Marijampolės apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei L. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad niekur nedirba, gauna 320 eur pensiją, tikisi gauti iš motinos palaikymą – 500 eur, už šiuos pinigus žada gyventi ir išlaikyti visus tris sūnus. Ieškovo įsitikinimu, gyventi su juo, tėvu, sūnums bus saugiau, jis užtikrins vaikų teises ir interesus. Ieškovas paaiškino, kad nesutarimų su vaikų motina buvo, tačiau jokio smurto, jis atsakovės nelietė, ji pati susižalojo, ir dėl šių sužalojimų kaltina ieškovą. Paskutinio atsakovės minimas konfliktas vyko ieškovo namuose, sūnus A. pats pasislėpė vonioje, nes atsakovė ketino jį prievarta išsivežti namo, policiją iškvietė pats ieškovas. Ieškovo teigimu, jokio fizinio smurto prie nepilnamečių vaikų nebuvo, ieškovas teigė sugebantis valdytis ir nesmurtauti.

Atsakovės nuomone, vaikų mama (atsakovė) daug išsamiau ir plačiau suvokia bazinius, emocinius vaikų poreikius, geriausius jų interesus (mokslas, ugdymas, sveikata, maistas, priežiūra, disciplina, režimas, kryptingas laisvalaikis ir kt.), o vaikų tėvas tėra linkęs užtikrinti bendravimo su vaikais, laisvalaikio praleidimo, aktyvios veiklos poreikius. Tėvas vengia disciplinuoti vaikus, jiems pritrūkus kantrybės ir prasiveržus nepasitenkinimui, atžagarumui, atsisakant vykdyti savo pareigas, pvz. būti pažangiu mokiniu, sąžiningai vykdyti pareigą mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat, atsižvelgiant į besimokančio vidurinės mokyklos mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi – lankyti pamokas, atlikti namų darbus. Atsakovės vertinimu, tokios sūnaus A. V. nuomonės susiformavimą lėmusios aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad vaiko nuomonė sutampa su jo geriausiais interesais. Taip pat, dėl perdėto nuolaidžiavimo ieškovas visiškai nepaiso vaikų režimo, sveikos mitybos ir gyvensenos principų, disciplinos ir tvarkos laikymosi, kas akivaizdžiai vaikams nėra naudinga (ar netgi yra žalinga).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir atsakovės išsakytų motyvų, atsakovė prašo prašymą laikyti nepagrįstu ir atmesti.

Kauno technologijos universiteto (toliau - KTU) gimnazijos 2022-02-04 rašte Nr. G/R-12 nurodyta, jog I. V. KTU gimnazijoje mokosi nuo 2019-09-01. I. V. yra miesto ir šalies gamtos mokslų olimpiadų ir konkursų dalyvis ir prizininkas, itin gabių moksleivių papildomo ugdymo mokyklos „Fizikos Olimpas“ narys. Per šį laikotarpį nepriežiūros požymių šeimoje ir kitų vaiko teisių pažeidimų nepastebėta. Iš gimnazijai prieinamos informacijos galima teigti, jog vaiko tėvai savo pareigas vykdo tinkamai. I. V. mama L. V. dalyvauja KTU gimnazijos moksleivių tėvų susirinkimuose, domisi sūnaus mokymosi rezultatais ir elgesiu. Skyriaus specialistai, įvertinę visą Skyriuje turimą ir naujai gautą informaciją, atlikę vaikų situacijų vertinimą, 2022-02-08 nustatė būtinybės vertinti pagalbos vaikams ir (ar) jų šeimai poreikį bei perdavė informaciją Marijampolės socialinės pagalbos centrui.

