- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-27
- Bylos Nr.
- eAS-636-502/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00456-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 10 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8) 2 punkte nurodytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“; 2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1 punkte nustatytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1374 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o rengimo tikslu nurodė žemės sklypo padalinimą į dvi dalis, nustatant žemės naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) ir numatant įvažiavimą į šiuos sklypus. Ginčijamu įsakymu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais nustatytas projekto rengimo tikslas – suformuoti bendrojo naudojimo teritoriją, neatitinka pareiškėjo prašyme nurodyto žemės naudojimo tikslo bei pažeidžia pareiškėjo nuosavybės teises ir interesus. Skundžiamais aktais žemės sklypo teritorijos dalį nuspręsta suformuoti kaip bendrojo naudojimo teritoriją, tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tokiais sprendiniais siekia privataus žemės sklypo sąskaita suformuoti savo teritorijas. Nors ginčijamais aktais žemės naudojimo rėžimas dar nėra nustatomas, tačiau rengiant žemės sklypo pertvarkymo projektą būtina vadovautis ginčijamuose aktuose nustatytais tikslais ir projekte suformuoti atskirą bendrojo naudojimo teritoriją.
Pareiškėjo teigimu, ginčijami aktai yra nemotyvuoti, nes šiais aktais yra pakeičiami pareiškėjo prašyme nurodyti planavimo tikslai, tačiau iš aktų turinio nėra galimybės suprasti naujų planavimo tikslų nustatymo priežasties. Pareiškėjo prašyme nurodyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslai neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams, nes žemės sklypas pagal bendrojo plano duomenis patenka į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas.
Atkreipė dėmesį į tai, jog nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, nei Taisyklėse nėra nustatyta, kad žemės sklypo organizatorius galėtų pakeisti planavimo iniciatoriaus nurodytus planavimo tikslus, ar, toks planavimo tikslas - privačiuose žemės sklypuose įrengti bendrojo naudojimo teritorijas. Taigi, tokio pobūdžio papildomų reikalavimų nustatymas nenumatytas jokiame teisės akte, todėl yra neteisėtas.
Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjo inicijuoto žemės sklypo pertvarkymo projekto tikslas - atidalijimo būdu padalinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą į du sklypus, nekeičiant žemės sklypo ribų ir ploto, žemės sklypo naudojimo paskirties, detalizuojant teritorijos naudojimo būdą (vienbučiai - dvibučiai). Su Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo naudojimo teritorijų formavimu šis projekto rengimas visiškai nesusijęs, o jokie galiojantys teritorijų planavimo dokumentai nenumato skundžiamuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aktuose nustatytų planavimo tikslų.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas įsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Skundžiamo įsakymo 2 punktu pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimus, t. y. skundžiami reikalavimai parengti vadovaujantis skundžiamu įsakymu. Skundžiamu įsakymu nėra nustatomi žemės sklypo naudojimo būdai, minimi naudojimo būdai taip pat nėra nustatomi ir projekto rengimo reikalavimais. Galutinis sprendimas dėl projekto tvirtinimo priimamas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių V skyriumi, t. y. vadovaujantis taisyklių 68 punktu priimamas sprendimas dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą, o vadovaujantis taisyklių 70 punktu sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą priimamas kartu su sprendimu patvirtinti projektą. Todėl pareiškėjui teisines pasekmes sukeltų tik šis galutinis sprendimas.
Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas teise kreiptis į teismą turi pasinaudoti per vieną mėnesį nuo skundžiamų aktų paskelbimo arba sužinojimo apie juos. Pareiškėjui apie skundžiamą įsakymą buvo žinoma ankščiau nei 2017 m. sausio 10 d., šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo 2016 m. gruodžio 20 d. elektroninis laiškas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės sklypų projektavimo poskyrio vyriausiajai specialistei R. C., kuriame pareiškėjas nurodo, kad yra susipažinęs su pranešimu, nurodo, kad dėl projekto ne kartą kalbėjo telefonu, pateikia savo nuomonę dėl žemės sklypo pertvarkymo sąlygų.
