliantui apskaičiuota kompensacija už jam tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį, akivaizdu, jog bendraturčiai neturėjo nustatytos žemės sklypų naudojimosi tvarkos, todėl negalint identifikuoti bei nežinant nuosavybės teise apeliantui priklausančių dalių minėtuose žemės sklypuose, tikslios buvimo vietos 2,5158 ha ir 0,7290 ha žemės sklypuose, nepagrįsta teigti, jog atsakovui priklausanti 12,63 arų žemės sklypo dalis po žemės sklypų sujungimo ir padalijimo visa tampa mažesnės vertės, todėl kompensacija turėjo būti 7 578 Eur.

6.7. Apeliantas teismo proceso metu nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu, patvirtintų Taisyklių nustatyta tvarka. Nors apeliantui atsirado ribotos galimybės dėl jo iniciatyva norimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, šio Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo vis dėlto neskundė.

6.8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ginčo šalių teiktus paaiškinimus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įsigilino į ginčo esmę. Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek apeliaciniame skunde apeliantas savaip interpretuoja byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ginčo šalių teiktus paaiškinimus, tai nesukuria rimto pagrindo naikinti priimto sprendimo.

7. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog neprieštarauja, kad Klaipėdos apygardos teismas apeliacinį skundą išnagrinėtų pagal vidinį įsitikimą ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad šalims priklausantys sujungti sklypai turi būti padalyti proporcingai, atsižvelgti į kiekvienam bendraturčiui atidalijamo sklypo vertę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

10. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė:

1. Nustatyti, kad pagal UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą – sprendinių brėžinį – be atsakovo F. B. pritarimo gali būti vykdomas sklypų formavimas ir pertvarkymas, kurio tikslas žemės sklypų apjungimas ir atidalijimas ieškinyje nurodytu būdu.

2. Palangos miesto savivaldybės administracijai leisti patvirtinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jo sprendinius.

3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto skyriui leisti suformuoti keturis žemės sklypus, pažymėtus sklypo projekte Nr. 1-1, Nr. 1-2, Nr. 1-3, Nr. 1-4, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti jų kadastro duomenis.

4. Žemės sklypų savininkams leisti kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikiant prašymus įregistruoti suformuotus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, t. y. 3.1. žemės sklypas, pažymėtas UAB „Project 28“, parengtame projekto brėžinyje Nr. 1-1, registruojamas nuosavybės teisėmis A. S. vardu; 3.2. žemės sklypas, pažymėtas UAB „Project 28“ parengtame projekto brėžinyje Nr. 1-2, registruojamas nuosavybės teisėmis R. J., A. J., N. J., J. K., B. K., R. J. vardu. 3.3. žemės sklypas Nr. 1-3, pažymėtas UAB „Project 28“ parengtame projekto brėžinyje, registruojamas nuosavybės teisėmis I. D., J. B., E. B., T. B. vardu. 3.4. žemės sklypas Nr. 1-4, pažymėtas UAB „Project 28“ parengtame projekto brėžinyje, registruojamas nuosavybės teisėmis L. S., F. B., R. B., J. Š. vardu (t. 2, b. l. 38–42).

11. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius kitos paskirties žemės sklypą, 2,5158 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, 0,7290 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sujungė ir padalijo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Project 28“ parengtą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą tarp dalyvaujančių byloje asmenų ir priteisė iš ieškovo A. S. 3620,00 Eur kompensaciją atsakovui F. B. už jam tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį.

12. Pagal apeliacinio skundo motyvus apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl ginčo esmės ir ieškinio ribų peržengimo, dėl kompensacijos atsakovui priteisimo.

Dėl ginčo esmės ir ieškinio ribų peržengimo

13. Byloje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys nuosavybės teise valdo du žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko (bendro dabartinių savininkų protėvio) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Ieškovai siekia suformuoti žemės sklypus keliais etapais, rengdami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, visų pirma sujungdami sklypus ir skaidydami į keturis sklypus.

14. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, kokiomis dalimis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, tretiesiems asmenims ir atsakovui. Atsakovo dalis yra 980/25158 žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje (t. 1, b. l. 10–11). Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, kokiomis dalimis žemės sklypas, kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, tretiesiems asmenims ir atsakovui. Atsakovo dalis yra – 283/7290 žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje (t. 1, b. l. 13).

15. Abiejų sujungiamų ir atidalijamų žemės sklypų paskirtis – kita. 2,5158 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miesto, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, o 0,7290 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos (t. 1, b. l. 177, t. 2 b. l. 45–46).

16. 2014 m. spalio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. A1-1023“ nuspręsta organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslai – žemės sklypų sujungimas ir padalijimas į keturis sklypus (t. 1, b. l. 180).

17. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-36 nustatė minėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, nustatė projekto rengimo tikslą – žemės sklypų sujungimą ir atidalijimą.

18. 2017 metais UAB „Project 28“ parengė ir pateikė patikrinti NŽT žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (t. 1, b. l. 16–20), pagal kurį žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo sujungti ir padalyti į keturis žemės sklypus – A. S. ir J. A. (kuris bylos nagrinėjimo metu perleido savo nuosavybę į žemės sklypo dalį A. S.) paskiriant žemės sklypą Nr. 1-1, R. J., A. J., R. J., N. J., J. B., B. K., paskiriant žemės sklypą Nr. 1-2, I. D., J. B., E. B., T. B., paskiriant žemės sklypą Nr. 1-3, L. S., R. B., F. B., J. Š., paskiriant žemės sklypą Nr. 1-4. Tiek visuomenė, tiek ir visi bendraturčiai buvo informuoti apie parengtą minėtą projektą (t. 1, b. l. 181–184).

19. Parengtas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto M1:2000 sprendinių brėžinys buvo bendraturčių pasirašytas, išskyrus bendraturtį atsakovą F. B. (t. 1, b. l. 66).

20. Iš atsakovo procesinių dokumentų darytina išvada, kad atsakovas, atsisako pasirašyti paminėtą brėžinį, nes skiriasi Nr. 1-1 ir Nr. 1-4 suformuotų sklypų vertė ir jam siūlomas pats nepatraukliausias ir nevertingiausias žemės sklypas, be to, jam siūlomas žemės sklypas patenka į oro uosto apsaugos zoną. Ieškovų atstovei atsakovas rašte taip pat nurodė, kad jis sutinka derinti žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektą tik tuo atveju, jei jam atiteks žemės sklypas dalyje Nr. 1-1, o J. A. ir A. S. būtų nurodyti žemės sklypo 1-4 bendraturčiais (proporcingai pagal tenkantį žemės sklypo plotą) bei pateikė bendraturčiams alternatyvų žemės sklypo padalijimo planą bei kitus vėlesnius pasiūlymus.

21. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

22. Ieškovas A. S. kartu su J. A. 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą 2, 5158 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,7290 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), siekiant apjungti šiuos žemės sklypus į vieną sklypą ir padalyti juos į keturis sklypus (t. 1, b. l. 15).

23. Aptarta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog byloje turi būti vadovaujamasi Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (Taisyklės) redakcija, galiojusi būtent 2016-09-22.

24. Aktualios šiai bylai Taisyklių redakcijos 66 punktas nustato, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

25. Taisyklių 63 punktas nustatė, kad projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos. Taisyklių 64 punktas nustatė, kad projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad Projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą.

26. Pagal paminėtų taisyklių 65 punktą suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba netvirtinti.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienas projekto etapas (stadija) turi tik jam būdingus reikalavimus bei terminus. Tokia išvada darytina iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos, kurioje išaiškinta, jog: 1) kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, parengia projekto rengimo reikalavimus (Projekto rengimo etapas); 2) kai projektas yra parengtas, jis teikiamas visuomenei susipažinti (Projekto viešinimo etapas); 3) kita projekto tvirtinimo stadija yra projekto derinimas (Projekto derinimo etapas), 4) suderintą projektą projekto organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (Projekto tikrinimo etapas); 5) po išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius privalo priimti sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą (Projekto tvirtinimo etapas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-636-502/2017).