Skyriaus specialistai išklausė nepilnamečių šalių vaikų nuomonės dėl gyvenamosios vietos – A. V. ir I. V., kad tiek su tėčiu, tiek su mama sutaria, jų gyvenamosiose vietose jaučiasi gerai, smurtas prieš juos nenaudojamas. I. V. 2022-02-07 Skyriaus specialistams nurodė, kad pas mamą jaučiasi saugus, nei mama, nei mamos draugas smurto nenaudoja, kaip ir kiekvienoje šeimoje susipyksta, kartais mama pakelia balsą, kartais jis, ar broliai, bet viską išsiaiškina. Teigė, kad pas tėtį jaučiasi saugus, tėtis smurto nenaudoja, tik su mama konfliktuoja, dėl ko jis jaučiasi prastai. Pasakojo, kad jo ir brolių ginčai su mama dažniausiai vyksta dėl mokslų arba jei kažko nepadaro, mama reiklesnė, nori, kad mokintųsi, reikia daryti namų darbus, o tėtis ne toks reiklus, leidžia žaisti kompiuteriu, gal todėl Adomas taip pasakė. I. V. nurodė, kad nėra matęs ar girdėjęs, kad A. V. skriaustų, susipyksta, bet susitaiko kaip ir visose šeimose. I. V. 2022-02- 10 pokalbio su Skyriaus specialistais metu teigė, kad nori, jog jo gyvenamoji vieta ir toliau būtų nustatyta kartu su mama. I. V. nurodė, kad į Marijampolę grįžta savaitgaliais, vieną savaitgalį leidžia pas tėtį, kitą pas mamą. Nepilnametis nurodė, jog tiek su tėčiu, tiek su mama sutaria, jų gyvenamosiose vietose jaučiasi gerai, prieš jį smurtas nėra naudojamas.

Nepilnametis A. V. nurodė, kad šiuo metu gyvena pas tėtį, bet pasiilgo mamos, norėtų ją pamatyti. Po įvykusios nepilnamečio apklausos teisme, A. V. teisme laukė jo mama, tėtis ir Skyriaus specialistai. A. V. priėjęs prie mamos ją apsikabino, mama ir sūnus stovėjo apsikabinę apie 10 min., buvo jaučiamas artimas vaiko ir motinos ryšys. Vėliau Skyriaus specialistai kartu su A. V. vyko į Skyrių, kuriame vaikas buvo išklausytas vaiko kambaryje, nedalyvaujant jo atstovams pagal įstatymą. A. V. nurodė, kad mama jį labai supykdė, todėl jis parašė tėčiui ir nusprendė gyventi su tėčiu. Nepilnametis pasakojo, kad su mama nori bendrauti taip, kaip ankščiau bendraudavo su tėčiu. A. V. nurodė, kad mamą matė sekmadienį, kai buvo atėjusi į tėčio namus, taip pat buvo sutikęs mokykloje. A. V. nurodė, kad būdamas pas tėtį atlieka namų darbus, paskui žaidžia kompiuteriu, tėtis irgi kartais žaidžia kartu, mama su juo nežaidžia. A. V. nurodė, kad pas gydytojus dažniausiai lankosi su mama, į mokyklą dažniausiai taip pat vyksta mama, nebent reikia abiejų tėvų, tada atvažiuoja ir tėtis. Nepilnametis nurodė, kad apsipirkinėja kartu su mama, mama perka rūbus, būna, kad ir tėtis kažką nuperka. A. V. pasakojo, kad dabar mamos šiek tiek bijo, nes ji ant jo rėkė, o dėdė jį mušė. Skyriaus specialistams paklausus ar norėtų su tėčiu gyventi iki kol jam bus 18 metų, A. V. susimastė, nutilo, šiek tiek pasimetė, vėliau pasakė „manau“ bei nurodė, kad apie tai dar negalvojo.

Skyrius, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų išsakytas nuomones, pastebėtą artimą ir šiltą nepilnamečių vaikų ryšį su motina, ugdymo įstaigų pateiktą informaciją, atsakovės L. V. gyvenamojoje vietoje užtikrintas tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti bei nepilnamečių vaikų tinkamą poreikių tenkinimą motinos namuose, mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t.y. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, neatitiktų vaikų teisių ir geriausių jų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu prašymas yra tikėtinai pagrįstas ir jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo priteisimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė, o konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta.