Skundžiamo įsakymo 1 punkte nurodyti projekto rengimo tikslai numatyti įvertinus tai, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas pradėtas skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patenka į mažo užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir miškų ir miškingų teritorijų funkcines zonas. Miškų ir miškingų teritorijų funkcinėje zonoje kitos paskirties gyvenamosios teritorijos galimos tik esamose įvairios paskirties statinių teritorijose bei konversijos iš taršios veiklos srities į netaršią atveju. Atsakovas skundžiamame įsakyme įvardijo projekto rengimo tikslą, kuriame atsispindi ir galimi padalintų sklypų naudojimo būdai. Skundžiamu įsakymu nėra suformuojamas bendrojo naudojimo žemės sklypas, o tuo labiau pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priimdama skundžiamą įsakymą privalėjo vadovautis Bendruoju planu. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti skundžiamo įsakymo 1 punktą ir reikalavimų 2 punkto dalį, kuriuose numatyti galimi padalintų sklypų žemės naudojimo būdai ir palikti tik vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą, negali būti tenkinami, nes tenkinus minėtus reikalavimus, skundžiamas įsakymas prieštarautų Bendrajam planui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2016 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (registracijos Nr. A647-717/16), nurodydamas, kad projekto tikslas yra padalinti žemės sklypą į dvi dalis, nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) bei numatyti įvažiavimus į sklypus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nurodė, kad pradedamas rengti 1 374 kv. m. ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai – padalinti žemės sklypą į du, nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų patalpų teritorijų ir bendro naudojimo teritorijų naudojimo būdus.
Lietuvos Respublikos valstybinė miškų tarnyba 2016 m. liepos 18 d. raštu Nr. R6-4109 informavo pareiškėją, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoto miško žemės ploto nėra, o valstybinės reikšmės miškų schemą numatoma patikslinti 2016 m. III ketvirtį.
Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (registracijos Nr. A647-1506/16), nurodydamas, kad projekto tikslas yra žemės sklypo padalinimas į dvi dalis su tikslu atidalinti bendrą nuosavybę.
Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja patvirtino 2017 m. sausio 10 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8), kuriais nustatyti projekto tikslai: padalyti žemės sklypą į du, nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, bendro naudojimo teritorijos naudojimo būdus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje antruoju reikalavimu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1 punkte nustatytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“ . Skunde paaiškino, kad apie minėtą įsakymą pareiškėjas informuotas tik gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 10 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8). Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas apie ginčijamą įsakymą sužinojo anksčiau nei nurodė skunde. Iš pareiškėjo 2016 m. gruodžio 20 d. elektroninio laiško, siųsto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės sklypų projektavimo poskyrio vyriausiajai specialistei R. C., matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma aplinkybė, jog skundžiamu įsakymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta parengti ginčo žemės sklypo projekto rengimo reikalavimus. Pareiškėjas elektroniniame laiške išreiškė prašymą, kad rengiant ginčo sklypo pertvarkymo sąlygas nebūtų nustatytos bendro naudojimo teritorijos, o būtų nustatytas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Teismas sprendė, kad elektroninio laiško siuntimo dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 20 d., pareiškėjui buvo žinoma apie ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3127 priėmimą, todėl konstatavo, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti.
Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas teikiant skundą neprašė atnaujinti termino skundžiamam įsakymui ginčyti ir pasirinko poziciją teigti, kad apie skundžiamą įsakymą jis sužinojo tik 2017 m. sausio 10 d., t. y. gavęs ginčijamus 2017 m. sausio 10 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą teikė per advokatą, todėl subjektyviai pasirinko kitokį savo teisių gynimo būdą. Teismo vertinimu, pareiškėjas, turėdamas atstovą, turėjo ir galėjo imtis priemonių tinkamam savo galimai pažeistų teisių gynimui, t. y. pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą skundo dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo 1 punkte nustatytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“, padavimo terminą, tačiau prašymo nepateikė.
