- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- e2-598-301/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04367-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- UAB „ R GM“
- Atsakovas
- M. Z.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „S“
- Advokatai
- Arnas Bareika
atsakovui M. Z.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ R GM“ ieškinį atsakovui M. Z., trečiajam asmeniui BUAB „S“ bankroto administratoriui UAB „Projektų investicijos“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 273,40 Eur skolos bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje ir prašyme dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo ieškovas nurodė, kad 2014-03-17 atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo patvirtino savo 20 273,40 Eur (70 000 Lt) dydžio skolinį įsipareigojimą ieškovui ir pagal šį vekselį 2014-03-18 banko pavedimu ieškovas paskolino atsakovui 20 273,40 Eur. Skolos grąžinimo terminas buvo apibrėžtas – veksęlis turi būti apmokėtas per 14 dienų nuo jo pateikimo dienos. Nurodė, kad vekselio paskirtis yra savarankiškas skolinis įsipareigojimas ieškovui, tačiau jis (vekselis) nebuvo pateiktas atsakovui apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Nurodė, kad šiuo atveju vekselis yra paskolos gavimą patvirtinantis dokumentas, nes jo turėtojas (ieškovas), praleidęs vekselio pateikimo apmokėti terminą ir nesilaikęs ĮPVĮ reglamentuotos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo tvarkos kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo, negali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo numatyta tvarka. Nurodė, kad nuo 2017-01 ieškovas mėgino susisiekti su atsakovu dėl vekselio apmokėjimo, tačiau net ir per antstolį 2017-04-05 to padaryti nepavyko, o 2017-07 atsakovui siųsta registruota siunta taip pat buvo grąžinta, nes gavėjas (atsakovas) jos neatsiėmė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Nurodė, kad praleidus terminą pateikti vekselį apmokėjimui, toks vekselis tampa atsakovo įsiskolinimą patvirtinančiu rašytiniu dokumentu, todėl ir šiuo atveju vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 70 000Lt paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti per 14 dienų nuo pateikimo (pareikalavimo), tokiu būdu akivaizdu, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai.
Teisme ieškovo atstovas direktorius G. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis UAB „Rs GM“ direktoriumi dirba nuo 2014 m. Nurodė, kad 2014 m. UAB „S“ pagal sutartis, tarp jų ir 2012 m. rangos sutartį, ieškovui teikė lentelių pakavimo įrangą, skersavimo stakles ir kt. Parodė, kad atsakovą M. Z. pažinojo ir anksčiau, nes įmonė UAB „V“, kurios akcininkais ir vadovu buvo M. ir S. Z., dar 2011 metais pateikė įrangą, po to M. Z. atvažiuodavo atlikti programavimo darbus bei su tėvu apžiūrėti įrangos (2018-02-20 teismo posėdžio garso įrašo laikas 09:58:17). Parodė, kad M. ir S. Z. kreipėsi į jį su prašymu paskolinti 70 000Lt tikslu įsigyti galingesnę staklių programavimo įrangą. Abu (M. ir S. Z.) buvo atvažiavę pas ieškovą ir lentpjūvėje prie kavos puodelio vyko pokalbis dėl paskolos (2018-02-20 teismo posėdžio garso įrašo laikas 11:55:54), kurio metu M. Z. sakė, kad nori iš ieškovo pasiskolinti 70 000Lt(2018-02-20 teismo posėdžio garso įrašo laikas 12:30:03). Jis (G. J.) pasitarė su akcininkas ir telefonu S. Z. pranešė, jog pinigus sūnui M. Z. paskolins. Nurodė, kad ieškovas paskolino atsakovui 70 000Lt pagal 2014-03-17 vekselį 2014-03-18 mokėjimo nurodymu pervesdamas pinigus M. Z.. Nurodė, kad UAB „S“ staklių ir įrangos ieškovui neperdavė ir 2012 m. rangos sutartis su UAB „S“ buvo nutraukta ieškovo iniciatyva prieš bankroto bylos UAB „S“ iškėlimą (2018-02-20 teismo posėdžio garso įrašo laikas 12:19:41). Parodė, kad ieškovas su UAB „S“ pagal tarpusavio sutartis atsiskaitė visiškai ir UAB „S“ ieškovui jokių pretenzijų nereiškė.
