- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-144-396/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01006-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Aloyzas Kruopys, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- G. M., D. A., V. J., L. D., S. L.
- Kategorijos
- 1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Lino Žukausko,
dalyvaujant prokurorams Giedriui Tarasevičiui, Remigijui Matevičiui, Jūratei Radišauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. L., V. J., G. M., D. A., nuteistojo L. D. ir jo gynėjo advokato J. A. S., nuteistojo D. A. gynėjo advokato M. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir taikant BK 91 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. sausio 28 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš G. M. konfiskuoti 367,81 Eur (1 270 Lt) kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. sausio 28 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš L. Š. konfiskuoti 1 245,36 Eur (4 300 Lt) kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. sausio 28 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš L. D. konfiskuoti 477,87 Eur (1 650 Lt) kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonė, kuris saugomas E. D..
- pagal BK 159 straipsnį – laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams;
- pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu penkeriems metams;
- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. sausio 28 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. J. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti: 1 845 Eur; 760 JAV dolerių; 5 Latvijos latai; 11 915,25 Eur (41 141 Lt); juvelyriniai dirbiniai, t. y. raudono ir balto metalo grandinėlė – apyrankė (metalas 585 prabos auksas, svoris 103,43 g, preliminari vertė apie 1 956,98 Eur), raudono ir balto metalo grandinėlė ant kaklo (metalas 585 prabos auksas, svoris 114,26 g, preliminari vertė apie 2 161,90 Eur), kryžiaus formos raudono metalo pakabukas su nukryžiuotuoju (metalas 585 prabos auksas, svoris 9,93 g, preliminari vertė apie 187,88 Eur).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 5 punktu, BPK 105 straipsniu, iš V. J. išieškota 114,11 Eur (394 Lt) už automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2012 m. liepos 30 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriuje.
S. L. už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato.
Nustatytas dvejų metų laidavimo terminas, o laiduotoja paskirta A. L..
S. L. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dėl dvejų kastetų) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuris saugomas pas D. D..
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. V., P. R. (P. R.), D. G., G. G., o V. Š., vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, tačiau apeliaciniai skundai dėl to negauti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:
S. L. 2011 m. lapkričio mėn. pabaigoje – gruodžio mėn. pradžioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neatlygintinai įgijo ne mažiau kaip 0,234 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Dalį šios medžiagos suvartojo, o likusią dalį – nedidelį kiekį, t. y. 0,234 g, minėtos narkotinės medžiagos atgabeno į sandėliuką prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kuriame narkotinę medžiagą laikė iki 2011 m. gruodžio 14 d. 11 val. 20 min., kol policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė 0,234 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
Taip pat S. L., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:
S. L. ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 14 d. neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo draudžiamą civilinėje apyvartoje šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą, kurį policijos pareigūnai 2011 m. gruodžio 14 d. 11 val. 20 min., atlikdami kratą name, esančiame (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus mieste, šį kastetą rado ir paėmė.
S. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. vasarą Primorsko mieste, Bulgarijoje, neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo draudžiamus civilinėje apyvartoje šaltuosius nešaunamuosius ginklus – du kastetus, kuriuos atgabeno ir laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. gruodžio 14 d. 11 val. 20 min., kol policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė šiuos du kastetus.
V. J., L. D., G. M., D. A. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su V. Š., V. V., P. R., G. G. organizuota grupe, skirta pastoviai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, pasitelkiant D. G., neteisėtai disponavo, t. y. įgijo, laikė, gabeno, pardavinėjo didelius ir labai didelius kiekius narkotinių bei psichotropinių medžiagų.
V. J., pravarde Senis, 2011 m. Vilniaus mieste savanaudiškais tikslais subūrė organizuotą grupę, skirtą pastoviai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti, t. y. įgyti, laikyti, gabenti, pardavinėti didelius ir labai didelius kiekius jo paties neteisėtai įgytų ir tiekiamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų, sutelkė bendrininkus, su kuriais susitarė dėl bendrininkų vaidmenų nusikaltimo padaryme.
V. J., turėdamas sumanymą Lietuvos Respublikoje labai dideliais kiekiais neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2011 m. lapkričio mėn. vidurio pats Vilniaus mieste į nusikalstamą veiklą tiesiogiai pasitelkė V. V., V. Š., D. A., nepilnametį G. M. (gim. 1994 m., pravarde Vaikas), P. R., L. D., D. G., G. G. ir asmenį, dėl kurio byla išskirta, su kuriais suderino vaidmenis jo nurodytose vietose Vilniaus mieste paimti jo tiekiamas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas ir jas pardavus patiems arba šių medžiagų pardavimui suradus tinkamus asmenis, kurie betarpiškai prekiautų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, bei gavus piniginį atlygį, su juo (V. J.) atsiskaityti.
L. D., vykdydamas bendrą sumanymą labai dideliais kiekiais platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, kaip organizuotos grupės narys prisijungė prie vadovavimo organizuotai grupei ir, siekdamas plėsti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą, nuo 2011 m. spalio mėnesio į organizuotos grupės daromą nusikalstamą veiką pasitelkė D. G., su kuria aptarė pastovios jo (L. D.) ir V. J. tiekiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijėjos bei platintojos vaidmenį, o nuo 2011 m. spalio mėnesio vidurio į organizuotos grupės veiklą įtraukė G. G., su kuria suderino pastovios narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabentojos ir L. D. automobilio vairuotojos vaidmenį. Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio L. D. į organizuotos grupės veiklą įtraukė asmenį, dėl kurio byla išskirta, bei derino jo vaidmenį – slėpti, neteisėtai laikyti bei fasuoti narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat L. D. koordinavo šių asmenų bei G. M. veiksmus.
Daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais organizuotos grupės nariai V. J., L. D., V. Š., G. M., D. A., V. V., P. R., G. G. tarpusavyje ir su D. G. bei asmeniu, dėl kurio byla išskirta, palaikė ryšius, naudodami mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles, specialiai skirtus narkotinėms medžiagoms platinti, bendraudami telefonais tarpusavyje, vartojo sutartas ir prekybą uždraustomis medžiagomis maskuojančias frazes.
Nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 7 d. organizuotos grupės nariai ir D. G. atliko veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia:
V. J. 2011 m. rugpjūčio 16 d. apie 10 val. 30 min. prie draudimo kompanijos „Ergo“, esančios Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, tolimesniam platinimui ir vartojimui neteisėtai pardavė V. V. ne mažiau kaip 5,577 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,997 g narkotinės medžiagos – heroino. Tuo pačiu metu nenustatytoje vietoje V. V. tolimesniam platinimui ir vartojimui iš V. J. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 5,577 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,997 g narkotinės medžiagos – heroino. Dalį miltelių ji suvartojo pati, antrą jų dalį neteisėtai pardavė Vilniaus mieste tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o 0,031 g minėtos narkotinės medžiagos – heroino 2011 m. rugpjūčio 16 d. apie 11 val. 55 min. prie namo, esančio Gerosios Vilties g. 1, Vilniuje, padedant V. L. (V. L.), už 40 Lt pardavė E. V., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, dar kitą dalį – 0,050 g narkotinės medžiagos – heroino 2011 m. rugpjūčio 16 d. 15 val. 40 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 20 Lt neteisėtai pardavė M. T. (M. T.), dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ir priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Likusią dalį – 0,916 g narkotinės medžiagos – heroino, V. V. neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. 15 val. 50 min., kol kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.