Teismas nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1 punkte nustatytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“ ir neprašė termino atnaujinti, administracinę byla dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1 punkte nustatytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“ nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.
Teismas dėl pareiškėjo pirmojo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 10 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8) 2 punkte nurodytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“, remdamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatomis nurodė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai apima tik parengiamąją projekto rengimo stadiją. Tuo tarpu galutinis sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti projektą (Taisyklių 70 punktas). Todėl pareiškėjas, nesutinkantis su nustatytu žemės sklypo ar jo dalies naudojimo būdu ar paskirtimi turėtų teisę skųsti galutinį sprendimą. Šiuo atveju pareiškėjo ginčijamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 10 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8) dalis, kurioje nurodytas projekto rengimo tikslas: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“, yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimamas pasirengimo projekto rengimui stadijoje. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai yra dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, t. y. sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti, ir pareiškėjui jokių teisinių padarinių nesukelia, todėl administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 10 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8) 2 punkte nurodytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“, nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Iš skundžiamos teismo nutarties neaišku, kuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas apskritai turėjo reikšti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. jog jis neva praleido skundo padavimo terminą. Teismo nutartis šioje dalyje yra visiškai nemotyvuota ir neatitinka byloje esančių įrodymų. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad apie skundžiamą įsakymą pareiškėjas buvo informuotas anksčiau nei 2017 m. sausio 10 d.
Pareiškėjo atstovas teismui nurodė, kad prašymą dėl projekto rengimo jis pateikė dar 2016 m. gegužės mėn., kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Darbinio pasitarimo Miesto plėtros klausimais 2016 m. rugpjūčio 29 d. metu buvo svarstytas pareiškėjo prašymas organizuoti kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektą: kurio tikslai - padalinti sklypą į du ir nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir rekreacinės teritorijos naudojimo būdus (pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijų ir miškų ir miškingų teritorijų funkcines zonas). Posėdžio metu buvo rekomenduota pritarti sklypo dalijimui į du atskirus žemės sklypus, iš kurių viename žemės sklype nustatomi du naudojimo būdai: vienbučių - dvibučių gyv. namų teritorijos ir bendro naudojimo teritorijos; kito žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyv. namų teritorijos. Užstatymo tipas - po vieną vienbutį gyvenamąjį namą. Apie šį pasitarimą pareiškėjas buvo informuotas 2016 m. rugsėjo mėn., todėl žinojo atsakovo atstovų poziciją ir apie ją kalbėjo 2016 m. gruodžio 20 d. elektroniniame laiške, adresuotame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės sklypų projektavimo poskyrio vyriausiajai specialistei R. C..