Teisme ieškovo atstovas advokato padėjėjas Arnas Bareika nurodė (2018-01-31 teismo posėdžio garso įrašo laikas 10:12:17), kad ieškovą ir UAB „S“, kurios administracijos direktorius buvo S. Z., o atsakovas M. Z. UAB „S“ akcininkas ir yra jo (S. Z.) sūnus, siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo ir partnerystės santykiai, todėl būtent tik dėl to ieškovas sutiko paskolinti pinigus UAB „S“ akcininkui M. Z. (2018-02-20 teismo posėdžio garso įrašo laikas 12:42:26). Nurodė, kad 2014-03 tarpininkaujant UAB „S“ administracijos direktoriui S. Z., atsakovo tėvui, buvo kreiptasi į ieškovo direktorių G. J. su prašymu paskolinti pinigų verslo investicijoms. Buvo tartasi kaip šį prašymą įforminti ir sutarta, kad ieškovas pinigus paskolins UAB „S“ akcininkui –S. Z. sūnui atsakovui M. Z.. Todėl 2014-03-17 buvo surašytas vekselis, kurį pasirašė atsakovas M. Z. ir 2014-03-18 mokėjimo nurodymu ieškovas pervedė pinigus -70000 LT- atsakovui M. Z.. Vekselis sudarytas kaip paskolinių santykių užtikrinimo priemonė. Einant metams dėl paskolos grąžinimo šalys nesusitarė, ieškovui nepavyko surasti skolininko (atsakovo) nei per antstolį, nei registruota pašto siunta. Skolą iš atsakovo M. Z. prašo priteisti remiantis 2014-03-17 vekseliu (b.l.8) bei 2014-03-18 mokėjimo nurodymu (b.l.25). Nurodė, kad paskolos prašė M. Z. tarpininkaujant jo tėvui, teigdamas, jog lėšos yra skirtos UAB „S“ veiklai. Ieškovas neginčija šio teiginio, nes jeigu M. Z. nusprendė pasiskolintas lėšas skolinti įmonei UAB“S“(nes atsakovas vėliau pinigus skolino UAB“S“), t.y. naudoti savo versle, tai tik jo asmeninis pasirinkimas savo nuožiūra naudoti turimas lėšas, tačiau toks atsakovo sprendimas nepaneigia jo pareigos pinigus grąžinti ieškovui (2018-02-20 teismo posėdžio garso įrašo laikas 12:42:26). Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017-11-24 nutartimi UAB „S“ yra iškelta bankroto byla, kurioje yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas virš 100 000Eur sumai ir bankroto administratorius neginčijo fakto, kad įranga ieškovui nebuvo perduota (2018-02-20 teismo posėdžio garso įrašo laikas 12:23:06, 12:54:34).
Atsiliepimas
A. M. Z. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, nes jis tikslo skolintis pinigų iš ieškovo neturėjo ir faktiškai jų (pinigų) nesiskolino, o sutartiniai teisiniai santykiai egzistavo tarp ieškovo ir UAB „S“ pagal 2012-04-23 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu ieškovas turėjo prievolę sumokėti UAB „S“ už gaminamas stakles ir ieškovo atsakovui pervesti pinigai buvo skirti būtent ieškovo prievolės - sumokėti UAB „S“ - įvykdymui , tačiau tai buvo atlikta ne tiesiogiai, o per atsakovą kaip tarpininką. Todėl ieškovas ginčą turėtų spręsti su UAB „S“. Nurodo, kad maždaug 2017-04 atsirado ginčas tarp ieškovo ir UAB „S“ dėl UAB „S“ gaminamų staklių perdavimo ieškovui pagal 2012-04-23 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ir būtent tik atsiradus šiam ginčui ieškovas ir kreipėsi dėl 2014-03-17 vekselio apmokėjimo, t.y. praėjus daugiau kaip 3-iems metams. Tai tik patvirtina, kad vekselis yra tiesiogiai susietas su nurodytos rangos sutarties vykdymu.
