- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2S-615-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-0274-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- L. V.
- Advokatai
- Erikas Rugienius, Vitalija Smolenskienė, Ina Kurauskienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovei L. V., išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6-985/2021 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta R. V. ir L. V. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta R. V. ir L. V. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 (pirmame) punkte buvo susitarta, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjų nepilnamečių vaikų sūnaus I. V., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. V.. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 (antrame) punkte buvo nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo R. V. bendravimo su vaikais tvarka.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2022 m. vasario 3 d. teismui pateikė prašymą iki ieškinio taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečių vaikų I. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu R. V., priteisti vaikams laikiną išlaikymą.
3. Ieškovas nurodė, kad bendraudamas su vaikais pastebėjo, kad vaikai yra liūdni, ypatingai jauniausias sūnus A. V.. A. vis sakydavo, kad nori gyventi su tėčiu, tačiau neatviravo dėl kokių priežasčių. 2022 m. sausio 30 d. sūnus A. V. parašė tėvui R. V. keletą žinučių apie tai, kad prieš kelias dienas jį ir brolį I. mušė mama ir jos sugyventinis R. K.. Susitikus su tėvu, A. papasakojo ieškovui, kad tą vakarą, kai A. nebuvo namuose, mama labai pyko dėl to, kad jis su I. blogai, per garsiai uždaro duris. Girdėjo, kaip I. pirmame aukšte daug kartų šaukė ,,Baik, nemušk“. Po keliolikos minučių, kai I. užlipo į antrą aukštą, A. matė, kad I. iš skausmo verkė. Paskui I. atėjo dėdė R. (atsakovės sugyventinis) ir mama, jie pasikvietė A. į koridorių. Tada L. V. sugyventinis R. K. stipriai griebė A. už kaklo ir sudavė jo galvą į durų stiklą, po to dar kartą paėmė už galvos ir dar kartą galvą sudavė į durų stiklą. A. verkė, sakė, kad jam labai skaudėjo, galvos skausmą jautė keletą dienų. Po to, anot vaiko, dėdė R. pagriebė I. už galvos ir I. galvą trankė į spintos duris daug kartų. I. labai skaudėjo, jis verkė. Mama matė, kaip jos sugyventinis mušė vaikus, bet ji nieko nesakė ir jų negynė. 2022 m. sausio 31 d. tą pačią dieną R. V. kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, turinčios BK 140 straipsnio požymių. 2022 m. vasario 1 d. į mokyklą atvažiavo ieškovas ir atsakovė, buvo iškviesti Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai (toliau – VTAS) ir policijos pareigūnai. VTAS atstovėms A. V. buvo nuvestas į atskirą kabinetą, kur su juo kalbėjo L. V. ir VTAS atstovės, kurios 1,5 valandos įkalbinėjo A. susitarti su mama ir grįžti pas mamą. Galiausiai nuspręsta iki 2022 m. vasario 6 d. sūnų A. perduoti ieškovui, taip pat ieškovui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovo R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6-985/2021, kuris įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta L. V. ir R. V. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią „nepilnamečių vaikų [...] gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. V. [...]“. Šalių nepilnamečiai vaikai visuomet gyveno su mama (atsakove), o prašymu reikalaujama iki šiol nusistovėjusią vaikų gyvenamąją vietą pakeisti.
6. Teismas nustatė, kad prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad pasikeitė vieno iš vaikų (A. V.) pozicija dėl to, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi, bei tuo, kad dabartinė šalių nepilnamečių vaikų aplinka jiems neva tapo nesaugi. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnamečiai vaikai I. ir A. gyventi su tėvu nepageidauja ir jų nuomonė dėl to, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi, nėra pasikeitusi. Tokių duomenų byloje nepateikė ir ieškovas. Šalių nepilnamečiai vaikai I. ir A. yra gerokai vyresni už brolį A., kuriam šiuo metu yra 11 metų. Atitinkamai sūnui I. V. šiuo metu yra 17 metų, o sūnui A. V. – 14 metų. Teismas sutiko su atsakovės vertinimu, jog ieškovas, piktnaudžiaudamas jauniausio sūnaus itin jaunu amžiumi, t. y. faktu, kad jo asmenybė dar tik formuojasi, ko pasekoje jį gana lengva įtakoti, tuo naudojasi tenkindamas savo asmenines ambicijas, tuo pačiu visiškai ignoruodamas nepilnamečio vaiko interesus.
7. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įtikinamų įrodymų, kad vaikų motinos namuose esanti aplinka vaikams tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui nepateikti įrodymai apie nepilnamečio vaiko patirtą fizinį smurtą šeimoje. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės ar Vaikų teisių apsaugos skyriaus nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus. Prašymas grindžiamas ieškovo nuomone, spėjimais, įsitikinimais, kad jis teisus, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius, policija dirba netinkamai ir nepakankamai, netiria jo pranešimų apie smurtą prieš vaiką. Tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškovas taip pat nepateikia. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus nurodytas aplinkybes, išsakytas vaikų nuomones dėl įvykio su broliu A. bei vaikų santykius su mama.
8. Teismas padarė išvadą, jog dėl nurodytų faktorių (geri santykiai šeimoje, natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su broliais ir motina, įgytas saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sąlygos, galima apsunkinta adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimą su mama ar iš esmės jį apriboti, vaiko amžius) vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismas sprendė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus pažeistos nepilnamečių asmenų teisės bei interesai, todėl, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu R. V., atstovaujamas advokatės Inos Kurauskienės, prašo:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas ieškovo R. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos, o panaikinus ginčijamą nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos tenkinti visa apimtimi:
1.1. Siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų I. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu R. V.;
1.2. Laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, priteisti iš atsakovės L. V. nepilnamečių vaikų I. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini, išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti R. V.;
1.3. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2021 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6-985/2021 vykdymą dalyje dėl išlaikymo vaikams I. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo iš R. V..
2. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog nėra pagrindo laikinai keisti šalių vaikų I. V. ir A. V. gyvenamosios vietos, atskirąjį skundą tenkinti dalyje dėl vaiko A. V. laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo:
2.1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu R. V.;
2.2. Laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, priteisti iš atsakovės L. V. nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti R. V.;
2.3. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2021 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6-985/2021 vykdymą dalyje dėl išlaikymo vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo iš R. V.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas ne tik nurodė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien vaiko nuomonės, su kuo iš tėvų jis nori gyventi, pasikeitimas, o vaikams nesaugi smurtinė aplinka atsakovės namuose, bet ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino, neanalizavo, nemotyvavo. Kad atsakovė neužtikrina vaikams saugios aplinkos, patvirtina: 2022 m. sausio 30 d. sūnaus A. V. susirašinėjimas su tėvu R. V., Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. sausio 31 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2VAIK-21, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 7 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko I. V. teisių pažeidimą Nr. 12ĮGP-318, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 8 d. Vaiko A. V. vertinimo anketos Nr. 12VSV-184, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 8 d. Vaiko A. V. vertinimo anketos Nr. 12VSV-185, vaiko I. V. ir L. V. susirašinėjimo programoje „Messenger“ žinutės.
7.2. Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada kelia abejonių jos objektyvumu ir pagrįstumu. Vaikai, būdami saugioje aplinkoje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams sakė apie patirtą smurtą iš atsakovės ir jos sugyventinio pusės. Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui nepateikė 2022 m. vasario 7 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko I. V. teisių pažeidimą Nr. 12ĮGP-318, kurio II skyriaus 4 p. nurodyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui bendraujant su I. V. jis nurodė, kad „mamos draugas prieš mėnesį laiko jį pastūmė ir jis krito ant grindų“.
7.3. Nors vaikai yra pakankamai brandūs savo pozicijai išreikšti, tačiau teismas nevertino įrodymų, jog vaikų I. ir A. nuomonės dėl to, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, bei sūnaus I. nuomonės pakeitimą dėl prieš jį panaudoto smurto motinos namuose, lėmė atsakovės darytas psichologinis spaudimas ir gąsdinimas dėl jai nepalankių pasekmių ikiteisminio tyrimo procese ir dėl vaikų galimo pasirinkimo gyventi su tėvu pasekmių – niekada nebepamatyti mamos.
7.4. Vaikai su tėvu turi stiprų emocinį ryšį, tėvo gyvenamojoje aplinkoje jaučiasi saugūs. Be to, atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6-985/2021 nustatytą ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos intensyvumą, nėra pagrindo spręsti, jog laikinas gyvenimas tėvo (ieškovo) namuose turėtų būti vertinamas kaip gyvenimas vaikams nežinomoje ir socialiai nesaugioje aplinkoje arba aplinkoje, kurioje nėra garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi.