Atsakovas apie priimtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 27 d. įsakymą pareiškėjo neinformavo. Kadangi teismo nutartyje minimame pareiškėjo elektroniniame laiške skundžiamas įsakymas nėra minimas, toks pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimas yra ne tik labai subjektyvus, bet ir keliantis abejonių teisėjų kolegijos nešališkumu ir galimu išankstiniu nusistatymu, o teismo nutartis šioje dalyje yra akivaizdžiai nepagrįsta bei neteisėta, todėl naikintina.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje yra nurodyti du bylos nutraukimo pagrindai. Teismas nusprendė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas dokumentas, kuris atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir juo nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Teismo vertinimu, reikalavimais yra sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, nors teismas nenurodė, kokie procedūriniai klausimai sprendžiami pareiškėjo skundžiamoje reikalavimo dalyje, tačiau padarė išvadą, kad šie klausimai tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Pareiškėjas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, jos taip pat akivaizdžiai nepagrįstos ir prieštarauja administracinės bylos medžiagai, atsakovo byloje išsakytai pozicijai (jog dokumentas turi būti rengiamas pagal nustatytą planavimo tikslą), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-3345-502/2016) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kurią pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. spalio 23 d. patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-508/14(2.14.2.12-MP8) 5.5 punkto ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. vasario 12 d. rašto Nr. A63-148/15(3.2.1.EM4)(48510) panaikinimo atmestas, panaikino ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. spalio 23 d. patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-508/14(2.14.2.12-MP8) 5.5 punktą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje nagrinėtas ginčas iš esmės yra identiškas, nes byloje buvo vertinamas tokio paties akto (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų) punkto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Skiriasi tik skundžiamo reikalavimų punkto turinys: šioje byloje pareiškėjas nesutinka ir skundžia reikalavimą dėl atsakovo nustatomo žemės naudojimo režimo, paminėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl reikalavimo, kuriuo tas pats atsakovas (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) nustato būsimą projekto sprendimą - servitutą. Žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymas savaime nėra savitikslis. Parenkant atitinkamą naudojimo režimą ir jį nustatant įvertinami galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, o nagrinėjamu atveju ir tokio režimo nustatymo tikslingumas bei reikalingumas, nes jo nustatymu bus ribojamos pareiškėjo nuosavybės teisės. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, nustatydamas Reikalavimų 2 punkte sąlygą suprojektuoti tokį sklypo naudojimo būdą, šio reikalavimo nepagrindė.
Jokia galiojanti teisės norma nesudaro pagrindo atsakovui išduodant Projekto rengimo reikalavimus reikalauti pareiškėjui nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype suprojektuoti bendro naudojimo teritoriją, nes tai iš esmės reiškia žemės paėmimą visuomenės poreikiams, neatliekant tokios procedūros ir savininkui nekompensuojant, tai reiškia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas yra neabejotinai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą skųsti įsakymą. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog apie skundžiamą įsakymą pareiškėjas buvo informuotas anksčiau nei 2017 m. sausio 10 d. Pažymi, kad skundžiamas įsakymas priimtas 2016 m. spalio 27 d. ir yra skelbiamas viešai Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje www.vilnius.lt. Taip pat byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjui 2016 m. gruodžio 5 d. išsiųstas pranešimas Nr. A51-91973 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriame nurodyta, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. Pateiktame pranešime nurodyta sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus galima prisijungus per ŽPDRIS (http://www.zpdris.lt). Taip pat nurodytas paslaugos registracijos numeris - ZSFP-30046, kurio pagalba nurodytoje sistemoje galima rasti visus duomenis ir dokumentus susijusius su projektu, tame tarpe ir skundžiamą įsakymą. Byloje taip pat yra pateikta pareiškėjo 2016 m. gruodžio 20 d. elektroninio laiško kopija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės sklypų projektavimo poskyrio vyriausiajai specialistei R. C.. Minėtame laiške pareiškėjas nurodo, kad yra susipažinęs su pranešimu, nurodo, kad dėl projekto ne kartą kalbėjo telefonu, pateikia savo nuomonę dėl žemės sklypo pertvarkymo sąlygų, kas neabejotinai leidžia daryti išvada, kad šio laiško siuntimo dieną pareiškėjas tikrai buvo susipažinęs su skundžiamu įsakymu, t. y. jam tikrai buvo žinomas jo turinys, bei skundžiamu Įsakymu numatytas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika susijusia su termino skundui paduoti administraciniam teismui skaičiavimu. Akcentavo, kad skaičiuojant vieno mėnesio skundo padavimo terminą tiek nuo skundžiamo įsakymo priėmimo (2016 m. spalio 27 d.), tiek nuo registruotu laišku išsiųsto pranešimo (2016 m. gruodžio 5 d.), tiek nuo pareiškėjo elektroninio laiško (2016 m. gruodžio 20 d.), pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą, jo atnaujinti neprašė, todėl teismas pagrįstai bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Atskirajame skunde nenurodomi argumentai, kurie leistų abejoti byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu ir priimta nutartimi.
Atsakovas taip pat atsiliepime pažymi, kad teismas tinkamai įvertino Taisyklių nuostatas, kurios aiškiai nustato, kad sprendimo pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimas ir projekto rengimo reikalavimų nustatymas priskiriami parengiamiesiems darbams (Taisyklių 24 p. ir 24.2 p.). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, atsakovo nuomone, tiek sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (skundžiamas Įsakymas), tiek reikalavimai pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes nei skundžiamu įsakymu, nei reikalavimais nėra nustatomi žemės sklypo naudojimo būdai. Galutinis sprendimas dėl projekto tvirtinimo priimamas vadovaujantis Taisyklių V skyriumi, t. y. vadovaujantis Taisyklių 68 p. priimamas sprendimas dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą, o vadovaujantis Taisyklių 70 p. sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti projektą. Būtent šis sprendimas sukeltų pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes. Todėl teismas dėl pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstai bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymi, kad kelių bylos nutraukimo pagrindų taikymas dėl skirtingų reikalavimų yra įprasta teismo praktika, todėl neaišku, kodėl pareiškėjui, atstovaujamam profesionalaus teisininko, toks teismo sprendimas, kuriame nurodomi keli bylos nutraukimo pagrindai, kelia abejonių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 ir 8 punktais nutraukė administracinę bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 10 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Reikalavimai) 2 punkte nurodytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1 punkte nustatytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad terminas skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu. Nustatęs, kad ginčijamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 10 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8) dalis, kurioje nurodytas projekto rengimo tikslas: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“ yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimamas pasirengimo projekto rengimui stadijoje, ir pareiškėjui teisinių padarinių nesukelia, administracinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad nepraleido termino skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ paduoti, kadangi apie įsakymą sužinojo 2017 m. sausio 10 d. gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 10 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8). Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 10 d. išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8) teismo nepagrįstai vertinti kaip tarpiniai procedūriniai dokumentai, todėl byla nepagrįstai nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 ir 8 punktų pagrindais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. spalio 27 d. priėmė įsakymą Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nustatė, kad pradedamas rengti 1374 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai – padalyti žemės sklypą į du, nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų ir bendro naudojimo teritorijų naudojimo būdus. Šio įsakymo 2 punktu pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas inicijavo teisminį ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1 punkte nustatyto projekto rengimo tikslo „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“.
Kaip matyti iš skundžiamo 2016 m. spalio 27 d. įsakymo, jis priimtas vadovaujantis, be kita ko, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija, toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad Iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS savivaldybės administracijos direktoriui, kai Projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje (19.2 punktas). Kai prašymas organizuoti Projekto rengimą ir jo priedai pateikiami ne per ŽPDRIS, organizatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų gavimo įkelia juos į ŽPDRIS ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo raštu (registruotu laišku arba įteikiant pasirašytinai) informuoja prašymą pateikusį iniciatorių, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, paaiškina apie galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Registruoto laiško išsiuntimo pažymos (kvito) arba įteikto pasirašytinai rašto kopijos įkeliamos į ŽPDRIS (Taisyklių 20 punktas). Šių Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2016 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (registracijos Nr. A647-717/16), nurodydamas, kad projekto tikslas yra padalinti žemės sklypą į dvi dalis, nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) bei numatyti įvažiavimus į sklypus, t. y. pareiškėjas prašymą pateikė ne užpildydamas elektroninę prašymo formą per ŽPDRIS, bet raštu. Pareiškėjas taip pat atsakovui raštu 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydamas, kad projekto tikslas yra žemės sklypo padalinimas į dvi dalis su tikslu atidalinti bendrą nuosavybę.