Šalies argumentai
A. M. Z. teisme prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nors paskolą ieškovas suteikė jam, tačiau tai buvo dviejų įmonių darbiniai reikalai, o būtent: UAB „S“ atlikinėjo darbus ieškovui UAB „R GM“ – automatizavo liniją ir pritrūkus lėšų buvo tartasi su ieškovu skirti daugiau lėšų. Iš G. J. gavo atsakymą, kad jis įmonės vardu skolins pinigus M. Z. ir taip jis (atsakovas M. Z.) tapo tarpininku. Ieškovo direktorius G. J. žodžiu susitarė su UAB „S“ direktoriumi S. Z., kuris yra jo (atsakovo) tėvas, kad ieškovas pinigus skolins asmeniškai atsakovui M. Z. tikslu, kad UAB „S“ galėtų užbaigti automatizavimo darbus ieškovo naudai (2018-01-31 teismo posėdžio garso įrašo laikas 10:18:28). Teko sutikti, kad pinigai bus paskolinti asmeniškai jam (atsakovui), nes kitaip įmonei bankrotas (2018-01-31, laikas 10:29:32) Nurodė, kad, gavęs iš ieškovo pinigus, juos dalimis, t.y. pagal poreikį įmonei, kurį nurodydavo UAB „S“ direktorius S. Z., pervedė UAB „S“, įrašydamas paskirtį „akcininko paskola“, tačiau nežino kodėl įrašė tokią paskirtį (2018-01-31 teismo posėdžio garso įrašo 10:26:35; 2018-02-20 teismo posėdžio garso įrašo 12:38:57). Šiuos pinigus UAB “S“ panaudojo toliau atliekant linijos automatizavimo darbus ieškovo naudai (2018-01-31 teismo posėdžio garso įrašo laikas 10:30:28).
Trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „S“ bankroto administratorius UAB „Projektų investicijos“, kuriam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimas negautas. Teisme 2018-02-20 gautas UAB „Projektų investicijos“ prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
L. S. Z., kuris yra atsakovo M. Z. tėvas, parodė, kad 2012 metais UAB “S“, kurios direktoriumi jis buvo, pasirašė su ieškovu rangos sutartį, kuriuos pradinė suma buvo 100000Eur. Pinigai buvo pervedami dalimis. Parodė, kad 2014 metais su ieškovo direktoriumi G. J. pasikalbėjo, jog reikia daryti mokėjimą, tačiau pastarasis nurodė, jog tiesiogiai UAB „S“ negali mokėti, sumokės jos akcininkui. Kodėl – nepaaiškino. Parodė, kad sūnui M. pervesta ieškovo 70 000 Lt paskola iš tikrųjų buvo pervesta UAB „S“ staklių linijos gamybai, tai yra sūnus M. gautus iš ieškovo pinigus pervedė UAB „S“. Parodė, kad tai jis įkalbėjo sūnų M. pasirašyti tą vekselį (teismo posėdžio garso įrašo laikas 2018-01-31 10:48:40). Parodė, kad tik dalis pagamintų staklių yra perduota ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš šalių aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2014-03-17 pasirašė paprastąjį vekselį (neprotestuotiną), kuriuo, jį pateikus, per 14 dienų be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 70 000 litų. Vekselio apmokėjimas apibrėžtas – turi būti apmokėtas per 14 dienų nuo jo pateikimo dienos. Ieškovas 2014-03-18 mokėjimo nurodymu atsakovui M. Z. pagal vekselį sudarytą 2014-03-17 pervedė 70 000Lt. Iš ieškovo aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad 2014-03-17 vekselis buvo bandomas pateikti atsakovui praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo jo išrašymo dienos - tai yra 2017 metais ( 2017-04-05 – grąžintas neįteikus per antstolį, nes motina priimti atsisakė; 2017-07-14 registruota pašto siunta grąžinta ieškovui, nes atsakovas neatsiėmė pašte). Iš atsakovo aiškinimo, bylos duomenų (2014-03-19 mokėjimo nurodymas Nr. 99, 2014-03-20 mokėjimo nurodymas Nr. 100, 2014-03-21 mokėjimo nurodymas Nr. 101, 2014-03-24 mokėjimo nurodymas Nr. 102, 2014-03-26 mokėjimo nurodymas Nr.104, 2014-03-31 mokėjimo nurodymas Nr.106, 2014-04-02 mokėjimo nurodymas Nr.107, 2014-04-05 mokėjimo nurodymas Nr.108, 2014-04-10 mokėjimo nurodymas Nr.110, 2014-04-15 mokėjimo nurodymas Nr.115), liudytojo S. Z. parodymų nustatyta, kad atsakovas mokėjimo nurodymais laikotarpyje nuo 2017-03-19 iki 2014-04-15 įvairiomis sumomis mokėjimo paskirtimi nurodydamas – akcininko paskola, iš savo sąskaitos pervedė UAB „S“ sąskaitą 62 000 Eur.
Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius,- tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). CK 1.105 str. 2 d. numato, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo). Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 3 ir 4 d., ĮPVĮ 2 str. 3 ir 4 p.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoj, o būtent: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti apmokėti), taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-14/2014, 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-157-2019/2015). Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str.1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti arba atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).
ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselio turėtojas ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą (Lietuvos Apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-253/2008). Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė yra apribota: iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. pagal pirminį sandorį ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje 3K-3-433-378/2015).
Nagrinėjamu atveju 2014-03-17 vekselis ir 2014-03-18 mokėjimo nurodymas, kurio paskirtis – pagal vekselį sudarytą 2014-03-17 – suma 70 000Lt - patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 70 000 litų paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti per 14 dienų nuo vekselio pateikimo dienos, todėl pripažintina, kad bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja civilinio kodekso XLIII skyriaus normos. ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir mokėjimo nurodymu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 2 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos Apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ginčo 2014-03-17 vekseliu buvo užtikrintas paskolos gavėjo – atsakovo, kuris 2014-03-18 mokėjimo nurodymu gavo iš paskolos davėjo - ieškovo 70 000 litų sumą – paskolos grąžinimas. Paskolos gavėjas (atsakovas) gavo pinigus savo nuosavybėn , tapo jų savininku ir disponavo pinigais savo nuožiūra. Tai, kad atsakovas perduodavo pinigus tėvo vadovaujamai įmonei (UAB „S“, kuriai Kauno apygardos teismo 2017-11-24 nutartimi yra iškelta bankroto byla) įformindamas tai kaip paskolą („akcininko paskola“) reiškia, kad atsakovas savo nuožiūra disponavo savo nuosavybe – pinigais ir tapo UAB „Stak“ kreditoriumi. Tarp atsakovo ir UAB „S“ atsirado paskolos teisiniai santykiai. Kadangi prievolė – paskola - kurios įvykdymas buvo užtikrintas ginčo vekseliu, neįvykdyta iki šiolei, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 20 273,40 Eur skolos (CK6. 6.871 str. 2 ir 3 d. bei 6.873 str., 6.878 str.) bei 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 12 d. (2017-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38 str., 6.210 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau nei jose įtvirtinta, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Taigi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui, be bendrųjų CPK 93 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 str. 2 d., - atlyginamos išlaidos, neviršijančios LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-108-248/2018).
Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Pažymėtina, kad Rekomendacijų 3 punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat ir kelionės išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju ieškovės buveinė registruota Rokiškyje, tačiau ieškovė byloje nusprendė naudotis advokato/advokato padėjėjo, kurio darbo vieta yra Vilniaus mieste, paslaugomis. Pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių advokato oš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtų būtinas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovės advokato padėjėjo kelionės iš Vilniaus į Marijampolę ir kelionės laiko išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos ir pagrįstos, todėl šios išlaidos ieškovui iš atsakovo nepriteistinos.