Šeimos bylose laikinoji apsaugos priemonė turi ir kitus tikslus, o būtent nagrinėdamas šeimos bylas, teismas vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 376 straipsnis ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimus sprendžia, atsižvelgiant ir į tai, kad būtų užtikrinti ir kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai kol bus išnagrinėta byla ir priimtas teismo sprendimas.

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Tėvų valdžia vaikų atžvilgiu vienoda ir jie taip pat visus klausimus turi spręsti bendru sutarimu ir žiūrėdami vaikų interesų, tai yra teismas pasisako, kad CK 3.156 str. nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus pripažintus neveiksniais teismo sprendimu (LR CK 3.157 str. 1 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją. Kaip minėta, pagal CK 3.65 straipsnį, šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas ir laikino išlaikymo jam priteisimas yra laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šios teisinius santykius laikinai sureguliuojančios priemonės sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir tai, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai (CPK 12 str., 178 str., 144 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo 2022 m. sausio 4 d., buvo patvirtinta L. V. ir R. V. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią „nepilnamečių vaikų [...] gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. V. [...]“. Šalių nepilnamečiai vaikai visuomet gyveno su mama (atsakove), o prašymu reikalaujama iki šiol nusistovėjusią vaikų gyvenamąją vietą pakeisti. Dėl šios priežasties, nagrinėjamu atveju tikslinga vadovautis kasacinio teismo formuojama praktika bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ch. v. Ž. Ch., bylos Nr. 3K-3-334/2003; kt.). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001), vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003), esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

Teismas sutinka su atsakovės bei Vaikų teisių apsaugos skyriaus nuomone, jog sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamu atveju, prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad pasikeitė vieno iš vaikų (A. V.) pozicija dėl to, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi, bei tuo, kad dabartinė šalių nepilnamečių vaikų aplinka jiems neva tapo nesaugi. Pažymėtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai I. ir A. gyventi su tėvu nepageidauja ir jų nuomonė dėl to, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi, nėra pasikeitusi. Tokių duomenų byloje nepateikė ir ieškovas. Šalių nepilnamečiai vaikai I. ir A. yra gerokai vyresni už brolį A., kuriam šiuo metu yra 11 metų. Atitinkamai sūnui I. V. šiuo metu yra 17 metų, o sūnui A. V.– 14 metų. Sutiktina su atsakovės vertinimu, jog ieškovas, piktnaudžiaudamas jauniausio sūnaus itin jaunu amžiumi, t. y. faktu, kad jo asmenybė dar tik formuojasi, ko pasekoje jį gana lengva įtakoti, tuo naudojasi tenkindamas savo asmenines ambicijas, tuo pačiu visiškai ignoruodamas nepilnamečio vaiko interesus.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t.y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

Ieškovas nepateikė teismui įtikinamų įrodymų, kad vaikų motinos namuose esanti aplinka vaikams tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nėra jokių įrodymų apie nepilnamečių vaiko patirtą fizinį smurtą šeimoje. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės ar Vaikų teisių apsaugos skyriaus nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus. Prašymas grindžiamas ieškovo nuomone, spėjimas, įsitikinimais, kad jis teisus, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius, policija dirba netinkamai ir nepakankamai, netiria jo pranešimų apie smurtą prieš vaiką. Tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškovas taip pat nepateikia. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus nurodytas aplinkybes, išsakytas vaikų nuomones dėl įvykio su broliu A. bei vaikų santykius su mama.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl nurodytų faktorių (geri santykiai šeimoje, natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su broliais ir motina, įgytas saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sąlygos, galima apsunkinta adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimą su mama ar iš esmės jį apriboti, vaiko amžius) vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus, teismas sprendžia, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus pažeistos nepilnamečių asmenų teisės bei interesai, todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsniu, 147 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.