Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. L. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi (4 mėnesiais 27 dienomis laisvės atėmimo), jas visiškai sudedant, ir V. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 27 (dvidešimt septynerioms) dienoms.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. rugsėjo 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio pateikęs nuteistasis V. L. neginčija nustatytų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad juo kvestionuojama pagal BK 242 straipsnį nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepadarė esminių BPK pažeidimų, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, šia nutartimi patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio atžvilgiu.

Dėl bausmės

6. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

7. BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, V. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 27 dienoms.

8. Nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nes darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, jis nesiekė jokių asmeninių tikslų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paties nuteistojo pirmos instancijos teismui duoti parodymai prieštarauja šiam apeliacinio skundo teiginiui. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pats priėmė sprendimą negrįžti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, nuvažiavo pas savo sergančią gyvenimo draugę į (duomenys neskelbtini), norėdamas jai padėti, o nespėjęs grįžti su paskutiniu autobusu, priėmė sprendimą, kad pasiliks su savo drauge tol, kol jo nesuras arba neatvažiuos pasiimti, nors suprato, kad daro blogai ir žinojo tokio elgesio pasekmes (1 t., b. l. 174-178). Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis, darydamas nusikalstamą veiką, veikė sąmoningai ir kryptingai, vedinas asmeninių priežasčių (būti su gyvenimo drauge), suvokė savo veiksmų pavojingumą, galinčius kilti padarinius ir jų siekė. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo teiginys, kad nusikalstama veika nebuvo siekiama asmeninių tikslų, yra deklaratyvus ir prieštaraujantis paties nuteistojo duotiems parodymams.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas V. L. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis anksčiau Lietuvos Respublikoje buvo teistas 12 kartų, taip pat buvo teistas ir užsienio valstybėse (1 t., b. l. 49-64), nagrinėjamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 65-84), dirbo trumpalaikius darbus (1 t., b. l. 85-86), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 20), įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpą nuo 2022 m. gruodžio 12 d., nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93-94), taip pat teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Remiantis aptartais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. L. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai nusikalsta, nuolat daro administracinius nusižengimus, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei teisės normų nepaisymą, be to, visos aptartos aplinkybės neturi jokios įtakos bausmės švelninimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Alytaus apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pažymėtina, kad nuteistojo skundo argumentas, jog jo padaryta nusikalstama veika nėra sunki, buvo tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teismo, skiriant bausmę, todėl šios aplinkybės vertinti iš naujo nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Iš duomenų apie ankstesnius V. L. teistumus matyti, kad jam praeityje buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės – areštas, taip pat ir pati griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas bei lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietų įstaigos, tačiau akivaizdu, kad teismo parodytas pasitikėjimas ir švelnesnio pobūdžio bausmės neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui. V. L. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad V. L. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems 1 metų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek V. L., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam V. L., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

11. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad V. L. praeityje Lietuvoje yra teistas net dvylika kartų, teistumai neišnykę, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą veiką padarė bausmės atlikimo metu, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

12. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę V. L., tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti mažesnę, negu sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, pirmosios instancijos teismo yra išsamiai motyvuotas, be to, pirmosios instancijos teismo atlikto bausmių bendrinimo klaidų taip pat nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms keisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, ar juo labiau parenkant kitą bausmės rūšį, nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

13. Kauno apygardos teisme gauta 2023 m. lapkričio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant nuteistąjį V. L., sudaro 100 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo.

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šią imperatyvią normą, gynėją nuteistajam apeliacinės instancijos teisme privaloma paskirti, jeigu nuteistasis nėra pasirinkęs savo gynėjo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016). Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo skundą ir jo skundas atmetamas. Bylą sudaro 2 tomai, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, kuris truko tik 10 minučių, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, nuteistasis šiuo metu atlieka kitu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba V. L. buvo teikiama, vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo V. L. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.