V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tyrimo nenustatytą dieną, prie draudimo kompanijos „Ergo“, esančios Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, tolimesniam platinimui ir savam naudojimui pardavė V. V. ne mažiau kaip 0,078 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią V. V. neteisėtai įgijo ir atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį miltelių P. R. ir V. V. suvartojo, dalį pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusią dalį – 0,019 g minėtos narkotinės medžiagos – heroino kartu laikė minėtame bute iki 2011 m. rugsėjo 15 d., kol apie 13 val. 12 min. prie namo, esančio Konduktorių g. 4, Vilniuje, P. R. už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.
V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio vidurio iki 2011 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje neteisėtai pardavė D. A. ne mažiau kaip 0,093 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,017 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią D. A. iš V. J. neteisėtai įgijo ir 2011 m. rugsėjo 21 d. apie 9 val. prie transporto žiedo, esančio Savanorių pr., Vilniuje, tolimesniam platinimui neteisėtai perdavė V. Š.. V. Š. neteisėtai įgijo 0,017 g narkotinės medžiagos – heroino ir ją neteisėtai laikė su savimi iki 13 val. 16 min., kol prie Kauno g. ir Smolensko g. sankryžos, Vilniuje šią narkotinę medžiagą, t. y. 0,017 g heroino, už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 01, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.
L. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 15 d. vakare prie namo, esančio Dzūkų g. 51, Vilniuje, tolimesniam platinimui ir vartojimui neteisėtai už 800 Lt pardavė D. G. psichotropines medžiagas, t. y. ne mažiau kaip 5,842 g metamfetamino ir 0,981 g 4-metiletilkatinono (MEC), bei narkotines medžiagas, t. y. ne mažiau 0,397 g heroino ir 1,163 g kanapių bei jų dalių. D. G. savo vartojimui ir platinimui iš L. D. už 800 Lt neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, t. y. ne mažiau kaip 5,842 g metamfetamino ir 0,981 g 4-metiletilkatinono (MEC), bei narkotines medžiagas, t. y. ne mažiau kaip 0,397 g heroino ir 1,163 g kanapių bei jų dalių. Po to D. G. dalį psichotropinės medžiagos – metamfetamino suvartojo pati, o kitą dalį, t. y. 5,842 g metamfetamino, ir 0,981 g 4-metiletilkatinono (MEC), 0,397 g heroino, 1,163 g kanapių bei jų dalių, turėdama tikslą parduoti, neteisėtai laikė prie savęs iki 2011 m. spalio 16 d. 11 val. 30 min., kol Kaminkelio g., Vilniuje buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu minėtas medžiagas rado ir paėmė.
V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai tolimesniam pardavimui perdavė nepilnamečiui G. M. ne mažiau kaip 0,141 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,052 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią G. M. tolimesniam platinimui neteisėtai įgijo ir kartu su G. G. automobiliu „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno į L. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame L. D. minėtą narkotinę medžiagą padalino ir dalį miltelių L. D., G. G. ir G. M. pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusią dalį, t. y. 0,052 g narkotinės medžiagos L. D. laikė iki 2011 m. lapkričio mėnesio pradžios, tyrimo nenustatytos dienos, kol Dzūkų g., Vilniuje, L. D. neteisėtai tolimesniam platinimui ir vartojimui pardavė V. Š.. V. Š. minėtą narkotinę medžiagą iš L. D. neteisėtai įgijo, atsinešė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur nenustatytą dalį šios narkotinės medžiagos suvartojo, kitą dalį pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste, o likusią dalį – 0,052 g heroino V. Š. neteisėtai laikė minėtame bute iki 2011 m. lapkričio 17 d. 18 val., kol kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.
V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 15 d. apie 17 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai tolimesniam pardavimui perdavė nepilnamečiui G. M. ne mažiau kaip 0,458 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,170 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią G. M. iš V. J. neteisėtai įgijo ir kartu su G. G. automobiliu „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai nugabeno į L. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur L. D. minėtą narkotinę medžiagą padalino ir dalį miltelių G. M., G. G. ir L. D. pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o 0,170 g narkotinės medžiagos – heroino laikė iki 2011 m. lapkričio 17 d. 16 val., kol G. M., L. D. nurodymu, minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino tolimesniam platinimui ir vartojimui Dzūkų g., Vilniuje, perdavė V. Š.. V. Š. iš G. M. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,458 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,170 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį miltelių V. Š. suvartojo, o likusią dalį – 0,170 g narkotinės medžiagos – heroino laikė su savimi iki 2011 m. lapkričio 17 d. 18 val., kol prie namo, esančio Birželio 23-osios g. 4, Vilniuje, buvo sulaikyta policijos pareigūnų.
V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėnesį, tyrimo nenustatytu laiku, prie draudimo kompanijos „Ergo“, esančios Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, tolimesniam platinimui ir vartojimui neteisėtai perdavė D. A. ne mažiau kaip 11,696 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,47 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią D. A. iš V. J. tolimesniam vartojimui ir platinimui neteisėtai įgijo ir nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur minėtą narkotinę medžiagą padalino ir 4,47 g heroino D. A. neteisėtai laikė iki 2011 m. lapkričio 17 d. 14 val. 53 min., kol prie namo, esančio Gerosios Vilties g. 1, Vilniuje, D. A. už 1 600 Lt dalį, t. y. didelį kiekį – 3,8 g narkotinės medžiagos – heroino pardavė liudytojui Nr. 7, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o likusią dalį – 0,670 g heroino neteisėtai laikė minėtame bute iki 2011 m. gruodžio 7 d. 15 val. 55 min., kol namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
L. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai laikė su savimi ne mažiau kaip 5,234 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,928 g narkotinės medžiagos – heroino, iki 2011 m. gruodžio 6 d. 17 val. 30 min., kol L. D. paėmė iš V. Š. 1 020 Lt atlygį už 1,928 g heroiną, t. y. dalį šios medžiagos – 0,933 g heroino prie namo, esančio Dzūkų g. 43, Vilniuje, pardavė V. Š., atlikusiai nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o kitą dalį – 0,995 g heroino, L. D. nurodymu, G. G. automobiliu „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 6 d. 20 val. 35 min. neteisėtai atgabeno iki prekybos centro „Rimi“, esančio Savanorių pr. 16, Vilniuje, ir perdavė V. Š., atlikusiai nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 21 d. apie 22 val. prie namo, esančio Zanavykų g. 3, Vilniuje, tolimesniam pardavimui neteisėtai perdavė L. D. ne mažiau kaip 426,058 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – ne mažiau nei 100,69 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį L. D. tolimesniam pardavimui iš V. J. neteisėtai įgijo, o nepilnametis G. M., L. D. nurodymu, nunešė į automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. G.. Po to L. D., G. M. ir G. G. minėtą kiekį psichotropinės medžiagos automobiliu nugabeno į E. S., dėl kurios byla išskirta, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur minėtą psichotropinę medžiagą L. D. kartu su G. G. padalino. Po to 100,69 g minėtos psichotropinės medžiagos, L. D. nurodymu, neteisėtai buvo laikomi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. gruodžio 7 d., kol tą pačią dieną apie 21 val. asmeniui, dėl kurio byla išskirta, dalį – 1,190 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, išnešus iš buto, ją paėmė policijos pareigūnai, o 21 val. 10 min. atlikę kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį, t. y. 99,500 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėnesį, tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste tolimesniam pardavimui neteisėtai perdavė vaikui G. M. 22,719 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 10,860 g narkotinės medžiagos – heroino. G. M. iš V. J. neteisėtai įgijo 22,719 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 10,860 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame minėtą narkotinę medžiagą G. G. supakavo. Po to nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. L. D. 10,860 g heroino nuvežė į asmens, dėl kurio byla išskirta, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, L. D. nurodymu, ši narkotinė medžiaga buvo neteisėtai laikoma iki 2011 m. gruodžio 7 d.
