Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1128-794/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-06
Bylos Nr.: 2A-1128-794/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08166-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Andrius Verikas
Ieškovas: V. B.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-1128-794/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08166-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13084-937/2024 pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kalėjimo tarnybos – 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad yra vedęs, turi tris vaikus, t. y. K. B., gimusį (duomenys neskelbtini), I. B., gimusią (duomenys neskelbtini), V. E. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Visi vaikai įvykio metu buvo nepilnamečiai. Nurodo, jog atlikdamas bausmę kreipėsi į medikus dėl vaistų nuo kraujospūdžio, skundėsi sveikata. Sveikatos kortelė bausmės atlikimo metu yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Po bausmės atlikimo sveikata dar labiau suprastėjo. Atsirado ir vis stiprėjo širdies problemos, prasidėjo stiprus dusulys, nuolatiniai širdies ritmo sutrikimai, tinimas. Būklė blogėjo, pas kardiologus lankėsi dažnai. Bausmės atlikimo metu gulint ant kieto čiužinio paaštrėjo klubo skausmai, o 2024-10-01 atlikta klubo sąnario keitimo operacija, vėliau sekė reabilitacija. Prasidėjo skausmai pilve, diagnozuota išvarža, o vėliau buvo išvaržos operacija. Nurodo, jog buvo smarkus sveikatos būklės blogėjimas, o ligos neabejotinai susijusios su patirtais išgyvenimais įkalinimo įstaigoje. Mano, jog dėl atsakovų veiksmų visumos atsirado žala, jos sukelti padariniai. Policija inicijavo neteisėtą ikiteisminį tyrimą, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių atlikti neturėjo. Prokuratūra jį kontroliavo, laiku nenutraukė, baigė ikiteisminį tyrimą kaltinamuoju aktu, atidavė bylą į teismą, palaikė kaltinimą, rašė apeliacinį skundą, taip siekdama tolimesnio neteisėto nuteisimo. Šiaulių apygardos teismas nuteisė, nuosprendis buvo įvykdytas. Mano, jog nukentėjo nuo atsakovų veiksmų visumos, tai jų atsakomybė solidari. Nurodo, jog buvo nuteistas du kartus. Ieškovo atžvilgiu buvo pažeistas non bis in idem principas. Buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, kuri turėjo būti nutraukta. Remiantis nepagrįstu teismo nuosprendžiu atliko 30 parų arešto bausmę, kurios atlikti neturėjo. Patyrė neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-42-511/2022 2022-03-28 priėmė nutartį, kuria nutarė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021-01-27 nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendį bei bylą nutraukė. Nurodo, jog ieškovas Šiaulių apylinkės teismo 2021-01-27 buvo išteisintas, nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. 2021-05-20 Šiaulių apygardos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį, nuteisė pagal Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 243 str., paskyrė 30 parų arešto bausmę. Paskirtą bausmę atliko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Po bausmės atlikimo su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismas, kur skundas buvo išnagrinėtas bei konstatuota, jog ieškovo atžvilgiu buvo atlikti du procesai, pažeistas non bis in idem principas. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog dėl to paties įvykio, kuris įvyko 2020-03-28, esant idealiai veiksmų sutapčiai bei vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę buvo dirbtinai išskirti, pradėti ir lygiagrečiai vykdomi du atskiri procesai – administracinio nusižengimo ir baudžiamasis. Susiklostė neleistina situacija. Baudžiamasis procesas pradėtas ir vykdytas ilgą laiką jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui administracinėje byloje. Teigia, jog apie tai žinojo visų institucijų pareigūnai. Neteisėto ir nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir bausmės vykdymo procese patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Eur. Nurodo, jog ypač skaudžius išgyvenimus sukėlė nepelnytas bausmės atlikimas. Nurodo, jog dėl baudžiamojo proceso nepagrįstai tapo įtariamuoju, kaltinamuoju, buvo nubaustas, pandemijos laikotarpiu turėjo atlikti bausmę, o tai sukėlė paniką, nebegalėjo užmigti, kamavo nerimas, baimė, netikrumas dėl ateities. Kamavo liūdnos mintys, kurios visiškai prislėgė išvydus Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, išgirdus Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. Kaip kaltinamasis turėjo eiti į posėdžius, jaudintis, teismo procesas, kaip ir ikiteisminis tyrimas, vyko ilgą laiką. Nurodo, jog yra ligotas asmuo, patyręs insultą, nuolat didelis kraujospūdis, gydosi pas kardiologus. Proceso metu gyveno įtampoje, baimėje, nežinioje, jautė nuolatinį stresą, kuris sveikatos problemas tik pagilino. Kraujospūdis kilo einant į teismą, nes tai stresinė situacija. Teigia, jog patyrė skaudžius išgyvenimus, dėl kurių iki šiol vartoja vaistus nuo spaudimo, teko kreiptis į medikus. Nurodo, jog bausmę atliko Šiaulių tardymo izoliatoriuje, buvo laikomas kamerose Nr. (duomenys neskelbtini). Laikymo sąlygos izoliatoriuje baisios. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkomi, sienos netvarkingos, šiukšlių dėžių nėra. Nebuvo suoliuko, turėjo visą valandą vaikščioti. Dėl to patyrė didelį fizinį skausmą, nes judėjimas sukelia fizinį skausmą. Klubo sąnario operacija atlikta rudenį po bausmės atlikimo, nes su skausmu negalėjo gyventi. Nurodo, jog laiptai, jų turėklai niekada nebuvo dezinfekuojami, o per dieną pro juos praeidavo 200 žmonių. Pasivaikščiojimo kiemelio durys netvarkingos, nedezinfekuojamos, kiemelyje blogas kvapas, administracija neužtikrino, jog kiemeliai būtų valomi. Nurodo, jog nuolat susipurvindavo rankas nuo turėklų. Visa tai vyko pandemijos metu tuomet, kuomet turėjo būti griežtesni higienos reikalavimai. Tokios sąlygos kėlė ne tik fizinius, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, tačiau ir baimę susirgti Covid-19. Kėlė grėsmę susirgti ir kitomis užkrečiamomis ligomis. Nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose pilna vabalų, skruzdėlių, vorų, o toks vabzdžių kiekis buvo nuo nešvaros. Administracija neužtikrino, jog vabzdžiai būtų naikinami. Teigia, jog yra ligotas asmuo, nuolat geria vaistus. Tinkamas gydymas izoliatoriuje nebuvo suteiktas. Nebuvo išrašyti pasibaigę vaistai, gydytojai, seselės nereagavo į prašymus, gydymas nebuvo teikiamas. Neteikiant gydymo buvo pavojingai gyvybei situacijoje. Nesuteiktas dietinis maistas, nors buvo tokie prašymai. Nurodo, jog diagnozuota skrandžio žaizda, turi problemų su virškinimu, todėl mityba itin svarbi. Rašė prašymus dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau joks gydytojas nepasikvietė, gydymas neskirtas. Nurodo, jog dušo patalpos netvarkingos, neplaunamos, nedezinfekuojamos. Nebūdavo higienos priemonių. Nuolat bėgdavo pusiau šiltas vanduo. Nebuvo veidrodžių, kilimėlių. Patalynę išduodavo netvarkingą, suplyšusią, rankšluosčiai netvarkingi taip pat. Valymo priemonių kamerose neišduodavo. Kamerose sienos sutrupėjusios, suskilinėjusios. Ventiliacijos kamerose nebuvo. Gultai išdaužyti. Stalai, taburetės, rozetės netvarkingos. Iš tualeto sklido nemalonūs kvapai. Grotos iš vidaus, langai vasarą nebuvo išimti, tad mažai oro. Kamerose karšta, tvanku. Kameroje nebuvo galimybės išsiplauti rūbų, grindų. Gultai prasti, tad miegojo blogai. Prie gultų nebuvo kopėtėlių. Vos užlipdavo į antrą lovos aukštą. Pasivaikščiojimų kiemelių kvadratūra bloga. Dėl visko, ką nurodė, jis patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, kuriuose vertina 15 000 Eur. Mano, jog tai tinkama suma. Mano, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Mano, jog ieškovui nebuvo užtikrintas tinkamas, įstatymų reglamentuotas procesas. Turėtų būti atsižvelgta į tai, jog ieškovo atžvilgiu procesas pradėtas nepagrįstai, buvo vykdomas ilgą laiką, buvo nuteistas nepagrįstai, bausmė įvykdyta taip pat nepagrįstai, pažeistos visos žmogaus teisės normos, EŽŽT praktika.