Ieškovės atstovas teisme prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 531 Eur sumokėto žyminio mokesčio ( už ieškinį bei už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) ir 2033,73 Eur už atstovavimą teisme, kelionės laiką ir kelionės išlaidų, kurias sudaro: a) 393,25 Eur (suma nurodyta su 21% PVM) už atstovavimą teisme pagal 2017-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. serija NIP Nr. 29633 ir atliktų darbų išklotinė, pagal 2018-01-30 PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 29754, pagal 2018-01-30 PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 29294; b) 550,55 Eur (suma nurodyta su 21% PVM) už ieškinio parengimą pagal 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 28298 ir atliktų darbų išklotinė); c) 157,30 Eur (suma nurodyta su 21% PVM) už pareiškimo dėl trūkumų šalinimo parengimą pagal 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija NIP NR. 28883 ir atliktų darbų išklotinė; d) 782,62 Eur (suma nurodyta su 21% PVM) už kelionės laiką ir kelionės išlaidų pagal 2017-12-31 PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 29633 ir pagal 2018-01-30 PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 29754 bei pagal 2018-01-30 PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 29294, e) 150 Eur žyminio mokesčio pagal PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr.28883 – už ką yra sumokėtas 150 Eur dydžio žyminis mokestis nėra nurodyta, todėl laikytina, kad nėra susijęs su nagrinėjama byla, nes visas šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis – tai yra 531 Eur ( už ieškinį ir laikinąsias apsaugos priemones) - jau buvo sumokėtas paduodant ieškinį, ir šios išlaidos (150 Eur) byloje yra nepagrįstos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad: 1) ieškovo advokatas M. I. parengė ieškinį (2017-08-31 PVM sąskaitą faktūra Nr. 28298), už kurį rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis pagal Rekomendacijų 8.2. punktą tuo metu sudarė 2044 Eur (2017 m. I ketvirčio bruto darbo užmokestis 817,60 Eur); 2) ieškovo advokatas M. I. parengė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo (2017-10-31 PVM sąskaitą faktūra Nr.28883) už kurį rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis pagal Rekomendacijų 8.16. punktą tuo metu sudarė 335,48 Eur ( 2017 m .II ketvirčio bruto darbo užmokestis 838,70 Eur ); 3) atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas), teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 minučių ir daugiau laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas advokato padėjėjas Arnas Bareika atstovavo ieškovą teisme, susumavus atstovavimo teisme laiką neįskaitant pertraukų, iš viso 4 val. (tai yra: 2017-12-12 posėdžio trukmė, neįskaitant pertraukos, 15 min.; 2018-01-17 posėdžio trukmė, neįskaitant pertraukos, 11 min.; 2018-01-31 posėdžio trukmė 57 min.; 2018-02-20 posėdžio trukmė, neįskaitant pertraukų, 2 val. 40 min.), todėl už šį laiką rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis pagal Rekomendacijų 5 p., 8.19 p. 9 p.,10 p. advokato padėjėjui sudarė 272,25Eur (2017 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestis 850,80 Eur )(850,80Eur x 0,1 x 4 val x 80%).
Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistinas 1511,10 Eur dydžio turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o būtent: 531 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 550,55 Eur išlaidų už ieškinio ir 157,30 Eur išlaidų už pareiškimo dėl trūkumų šalinimo parengimą bei 272,25 Eur išlaidų už atstovavimą teisme atlyginimo (CPK 93 str., 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio).
Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybės naudai priteistina 11,92 Eur išlaidų, susijusių su priocesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str.
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „ R GM“, j.a.k. 300031408, naudai 20 273,40 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt tris eurus 40 ct) skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 12 d. (2017-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1511,10 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus vienuolika eurų 10 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo M. Z. valstybės naudai 11,92 Eur (vienuolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.