V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėnesį, tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste neteisėtai tolimesniam pardavimui perdavė L. D. 39,358 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 12,870 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią L. D. atgabeno į asmens, dėl kurio byla išskirta, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur G. G. supakavo minėtą narkotinę medžiagą. Po to G. G., L. D. su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, 12,870 g narkotinės medžiagos – heroino neteisėtai laikė minėtame bute iki 2011 m. gruodžio 7 d.
L. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 7 d. apie 16 val. Vilniaus mieste, Fabijoniškių mikrorajone, iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 38,661 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 14,653 g narkotinės medžiagos – heroino. Po to tą pačią dieną tyrimo nenustatytu laiku G. G., L. D. nurodymu, iš asmens, dėl kurio byla išskirta, buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė iš anksčiau paruoštus ir įgytus iš V. J. 23,73 g narkotinės medžiagos – heroino ir tyrimo nenustatytoje vietoje, Vilniuje, susitiko su L. D., kuris G. G. perdavė 2011 m. gruodžio 7 d. iš tyrimo nenustatyto asmens Fabijoniškių mikrorajone įgytus 14,653 g heroino, taip iš viso turėjo 100,738 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 38,383 g narkotinės medžiagos – heroino kiekis. Po to tą pačią dieną G. G., L. D. nurodymu, automobiliu „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą labai didelį kiekį – 38,383 g heroino iš Vilniaus miesto gabeno į Kazlų Rūdos miestelį, Marijampolės rajone, kur šią narkotinę medžiagą G. G. turėjo perduoti A. R., neturėjusiai tyčios paimti būtent narkotinę medžiagą, tačiau G. G. narkotinės medžiagos A. R. neperdavė, nes 2011 m. gruodžio 7 d. apie 20 val. įvažiuojant į Kazlų Rūdos miestelį, Marijampolės rajone, buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kuriems G. G. pateikė 38,383 g narkotinės medžiagos – heroino.
V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 7 d. apie 15 val. 30 min. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai tolimesniam platinimui perdavė D. A. 45,089 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 15,865 g narkotinės medžiagos – heroino. D. A. iš V. J. tolimesniam pardavimui neteisėtai įgijo šią narkotinę medžiagą ir laikydamas su savimi iš V. J. buto nunešė į automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro „IKI“, esančio Sėlių g. 54, Vilniuje, kur netrukus 15,865 g narkotinės medžiagos – heroino už 8 000 Lt pardavė liudytojui Nr. 7, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. gruodžio 7 d. 18 val. 30 min. neteisėtai laikė tris tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,063 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil) piperazino, 5,799 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 2,339 g narkotinės medžiagos – heroino, o nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. gruodžio 7 d. 20 val. 30 min. neteisėtai laikė 70 vnt. tablečių, kurių sudėtyje 1,631 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino, 1922,14 g miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 464,449 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 292,26 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
Be to, V. J. nuteistas už tai, kad būdamas organizuotos grupės, skirtos neteisėtai platinti jo paties tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas, organizatoriumi, žinodamas, kad G. M. yra (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro globotinis, neturintis 18 metų, Žvėryno smuklėje, esančioje Vytauto g. 37 – 1, Vilniuje, 2011 m. balandžio mėnesio viduryje pasiūlė vaikui, t. y. G. M., gim. 1994 m. sausio 12 d., nuolat pardavinėti narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. heroiną ir metamfetaminą, ir už tai gauti atlygį. G. M. sutikus ir vėliau nustatytu laiku įsitraukus, V. J. tokiu būdu nepilnametį G. M. įtraukė į nusikalstamą veiką, t. y. į neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, veikiant organizuota grupe.
Taip pat V. J. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011 m. gruodžio 7 d. 18 val. 30 min., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 12,574 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 0,0625 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo bei iki 2011 m. gruodžio 7 d. 20 val. 30 min., jo paties nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,408 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,117 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 0,002 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Be to, V. J. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011 m. gruodžio 7 d. 20 val. 30 min., kol policijos pareigūnai atlikę kratą surado, neteisėtai laikė tris šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų, didelės sprogstamosios galios sprogmenis ir sprogstamą medžiagą, t. y. nupjautavamzdį, savadarbiu būdu pagamintą perdirbant 12 kalibro IJ-27E modelio medžioklinį šautuvą Nr. h00460; nupjautavamzdį, savadarbiu būdu pagamintą perdirbant 16 kalibro IžB-46 modelio medžioklinį šautuvą Nr. P7770, kurie tinkami šaudyti ir yra draudžiami ginklai; fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro sportinį revolverį TOZ-36 Nr. PN0394, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro revolverių šoviniais, kuris yra šaunamasis ginklas, tinkamas šaudyti ir priskiriamas prie B kategorijos ginklų; 16 vnt. šovinių, kurie skirti šaudyti iš 12 kalibro lygiavamzdžių šautuvų; 11 vnt. šovinių, kurie skirti šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių šautuvų, kurie yra šaudmenys ir tinkami šaudyti; didelį kiekį – 135 šovinių, kurie yra fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro revolverių koviniai ir sportiniai šoviniai, kurie yra šaudmenys ir tinkami šaudyti, skirti B kategorijos ginklams – 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio revolveriams Nagan ir skirti šaudyti iš minėto revolverio; 6 vnt. savadarbių šovinių, kurie yra šaudmenys ir tinkami šaudyti, pritaikyti šaudyti iš A ir B kategorijos ginklų – 7,62 mm kalibro Špagino, Sudajevo ir Degtiariovo konstrukcijų pistoletų – kulkosvaidžių, Tokarevo konstrukcijos pistoletų TT; 12 vnt. fabrikinės gamybos 9 mm kalibro šovinių, skirtų šaudyti iš Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletų, 2 vnt. perdirbtus 7,62 mm kalibro šovinius, skirtus 1930/33 m.m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletams, „ČŽ-52“ ir pistoletams – kulkosvaidžiams „PPD“, „PPŠ“, „PPS“, kurie yra šaudmenys ir tinkami šaudyti; rankinę granatą, kuri yra sprogmuo – pramoninės gamybos „F-1“ markės kovinė gynybinė skeveldrinė rankinė granata, kuri užpildyta apie 60 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga – trotilu ir rankinės granatos degtuvą, kuris yra sprogmuo – pramoninės gamybos, „UZRGM – 2“ markės unifikuotas kovinis rankinės granatos degtuvas, skirtas kovinėms rankinėms „F-1“, „RGD -5“ bei „RG-42“ markės granatoms sprogdinti, kuriame detonatoriuose yra apie 1,5 g didelės sprogstamosios galios brizantinio ir inicijuojančio poveikių sprogstamųjų medžiagų, minėta granata ir degtuvas sudaro komplektą bei birią medžiagą, kuri yra svaidančiojo poveikio sprogstamoji medžiaga – pramoninės gamybos, „Sokol“ markės, bedūmis parakas, skirtas medžioklinių šautuvų užtaisymui, kurios masė yra 211,2 g.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. L. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 40 straipsniu, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje, bei skundžiamojo nuosprendžio dalį, kuria jis pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų kastetų) išteisintas, panaikinti ir baudžiamąjį procesą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Taip pat prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis D. D..
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apelianto padarytas veikas kvalifikavo kaip baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje. Tačiau jo nusikalstamos veikos buvo baigtos 2011 m. gruodžio 14 d., kai kratos metu buvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos – kanapės ir kastetas. Pagal BK 95 straipsnio nuostatas už padarytus baudžiamuosius nusižengimus nustatytas trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Apelianto teigimu, senaties termino eiga nebuvo sustojusi ar nutrūkusi, todėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dėl jo padarytų baudžiamųjų nusižengimų suėjo 2014 m. gruodžio 14 d. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo baudžiamąjį procesą nutraukti 2014 m. gruodžio 14 d. ir nespręsti kaltumo ar nekaltumo klausimo.
Skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje nusprendė konfiskuoti automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. D., kaip V. J. ir kitų nuteistųjų bendrą nusikalstamos veikos rezultatą ir priemonę nusikalstamų tikslų realizavimui. Apelianto nuomone, šis automobilio konfiskavimas nepagrįstas.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Apeliantas skunde remiasi teismų praktikos apžvalga ir nurodo, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas arba toks turtas, be kurio panaudojimo, nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas.
Nuteistasis S. L. nurodo, kad V. J. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nusikalstamas veikas padaręs 2011 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais. Tačiau automobilį „BMW X5“ jis (apeliantas) nusipirko 2011 m. birželio 10 d., t. y. iki V. J. nusikalstamų veikų padarymo. Todėl šis automobilis negali būti pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, jog V. J. ir kiti nuteistieji naudojo šį automobilį narkotinių medžiagų gabenimui ar laikymui, automobilyje nebuvo įrengta slėptuvė narkotinėms medžiagoms slėpti, nerasta ir pačių narkotinių medžiagų. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nepagrįstai konfiskavo automobilį „BMW X5“ iš D. D.. Apelianto S. L. vertinimu, telefoninių pokalbių išklotinių turinys nepatvirtina, kad D. D. suprato, jog jo automobilis yra naudojamas nusikalstamiems veiksmams. Šios aplinkybės, t. y. kad žinojo apie V. J. ir kitų asmenų nusikalstamas veikas, D. D. nepatvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti:
Skundžiamojo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 159 straipsnį, BK 261 straipsnį, BK 253 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Palikti galioti nuosprendžio dalį, kuria V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad trisdešimt aštuonis mėnesius jam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas (BK 59 straipsnio 2 dalyje), ir dėl to maksimaliai sumažinti jam paskirtą bausmę.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 114,11 Eur (394 Lt) priteisimo už automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą.
Konfiskuotus 1 845 Eur; 760 JAV dolerių; 5 Latvijos latus; 11 915,25 Eur (41 141 Lt); juvelyrinius dirbinius, t. y. raudono ir balto metalo grandinėlę – apyrankę (metalas 585 prabos auksas, svoris 103,43 g, preliminari vertė apie 1 956,98 Eur), raudono ir balto metalo grandinėlę ant kaklo (metalas 585 prabos auksas, svoris 114,26 g, preliminari vertė apie 2 161,90 Eur), kryžiaus formos raudono metalo pakabuką su nukryžiuotuoju (metalas 585 prabos auksas, svoris 9,93 g, preliminari vertė apie 187,88 Eur), grąžinti jam (apeliantui) arba sutuoktinei M. J..
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas netinkamai ir šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nuteistasis V. J. skunde kritiškai vertina V. Š. parodymus. Pasak apelianto, V. Š. ilgą laiką vartojo narkotikus, o siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais ir tokiu būdu jį (apeliantą) apkalbėjo. Nurodo, kad pažįstamo asmens prašymu V. J. padėjo V. Š. surasti gyvenamąją vietą, pasiūlė atiduoti senus baldus, tačiau neskolino pinigų narkotikams.
Apelianto tvirtinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, t. y. nėra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ar susirašinėjimas SMS žinutėmis, niekas nepatvirtino, kad duodavo ar parduodavo V. Š. narkotikus, patvirtinančių V. Š. parodymus, todėl jais remtis nėra jokio pagrindo.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek jam (apeliantui), tiek kitiems nuteistiesiems buvo daromas poveikis duoti neteisingus parodymus, t. y. prisipažinti, ko nepadarė. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nuteistieji G. M., D. A., V. V.. Pažymi, kad poveikį dėl neteisingų parodymų davimo darė pareigūnas S. P. (S. P.), kuris pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo apklaustas kaip liudytojas. Be to, iš liudytojo S. P. parodymų matyti, kad jis ne kartą apklausinėjo nuteistuosius, nedalyvaujant jų gynėjams ir tyrimą atliekančiam prokurorui. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad pareigūnas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nuteistųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, turi būti vertinami kaip neteisėti.
Apeliantas V. J. skunde pažymi, kad nuteistoji V. V. parodė, jog iš V. J. per visą pirkimo laikotarpį įsigijo 100 g narkotinės medžiagos – heroino, už kurią sumokėjo apie 100 000 Lt. Tačiau šie nuteistosios parodymai yra nelogiški, kadangi pati V. V. nurodė, jog vieno gramo heroino kaina buvo 150 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. J. skunde taip pat nurodo, kad nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog subūrė ir veikė organizuota grupe.
Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Be to, organizuotai grupei yra būdingas išankstinis visų grupės narių bendros nusikalstamos veikos planavimas, t. y. kai kiekvienas atskirai ir visi kartu supranta, kad jie sukūrė organizuotą nusikalstamą grupę ir nori joje dalyvauti.
Tačiau, apelianto nuomone, remiantis byloje pateikta medžiaga, matyti, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti apie organizuotos grupės sukūrimą arba narių susitikimus. Be to, šių aplinkybių nepatvirtina ir apeliaciniame skunde išsamiai išdėstyti S. L., V. V., P. R., D. G., E. S., G. G., G. M., D. A., L. D. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių ir SMS žinučių analizės, kratų protokolai. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytoja A. A., nuteistojo L. D. sugyventinė, nurodė, kad ji nepažinojo nei V. J., nei asmens, pravarde Senis. Apelianto nuomone, tai patvirtina, kad V. J. ir L. D. nebendravo, todėl jie nepagrįstai pripažinti organizuotos grupės vadovais.
Šalies argumentai
Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinį bei nepagrįstai konstatavo, jog telefonu, kurio numeris buvo (duomenys neskelbtini), naudojosi jis (apeliantas) bei bendravo su D. A., G. M. bei P. R.. Pasak apelianto, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimai SMS žinutėmis vyko su byloje nenustatytu asmeniu, kuris galimai buvo vadinamas Seniu. Nurodo, kad tokio telefono numerio jis niekada neturėjo. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. V. mobiliajame telefone išsaugotas vardu Senis telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausė V. J., taip pat nepagrįsta. Apeliantas pažymi, kad atlikus kratą pas jį nebuvo rastos SIM kortelės su šiais numeriais.
Taip pat V. J. tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 159 straipsnį, t. y. už vaiko G. M. įtraukimą į nusikalstamą veiką. Nurodo, kad G. M. yra pažįstamo sūnus, kuriuo rūpinosi, t. y. dažnai susitikdavo, domėjosi, kaip jam sekasi ir pan. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis (apeliantas) buvo nuteistas, remiantis G. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo gauti neteisėtai, darant psichologinį spaudimą. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir pats G. M. teisiamajame posėdyje. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad G. M. yra labai jautrus, nestabilios psichikos, neprognozuojamas, būdamas suimtas bandė žudytis. Todėl, apelianto vertinimu, akivaizdu, kad G. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo lengva paveikti psichologiškai.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. J. skunde taip pat nurodo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos kartos metu rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų bei ginklai priklausė jam. Apelianto vertinimu, šių aplinkybių nepatvirtina ir tai, kad pas jį (apeliantą) buvo rasti šio buto raktai. Pažymi, kad asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo.
Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis pripažintas kaltu ir nuteistas už veikas, padarytas nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio, tačiau konfiskuotus juvelyrinius dirbinius įgijo anksčiau arba gavo dovanų. Be to, šias aplinkybes gali patvirtinti ir jo šeimos nariai bei artimi giminaičiai. Taip pat pažymi, kad piniginės lėšos buvo konfiskuotos taip pat neteisėtai, kadangi jos įgytos iš legalių šaltinių, t. y. visą gyvenimą dirbo, giminaičiai dovanojo po keliasdešimt tūkstančių litų, nuomodavo butus ir pan.
Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam (apeliantui) priteisė 114,11 Eur (394 Lt) už automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą, nes nėra šios transporto priemonės savininkas, todėl nėra atsakingas už saugojimą bei apmokėjimą. Pasak nuteistojo, šio automobilio savininkas yra S. L., kuris kartais jam leisdavo juo pasinaudoti už paskolintus pinigus, perkant šį automobilį.
Šalies argumentai
Taip pat skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad kardomoji priemonė – suėmimas, jam buvo taikoma trisdešimt aštuonis mėnesius ir pačiomis griežčiausiomis sąlygomis, t. y. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kur gyvenimo sąlygos nežmoniškos (nėra galimybės pabūti lauke, pailsėti, nesilaikoma elementarių higienos normų ir pan.). Apelianto nuomone, tai, kad buvo suimtas kalėjimo sąlygomis, būtina pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri sudaro teisinį pagrindą maksimaliai sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę.
Nuteistasis L. D. ir jo gynėjas advokatas J. A. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria apeliantas L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkei E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), bei grąžinti konfiskuotus 477,87 Eur.
Apeliantai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad L. D. veikė organizuota grupe. Pasak apeliantų, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie nuteistojo dalyvavimą organizuotoje grupėje ar prisijungimą prie jos.
Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad L. D. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pasak apeliantų, L. D. negamino, neperdirbo, nelaikė, negabeno ir nepardavė didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kratos metu pas nuteistąjį nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, byloje esančiose mobilaus ryšio telefono išklotinėse nėra užfiksuota pokalbių, kuriuose būtų kalbama apie narkotines ar psichotropines medžiagas, jų pirkimą, pardavimą ir pan.
Šalies argumentai
Skunde apeliantai kritiškai vertina D. A., G. M., G. G., E. S., V. Š., D. G. parodymus. Nurodo, kad D. A. ir G. M. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, nes tokius parodymus vertė duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
Apeliantų vertinimu, nuteistosios G. G. parodymai nepagrįsti, nes G. G. apkalba L. D.. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad L. D. jokių nurodymų jai nėra davęs. Be to, nuteistoji G. G. pati vartoja narkotines medžiagas, policijos pareigūnų buvo sulaikyta su 38,383 g heroino.
Šalies argumentai
Apeliantai mano, kad E. S. parodymai taip pat turi būti vertinami kritiškai, nes ji bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nuo kurių vėliau išsigandusi pasislėpė, vartoja narkotines medžiagas, turi psichinių sutrikimų, serga depresija. Apeliantų nuomone, siekdama išvengti atsakomybės E. S. apkalba L. D..
Apeliantai teigia, kad V. Š. parodymai taip pat yra melagingi, o nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, atlikti prieš L. D., vertintini kaip provokacija. Pasak apeliantų, policijos pareigūnas S. P. darė poveikį ir skatino V. Š. aktyviai veikti (t. y. buvo aktyvus, provokavo, davė didelę pinigų sumą, įmontavo vaizdo ir garso aparatūrą, į sutartą vietą atvežė savo automobiliu ir pan.), kad L. D. padarytų nusikalstamą veiką. Atkreipia dėmesį į tai, kad L. D. nebuvo sulaikytas narkotinių medžiagų pirkimo metu, nes policijos pareigūnai neturėjo tam pagrindo. Be to, šis pirkimo faktas, t. y. 2,5 g heroino pardavimas, nebuvo užfiksuotas ir vaizdo įraše.
Apeliantų vertinimu, D. G. parodymai taip pat yra nenuoseklūs, prieštaringi bei neatitinka tikrovės, nes ji už narkotinių medžiagų platinimą praeityje teista septynis kartus, pati vartoja narkotikus, yra nepagydoma narkomanė. Skunde pažymima, kad L. D. jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra pardavęs, liudytoja pati buvo sulaikyta su narkotinėmis medžiagomis, todėl siekdama išvengti atsakomybės, nuteistąjį apkalba.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai konfiskavo L. D. sergančiai motinai E. D. priklausantį automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak apeliantų, E. D. nežinojo, kad G. G. važiuos į Kazlų Rūdą su narkotinėmis medžiagomis, todėl leido pasinaudoti jos automobiliu.
Taip pat pažymi, kad 477,87 Eur buvo nepagrįstai konfiskuoti iš L. D., nes šios piniginės lėšos nėra susijusios su šia nagrinėjama byla. Pasak apeliantų, šias lėšas nuteistajam paskolino J. Č. (J. Č.).
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ši baudžiamoji byla yra vilkinama, o kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam L. D. nepagrįstai tęsiama nuo 2011 m. gruodžio 7 d. Tokiu būdu pažeidžiamos žmogaus teisės, nes Lukiškių tardymo izoliatoriuje –kalėjime kalinimo sąlygos yra nežmoniškos ir antisanitarinės. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių L. D. kaltę.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, pakeisti: perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką ir paskirti švelnesnę bausmę, o konfiskuotus 1 245,36 Eur (4 300 Lt) grąžinti sugyventinei L. Š..
Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jo pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jis apkalbėjo nuteistąjį V. J.. Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo metu buvo naudojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai jam (apeliantui) nurodė vykdyti visus jų reikalavimus, nes grasino pareikšti įtarimus jo sugyventinei L. Š., kuri tuo metu laukėsi, o mažametį vaiką atiduoti į globos namus. Be to, jis (apeliantas) davė parodymus, kuriuos nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nes labai blogai jautėsi, nuolat vartojo narkotikus. Pažymi, kad pirminių apklausų metu nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą, t. y. pirminių apklausų metu nedalyvavo gynėjas. Nuteistojo teigimu, ši baudžiamoji byla yra suklastota.
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitų nuteistųjų parodymais. Nuteistojo vertinimu, nuteistųjų parodymai yra prieštaringi ir melagingi, nes tokiu būdu sušvelnino savo teisinę padėtį arba išvengė bausmių.
Pasak nuteistojo, V. Š. vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimus ir apklausų metu nurodė, kad su juo (apeliantu) susipažino vasarą (t. y. birželio – rugpjūčio mėnesiais) bei pirko narkotinę medžiagą – heroiną iš jo (apelianto). Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad V. Š. negalėjo su juo susipažinti vasaros metu, nes tuo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, iš kurių buvo paleistas tik 2011 m. rugsėjo 16 d.
Nurodo, kad V. V. ir P. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog narkotines medžiagas po 5 – 10 g pirkdavo iš jo (apelianto), tačiau teisiamajame posėdyje parodymus pakeitė ir teigė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nurodė tokius parodymus duoti bei naudojo prieš juos fizinį ir psichologinį smurtą.