Atsiliepimas

3. Atsakovė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ieškinyje ieškovas apsiriboja bendro pobūdžio, abstrakčiu vykusio baudžiamojo proceso vertinimu, teigdamas jį buvus neteisėtu, jokių konkrečių neteisėtų prokuroro veiksmų nenurodo, nepagrindžia. Mano, jog ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas pagrįstai, teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai įvertinę pirminius ir vėliau gautus duomenis, turėjo pagrindo įtarti, jog ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką, tuo pagrindu įteikė pranešimą dėl įtarimo, vėliau pateikė kaltinimą, kaltės ir nuteisimo klausimą spręsti perdavė teismui. Mano, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra pagrindas teigti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas, visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję proceso veiksmai buvo neteisėti. Nurodo, jog tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais, todėl skirtingų faktinių aplinkybių vertinimas negali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Teigia, jog prokuroras turėjo pakankamai duomenų, jog galėjo būti padaryta nusikalstama veika bei pagrįstai įtarti ieškovą ją galimai padarius. Mano, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai. Pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priėmė ieškovo apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodyta aplinkybė patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys negalėjo būti vertinami kaip vienareikšmiai aiškūs, nedviprasmiški. Mano, jog prokuroras procesinių pažeidimų nepadarė. Ieškovo atžvilgiu buvo nusiteikęs objektyviai, nešališkai. Duomenų apie prokuroro išankstinį nusistatymą nėra. Teismų sprendimuose nekonstatuota, jog būtų buvę piktnaudžiavimo, neproporcingos prievartos priemonių. Ieškovo neigiami išgyvenimai, sveikatos pablogėjimai, siejami su ikiteisminiu tyrimu, niekaip nepagrįsti. Nurodo, jog ieškovas jau anksčiau buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis, baudžiamuoju procesu, buvo kalintas. Mano, jog ieškovas galimai klaidina teismą pasitelkdamas anksčiau, kitame procese naudotus argumentus.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsiliepime pasisakys dėl ieškinyje nurodytų teisėjų (teismų) veiksmų. Nurodo, jog kasacinis teismas nusprendė, kad esminis non bis in idem principo ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimas šioje byloje ištaisytinas panaikinant apeliacinės instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį bei pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Teismų neteisėti veiksmai pažeidus esminį non bis in idem principą yra konstatuoti baudžiamojoje byloje. Šios dalies neginčija. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais nurodo, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju paties ieškovo veiksmai padėjo atsirasti neturtinei žalai, nes ieškovui nuo 2018-04-12 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, tačiau nepaisant to, ieškovas 2019-02-27, 2019-05-10, 2020-03-28 vairavo transporto priemonę esant 1,44 promilės girtumui. Ieškovas suvokė, jog elgiasi neteisėtai, todėl mano, jog reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas. Mano, jog nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp teismų veiksmų ir ieškovo patirtos neturtinės žalos.

5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-02-05 įsakyme Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi teisės akto redakcija iki 2021-09-30) 1.2.2 papunktį, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Ieškovas buvo kamerose Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog ieškovui visas kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko numatytus reikalavimus. Minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų, sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Atsakovė, pasisakydama dėl sanitarinio mazgo įrengimo, remdamasi Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata nurodo, jog reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvarą iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Izoliatoriuje naujos kameros neįrenginėjamos, nerekonstruojamos, kapitališkai neremontuojamos, nes izoliatorius įtrauktas į nekilnojamųjų vertybių sąrašą. Nurodo, jog kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus. Kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, o dėl to dalyje kamerų būtų pablogintas apšvietimas, ventiliacija. Gyvenamosiose kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis. Niekas negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Nėra duomenų, jog kas nors būtų piktybiškai stebėję ieškovą sanitariniame mazge. Teisės aktai nereglamentuoja, ar sanitariniai mazgai turi būti sėdimi ar gali būti tupimi, o taip pat nereglamentuoja kvapo parametrų. Pareiškėjo svarstymai dėl kvapo vertinti kaip subjektyvūs. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Kamerų plotai pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant per langus neturėjo užsistovėti. Kamerose įrengti klozetai yra techniškai tvarkingi, vanduo klozetuose nesilaiko. Visi klozetai prijungti prie fekalinės kanalizacijos tinklo. Klozetai gaminami su sifonais, kuriuose esantis vanduo blokuoja kanalizacijos vamzdyne esančio oro patekimą į patalpą. Tvarkingai naudojantis klozetu, kvapas į kamerą neturėtų patekti. Visos kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Prie ventiliacijos sistemų, kameros prijungtos grupėmis. Kiekvienos grupės kameroms, koridoriuose įrengti atskiri jungikliai. Ventiliacija įjungiama ryte, o išjungiama ramiajam paros periodui. Gyvenamosiose kamerose išvesta anga į koridorių, kurios pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Ventiliacijos angos įrengtos būtent toje pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai. Visi kamerų langai įstiklinti. Pareiškėjas bet kada gali vėdinti pro langą. Langas pasiekiamame aukštyje. Jei lango atidaryti nepavyksta, galima prašyti pagalbos pareigūnų. Pasisakydama dėl gyvenamųjų kamerų įrengimo, švaros palaikymo ir atitikimo higienos reikalavimams, atsakovė remiasi Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis bei higienos normomis HN 134:2015. Kalėjimas pastatytas ir įrengtas iki minėtų taisyklių patvirtinimo ir higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Pažymi, jog administracija nuolat reikalauja iš nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimo sąlygas, kalėjimas yra sudaręs aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos–dezinfekcijos planą, pagal kurį patalpose atliekami valymo, plovimo, dezinfekavimo ir kiti patalpų priežiūros darbai. Kamerų lubos betoninės, dažytos, todėl tinkas byrėti negali, nebent atsisluoksniavę dažai. Kamerų remontas atliekamas eilės tvarka, atsižvelgiant į nusidėvėjimo lygį. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Ginčo kameros, kuriose buvo ieškovas, nebuvo tikrinamos. Kameros tvarkingos, kamerų langai, sienos, lubos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių, inventoriaus ir pan. pažeidimų nematyti. Atsakovė, pasisakydama dėl inventoriaus, remiasi Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 papunkčiu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymo Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 p. bei nurodo, jog kalėjimas stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi, baldais, atnaujinti baldus. Sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos. Kamerose didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato įstatymai. Įrengtos pakabos. Suteikiamos dėžės. Toks kamerų įrengimas pareiškėjui negalėjo sukelti nepatogumų, kuriuos būtų galima vertinti kaip neturinę žalą. Dirbtinis ir naktinis apšvietimas įrengti pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Dirbtinis apšvietimas įrengtas taip, jog atitiktų higienos normas. Kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitiko nurodytų taisyklių 14.1 p. bei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, numatytus 12.9 p. Dušai ir jų įrengimas yra įrengti remiantis higienos normoje HN 134:2015 ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytais reikalavimais. Kalėjimas neskirstomas į būrius ir lokalinius sektorius. Įrengtos penkios dušinės. Dvi po 8 vietas, trys po 6 vietas. Visose dušinėse įrengtos automatinės ventiliacijos sistemos. Dušinėse Nr. 1, Nr. 2 – rekuperacinė sistema. Dušinėse Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 – ištraukiamoji ventiliacija su oro srauto greičio reguliatoriais. Sienos ir grindys apdailintos keraminėmis plytelėmis, lubos – dailylentėmis, todėl byrėjimas negalimas. Įrengtos atskiros persirengimo kabinos, prausimosi patalpos. Dušai atskirti pertvaromis. Teisės aktai neįpareigoja įrengti personalinių dušų kabinų. Praustis į dušines vedami toje pačioje kameroje laikomi, tos pačios lyties kalintieji. Patalpos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių nematyti. Pasisakydama dėl karšto vandens kamerose, džiovinimo ir skalbimo, atsakovė nurodo, jog teisės aktai kamerose nenumato karšto vandens įrengimo gyvenamosiose kamerose, todėl juose tik šalto vandens sistema. Nurodo, jog lengvajai grupei priskirti nuteistieji, o taip pat ir suimtieji, galėjo turėti virdulį, taigi, vandenį pasišildyti galimybė buvo sudaryta. Suimtiesiems nemokamai išduodama patalynė, rankšluosčiai, sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius drabužius įstaigoje esančioje skalbykloje. Viršutinių darbužių skalbimas organizuojamas kalėjimo viršininko nustatyta tvarka, gavus asmens prašymą, skalbimo paslaugas teikiančioje įmonėje, o nemokiems suimtiesiems įstaigoje skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai nemokamai. Teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti džiovyklas. Asmenims atvykusiems į kalėjimą buvo išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie buvo dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, o tai atitinka HN 134:2015 41 punkto reikalavimus. Kalėjimas gavęs prašymus pakeisti minkštą inventorių, juos patenkindavo. Kalėjimo patalpose nenumatytas radijo taško įrengimas. Atsakovė, remdamasi Bausmių vykdymo kodekso 93 str. 1 d., 3 d., nurodo, jog dėl susipažinimo su leidinių sąrašu ir dėl visapusiškos informacijos suteikimo spaudos prenumeratos klausimais, norintys, visada galėjo kreiptis į įstaigas, kurios pagal paskirtį užsiima spaudos leidinių prenumerata. Spaudą nuteistieji taip pat galėjo gauti su perduodamu siuntiniu. Nurodoma, jog kiekvienam asmeniui turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys ir tai yra jų teisė, o ne pareiga. Įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Kiemeliai įrengti pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo 19 p. taisykles. Budinčių pamainų pareigūnai kiekvieną dieną tikrina kiemelių būklę. Kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada barstomi. Švarą, tvarką kiemeliuose turi palaikyti ir patys asmenys. Visų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas vienodas, atitinka keliamus reikalavimus. Kiemeliai yra tvarkingi, geros būklės. Atsakovė, pasisakydama dėl laikomų asmenų užimtumo, nurodo, jog ginčo laikotarpiu buvo vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas, organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Informacija apie renginius iškabinta kamerose. Dalyvavimas veiklose yra asmenų teisė, tačiau ne pareiga. Užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems nuteistiesiems. Jokie teisės aktai nenumato pareigos sudaryti individualų užimtumo grafiką. Sudaryta galimybė dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu bei stačiatikių šventiku. Kalėjimas bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie veda įvairius užsiėmimus, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Kalėjime yra biblioteka, kurios paslaugiomis gali naudotis asmenys. Nustatyta, jog ieškovas buvo išvestas ginčo laikotarpiu dalyvauti šiuose užsiėmimuose: 2021-06-17 krepšinio aikštelė, 2021-06-25 teniso salė, 2021-06-30 krepšinio aikštelė, 2021-07-08 žaidimų kambarys, 2021-07-13 krepšinio aikštelė. Ieškovas skundų, prašymų dėl kalinimo sąlygų ir organizuojamo užimtumo nepateikė. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atsakovė nurodo, jog jokiais savo veiksmais ir sprendimais ieškovo teisių nepažeidė, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti. Ieškinys grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, subjektyvia nuomone, kuri niekaip nepatvirtinta. Kalėjimo darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai. Mano, jog konkrečiu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui V. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