28. Iš anksčiau nutartyje aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad siekiant sudaryti teisiškai įpareigojantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti laikomasi tam tikrų etapų (stadijų), t. y.: 1) Projekto rengimo etapo; 2) Projekto viešinimo etapo; 3) Projekto derinimo etapo; 4) Projekto tikrinimo etapo ir 5) Projekto tvirtinimo etapo.

29. Bylos duomenimis, ieškovams padavus ieškinį (ieškinys teisme gautas 2018-03-22), Ieškovų projektas iš esmės jau buvo Projekto suderinimo ir jo tikrinimo stadijose. Tai pagrindžia projekte padaryti įrašai (t.1, b. l. 66).

30. Byloje yra pateiktas 2017 m. rugsėjo 8 d. projekto Nacionalinės žemės Tarnybos patikrinimo aktas, kuriuo pritariama ieškovų projekto teikimui tvirtinti (t.1, b. l. 172).

31. Todėl šioje byloje pagal suformuluoto ieškinio reikalavimus turėjo būti pasisakyta dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos leidimo patvirtinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jo sprendinius be atsakovo F. B. sutikimo bei kitų išvestinių reikalavimų, kurie susiję su ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūromis.

32. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo sujungti ir padalyti ginčo sklypų, nes ieškovai iškėlė ginčą tik dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų be atsakovo sutikimo. Šio ginčo esmė yra gauti atsakovo parašą, t. y. teismo sprendimas yra prilyginamas atsakovo parašui, o ne sklypų sujungimui ir padalijimui. Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

33. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad „žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai apima tik parengiamąją projekto rengimo stadiją“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-636-502/2017).

34. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis yra suderinęs savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su žemės sklypo bendraturčiais arba yra gavę Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Byloje įrodyta, jog atsakovui 2018m. birželio 21 d. buvo pranešta, jog jo prašymas organizuoti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą negali būti tenkinamas, kadangi jau yra pradėtas rengti šių sklypų pertvarkymo ir formavimo projektas pagal 2014 m. spalio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. A1-1023 nuspręsta organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“. Projekto tikslai – žemės sklypų sujungimas ir padalijimas į keturis sklypus (t. 1, b. l. 180). Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas buvo iškėlęs ginčą dėl šio įsakymo ar kitų ieškovų vykdytų administracinio pobūdžio procedūrų, todėl byloje neįrodyta, jog atsakovo siūlomas ginčo sklypų pertvarkymas ir formavimas yra galimas.

35. Byloje nustatyta, kad atsakovo atsisakymas pasirašyti ant ginčo brėžinių yra susietas su jam tenkančio sklypo, pažymėto 1-4 indeksu, verte. Šį klausimą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo savo iniciatyva, nesant šalių procesiniuose dokumentuose suformuluoto reikalavimo dėl kompensacijos atsakovui priteisimo.

Dėl kompensacijos atsakovui priteisimo

36. Šioje byloje pirmosios instancijos teismui pasisakius dėl kompensacijos atsakovui priteisimo susidarė tokia teisinė situacija, kad apeliacinio skundo motyvais panaikinus šią teismo sprendimo dalį būtų pabloginta apelianto padėtis, o tai draudžia CPK 313 str., numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių.

37. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva priteisė atsakovui iš vieno ieškovo A. S. 3620 EUR kompensaciją už jam tenkančią mažesnės vertės sklypo dalį, tačiau iš šalių procesinių dokumentų darytina išvada, jog šalys tokio reikalavimo nebuvo suformulavusios.