7.5. Šalių nepilnametis vaikas A. V., kuriam (duomenys neskelbtini) sukaks 12 metų, yra pakankamai brandus, aiškiai nurodė, kad nori gyventi su ieškovu, savo tėvu R. V., nes jo namuose jaučiasi geriau, saugiai, nebijo kalbėtis bet kokia tema, tėvo namuose jaučia mažesnį emocinį spaudimą, grįžti į mamos namus bijo (bijo mamos ir jos gyvenimo draugo reakcijų, rėkimo, įžeidinėjimo). A. V. ne kartą patvirtino, kad nori gyventi su tėvu – ieškovu R. V.. Tokį norą jis išreiškė atsakovei dar nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą, tačiau atsakovė nekreipė dėmesio į vaiko tikrą norą. Tuo metu vaikas buvo mažesnis ir labiau pažeidžiamas, todėl bijojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams pasakyti tikrą savo nuomonę dėl mamos reakcijos – rėkimo ir nubaudimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad sūnaus nuomonė buvo paveikta kitų asmenų. Atsakovės pozicija ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad sūnus nori gyventi su tėvu, nes ten daugiau laisvės, nepagrįsti. Vaiko nurodyti argumentai dėl noro gyventi su tėvu jo interesams neprieštarauja. Vaiko psichologinę būklę neigiamai veiktų tai, jei jis prieš savo norą būtų priverstas grįžti į psichologinio bei fizinio smurto aplinką mamos namuose.
7.6. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti teikiamus įrodymus apie vykstantį ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03711-22 pagal ieškovo skundą Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl smurto prieš vaikus, todėl prašo prijungti advokatės Vitalijos Smolenskienės prašymo Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariato tyrėjai I. M. priimti nutarimą dėl jos pripažinimo nepilnamečio A. V. atstove ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-03711-22 kopiją.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė L. V., atstovaujama advokato Eriko Rugieniaus, prašo ieškovo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą, atsisakyti priimti įrodymus, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
8.1. Ieškovas, siekdamas įtikti sūnui A., tokiu būdu sūnų įtakojant, jam labai nuolaidžiauja, tėvo namuose trūksta disciplinos, t. y. ieškovui itin trūksta socialinių įgūdžių, susijusių su tinkamu vaikų auklėjimu, jų parengimu savarankiškam gyvenimui, ko pasekoje po bendravimo su tėvu, vaikai nuolatos grįžta „išsibalansavę“. Šalių nepilnametis sūnus A. turi itin stiprų polinkį kompiuteriniams žaidimams. Atsakovės žiniomis, ieškovas, siekdamas visais įmanomais būdais įtikti sūnui, jo nekontroliuoja ir leidžia vaikui ištisą naktį žaisti kompiuteriu. Toks itin neatsakingas tėvo (ieškovo) elgesys sąlygoja ir itin neigiamus padarinius sūnui. Atsakovės žiniomis, dėl tokio neatsakingo elgesio sūnus A. yra ne vieną kartą praleidęs pamokas, tėvui pamokų praleidimą pateisinant tuo, kad vaikas neva serga, nors jokių tai patvirtinančių duomenų nei motinai (atsakovei), nei ugdymo įstaigai nėra pateikiama.
8.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent vaikų mama (atsakovė) daug išsamiau ir plačiau suvokia bazinius, emocinius vaikų poreikius, geriausius jų interesus (mokslas, ugdymas, sveikata, maistas, priežiūra, disciplina, režimas, kryptingas laisvalaikis ir kt.), o vaikų tėvas (ieškovas) tėra linkęs užtikrinti bendravimo su vaikais, laisvalaikio praleidimo, aktyvios veiklos poreikius. Tėvas vengia disciplinuoti vaikus, jiems pritrūkus kantrybės ir prasiveržus nepasitenkinimui, atžagarumui, atsisakant vykdyti savo pareigas, pvz. būti pažangiu mokiniu, sąžiningai vykdyti pareigą mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat, atsižvelgiant į besimokančio vidurinės mokyklos mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi – lankyti pamokas, atlikti namų darbus. Atsakovės vertinimu, tokios sūnaus A. V. nuomonės susiformavimą lėmusios aplinkybės (supyko ant mamos, kadangi mama yra reiklesnė ir verčia mokytis) negali būti pripažintos svarbiomis, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad vaiko nuomonė sutampa su jo geriausiais interesais. Taip pat, dėl perdėto nuolaidžiavimo ieškovas visiškai nepaiso vaikų režimo, sveikos mitybos ir gyvensenos principų, disciplinos ir tvarkos laikymosi, kas akivaizdžiai vaikams nėra naudinga (ar netgi žalinga).
8.3. Nei atsakovė, nei kartu su ja gyvenantis R. K. niekada ir jokia forma nėra naudoję smurto prieš šalių nepilnamečius vaikus. Atsakovė yra įsitikinusi, kad šalių nepilnametis sūnus A. V. buvo tėvo R. V. įtakotas, t. y. nuteiktas ir įkalbėtas teikti tikrovės neatitinkančius duomenis, ko pasekoje ieškovo melagingo skundo pagrindu tikėtina ir buvo pradėtas prašyme minimas ikiteisminis tyrimas bei sūnus vaiko teisių apsaugos specialistams davė melagingus parodymus apie neva prieš jį naudotą smurtą.
8.4. Aplinkybes, kad atsakovės namuose šalių nepilnamečiams vaikams sukurta saugi aplinka, patvirtino ir byloje ne vieną kartą apklausti vaikai A. bei I., kurie nurodė, jog nei motina (atsakovė), nei jos draugas R. prieš juos nėra smurtavę. A. ir I. taip pat yra nurodę, jog niekada nesa girdėję apie tai, kad mama (atsakovė) ar jos draugas R. būtų smurtavę prieš A. Atsakovės vertinimu, faktas, jog ieškovas su visiškai nepagrįstu prašymu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, pats savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovės namuose prieš šalių nepilnamečius vaikus yra smurtaujama (yra nesaugu), t. y. net ir turint omenyje, kad ieškovės atžvilgiu yra atliekamas koks nors ikiteisminis tyrimas, ši aplinkybė pati savaime nesuponuoja išvados, jog atsakovė ar jos širdies draugas smurtauja prieš šalių nepilnamečius vaikus. 2022 m. sausio 31 d. prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovas mini įvykį, įvykusį dar 2019 m. sausio 30 d., t. y. daugiau nei prieš tris metus, todėl atsakovei yra nesuprantama, kaip koks nors įvykis, įvykęs daugiau nei prieš tris metus, gali įtakoti vaikų aplinkos sąlygas šiai dienai. Šios aplinkybės tik pagrindžia ieškovo reikalavimų nepagrįstumą.
8.5. Ieškovas niekur nedirba, jo pajamas sudaro vos 320 Eur gaunama pensija, jis nededa pastangų įsidarbinti, itin neatsakingai ir aplaidžiai žiūri į vaikų auklėjimą, neva „vaikai turi patys viską nuspręsti, visus sprendimus turi patys priimti“, kas sąlygoja išvadą, kad būtent ieškovo gyvenamoji aplinka ir jo aplaidus požiūris į vaikų auklėjimą neatitinka geriausių šalių nepilnamečių vaikų interesų.
8.6. Ieškovas R. V. iš esmės visus su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus turėjo galimybę pateikti ir teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės advokatės. Ieškovas, pateikdamas naujus įrodymus, piktnaudžiauja jam suteikta įrodymų vėlesnio pateikimo teise, todėl nėra pagrindo juos priimti ir vertinti apeliacinės instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, iki ieškinio pateikimo.
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė advokatės Vitalijos Smolenskienės 2022 m. vasario 14 d. prašymo Marijampolės apskrities VPK tyrėjai ir advokatės orderio kopijas, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti teikiamus įrodymus apie vykstantį ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03711-22 pagal ieškovo skundą Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl smurto prieš vaikus, todėl prašo prijungti advokatės Vitalijos Smolenskienės prašymo Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariato tyrėjai I. M. priimti nutarimą dėl jos pripažinimo nepilnamečio A. V. atstove ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-03711-22 kopiją.
12. Teismo vertinimu, nors pateikta informacija yra susijusi su byloje dalyvaujančiais asmenimis, tačiau iš pateiktų duomenų nenustatyta aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.
13. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas visais atvejais pradedamas, kai yra gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl išdėstyto, vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nepatvirtina, jog atsakovė padarė nusikalstamą veiką. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu nėra gauta duomenų apie ikiteisminio tyrimo rezultatus, atitinkamai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra konstatuotas atsakovės smurtas nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6-985/2021, kuris įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta L. V. ir R. V. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. V.. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamoji aplinka tapo nesaugi, atsakovės ir jos sugyventinis smurtauja vaikų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įtikinamų įrodymų, kad vaikų motinos namuose esanti aplinka vaikams tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Ieškovas nepateikė įrodymų apie nepilnamečio vaiko patirtą fizinį smurtą šeimoje.
16. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia iš esmės šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus; 2) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečio sūnaus A. V. išsakytą nuomonę, jog nepilnametis nori gyventi su ieškovu.
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta tapo nesaugi, kad vaikų gyvenimas su motina darytų jiems neigiamą įtaką, nebeatitiktų reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą. Nors ieškovas nurodė aplinkybes apie sūnaus A. ir motinos kilusį konfliktą, apie ieškovo kreipimąsi į teisėsaugos institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau šios nutarties priėmimo dieną dar nėra duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Pats faktas, kad ieškovo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, esant šalių itin konfliktiškiems santykiams, dar nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovo paties pareiškime teisėsaugos institucijoms, prašymuose ir atskirajame skunde nurodyti vertinimai dėl šios situacijos negali būti vertinami kaip objektyvūs, o turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste. Tuo atveju, jei ieškovo nurodomos aplinkybės ateityje pasitvirtintų (t. y. teisėsaugos institucijoms pripažinus atsakovę padarius nusikalstamą veiką dėl šio konflikto su savo vaiku, pripažinus smurtavus vaiko atžvilgiu), būtų teisinis pagrindas pakartotinai reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. vaiko(-ų) gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Tačiau vien pradėto ikiteisminio tyrimo faktas nelemia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. vasario 14 d. išvada Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodoma, kad Skyrius, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų išsakytas nuomones, Skyriaus specialistų pastebėtą artimą ir šiltą nepilnamečių vaikų ryšį su motina, ugdymo įstaigų pateiktą informaciją, atsakovės L. V. gyvenamojoje vietoje užtikrintas tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti bei nepilnamečių vaikų tinkamą poreikių tenkinimą motinos namuose, padarė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y. laikinosios nepilnamečių vaikų I. V., A. V. ir A. V. gyvenamosios vietos nustatymas, šioje civilinėje byloje neatitiktų vaikų teisių ir geriausių jų interesų. Skyriaus išvada pateikta įvertinus 2022 m. vasario 8 d. Vaiko situacijos vertinimo anketas, 2022 m. vasario 10 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus, 2022 m. vasario 11 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktus, 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. vasario 7 d. ugdymo įstaigų, kuriose mokosi vaikai, pateiktą informaciją. Teismas neturi pagrindo abejoti Skyriaus pateikta išvada.
19. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23, 63 punktus; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų juos, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ir nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
21. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visą lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).
22. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas bus nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikai gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo ar motinos sugyventinio ar sutuoktinio požiūrio į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi, vaikų gyvenamosios vietos ir kiti ieškovo keliami reikalavimai bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
23. Pažymėtina ir tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad ieškovas iki atskirojo skundo išnagrinėjimo taip ir nėra pateikęs ieškinio teisme dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nors su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi dar 2022 m. vasario 3 d., kas leidžia abejoti ieškovo veiksmais dėl civilinės bylos inicijavimo.
24. Reikalavimas dėl laikinojo išlaikymo priteisimo yra išvestinis reikalavimas dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl, nepakeitus skundžiama nutartimi nustatytos laikinos vaiko gyvenamosios vietos, apeliacinės instancijos teismas dėl laikino išlaikymo priteisimo plačiau nepasisako.
25. 2022 m. balandžio 12 d. apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovas pateikė prašymą priteisti ieškovės patirtas 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytą dydį, todėl, atmetus ieškovo atskirąjį skundą, iš ieškovo atsakovei priteisiamos 671,72 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
26. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 671,72 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 72 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.