8. Esminiai skundžiamo sprendimo motyvai:

8.1. Teismas nurodė, jog, kadangi nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-03-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-511/2022 nustatė esminį non bis in idem principo ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimą, todėl nurodė, kad V. B. atžvilgiu buvo dirbtinai išskirti, pradėti ir lygiagrečiai vykdomi du atskiri procesai – administracinio nusižengimo ir baudžiamasis, ir teismas sprendė, kad byloje nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmai (klaidos), dėl kurių jo atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjama baudžiamoji byla, priimtas nuosprendis.

8.2. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendžio pagrindu buvo paskirta 30 parų arešto bausmė, kurią V. B. atliko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Šiaulių tardymo izoliatoriuje, taigi šiuo atveju V. B. buvo nepagrįstai persekiojimas ir turėjo atlikti arešto bausmę, dėl ko buvo suvaržyta esminė ieškovo teisė – teisė į laisvę.

8.3. Teismas sprendė, jog tokia situacija yra nesuderinama su teisinės valstybės principu; tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui.

8.4. Teismas taip pat pažymėjo, kad net pradinėje stadijoje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020-06-26 prokuroro nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, kuriame nurodyta, kad dėl to paties įvykio V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tad negalėtų būti dvigubas nubaudimas. Nepaisant to, minėtas nutarimas buvo panaikintas, taip pašalinant galimybę išvengti tolesnių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismas ieškovo atžvilgiu priėmė procesinius sprendimus, tačiau nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl to priėjo prie klaidingų išvadų, kurias ištaisyti reikėjo LAT išvadų.

8.5. Teismas sprendė, jog atsakovų atstovų argumentai, kad pats V. B. prisidėjo prie tokios situacijos, negali kokiu nors būdu paneigti nustatytų neteisėtų veiksmų (klaidų) ir pašalinti valstybės atsakomybę.

8.6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022-03-28 priėmus nutartį ir tapo aišku, kad baudžiamasis procesas ir areštas yra neteisėti ir nepagrįsti, kas sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi buvo priverstas patirti visus su tuo susijusius neigiamus išgyvenimus.

8.7. Teismas iš medicininių dokumentų nustatė, kad ieškovas sirgo ilgą laiką (kiek tai susiję su kairio klubo sąnariu), būklė blogėjanti, konservatyvus gydymas neefektyvus. Duomenys apie ieškovo sveikatos būklę po paleidimo iš arešto taip pat pateikti: 2021-10-01 atlikta operaciją, be to, izoliatoriuje taip pat užfiksuota prasta jo būklė.

8.8. Teismas taip pat nustatė, kad nors ieškovas teigė, kad medicininės paslaugos nebuvo tinkamai suteiktos, tačiau pats ieškovas nepateikė duomenų, kad jam iki arešto atlikimo buvo paskirti vaistai, kuriuos jis turėjo vartoti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra tik 2018-03-15 spausdinta ligoninės ekiprizė, tačiau duomenų apie aktualią ieškovo sveikatos būklę iki atliekant areštą, byloje nėra.

8.9. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikti duomenys apie ieškovo rašytinį prašymą paimti reikiamus vaistus; nepateikti prašymai, kuriuose jis būtų nurodęs nusiskundimų dėl netinkamų ar neteiktų medicininių paslaugų; iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovas reikalavo ar buvo poreikis dažnesniems vizitams pas gydytoją.

8.10. Tesimas sprendė, kad nors nėra pagrindo abejoti, kad ieškovo sveikatos būklė nebuvo gera, dėl ko jam po kelių mėnesių atlikta operacija, tačiau įvertinus, kad ieškovas sirgo jau kurį laiką, teismas pagal byloje esančius įrodymus neturi pagrindo spręsti, kad medicininės paslaugos jam suteiktos netinkamai ar visai nesuteiktos.