38. Iš apeliacinio skundo motyvų nustatyta, kad atsakovas ginčija šios kompensacijos dydį, nurodydamas, kad neaišku, kuo vadovavosi teismas ir kokiais kriterijais remdamasis nustatė, kad atsakovo žemės sklypo dalys per abu ginčo sklypus patenka į komercinę ir į gyvenamą teritoriją pagal Palangos miesto savivaldybės bendrąjį planą. Be to, po ginčo sklypų pertvarkymo atsakovui priklausanti 12,63 arų žemės sklypo dalis visa tampa mažesnės vertės, todėl kompensacija turėjo būti 7 578 Eur (12,63*600 Eur).

39. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2019 m. vasario 21 d. ieškovai patikslintame ieškinyje (b. l. 104–108) nurodė, kad ieškovas A. S. įsipareigoja sumokėti atsakovui F. B. 3620,00 Eur kompensaciją dėl galimo žemės sklypų pasikeitimo po žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui A. S. priklausanti visa žemės sklypo dalis po projekto patvirtinimo patenka į gyvenamosios teritorijos paskirties zoną, į jo ir kitų bendraturčių teisminio nagrinėjimo metu išreikštą poziciją, kad kompensaciją atsakovui įsipareigoja mokėti būtent ieškovas A. S., vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas priteisia 3620,00 Eur kompensaciją atsakovui F. B. tik iš ieškovo A. S.. Tačiau tokia teismo pozicija neparemta procesinės teisės normomis, nes net pirmosios instancijos teismo nurodytame ieškinio pareiškime nebuvo ieškovų suformuluotas reikalavimas teismui dėl nurodomos kompensacijos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad patikslintame ieškinyje buvo suformuluotas ieškovų prašymas išduoti leidimą ieškovams be atsakovo sutikimo vykdyti ginčo žemės sklypų pertvarkymą, t. y. nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl atidalijimo CK 4.80 str. nustatyta tvarka, kai tokios kategorijos ginčuose teismas atidalydamas bendraturčius gali pasisakyti dėl kompensacijos. Be to, teismas išnagrinėjo bylą pagal patikslintą ieškinį, esantį t. 2, b. l. 37–42, kuriame taip pat reikalavimas dėl kompensacijos nebuvo suformuluotas.

40. Pagal civilinio proceso normas pirmosios instancijos teismas, matydamas 2019 m. vasario 21 d. ieškovų patikslintame ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes (b. l. 104–108), pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje privalėjo nubrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, t. y. išaiškinti šalims, kad jeigu ieškovai tik nurodo faktines aplinkybes dėl kompensacijos priteisimo ieškinio aprašomojoje dalyje dėstant faktines aplinkybes, tai šis klausimas, nesuformulavus savarankiško reikalavimo, nebus sprendžiamas teisme. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalėjo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 3 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).

41. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad įstatyme nepripažįstama galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, nes ji iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neišeinant už ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.138 straipsnyje yra išvardyti galimi pažeistų teisių gynimo būdai, kuriuos teismas taiko neviršydamas savo kompetencijos. Teismas negali ginti teisės, kuri nėra pažeista, todėl ši byla turi būti išnagrinėta pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus (t. 2, b. l. 37–42). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teisme turėjo būti išspręstas ieškinio reikalavimų patikslinimo klausimas, kad būtų pasiektas civilinio proceso tikslas – apginta pažeista materialinė subjektinė teisė (CPK 2 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog teismas neįpareigoja šalių suformuluoti reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo, tačiau susidarius paminėtai procesinei padėčiai darytina išvada, jog buvo pažeista šalių teisė pasisakyti dėl priteistos kompensacijos dydžio.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

43. Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl to neteisingai buvo išnagrinėta byla, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1dalies 4 punktas, 329 straipsnis). Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teisme šios bylos išnagrinėti neįmanoma, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ne pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus, teisingas jos išnagrinėjimas yra susijęs su šalių teisėmis tikslinti savo reikalavimus, pasisakyti dėl jų bei su galimybe teikti naujus įrodymus dėl sklypų vertės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė