- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1303-254/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė, Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- M. Z.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ramundas GM“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-598-301/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramundas GM“ ieškinį atsakovui M. Z. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ramundas GM“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. Z. 20 273,40 Eur skolos bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2017 m. kovo 17 d. išrašė Paprastąjį vekselį (neprotestuotiną) 20 273,40 Eur (70 000 Lt) sumai, kuriuo jis įsipareigojo grąžinti skolą per 14 dienų nuo vekselio pateikimo dienos. 2014 m. kovo 18 d. banko pavedimu, paskirtyje nurodant, kad mokėjimas pagal 2014 m. kovo 17 d. vekselį, ieškovė pervedė atsakovui 20 273,40 Eur (70 000 Lt). Tačiau vekselis nebuvo pateiktas atsakovui apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos, todėl laikytinas skolos rašteliu. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio mėn. mėgino susisiekti su atsakovu dėl vekselio apmokėjimo, tačiau net ir per antstolį 2017-04-05 to padaryti nepavyko, o 2017 m. liepos mėn. atsakovui siųsta registruota siunta taip pat buvo grąžinta, nes gavėjas (atsakovas) jos neatsiėmė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
Atsiliepimas
3. A. M. Z. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis neturėjo tikslo skolintis pinigų iš ieškovės ir faktiškai jų nesiskolino. Pažymėjo, kad sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir UAB „Stak“ pagal 2012-04-23 rangos sutartį Nr.2012-04-06, kurių pagrindu ieškovė turėjo prievolę sumokėti UAB „Stak“ už gaminamas stakles, todėl ieškovės atsakovui pervesti pinigai buvo skirti būtent ieškovės prievolės – sumokėti UAB „Stak“ – įvykdymui, tačiau tai buvo atlikta ne tiesiogiai, o per atsakovą kaip tarpininką. Todėl ieškovė ginčą turėtų spręsti su UAB „Stak“. 2017 m. balandžio mėnesį kilus ginčui tarp ieškovės ir UAB „Stak“ dėl UAB „Stak“ gaminamų staklių perdavimo ieškovei pagal 2012-04-23 Rangos sutartį Nr. 2012-04-06, ieškovė kreipėsi dėl 2014-03-17 vekselio apmokėjimo, t. y. praėjus daugiau kaip 3-iems metams, kas tik patvirtina, kad vekselis yra tiesiogiai susietas su nurodytos rangos sutarties vykdymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo M. Z. ieškovės UAB „Ramundas GM“ naudai 20 273,40 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1511,10 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o valstybės naudai iš atsakovo priteisė 11,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas 2014-03-17 išrašė paprastąjį vekselį, 70 000 litų ( 20 273,40 Eur) sumai, kurie 2014-03-18 ieškovės mokėjimo nurodymu pervesti atsakovui. Vekselio turėtoja ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl šiuo atveju vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.
6. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja civilinio kodekso XLIII skyriaus normos, o 2014-03-17 vekseliu buvo užtikrintas paskolos gavėjo – atsakovo, kuris 2014-03-18 mokėjimo nurodymu gavo iš paskolos davėjo – ieškovės 70 000 Lt sumą – paskolos grąžinimas. Paskolos gavėjas (atsakovas) gavo pinigus savo nuosavybėn, tapo jų savininku ir disponavo pinigais savo nuožiūra.
7. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovas perduodavo pinigus tėvo vadovaujamai įmonei (UAB „Stak“, kuriai Kauno apygardos teismo 2017-11-24 nutartimi yra iškelta bankroto byla) įformindamas tai kaip paskolą („akcininko paskola“), reiškia, kad atsakovas savo nuožiūra disponavo savo nuosavybe – pinigais ir tapo UAB „Stak“ kreditoriumi. Tarp atsakovo ir UAB „Stak“ atsirado paskolos teisiniai santykiai. Kadangi prievolė – paskola – kurios įvykdymas buvo užtikrintas ginčo vekseliu, neįvykdyta iki šiol, teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 20 273,40 Eur skolos (CK 6. 6.871 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 6.873, 6.878 straipsniai) bei 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38, 6.210 straipsniai).
8. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad ieškovės atstovas teisme prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 531 Eur sumokėto žyminio mokesčio (už ieškinį bei už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) ir 2 033,73 Eur už atstovavimą teisme, kelionės laiką ir kelionės išlaidas. Teismas, atlikęs prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo vertinimą bei atsižvelgęs į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius atstovavimo išlaidų dydžius, ieškovei iš atsakovo priteisė 1511,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y.: 531 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 550,55 Eur išlaidų už ieškinio ir 157,30 Eur išlaidų už pareiškimo dėl trūkumų šalinimo parengimą bei 272,25 Eur išlaidų už atstovavimą teisme. Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybės naudai teismas priteisė 11,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas M. Z. prašo teismo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-598-301/2018, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės priteisti atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių bei teismų praktikos. Didžioji skundžiamo sprendimo dalis susideda iš teisės normų bei teismų praktikos, apibūdinančių vekselius ir jų reglamentavimą, perrašymo, kuriomis nėra grindžiama galutinė teismo išvada, tokiu būdu sprendimas yra nemotyvuotas.
9.2. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad 2014-03-18 ginčijamo vekselio pasirašymas susijęs su 2012-04-23 rangos sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Stak“, kurios akcininku buvo atsakovas. 70 000 Lt sumą ieškovė sumokėjo kaip dalį išankstinio mokėjimo už UAB „Stak“ atliktus rangos darbus. Vekselis su UAB „Stak“ akcininku buvo pasirašytas kaip papildomas garantas dėl įmokėtos sumos susigrąžinimo, jei minėti darbai pagal sutartį nebus atlikti.
9.3. Teismas nepagrįstai laikė nereikšmingais atsakovo iš asmeninės sąskaitos į UAB „Stak“ sąskaitą atliktus pavedimus 62 000 Lt sumai bei liudytojo S. Z. liudijimą dėl vekselio pasirašymo aplinkybių ir sumos, gautos pagal vekselį, panaudojimo būdo. Visos šios aplinkybės pagrindžia atsakovo poziciją, kad ginčo dalyku esantis vekselis glaudžiai susijęs su rangos teisiniais santykiais tarp ieškovės ir UAB „Stak“. Todėl ieškovė (kreditorius) neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį sandorio užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013, 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Pažymi, kad atsakovas su ieškove yra visiškai atsiskaitęs, todėl, patenkinus ieškinį ir iš atsakovo priteisus prašomą sumą pagal vekselį, kai pradinė prievolė įvykdyta, susidarė situacija, kai ieškovas įgijo teisę gauti dvigubą suteiktos paskolos sumą, o tiksliau iš UAB „Stak“ gavo paslaugas, už kurias nesumokėjo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys atmestas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ramundas GM“ prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Apeliacinis skundas grindžiamas tik deklaratyviais, įrodymais nepagrįstais teiginiais ir fragmentišku teismų praktikos citavimu, nenurodant nei vieno materialinės ar procesinės teisės pažeidimo ar sprendimo negaliojimo pagrindo.
10.2. Ieškovės nuomone, šiuo atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo 70 000 Eur pavedimą kvalifikuoti kaip ieškovės atsiskaitymą pagal rangos sutartį su UAB „Stak“, o vekselį – tokio tariamo atsiskaitymo užtikrinimu. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad UAB „Stak“ tinkamai vykdė ieškovės naudai įsipareigojimus pagal minimą 2012-04-23 rangos sutartį Nr. 201204-06 ir, kad ieškovė turėjo ir, jeigu taip, kokio dydžio vykdytinų įsipareigojimų UAB „Stak“, kuriuos tariamai įvykdė per tarpininką – atsakovą. Pažymi, kad UAB „Stak“ yra iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas, kas patvirtina, kad UAB „Stak“ neįvykdė savo įsipareigojimų ieškovei ir liko jai skolinga.
10.3. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė, gavusi atitinkamas paslaugas, už kurias tariamai pervedė 20 273,40 Eur (70 000 Lt), nepagrįstai praturtės, šią sumą prisiteisus iš atsakovo. Pažymi, kad mokėjimai pagal rangos sutartį buvo vykdyti visiškai kitais laikotarpiais, nei atliktas ginčo pavedimas apeliantui ir išduotas apelianto vekselis, kas patvirtina, kad skola pagal pavedimą ir vekselį nėra niekaip susijusi su rangos sutarties tarp ieškovės ir UAB „Stak“ vykdymu.
10.4. Ieškovė pažymi, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog paskolintus pinigus gavo. Tai, kad atsakovas savo nuožiūra disponavo paskolintomis lėšomis, jas skolindamas UAB „Stak“, kurios akcininku yra, patvirtina atsakovo į bylą pateikti mokėjimo pavedimai, kuriuose mokėjimo paskirtyje nurodyta – „akcininko paskola“. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė suteikė atsakovui 20 273,40 Eur (70 000 Lt) paskolą, kurios suteikimą patvirtina ir užtikrina vekselis, o atsakovas paskolą gavo ir ja disponavo savo nuožiūra (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
12. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, o tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
13. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuos reikalavimus atitinka. Apelianto nuomone, sprendime pernelyg daug nurodoma teisminės praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad perteklinė teismų praktika sprendime nesuponuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas taip pat nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendime yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė yra atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos. Todėl konstatuotina, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė.
Dėl ieškovės reikalavimo dėl skolos pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį priteisimo
14. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2014 m. kovo 17 d. išrašė ieškovei Paprastąjį vekselį (neprotestuotiną), kuriuo įsipareigojo sumokėti 70 000 Lt tiesiogiai įmonei Ramundas GM per 14 dienų po jo pateikimo (1 t., b. l. 6). Ieškovė 2014 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 20 273,40 Eur (70 000 Lt). Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad 70 000,00 Lt mokėjimas vykdomas pagal vekselį, sudarytą 2014-03-17 (1 t., b. l. 79). Atsakovas pripažino, kad šias pinigines lėšas iš ieškovės gavo, tačiau byloje kilo ginčas dėl vekselio ir pagal jį atlikto mokėjimo vertinimo.
15. Reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarka reglamentuojama Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau ĮPVĮ). Remiantis jo nuostatomis, vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotą vekselį, turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Pranešus pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nes negalėjo įgyvendinti įstatymo reikalavimo pateikti vekselį atsakovui apmokėti ir pranešti apie jo neapmokėjimą, nes atsakovas vekselyje nurodytu adresu buvo nerastas. Tačiau vekselio nepateikimas apmokėti ir nepranešimas apie jo neapmokėjimą nereiškia prievolės pabaigos ir nepanaikina jos reikalavimo teisės vekselio davėjui – atsakovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017 22 punktą).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovas 2014 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu realiai ir faktiškai į savo asmeninę sąskaitą banke gavo 70000 Lt piniginių lėšų iš ieškovės, kuri mokėjimo nurodyme pažymėjo, kad moka pagal 2014-03-17 išrašytą vekselį (1 t., b. l. 79). Todėl šiuo atveju vekselis buvo išduotas atsakovo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti. Tokiu atveju šalių tarpusavio santykius pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo ir vertino kaip kilusius iš paskolos teisinių santykių (CK 6.870 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018).
17. Atsakovas, reikšdamas prieštaravimus dėl ieškovės reikalavimo nurodė, kad iš ieškovės piniginių lėšų nesiskolino ir tokio tikslo neturėjo. Jo tvirtinimu, 2014-03-17 vekselio išrašymas susijęs su 2012-04-23 rangos sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Stak“, kurios akcininku buvo atsakovas. Sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių, teisėjų kolegija, remdamasi nuoseklia kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad dėl to, jog prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio (vekselio) yra abstrakti, nagrinėjamu atveju ieškovė – vekselio turėtoja neturėjo įrodinėti nei jos reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Atsakovas, reikšdamas ieškovei prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalėjo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).
18. Atsakovas nurodė, kad 70 000 Lt sumą ieškovė sumokėjo per atsakovą kaip dalį išankstinio mokėjimo už UAB „Stak“ atliktus rangos darbus, o vekselis su UAB „Stak“ akcininku buvo pasirašytas kaip papildomas garantas dėl įmokėtos sumos susigrąžinimo, jei minėti darbai pagal sutartį nebus atlikti, t. y. vekseliu atsakovas garantavo trečiojo asmens prievolių įvykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vekselio išrašymu atsakovas negarantavo trečiojo asmens prievolių įvykdymo užtikrinimo ieškovei savo turtu, nes pagal išrašytą vekselį būtent ieškovė pervedė atsakovui 70000 Lt piniginių lėšų. Todėl nagrinėjamu atveju vekselis neatliko prievolių įvykdymo užtikrinimo funkcijos ir apelianto argumentai dėl dvigubo išieškojimo yra niekuo nepagrįsti (CK 6.70 straipsnis).
19. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja UAB „Stak“. LITEKO duomenimis kuriai Kauno apygardos teismo 2017-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1203-230/2018 šiai bendrovei iškelta bankroto byla (CPK 179 straipsnio 3 d.). Šioje byloje 2018-02-15 nutartimi buvo patvirtintas ir UAB „Ramundas GM“ 157 828,57 Eur kreditorinis reikalavimas. Dėl ieškovės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Stak“ bankroto byloje nebuvo kilęs ginčas. Tai leidžia pritarti ieškovei, kad ji mokėjimus trečiajam asmeniui vykdė tiesiogiai, o ne per tarpininką – atsakovą.
20. Teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti su atsakovu, kad jo atsikirtimo poziciją dėl ieškovės mokėjimų trečiajam asmeniui per atsakovą patvirtino jo tėvo liudytojo S. Z. parodymai. Šis asmuo nurodė, kad ieškovė mokėjo per atsakovą, nes baiminosi trečiojo asmens bankroto, o jis įkalbėjo sūnų išrašyti ieškovei vekselį. Tačiau šis asmuo yra artimas atsakovui giminaitis, iki bankroto bylos iškėlimo buvo trečiojo asmens vadovas, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, jo parodymai dėl tarpininkavimo veiksmų, paneigiami byloje esančių rašytinių įrodymų turiniu dėl piniginių lėšų mokėjimo nurodymais pervedimo paskirties, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo juos vertinti kritiškai. Pagal byloje esančius mokėjimo nurodymus (2 t., b. l. 39-44) galima nustatyti, kad atsakovas (mokėtojas) 2014-03-19 – 2014-14-15 atliko įvairių sumų (po 2000 Lt, 3000 Lt, 4000 Lt, 20000 Lt ar 10000 Lt) piniginius pervedimus UAB “Stak” (gavėjas). Tačiau visuose mokėjimo nurodymuose atsakovas pažymėjo, kad pinigų pervedimo paskirtis yra “akcininko paskola”. Atsakovas pripažįsta, kad buvo jo tėvo - liudytojo S. Z. vadovaujamos įmonės UAB „Stak“ akcininku ir bylą nagrinėjant teisme atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl mokėjimo nurodymuose jis nurodė būtent tokią piniginių lėšų paskirtį. Teisėjų kolegija vertina, kad mokėjimo nurodymuose nurodyta piniginių lėšų paskirtis – „akcininko paskola“, gali patvirtinti tik tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Stak“ realiai egzistavusius paskolos teisinius santykius, kurio naudai ir buvo atlikti tokios paskirties piniginių lėšų pervedimai (CPK 185 straipsnis). Tokiu atveju visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas gali reikšti savo reikalavimus UAB „Stak“ bankroto byloje, kuomet piniginių lėšų pervedimą šiai bendrovei jis įformino kaip paskolą („akcininko paskola“).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias teisingam bylos išnagrinėjimui, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių apskaičiavimą ir pagrindimą patvirtinančius įrodymus pateiks iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Ieškovei nepateikus į bylą šių įrodymų, jos turėtos bylinėjimos išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
23. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.