Motyvuojamoji dalis

8.11. Teismas pažymi, kad neturi pagrindo nesutikti su ieškovo teiginiu, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo vietoje nebuvo suolelių, jis turėjo visą valandą vaikščioti, dėl to patirdamas didelį fizinį skausmą, kadangi yra neįgalus.

Žemesnės instancijos teismas

8.12. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti, kad dėl tokios savo sveikatos būklės (2021-06-25 nustatyta, kad jo nugaros raumenys įtempti, eina šlubuodamas dešine koja, ant pirštų galų ir kulnų nepastovi), dėl kurios jam buvo reikalinga operacija ir ji buvo vėliau atlikta, ieškovas turėjo patirti nepatogumų, atlikdamas arešto bausmę.

8.13. Teismas nustatė, jog į bylą taip pat nepateikti duomenys, kad ieškovas kreipėsi dėl laikymo sąlygų, kad buvo atlikti kokie nors patikrinimai.

8.14. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas per arešto laiką neturėjo galimybės gauti jo pageidaujamo dietinio maisto, apsipirkti maisto parduotuvėje, kas taip pat laikytina ieškovo teisių pažeidimu.

8.15. Teismas, įvertinęs ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso, jo trukmę (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020-04-07, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-28 nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendis), tai, kad V. B. atliko 30 parų arešto bausmę, kad patyrė nepatogumų dėl savo sveikatos būklės, kad sąlygos izoliatoriuje nebuvo itin geros, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti valstybės atsakomybę CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes nustatyti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos.

8.16. Ieškovas neįvardijo konkrečios žalos sumos dėl kiekvieno įrodinėtino valstybės neteisėto veiksmo ar žalos dėl arešto sąlygų. Teismas sprendžia, kad už visus ieškovo patirtus nepatogumus bendrai paėmus yra pagrindas priteisti 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.272 str., 6.250 str.), tuo labiau, kad ieškovas prieš jį vykdytame procese buvo aktyvus, prašė procesą jo atžvilgiu nutraukti dėl non bis in idem pažeidimo. Teismas sprendžia, kad minėtas žalos dydis yra proporcingas teisių pažeidimui, atitinka individualias šiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 str. 2 s.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliaciniu skundu (DOK-13266) prašo pakeisti 2024 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) galimai neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), pašalinant teismo sprendime atsakovės Lietuvos valstybės atstovės LKT atsakomybę dėl neturtinės žalos padarymo ieškovui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Šiuo atveju teismas nepagrįstai ignoravo tą aplinkybę, jog ginčui aktualūs teisės aktai (pvz., Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ ar kt.) nenumato laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pareigos įrengti suoliukus nuteistųjų (suimtųjų) pasivaikščiojimui skirtose vietose (pasivaikščiojimo kiemeliuose). Atsižvelgiant į tai, aptartoje situacijoje negali būti nustatyta apelianto neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo privalomo elemento.

9.2. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 str. (toliau – BVK, redakcija, aktuali iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nuteistiesiems, kuriems paskirta arešto bausmė, teisė apsipirkti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje nebuvo nustatyta.

9.3. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 redakcija) nustato, jog suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

9.4. Kaip matyti iš byloje esančios dokumentinės medžiagos (2021 m. birželio 25 d. bei 2021 m. liepos 16 d. ambulatorinių apsilankymų aprašymų), ieškovas 2021 m. birželio 25 d. buvo apžiūrėtas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) šeimos gydytojo, anamnezėje nurodydamas, jog po sunkios stuburo traumos vargina stuburo skausmai. Taip pat ieškovas buvo apžiūrėtas LAVL šeimos gydytojo 2021 m. liepos 16 d. apie 08.18 val., anamnezėje nurodydamas, jog skundų neturi, reikalauja dietos, jokiomis ligomis neserga. Manytina, kad pats ieškovas 2021 m. liepos 16 d. apsilankymo pas šeimos gydytoją metu nenurodęs gydytojui jokių nusiskundimų bei nepateikęs jo sveikatos būklei įvertinti ir tinkamai diagnozei nustatyti reikšmingos informacijos, nesielgė taip, kaip privalėtų tokioje situacijoje elgtis rūpestingas, apdairus bei sąžiningas asmuo.

9.5. Apeliantė neturėjo nei kompetencijos, nei teisinio pagrindo ex officio suteikti ieškovui teisę apsipirkti Šiaulių tardymo izoliatoriuje veikiančioje parduotuvėje bei suteikti ieškovui jo pageidaujamą dietinį maitinimą, nesant gydytojo paskyrimo. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nemotyvuoja, kodėl apelianto veiksmai šiuo konkretaus teisinio santykio atveju laikytini ieškovo teisių pažeidimu bei nedetalizuoja apelianto galimų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) išraiškos CK 6.246 str. taikymo prasme.

9.6. Apeliantė laikosi pozicijos, kad reali ieškovo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė kad ją būtų galima įvertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

9.7. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nedetalizuojama LKT galimai neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), ieškovo galimai patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos išraiškos, apsiribojant lakonišku teiginiu, jog yra pagrindas taikyti valstybės atsakomybę CK 6.272 str. 1 d. pagrindu.

9.8. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl LKT pozicija dėl pažeidimo pripažinimo, kaip pakankamos bei teisingos satisfakcijos, prieštarautų teisės normoms ar byloje esantiems įrodymams.

9.9. Motyvacinėje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisako tik dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau neįvertina ieškovo laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje kaip tam tikrų veiksmų ir veiksnių visumos, galinčios sudaryti viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, CK 6.246 str. – CK 6.249 str. kontekste. Sprendime pirmosios instancijos teismas abstrakčiai nurodo, jog nustatyti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos, nepateikiant dėl šios pozicijos jokių papildomų detalių ar šiam konkrečiam sprendimui būdingų motyvų.

10. Ieškovas V. B. atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą (DOK-24859) prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti 2024-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13084-937/2024 nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

10.1. Dėl atsakovių veiksmų visumos atsirado žala ir jos sukelti padariniai, t. y. policija inicijavo neteisėtą ikiteisminį tyrimą, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie neturėjo būti atliekami, prokuratūra jį kontroliavo ir laiku nenutraukė, baigė ikiteisminį tyrimą kaltinamuoju aktu, kai jis turėjo būti nutrauktas, atidavė bylą į teismą, palaikė kaltinimą, rašė apeliacinį skundą, taip siekdami toliau neteisėto ieškovo nuteisimo, o Šiaulių apygardos teismas nuteisė, ko pasėkoje buvo šis nuosprendis įvykdytas ir dėl šių atsakovių paminėtų veiksmų visumos ir ryšio tarp jų nebūtų įvykęs neteisėtas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu ir ieškovas nebūtų antrą kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei nepagrįstai nuteistas ir nepagrįstai atlikęs arešto bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Kadangi ieškovas nukentėjo nuo atsakovių veiksmų visumos, jų bendrų veiksmų, todėl atsakomybė yra solidarinė ir teismas teisingai priteisė žalą iš visų solidariai.

10.3. Didelė žalos dalis ieškovui padaryta Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekant arešto bausmę.

10.4. Teismas teisingai įvertino byloje aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas bei nustatė žalos kilimo bei jos atlyginimo sąlygas.

10.5. Teismas vertino visus bylos duomenis, dokumentus, paaiškinimus ir jais pagrindė savo sprendimą.

10.6. Ieškovas negalėjo apsipirkti kalėjimo parduotuvėje atlikdamas arešto bausmę, valgyti dietinio maisto, o tai neįgaliam ir sergančiam žmogui itin apsunkino ir suprastino gyvenimo kokybę. Teismas šias aplinkybes teisingai įvertino sprendime ir nustatė, kad ieškovas per arešto laiką neturėjo galimybės gauti jo pageidaujamo dietinio maisto, apsipirkti maisto parduotuvėje, kas taip pat laikytina ieškovo teisių pažeidimu.