Atsižvelgiant į minėtas Taisyklių nuostatas, organizatorius (šiuo atveju atsakovas), gavęs prašymą ne per ŽPDRIS, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų gavimo įkelia juos į ŽPDRIS ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo raštu (registruotu laišku arba įteikiant pasirašytinai) informuoja prašymą pateikusį iniciatorių, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, paaiškina apie galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovas (organizatorius), gavęs pareiškėjo 2016 m. gegužės 10 d. prašymą, minėtą Taisyklių nuostatą įvykdė tinkamai, t. y. informavo pareiškėją apie kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo 2016 m. lapkričio 17 d. prašymą, jį įkėlė į ŽPDRIS ir apie tai Taisyklių nustatyta tvarka 2016 m. gruodžio 5 d. raštu informavo pareiškėją, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, paaiškino apie galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2016 m. spalio 27 d. priėmusi įsakymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka apie tai būtų informavusi pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad pareiškėjas apie Įsakymą sužinojo anksčiau nei 2017 m. sausio 10 d. Iš byloje pateikto pareiškėjo 2016 m. gruodžio 20 d. elektroninio laiško, siųsto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės sklypų projektavimo poskyrio vyr. specialistei R. C., taip pat negalima vienareikšmiškai spręsti, kad pareiškėjui apie 2016 m. spalio 27 d. Įsakymą yra žinoma. Aplinkybė, kad pareiškėjas išreiškia prašymą, jog rengiant ginčo sklypo pertvarkymo sąlygas nebūtų nustatytos bendro naudojimo teritorijos, niekaip nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas žinojo apie atsakovo 2016 m. spalio 17 d. priimtą Įsakymą. Nagrinėjamu atveju nesant byloje įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad pareiškėjas apie skundžiamą Įsakymą sužinojo anksčiau nei 2017 m. sausio 10 d., atsakovui nepateikus duomenų apie tai, kad jis įvykdė Taisyklėse nustatytą pareigą informuoti apie priimtą Įsakymą, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pareiškėją, nesant kitų duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis apie skundžiamą Įsakymą sužinojo tik 2017 m. sausio 10 d. gavęs Reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl Įsakymo paduoti, todėl nepagrįstai administracinės bylos dalį nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.
Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 10 d. išduotų Reikalavimų 2 punkto dalį, kurioje nurodytas projekto rengimo tikslas „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Reikalavimai yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir pats savaime pareiškėjui teisinių padarinių nesukelia, šią administracinės bylos dalį nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nesutinka.
Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 24 punktą, kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus. Jei reikalavimai per taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti projektą (Taisyklių 26 punktas). Kai projektas yra parengtas, jis teikiamas visuomenei susipažinti (Taisyklių 58 punktas). Sekanti projekto tvirtinimo stadija yra projekto derinimas, o jau suderintą projektą projekto organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (Taisyklių 65 punktas). Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo, NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius privalo priimti sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą (Taisyklių 68 punktas). Nors, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai apima tik parengiamąją projekto rengimo stadiją, o galutinis sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti projektą (Taisyklių 70 punktas), tačiau Teritorijų planavimo įstatyme nei Taisyklėse nėra įtvirtinta galimybė keisti žemės sklypo projekto rengimo tikslą, t. y. žemės sklypas bus projektuojamas atsižvelgiant į Įsakyme ir Reikalavimuose nustatytą tikslą ir naudojimo būdą, su kuriais pareiškėjas nesutinka, todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad skundžiama Reikalavimų dalis nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių, priešingai, šiuo atveju sukelia pareiškėjui tiesiogines materialines teisines pasekmes ir gali būti bylos nagrinėjimo dalyku.
Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad ne tik Reikalavimai, bet ir Įsakymas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi juose nėra nustatomi žemės sklypo naudojimo tikslai ir būdai, šiuo atveju yra nepagrįsti, kadangi, kaip jau buvo minėta, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nėra įtvirtinta galimybė keisti žemės sklypo projekto rengimo tikslą nei naudojimo būdą.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Įsakymo paduoti, taip pat be pagrindo konstatavo, jog pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Reikalavimų dalies panaikinimo nepriskirtinas nagrinėti administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. M. (M. M.) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.