10.7. Būtent gydytojas Šiaulių tardymo izoliatoriuje apžiūrų metu turėjo įvertinti e-sveikatos duomenis, patikrinti juos, kokios ligos ieškovui nustatytos, kokie vaistai nuolat skiriami ir juos paskirti, todėl nuolatinai vartojamų vaistų nepaskyrimas ir mėnesį jų nevartojimas kėlė pavojų gyvybei, ieškovas nebuvo pasveikęs - nes yra lėtinis ligonis, neįgalus.

10.8. Teismas teisingai įvertino visas nustatytas faktines bylos aplinkybes su realiu arešto bausmės atlikimu Šiaulių tardymo izoliatoriuje į ten buvusias suteiktas sąlygas ir ieškovo teises arešto atlikimo metu bei tinkamai įvertino jas nustatydamas priteistinos žalos dydį.

10.9. Argumentų, kodėl šioje konkrečioje byloje žalos dydis turėtų dar labiau mažinimas apeliantė nepateikė ir konkrečios bylos duomenimis nesiremia.

11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į atsakovės (apeliantės) Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą (DOK-15494) prašo pačiam teismui vertinti apeliantės pateiktų argumentų dėl ieškovo laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje bausmės atlikimo metu atitikimo teisės aktų reikalavimams pagrįstumo. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

11.1. Reali ieškovo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima/reikėtų vertinti pinigais.

11.2. Pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

12. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu (DOK-14162) prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl baudžiamojo proceso trukmės, išėjo už ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų, nes ieškovas reikalavimo dėl žalos atlyginimo nekildino iš ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso trukmės. Pastebėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad reikalauja priteisti žalą dėl neteisėtai paskirtos 30 parų arešto bausmės.

12.2. Be to, teismas pažeidė ir bylos šalių lygiateisiškumo principą, nes atsakovės atstovai atsikirtimus formulavo pagal ieškinio pagrindą, kuriame nebuvo nurodyta jokių argumentų dėl baudžiamojo proceso trukmės neteisėtumo, ieškovas tokių klausimų byloje apskritai nekėlė, ieškovas įrodinėjo, kad jam žala padaryta vien dėl neteisėtai paskirtos 30 parų arešto bausmės, kurios metu patyrė neigiamus išgyvenimus.

12.3. Ieškovo teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

12.4. Nagrinėjamu atveju matyti, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų iš dalies yra atsakingas ir pats ieškovas, tai yra paties ieškovo veiksmai padėjo atsirasti neturtinei žalai, nes jam nuo 2018 m. balandžio 12 d. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, tačiau nepaisant to, kad buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ieškovas vairavo automobilį 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 10 d., o 2020 m. kovo 28 d. ieškovas vairavo transporto priemonę esant 1,44 promilės girtumui.

Žemesnės instancijos teismas

12.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 6 500 Eur neturtinę žalą dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, tačiau nenurodė teismų praktikos dėl tokio žalos dydžio, argumentų dėl žalos individualizavimo, taip pat nesivadovavo suformuota teismų praktika, t. y. remiantis teismo praktika, dėl neteisėto suėmimo priteisiamas neturtinės žalos dydis neviršija 55 Eur už vieną parą.

13. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimu į atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą (DOK-23261) palaiko atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą panaikinti skundžiamą Vilniaus m. apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

13.1. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog dėl ieškovo patirtų neigiamų išgyvenimų iš dalies yra atsakingas pats ieškovas, savo neteisėtais veiksmais padėjęs atsirasti neturtinei žalai, todėl vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d. norma, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

13.2. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų iš dalies yra atsakingas ir pats ieškovas, kadangi nepaisant to, kad jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, jis vairavo transporto priemonę neturint tam teisės ir esant neblaiviam, nors galėjo ir privalėjo suvokti, kad elgiasi neteisėtai.

13.3. Ieškovas dėl savo nerūpestingumo, aplaidumo sudarė prielaidas žalai kilti, todėl teisės pažeidimo pripažinimas savaime laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

14. Ieškovas V. B. atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą (DOK-24860) prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti 2024-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13084-937/2024 nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

14.1. Pažymi, kad ieškovas kėlė reikalavimus dėl viso neteisėto baudžiamojo proceso metu padarytos žalos ir jo trukmės, t. y. ieškinyje nurodyta, kad procesas nuo pradžių iki galo neteisėtas ir ilgas, nes savalaikiai nebuvo nutrauktas, tai susiję su neteisėta proceso trukme.

14.2. Atsakovė neaišku kodėl nurodo tik arešto bausmės atlikimą, kai ieškovas žalą grindė viso baudžiamojo proceso neteisėtumu prieš jį ir prašė dėl jo viso sukeltų pasekmių - žalos atlyginimo, t. y. ieškinyje nurodydamas neturtinės žalos turinį, ieškovas nurodė savo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus dėl viso proceso, o ne tik arešto bausmės atlikimo metu. Todėl atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad pirmos instancijos teismas išėjo iš ieškinio ribų.

14.3. Argumentų , kodėl šioje konkrečioje byloje žalos dydis turėtų dar labiau mažintinas, apeliantė nepateikė ir konkrečios bylos duomenimis nesiremia, o ieškovas įrodė jam padarytą ir teismo nustatytą žalą dokumentais, patirtais nepatogumais ir išgyvenimais.

14.4. Atsakovės argumentai, kad ieškovas iš dalies kaltas, nerūpestingas ir jo veiksmai padėjo žalai atsirasti - yra neteisingi, be to, teismas tokių aplinkybių nenustatė.

14.5. Pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovas kaltinamas, nors neteisėto baudžiamojo proceso metu jis buvo nekaltas ir institucijos turėjo užtikrinti teisingą įstatymų taikymą, tačiau jos buvo aktyvios veikdamos priešingai, siekdamos nepagrįstai nuteisti.

Žemesnės instancijos teismas

14.6. Teismo nustatytas žalos dydis visiškai sutampa ir su kasacinio teismo praktika, nuo jos nenukrypsta ir tikrai neviršija.

15. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniu skundu (DOK-15142) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Teismo išvados dėl prokuroro veiksmų neteisėtumo nagrinėjamu atveju nėra pagrįstos jokiais teismo sprendime nurodomais argumentais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

15.2. Byloje nėra jokių duomenų apie galimą prokurorų šališkumą, neobjektyvumą. Byloje vertintinas klausimas ir dėl to, ar yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos (generalinis deliktas) pažeidimas – manome, kad prokuroro veikime to nebuvo. Vien skirtingas taikytinų teisės normų traktavimas savaime negali būti vertinamas kaip bendrosios rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas ir tapti prielaida žalai atlyginti.

15.3. Byloje akivaizdu, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų yra atsakingas ir pats ieškovas, - jo veiksmai lėmė ginčijamą neturtinę žalą. Jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, visgi, jis vairavo automobilį esant 1,44 promilės girtumui. Neabejotina, kad jis suvokė, jog elgiasi neteisėtai. Paties ieškovo veiksmai, atlikti pažeidžiant teisės aktus, prisidėjo prie ginčijamos žalos atsiradimo, tačiau negali būti prielaida dėl to kelti ginčo reikalaujant žalos atlyginimo.

15.4. Mano, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai, įvertinę pirminius bei vėliau gautus ikiteisminio tyrimo duomenis, turėjo pagrindą įtarti, kad ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką ir tuo pagrindu įteikti pranešimą apie įtarimą, vėliau pateikti kaltinimą, o jo kaltės ir nuteisimo ar išteisinimo klausimą perduoti spręsti teismui, nes tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą.

15.5. Jokių procesinių pažeidimų prokuroras nepadarė, ieškovo atžvilgiu buvo nusiteikęs objektyviai, nešališkai.

15.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisdamas 6500 Eur neturtinę žalą dėl valstybės institucijų pareigūnų tariamai neteisėtų veiksmų, nenurodė teismų praktikos dėl tokio žalos dydžio, nepateikė argumentų dėl žalos individualizavimo bei nesivadovavo suformuota teismų praktika.

16. Ieškovas V. B. atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą (DOK-24858) prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti 2024-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13084-937/2024 nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

16.1. Neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą, nuteisimą ir įkalinimą apeliantė vertina tai kaip nereikšmingą teisinę klaidą, tačiau tai nebuvo nereikšminga klaida, o buvo ilgas ir varginantis baudžiamasis procesas, padaręs esminius ieškovo teisių pažeidimus ir didelę žalą.

16.2. Apeliantė nepasisako apie 2022-03-28 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje konstatuotą non bis iden pažeidimą, t. y. apeliantė ignoruoja šią teismo nutarties dalį, iš kurios akivaizdu, jog nustatytas tyčinis dirbtinis situacijos apsunkinimas dviem procesais. Ir tai nėra nereikšminga teisės normų konkurencija, o esminis, ilgalaikis sąmoningas pareigūnų darbo brokas, sukėlęs žalą.

16.3. Apeliantė nurodo, kad prokurorai buvo objektyvūs ir nešališki, tačiau jeigu taip būtų buvę, tai jie būtų objektyviai įvertinę įsigilinę į situaciją, atsižvelgę į ieškovo rašomus skundus ir prašymus, užtikrinę ieškovo teisę į teisingą procesą, bet viso to nedarė, elgėsi priešingai.

16.4. Apeliantės argumentai nepagrįsti ir dėl civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Jos nustatytos bylos medžiaga ir motyvuotai aptartos sprendime.

16.5. Argumentų, kodėl šioje konkrečioje byloje žalos dydis turėtų dar labiau mažintinas, apeliantė nepateikė ir konkrečios bylos duomenimis nesiremia, o ieškovas įrodė jam padarytą ir teismo nustatytą žalą dokumentais, patirtais nepatogumais ir išgyvenimais.

16.6. Atsakovės vertinimas, kad ieškovo veiksmai padėjo žalai atsirasti, vėl pažeidžia non bis in idem principą, netgi nekaltumo prezumpciją.

16.7. Atsakovės kuruojamų įstaigų darbuotojai, visi būdami aukščiausio lygio teisininkai, turėdami specialias teisines žinias, remdamiesi įstatymais, LR aukščiausiojo teismo praktika, savalaikiai turėjo teisingai išspręsti situaciją ir užkirsti kelią nepagrįstam ir neteisėtam žmogaus nuteisimui bei bausmės įvykdymui.

16.8. Apeliantė neteisi, siūlydama nepriteisti šioje byloje žalos, t. y. apeliaciniu skundu siūlo nepaisyti LR CPK, CK normų dėl žalos atlyginimo, ignoruoja nustatytas ir įrodytas valstybės pareigūnų klaidas, LR BK, BPK ir jų sukeltas pasekmes, žalą.

Žemesnės instancijos teismas

16.9. Teismas vertino ne tik, kaip atsakovė siūlo apeliaciniame skunde išbūtų parų skaičių, tačiau viską, kas turi būti vertinama ir yra reikšminga nustatant žalos dydį - proceso ilgis, neteisėtų veiksmų kiekis, pobūdis, asmens, kuris patyrė žalą, išgyvenimai, sveikata, taiga visi vertinamieji žalos kriterijai byloje buvo tinkamai įvertinti, nustatytos žalos dydis jokiu būdu nėra per didelis.

17. Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu į atsakovės (apeliantės) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą (DOK-23260) palaiko prašymą panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

17.1. Apeliantė pagrįstai pažymi, jog byloje nėra nustatyta galimo prokurorų šališkumo arba neobjektyvumo, o vien tik skirtingas taikytinų teisės normų traktavimas savaime negali būti vertinamas kaip bendrosios rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas ir tapti prielaida žalai atlyginti.

17.2. Nagrinėjamo ginčo atveju dėl patirtų neigiamų padarinių iš dalies yra atsakingas ir pats Ieškovas, kadangi nepaisant teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams, jis vairavo transporto priemonę neturint tam teisės ir esant neblaiviam, tokiu savo nerūpestingumu ir aplaidumu sudarydamas prielaidas žalai kilti, nors galėjo ir privalėjo suvokti, kad elgiasi neteisėtai.

17.3. Sutiktina su apeliantės pozicija, jog siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turėjo būti neginčytinai įrodyta ir pripažinta, jog prokurorai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

17.4. Tuo tarpu, motyvacinėje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisako tik dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, abstrakčiai nurodydamas, jog nustatyti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos, nepateikiant dėl šios pozicijos jokių papildomų detalių ar šiam konkrečiam sprendimui būdingų motyvų bei nedetalizuojant atsakovų galimai neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) išraiškos CK 6.246 str. taikymo prasme.

18. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atsakovės atstovių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus (DOK-18531) nurodo, kad palaiko atstovių poziciją, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 6500 Eur neturtinę žalą dėl valstybės institucijų pareigūnų tariamai neteisėtų veiksmų, nepateikė argumentų dėl žalos individualizavimo ir dydžio nustatymo. Taip pat sutinka su atstovių nuomone, kad paties ieškovo neteisėti veiksmai, kai jis neblaivus vairavo automobilį, esminiai prisidėjo prie nagrinėjamos situacijos kilimo ir ginčijamos neturtinės žalos atsiradimo. Todėl mano, kad pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

19. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į atsakovės atstovių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinius skundus (DOK-23328) nurodo, kad sutinka su atsakovės atstovių apeliacinių skundų motyvais. Mano, kad apeliaciniai skundai yra pagrįsti ir prašo apeliacinės instancijos teismo tenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinius skundus.

20. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atsakovės atstovių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinius skundus (DOK- 23954) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei atsižvelgti į atsakovės atstovių apeliacinių skundų argumentus.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

24. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirtas 40 parų areštas bei baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 12 d., Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį atmesti V. B. skundą. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, ieškovas vairavo automobilį 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 10 d., o 2020 m. kovo 28 d. vairavo būdamas neblaivus.

25. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarimu ieškovas nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 600 Eur bauda už tai, kad 2019 m. vasario 27 d. vairavo transporto priemonę, kai ši teisė buvo atimta. Už analogišką teisės pažeidimą, padarytą 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu ieškovas nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 450 Eur bauda.

26. Dėl 2020 m. kovo 28 d. vairavimo fakto 2020 m. balandžio 9 d. ieškovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Ši administracinio nusižengimo byla 2020 m. balandžio 20 d. buvo perduota į teismą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarimu ieškovas nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Šis nutarimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apygardos teismui atmetus V. B. apeliacinį skundą.

27. Dėl šio vairavimo fakto 2019 m. balandžio 7 d. V. B. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje. Baigus ikiteisminį tyrimą, ši byla 2020 m. spalio 29 d. buvo perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui, joje V. B. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 243 straipsnį, kad 2020 m. kovo 28 d. jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones, paskirtą 2018 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu už veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nes vairavo automobilį neblaivus (nustatytas 1,44 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

28. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-13648-20 matyti, kad 2020 m. balandžio 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas V. B. atžvilgiu pagal BK 243 str. dėl 2020 m. kovo 28 d. vairavimo fakto. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. birželio 26 d. prokuroro nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, kuriame nurodyta, kad dėl to paties įvykio V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tad negalėtų būti dvigubas nubaudimas. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros aukštesniojo prokuroro 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. birželio 26 d. prokuroro nutarimas buvo panaikintas, ikiteisminis tyrimas atnaujintas, pratęstas jo terminas.

29. Šiaulių apskrities VPK 2020 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu apie įtarimą V. B. informuotas apie įtarimą, kad jis padarė BK 243 str. numatytą veiką. V. B. dėl Šiaulių apylinkės prokuratūros aukštesniojo prokuroro nutarimo padavė skundą, prašė bylą nutraukti dėl non bis in idem pažeidimo. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi skundas buvo atmestas, minėta nutartis palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi.

30. 2020 m. spalio 26 d. surašytas kaltinamasis aktas.

31. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 sausio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-953/2021 nusprendė V. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymius. Dėl šio nuosprendžio prokuroras pateikė apeliacinį skundą, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V. B. kaltinimas pagal BK 243 straipsnį buvo pakeistas, į kaltinimą papildomai įtraukiant vairavimo 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. atvejus, už kuriuos V. B. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį bei dėl 2020 m. kovo 28 d. vairavimo atvejo.

32. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-875/2021 nusprendė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje ir skirti arešto bausmę 30 parų. Teismas nuosprendžio 32 punkte nurodė, kad V. B. traukiant baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą nebus pažeidžiamas non bis in idem principas.

33. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. patvarkymu nutarta pateikti Šiaulių tarymo izoliatoriui vykdyti V. B. atžvilgiu priimtą ir įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį, o patvarkymo nuorašą pateikti vykdyti prokurorui.

34. Areštą V. B. atliko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

35. Kasaciniu skundu, teisme gautu 2021 m. rugpjūčio 9 d., nuteistasis V. B. prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendį. Kasaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad nuteisdamas jį pagal BK 243 straipsnį apeliacinės instancijos teismas pažeidė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-511/2022 nutarė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Teismas nutarties 21 punkte nurodė, kad esminis non bis in idem principo ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimas šioje byloje ištaisytinas panaikinant apeliacinės instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį bei pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Teismas nutarties 18 punkte nurodė, kad tiek V. B. nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (2019 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 10 d. atvejai) bei pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį (2020 m. kovo 28 d. atvejis), tiek jo nuteisimą pagal BK 243 straipsnį nulėmė tie patys vairavimo neturint tam teisės ir esant neblaiviam (2020 m. kovo 28 d. atvejis) faktai, – V. B. inkriminuotos esminės ir teisiškai reikšmingos faktinės veikų aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios. Jos buvo žinomos tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teismuose; šiuo atveju nėra svarbu, ar naudojimasis teise vairuoti V. B. buvo uždraustas paskiriant atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, ar neturėjimas šios teisės grindžiamas kokiu nors kitu pagrindu. Taigi, nepaisant to, kad visi minėti nutarimai, kuriais V. B. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu buvo įgiję res judicata galią (neatšaukiami, t. y. nebegali būti skundžiami pasinaudojant ordinarinėmis teisinės gynybos priemonėmis), nuteisiant pagal BK 243 straipsnį V. B. buvo antrą kartą nubaustas už veikas, kurių esminės faktinės aplinkybės sutampa, ir taip buvo pažeistas non bis in idem principas. Teismas nutarties 19 punkte nurodė, kad dėl to paties 2020 m. kovo 28 d. įvykio, esant idealiajai veikų sutapčiai, – vairavimo, esant neblaiviam ir neturint tam teisės (vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę), buvo dirbtinai išskirti, pradėti ir lygiagrečiai vykdomi du atskiri procesai – administracinio nusižengimo ir baudžiamasis. Tai rodo, kad non bis in idem principo laikymosi požiūriu susiklostė neleistina situacija, kai, esant iš esmės tapatiems reikšmingiems teisiniams faktams, dviem atskirais procesais siekta asmens atsakomybės pagal ANK ir BK, o nepapildžius kaltinimo naujais teisiškai reikšmingais faktais, kurie laikantis non bis in idem principo leistų spręsti dėl V. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, įsiteisėjus nutarimui, kuriuo V. B. buvo nubaustas dėl šio įvykio pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis procesas buvo tęsiamas ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

37. Į bylą pateikta 2024 m. birželio 13 d. pažyma apie V. B. buvimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kameros numerį ir jos plotą, buvusių asmenų skaičių, pateiktos nuotraukos.

38. Į bylą pateikta 2024 m. lapkričio mėn. pažyma dėl V. B. teiktų prašymų, iš kurios matyti, kad tai buvo prašymai dėl telefono kortelės pildymo, skambučių, 2021-06-23 prašymas dėl higienos priemonių, 2021-06-25 ir 2021-07-01 prašymai dėl daiktų iš sandėlio (dėl drabužių ir pan.).

39. Į bylą pateikta ieškovo asmens sveikatos istorija, iš kurios matyti, kad 2021-06-19 vyko pirminė gydytojų apžiūra, nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) proc. darbingas, kad yra kairio klubo ir sąnario skausmai, paminėta stuburo operacija, epilepsijos (-). 2021-06-25 ieškovas lankėsi pas gydytoją: nugaros raumenys įtempti, eina šlubuodamas dešine koja, ant pirštų galų ir kulnų nepastovi, jam skirtas Ibuprofenas. 2021-07-16 ieškovas lankėsi pas gydytoją, nurodyta, kad skundų neturi, reikalauja dietos, jokiomis ligomis neserga.

40. Byloje yra 2019-03-26 echokardiografijos tyrimo ataskaita, nustatyta nedidelė (duomenys neskelbtini).

41. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai, kad ieškovas skundėsi kairio klubo sąnario skausmu, sutrikusia funkcija, apsunkintu vaikščiojimu, serga ilgą laiką, būklė blogėjanti, konservatyvus gydymas neefektyvus. Ieškovas 2021-09-30 buvo hospitalizuotas, nustatyta, kad vaikščiodamas šlubuoja, kairio klubo sąnario judesiai skausmingi, riboti, ypač vidinė rotacija. Iš medicininių dokumentų matyti, kad 2024-09-23 V. B. konsultavosi pas kardiologą, padarytas įrašas dėl (duomenys neskelbtini). 2021-09-28 atlikta echokardiograma, 2022-03-09 konsultacijos pas krūtinės chirurgą užfiksuotos (duomenys neskelbtini), nurodyta konsultuotis kas kardiologą.

Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinio skundo

42. Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 1) teisės aktai nenumato laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pareigos įrengti suoliukus nuteistųjų (suimtųjų) pasivaikščiojimui skirtose vietose (pasivaikščiojimo kiemeliuose), be to, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnį (redakcija, aktuali iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nuteistiesiems, kuriems paskirta arešto bausmė, teisė apsipirkti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje nebuvo nustatyta; 2) apeliantė neturėjo nei kompetencijos, nei teisinio pagrindo suteikti ieškovui jo pageidaujamą dietinį maitinimą, nesant gydytojo paskyrimo; 3) pats ieškovas apsilankymo pas šeimos gydytoją metu nenurodęs gydytojui jokių nusiskundimų bei nepateikęs jo sveikatos būklei įvertinti ir tinkamai diagnozei nustatyti reikšmingos informacijos, nesielgė taip, kaip privalėtų tokioje situacijoje elgtis rūpestingas, apdairus bei sąžiningas asmuo; 4) pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus; 5) pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisako tik dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau neįvertina ieškovo laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje kaip tam tikrų veiksmų ir veiksnių visumos.

43. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atstovės apeliacinį skundą teigia, jog jis negalėjo apsipirkti kalėjimo parduotuvėje atlikdamas arešto bausmę, valgyti dietinio maisto, o tai neįgaliam ir sergančiam žmogui itin apsunkino ir suprastino gyvenimo kokybę. Be to, gydytojas Šiaulių tardymo izoliatoriuje apžiūrų metu turėjo įvertinti e-sveikatos duomenis, patikrinti juos, kokios ligos ieškovui nustatytos, kokie vaistai nuolat skiriami ir juos paskirti, todėl nuolatinai vartojamų vaistų nepaskyrimas ir mėnesį jų nevartojimas kėlė pavojų gyvybei.

44. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių ieškovo medicininių dokumentų nustatė, kad ieškovas sirgo ilgą laiką (kiek tai susiję su kairio klubo sąnariu), būklė blogėjanti, konservatyvus gydymas neefektyvus, po paleidimo iš arešto ieškovui 2021 m. spalio 1 d. atlikta operaciją, be to, izoliatoriuje taip pat užfiksuota prasta jo būklė.

45. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, jog ieškovo sveikatos būklė nebuvo gera (nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas, kairio klubo ir sąnario skausmai, nugaros raumenys įtempti, eina šlubuodamas dešine koja, ant pirštų galų ir kulnų nepastovi), ko pasėkoje dėl savo sveikatos būklės ieškovas turėjo patirti nepatogumų, atlikdamas arešto bausmę, t. y. pasivaikščiojimo vietoje nesant suolelio asmeniui, kuris patiria klubo ir sąnario skausmus bei eina šlubuodamas ar turi kitų judėjimo suvaržymų, iš esmės nesuteikiama galimybė pailsėti pasivaikščiojimo metu.

46. Be to, ieškovas 2021 m. birželio 25 d. bei 2021 m. liepos 16 d. buvo apžiūrėtas Laisvės atėmimo vietų ligoninės šeimos gydytojo. Apžiūrų metu nustatyta ieškovo sveikatos būklė (sveikatos sutrikimai), taip pat nurodyta, jog ieškovas reikalavo dietos, tačiau atsakovės atstovė nepateikė pagrįstų argumentų dėl kokių priežasčių ieškovui negalėjo būti suteiktas pageidaujamas dietinis maistas, t. y. kodėl gydytojas atsisakė paskirti ieškovui jo pageidaujamą dietinį maitinimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui per arešto laiką neturėjus galimybės gauti jo pageidaujamo dietinio maisto ir/ar apsipirkti maisto parduotuvėje laikytina ieškovo teisių pažeidimu.

47. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės atstovės argumentą, jog pats ieškovas apsilankymo pas šeimos gydytoją metu nenurodė gydytojui jokių nusiskundimų bei nepateikė jo sveikatos būklei įvertinti ir tinkamai diagnozei nustatyti reikšmingos informacijos, nes, kaip minėta, arešto metu 2021 m. birželio 25 d. bei 2021 m. liepos 16 d. ieškovas lankėsi pas gydytoją ir nurodė nusiskundimus.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl to, jog byloje atsakovės atstovas pripažino, kad izoliatoriuje laikymo sąlygos nėra itin geros ir dėl to byloje ginčo nebuvo, todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nenagrinėjo ir nevertino ieškovo laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertinęs bendrai byloje nustatytas aplinkybes dėl arešto sąlygų.

Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos atstovių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinių skundų

49. Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateiktus apeliacinius skundus iš esmės grindžia šiais esminiais argumentais: 1) ieškovas įrodinėjo, kad jam žala padaryta vien dėl neteisėtai paskirtos 30 parų arešto bausmės, kurios metu patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. ieškovas reikalavimo dėl žalos atlyginimo nekildino iš ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso trukmės, todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl baudžiamojo proceso trukmės, išėjo už ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų; 2) ieškovo teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą; 3) dėl patirtų neigiamų išgyvenimų iš dalies yra atsakingas ir pats ieškovas, t. y. paties ieškovo veiksmai padėjo atsirasti neturtinei žalai, nes nepaisant to, kad jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ieškovas vairavo automobilį 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 10 d., o 2020 m. kovo 28 d.; 4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 6 500 Eur neturtinę žalą dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, tačiau nenurodė teismų praktikos dėl tokio žalos dydžio, argumentų dėl žalos individualizavimo, taip pat nesivadovavo suformuota teismų praktika, t. y. remiantis teismo praktika, dėl neteisėto suėmimo priteisiamas neturtinės žalos dydis neviršija 55 Eur už vieną parą; 5) byloje nėra jokių duomenų apie galimą prokurorų šališkumą, neobjektyvumą; baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką.

50. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atstovių apeliacinius skundus teigia, jog ieškovas kėlė reikalavimus dėl viso neteisėto baudžiamojo proceso metu padarytos žalos ir jo trukmės, t. y. ieškinyje nurodyta, kad procesas nuo pradžių iki galo neteisėtas ir ilgas, nes savalaikiai nebuvo nutrauktas, tai susiję su neteisėta proceso trukme, todėl mano, kad atsakovė klaidina apeliacinį teismą, nurodydama, kad pirmos instancijos teismas išėjo iš ieškinio ribų. Be to, atsakovės atstovių argumentai, kad ieškovas iš dalies kaltas, nerūpestingas ir jo veiksmai padėjo žalai atsirasti – yra neteisingi ir teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pažymi, kad teismo nustatytas žalos dydis visiškai sutampa ir su kasacinio teismo praktika, nuo jos nenukrypta ir neviršija. Ieškovas mano, jog jeigu prokurorai būtų buvę objektyvūs ir nešališki, tai jie būtų objektyviai įvertinę įsigilinę į situaciją, atsižvelgę į ieškovo rašomus skundus ir prašymus, užtikrinę ieškovo teisę į teisingą procesą, bet viso to nedarė, elgėsi priešingai.

51. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti konkretūs ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Pagal šią teisės normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, kyla be kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

52. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-511/2022 nustatė esminį non bis in idem principo ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimą, nurodė, kad ieškovo V. B. atžvilgiu buvo dirbtinai išskirti, pradėti ir lygiagrečiai vykdomi du atskiri procesai – administracinio nusižengimo ir baudžiamasis, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmai (klaidos), dėl kurių ieškovo atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjama baudžiamoji byla, priimtas nuosprendis. Be to, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. kovo 28 d. priėmus nutartį tapo aišku, kad baudžiamasis procesas ir areštas ieškovo atžvilgiu yra neteisėti ir nepagrįsti, kas pirmosios instancijos teismui sudarė pagrįstą pagrindą spręsti, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi buvo priverstas patirti visus su tuo susijusius neigiamus išgyvenimus.

53. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo (patikslintu) ieškiniu pažymi, jog, priešingai nei teigia atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo apeliaciniame skunde, ieškovas ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš esmės siejo su visu neteisėtu baudžiamuoju procesu (jo iniciavimu bei atlikimu, jo trukme, savalaikiu bylos nenutraukimu ir neteisėtu nuteisimu bei bausmės faktiniu įvykdymu), o ne tik dėl neteisėtai paskirtos 30 parų arešto bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė tiek dėl baudžiamojo proceso, jo trukmės, tiek dėl ieškovo atliktos 30 parų arešto bausmės.

54. Teisėjų kolegija apeliacinių skundų argumentą, jog dėl patirtų neigiamų išgyvenimų iš dalies yra atsakingas ir pats ieškovas, nes nepaisant to, kad jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ieškovas 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 10 d., o 2020 m. kovo 28 d. vairavo automobilį, vertina kritiškai ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju ieškovas buvo nepagrįstai persekiojimas ir turėjo atlikti arešto bausmę, dėl ko buvo suvaržyta esminė ieškovo teisė – teisė į laisvę, t. y. buvo nepagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir įvykdyta bausmė, kuri neturėjo būti vykdoma. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog dėl patirtų neigiamų išgyvenimų iš dalies yra atsakingas ir pats ieškovas, nes būtent ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismas ieškovo atžvilgiu priėmė procesinius sprendimus, tačiau nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl to priėjo prie klaidingų išvadų, kurias ištaisyti reikėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadų, priimant 2022 m. kovo 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-511/2022.

55. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino visumą bylos įrodymų nustatant žalos dydį ir pasisakė dėl bendrųjų kriterijų, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, kurie suformuoti teismų praktikoje žalos atlyginimo bylose, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinę žalą nenurodė teismų praktikos bei argumentų dėl žalos individualizavimo ar nesivadovavo suformuota teismų praktika.

56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 6 500 Eur neturtinės žalos suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismų taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, remiantis atsakovės atstovių apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą iš dalies tenkinęs ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

59. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus atmetus, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

60. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėAndrius Verikas