Šalies argumentai
Taip pat skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog jį (apeliantą) stebėjo apie 8 – 9 mėnesius. Tačiau, nuteistojo vertinimu, akivaizdu, kad šie liudytojo parodymai yra melagingi, nes visą šį laikotarpį jis atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis D. A. skunde nurodo, kokiu būdu narkotines medžiagas pardavinėjo liudytojui Nr. 7, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kuriam buvo taikomas anonimiškumas. Pasak apelianto, jis narkotikus vartoja nuo septyniolikos metų, todėl turėjo labai didelę priklausomybę jiems. Pinigus skolindavosi iš V. J., nusipirkdavo narkotikų (heroino) iš jam žinomų pirkėjų, kurių dalį suvartodavo pats, o kitą dalį parduodavo liudytojui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kuris nuolat jo prašydavo gauti narkotikų ir vis didesniais kiekiais.
Pažymi, kad iš V. J. niekada nepirko jokių narkotinių medžiagų ir nepriklausė organizuotai grupei. Be to, su kitais nuteistaisiais susipažino tik pirmosios instancijos teisme.
Nuteistojo D. A. gynėjas advokatas M. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti ir D. A. inkriminuotas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį arba 2 dalį bei paskirti švelnesnę bausmę.
Apeliantas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, netinkamai, šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Pasak gynėjo, ikiteisminio tyrimo metu buvo netinkamai vykdomos įtariamųjų, liudytojų apklausos, nes nagrinėjamojoje byloje yra įsegtas tuščias lapas su T. M. (T. M.) parašu. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad pasirašius ant tuščio lapo, vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnai įrašydavo reikiamus paaiškinimus.
Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme tiek D. A., tiek kitiems nuteistiesiems dalis pareikštų kaltinimų buvo pašalinti kaip neįrodyti. Todėl, apelianto vertinimu, D. A. nusikalstami veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad nuteistasis D. A. galėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas tik už kratos metu rastą ir paimtą maišelį su narkotine medžiaga – heroinu, kurį vartojo pats bei pardavė mažais kiekiais, siekdamas užsidirbti kitai dozei. Kitų duomenų, patvirtinančių nuteistojo kaltę, nagrinėjamojoje byloje nėra. Gynėjas tvirtina, kad byloje esantys telefoniniai pokalbiai, liudytojų, kitų nuteistųjų parodymai nepatvirtina nuteistojo D. A. kaltės.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančio veiksmų fiksavimo protokolo Nr. BL132-134 matyti, kaip nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvis parodo polietileninį maišelį su milteliais viduje, tačiau tirti buvo pateikiamas cigarečių „Winston“ pakelis, kuris protokole nėra nurodytas. Pažymi, kad specialistai, atlikę tyrimą, nerado nei nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvio, nei D. A. pirštų pėdsakų ant paminėto cigarečių „Winston“ pakelio. Todėl, gynėjo vertinimu, jis galėjo būti pateiktas ir iš kitos bylos.
Skunde pažymima ir tai, kad byloje nėra pateikta nei vaizdo, nei garso medžiaga, kuri patvirtintų narkotinės medžiagos – heroino perdavimo aplinkybes, o remtis tik liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais negalima, nes šis liudytojas pats pardavinėjo narkotines medžiagas ir buvo suinteresuotas bet kokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Be to, gynėjo vertinimu, pirmą kartą atlikus nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, kiti imitavimo veiksmai turėjo būti nutraukti. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis toliau buvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas. Todėl, apelianto nuomone, antrą kartą atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai yra neteisėti.
Apeliantas skunde tvirtina, kad nuteistasis D. A. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog veikė organizuota grupe. Pasak apelianto, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų apie D. A. ir kitų kaltinamųjų nusikalstamus ryšius. Vienkartinis narkotinių medžiagų pardavimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis veikė organizuota grupe.
Skunde apeliantas remiasi teismų praktika ir tvirtina, kad D. A. veiksmuose nebuvo tyčios kartu padaryti nusikaltimus, kuriuos padarė kiti asmenys, t. y. D. A. nežinojo apie vykdomus nusikaltimus, todėl negali būti laikomas bendrininku. Pažymi, kad subjektyviajai bendrininkavimo pusei būdingas ne tik atitinkamas santykis su bendrai daroma nusikalstama veika ir jos padariniais, bet ir atitinkami vidiniai (psichiniai) santykiai tarp bendrininkų. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje motyvavo bendrininkavimo požymio buvimą, remdamasis tik objektyviu bendrininkavimo kriterijumi, t. y. bendru veikimu, tačiau nepasisakė dėl subjektyvaus požymio, neatskleidė psichinio ryšio tarp asmenų daromų veiksmų. Tvirtina, kad D. A. veiksmai buvo vienkartiniai, be išankstinio susitarimo, be motyvo ir tikslo nusikalsti, be suvokimo apie dalyvavimą organizuota grupe.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad būtinas bendrininkavimo požymis – kelių asmenų susitarimas veikti bendrai. Be to, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-P-9/2009).
Šalies argumentai
Skunde gynėjas prašo atsižvelgti į labai ilgą proceso trukmę bei į tai, kad nuteistasis D. A. suimtas virš trejų metų, t. y. iš esmės laisvės atėmimo bausmę atlieka dvigubai sunkesnėmis sąlygomis. Gynėjas prašo paskirti bausmę, artimą ar net mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas.
Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė ir organizuotos grupės veikloje nedalyvavo. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje būtina atnaujinti įrodymų tyrimą, nes nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Prašo atsižvelgti į tai, kad kratos metu pas jį (apeliantą) narkotinių medžiagų nebuvo rasta.
Apeliacinio proceso metu nuteistieji G. M., V. J., L. D., S. L., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo S. L., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, skundą tenkinti ir baudžiamąjį procesą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o kitų nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus – atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo V. J. ir S. L., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl netinkamai išspręsto turto konfiskavimo klausimo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3, 4 punktai). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. L., padariusio nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, naikintina (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nuteistojo L. D. ir jo gynėjo advokato Jono A. S., nuteistojo D. A. gynėjo advokato M. P., nuteistųjų D. A. ir G. M. apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri atsižvelgdamas į paduotų apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Nuteistasis L. D. ir jo gynėjas, nuteistasis D. A. ir jo gynėjas, nuteistieji V. J., G. M. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis S. L. apeliaciniame skunde prašo nutraukti baudžiamąjį procesą dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas neperžiūri Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalies dėl V. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat dėl D. G., P. R., G. G., V. V. nuteisimo, nes apeliaciniuose skunduose ši nuosprendžio dalis neginčijama.
Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojami BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis. Taip pat pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog kaltininko kaltė Baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001).
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, taip pat ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje nustatyta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010). Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, Nr. 2K-122/2010, Nr. 2K-243/2009). Be to, nešališkumo principo įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kokių norėtų proceso dalyvis.
BK 260 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir šių medžiagų neteisėtą platinimą, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, t. y. šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi tikslo turėjimas ar jo neturėjimas, o nusikaltimo kvalifikavimą lemia būtent disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šių medžiagų kiekis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas. Taigi pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Dėl to laikoma, kad ši veika yra baigta, kai kaltininkas padaro bent vieną iš alternatyvių straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir nori tai daryti. Kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės arba psichotropinės, ir tai, jog jis disponuoja labai dideliu šių medžiagų kiekiu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų L. D., V. J., D. A. ir G. M. kaltės grindė įrodymais, kurie įvertinti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį yra teisingas. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo V. J. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 159 straipsnį, BK 261 straipsnį ir BK 253 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis neskundžia jo nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK pažeidimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
Dėl BK 95 straipsnio nuostatų taikymo
Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. L., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą be užstato ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukė. S. L. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų kastetų) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Apeliaciniame skunde S. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų kastetų), ir baudžiamąjį procesą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. L., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas (BPK 327 straipsnio 1 punktas). Tačiau nėra pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl S. L. išteisinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų kastetų).
BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas ir prevencinė reikšmė. BK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-371/2011). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, Nr. 2K-143/2008, Nr. 2K-332/2008, Nr. 2K-187/2011, Nr. 2K-233/2014).
Bylos duomenys patvirtina, kad S. L. buvo kaltinamas 2011 m. gruodžio 14 d. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje. S. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies redakcija (2011 m. kovo 22 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1291) numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, priskirtinos baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad iki šioje byloje priimto apkaltinamojo nuosprendžio dienos, t. y. 2015 m. sausio 28 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, buvo suėjęs. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. L. būtų padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl ko senaties terminas būtų nutrūkęs. Taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl netaikydamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pažeidė BPK reikalavimus. Pažymėtina, kad nuo apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo dienos praėjus daugiau nei trejiems metams, S. L. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnis), kadangi baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tačiau nėra pagrindo patenkinti S. L. apeliacinio skundo prašymą nutraukti baudžiamąjį procesą dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl dviejų kastetų), suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nors apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, 2015 m. sausio 28 d. buvo suėjęs, tačiau nagrinėjamojoje byloje apeliacinis skundas S. L. padėtį bloginančiais pagrindais negautas. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria S. L. išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų kastetų), nekeičiama.
Dėl organizuotos grupės
Apeliaciniuose skunduose ginčijama nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nuteistieji V. J., L. D., G. M. ir D. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami organizuota grupe. Pasak apeliantų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji, darydami nusikalstamą veiką, veikė organizuota grupe, turinčia tikslą Lietuvos Respublikoje dideliais ir labai dideliais kiekiais neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, apeliantai neigia aplinkybes dėl suvokimo apie priklausymą organizuotai grupei bei dėl išankstinio susitarimo veikti organizuota grupe.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta BK 24, BK 25 straipsniuose. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos bendrininkavimo formos. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro tikslo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013). Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-403/2012, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.
Pažymėtina ir tai, kad vienas iš organizuotai grupei būdingų požymių yra jos lyderio (organizatoriaus) buvimas. Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Be to, asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2009).
Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: susitarimą, jų veiklos organizuotumo lygį, vaidmenų pasiskirstymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atskiruose nusikalstamos veikos epizoduose nuteistieji V. J., L. D., G. M. ir D. A. tarpusavyje bei su kitais asmenimis, t. y. V. V., P. R., G. G., V. Š., veikė organizuota grupe, kuriai vadovavo V. J. ir L. D..
Byloje yra nustatyta, kad nuteistasis V. J. pats tiesiogiai ir per kitus asmenis platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Atlikus kratą pas V. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino bei kitos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (7 t., 34-36, 46-49, 98-100, 106-110, 123-124 b. l.). Nuteistųjų V. V., D. A., G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad nuteistasis V. J. narkotines ir psichotropines medžiagas platino dar prieš šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio (12 t., 113-114, 122-123, 127-128, 140 b. l.; 17 t., 151-161 b. l.; 20 t., 148, 156-157). Ši aplinkybė buvo žinoma ir V. Š. (14 t., 149-151, 177, 182, 188 b. l.; 27 t., 81-86 b. l.). Pagal bylos duomenis V. V., D. A. bei V. Š. vartojo narkotikus, todėl susitarė su V. J. dėl šių medžiagų tiekimo bei tolesnio jų platinimo, o G. M. platinti narkotines ir psichotropines medžiagas 2011 m. pavasarį pasiūlė pats V. J.. Iš nuteistojo P. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio jis pradėjo pirkti narkotinę medžiagą – heroiną iš nuteistosios V. V., tačiau 2011 m. spalio mėnesio viduryje P. R. per G. M. susisiekė su V. J. ir susitarė dėl tiesioginio narkotinės medžiagos tiekimo (13 t., 100-101, 115-116, 121 b. l.). Pažymėtina, kad V. V., P. R., D. A., G. M. ir V. Š. nurodė V. J. kaip pagrindinį medžiagų tiekėją. V. V. patvirtino, kad iš pradžių V. J. narkotinę medžiagą jai tiekė mažesniais kiekiais, o vėliau įgavus V. J. pasitikėjimą, platinamos medžiagos kiekius padidino. Nuteistojo V. J. kaip organizatoriaus vaidmenį patvirtina ir tai, kad jis paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams, t. y. nurodė V. Š., P. R., V. V. narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti iš D. A.. Todėl šie duomenys paneigia nuteistojo D. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad D. A. nepažinojo kitų organizuotos grupės narių ir su jais jokių ryšių nepalaikė. Be to, byloje nustatyta, kad D. A. dalyvavo organizuotos grupės narių daromoje tęstinėje nusikalstamoje veikoje. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vienkartinis narkotikų pardavimas negali būti vertinamas kaip veikimas bendrininkaujant organizuota grupe. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuotai grupei nėra būdingas pastovumo požymis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai bei kiti nuteistieji veikė akivaizdžiai pasiskirstę vaidmenimis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. D. ne tik platino V. J. tiekiamas narkotines medžiagas, bet ir prisijungė prie vadovavimo organizuotai grupei. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog L. D. sugyventinė A. A. tvirtino nepažinojusi V. J., nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. D. ir V. J. vaidmenų darant nusikalstamą veiką. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad G. M. vykdė tiek V. J., tiek L. D. nurodymus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Be to, G. M. buvo tarpininkas tarp V. J. ir tarp L. D. bei kitų asmenų. L. D. kontroliavo G. M. veiksmus (t. y. neleido jam vykti į Kazlų Rūdą), o 2011 m. spalio mėnesio viduryje L. D. paprašė G. G. būti jo vairuotoja. Todėl ji vykdė nuteistojo L. D. nurodymus: ne tik vairavo automobilį, bet ir platino narkotines bei psichotropines medžiagas. Už tai L. D. mokėjo G. G. atlyginimą (15 t., 132-133, 135-137 b. l.; 30 t., 24-26 b. l.). E. S., dėl kurios byla išskirta, parodė, kad ji, būdama L. D. įbauginta, vykdė jo nurodymus laikyti didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei šias medžiagas fasuoti (15 t., 55-56, 58-59, 60, 80 b. l.; 27 t., 86-88 b. l.). Remiantis D. G. parodymais byloje nustatyta, kad nenorėdamas pats tiesiogiai prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis L. D. į nusikalstamą veiką pasitelkė D. G. (14 t., 64-65, 67, 70-71, 90 b. l.; 27 t., 71-73 b. l.). Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. G. neveikė organizuota grupe su kitais nuteistaisiais, tačiau ši aplinkybė nepaneigia L. D. kaltės dėl šių nusikalstamų veiksmų padarymo bei priklausymo organizuotai grupei.
Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantai V. J., L. D., G. M., D. A., kiti organizuotos grupės nariai, t. y. V. V., P. R., V. Š., G. G., susitarė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas tieks V. J. arba L. D., suderino organizuotos grupės narių vaidmenis, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo bei atsiskaitymo už jas tvarką. Jie žinojo apie organizuotos grupės narių atliekamas funkcijas bei palaikė tarpusavio ryšius. Techninėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių tarp organizuotos grupės narių ir kitų asmenų turinys patvirtina, kad nuteistieji tarpusavyje bendravo apie narkotines bei psichotropines medžiagas užmaskuotai, nenaudojant narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikrųjų pavadinimų, neatskleidžiant susitikimų tikslų (2 t., 79-105 b. l.; 3 t., 28-48, 57-61, 139-147 b. l.; 4 t., 106-154, 155-161, 191 b. l.; 5 t., 2-40, 94-109, 110-149, 150-172, 173-201 b. l.; 6 t., 1-14, 68-104, 113-114 b. l.; 8 t., 101-123). Toks bendravimas nuteistiesiems buvo suprantamas.
Nuteistieji apeliaciniuose skunduose teigia, kad telekomunikacijų ir elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija nepagrįstai įvertinta kaip jų kaltę patvirtinantys įrodymai platinant narkotines ir psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinių skundų teiginius kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismas šioje dalyje vertino įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas telekomunikacijų ir elektroninių ryšių tinklais perduota informacija tarp organizuotos grupės narių ir kitų asmenų, dalyvavusių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo sandoriuose, kaip kaltinančiais įrodymais rėmėsi tiek, kiek jie yra susiję su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Palyginus telekomunikacijų ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį tarpusavyje ir jį sugretinus su kitais įrodymais, nustatyta, kad jie vieni kitiems neprieštarauja ir neabejotinai patvirtina, kad apeliantai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Be to, organizuotos grupės nariai naudojosi SIM kortelėmis, kurios buvo skirtos tik tarpusavio ryšių tarp organizuotos grupės narių palaikymui, bei jas keitė, siekdami nuslėpti daromas nusikalstamas veikas. Byloje taip pat nustatyta, kad susitikimai tarp organizuotos grupės narių vyko sutartose vietose, o narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo perduodamos supakuotos cigarečių pakeliuose. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad organizuotos grupės nariai turėjo bendrą sumanymą – neteisėtai disponuoti dideliais ir labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir to siekė.
Nustatyti bylos duomenys suteikia pagrindą atmesti kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, kad nuteistieji neveikė organizuota grupe ir jai nepriklausė. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, nuteistųjų V. J., G. M., D. A., L. D. veiksmai patvirtina, kad jie suprato savo veiksmų neteisėtumą, nes atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis, kurių veiksmai buvo suderinti, suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai, bei suvokė savo vaidmenį daromame nusikaltime. Tai, kad ne visi grupės nariai pažinojo kiekvieną grupės narį, nebuvo detaliai ir iš anksto aptarę visų nusikalstamos veikos detalių, neturi reikšmės organizuotos grupės konstatavimui. Svarbu tai, kad apeliantai suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir bendrą vieningą tikslą, kurie patvirtina subjektyviųjų požymių (susitarimo ir bendros tyčios) jų veiksmuose buvimą. Nors dalis kaltinimų apeliantams bei kitiems nuteistiesiems nebuvo įrodyta, tačiau ši aplinkybė nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos.
Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde neigia, kad jo pravardė Senis. Tačiau teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad V. V., D. A., V. Š., G. M., P. R., G. G. patvirtino, jog asmuo, pravarde Senis, yra V. J., ir nurodė tuos pačius duomenis, kurie sutampa su V. J. apibūdinančiomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu V. V., P. R., V. Š., G. G. atpažino V. J. iš nuotraukos ir nurodė, kad tai asmuo, pravarde Senis (12 t., 118-121 b. l.; 13 t., 105-107 b. l.; 14 t., 167-171 b. l.; 15 t., 157-160 b. l.; 17 t., 97-100 b. l.). Pokalbių Nr. 24, Nr. 1310 turinys taip pat patvirtina šią aplinkybę, kadangi juose V. J. vadina Seneliu (8 t., 103-104, 116-117 b. l.). Todėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentai, kad byloje šis asmuo nenustatytas, atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines bylos aplinkybes, V. J. teiginiai, kad jis nesinaudojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir nebendravo su D. A., G. M. bei P. R., taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, kad šio numerio SIM kortelė nebuvo rasta atliekant kratą pas nuteistąjį V. J., nesudaro pagrindo teigti, jog ši kortelė jam nepriklausė.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. J. buvo kaltinamas tuo, jog 2011 m. spalio mėnesį, tyrimo nenustatytą dieną, prie transporto žiedo, esančio Sėlių g., Vilniuje, neteisėtai, tolimesniam pardavimui, perdavė G. M. ne mažiau kaip 54,803 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų: 5,842 g metamfetamino ir 0,981 g 4-metiletilkatinono (MEC), ne mažiau kaip 2,316 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,397 g narkotinės medžiagos – heroino ir 1,163 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias G. M. atgabeno į L. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), o pastarasis (L. D.) šias medžiagas 2011 m. spalio 15 d. pardavė D. G.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje neįrodyta, jog šias psichotropines ir narkotines medžiagas L. D. įgijo iš V. J., todėl šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Apygardos teismas taip pat nustatė, kad D. G. nepriklausė organizuotai grupei. Todėl darytina išvada, kad skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nustatyta, jog V. J. į nusikalstamą veiklą pasitelkė D. G., o L. D. su D. G. aptarė pastovios V. J. tiekiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijėjos vaidmenį. Šios aplinkybės iš skundžiamojo nuosprendžio pašalinamos.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl V. J. ir V. V.
disponavimo narkotinėmis medžiagomis 2011 m. rugpjūčio 16 d.
Apeliantas V. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. apie 10 val. 30 min. prie draudimo kompanijos „Ergo“, esančios Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, neteisėtai pardavė V. V. ne mažiau kaip 5,577 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,997 g narkotinės medžiagos – heroino, o V. V.: dalį šios narkotinės medžiagos suvartojo; dalį šios narkotinės medžiagos neteisėtai pardavė Vilniaus mieste tyrimo metu nenustatytiems asmenims; 0,031 g šios narkotinės medžiagos – heroino 2011 m. rugpjūčio 16 d. apie 11 val. 55 min. prie namo, esančio Gerosios Vilties g. 1, Vilniuje, padedant V. L., už 40 Lt pardavė E. V.; 0,050 g šios narkotinės medžiagos – heroino 2011 m. rugpjūčio 16 d. 15 val. 40 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 20 Lt neteisėtai pardavė M. T.; 0,916 g šios narkotinės medžiagos – heroino neteisėtai iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. 15 val. 50 min. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Apeliantas V. J. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neigia ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų.
Apelianto V. J. kaltę dėl ne mažiau kaip 5,577 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,997 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavimo V. V. patvirtina pačios nuteistosios V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš jos paaiškinimų matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. prie draudimo kompanijos „Ergo“, esančios Geležinio Vilko g., Vilniuje, ji iš V. J. įsigijo apie septynis gramus heroino. Nuteistoji V. V. nurodė, kad pinigų tuo metu ji nemokėjo, tačiau anksčiau buvo susitarusi dėl kainos – 150 Lt už vieną gramą heroino. Nuteistoji V. V. patvirtino, kad iš nuteistojo V. J. dalį įgytos narkotinės medžiagos suvartojo, o dalį pardavė E. V. ir M. T. bei asmenims, kurių negalėjo nurodyti (12 t., 113-114, 122-123, 127-128, 133 b. l.).
Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. pirmosios instancijos teisme teigė ikiteisminio tyrimo metu davusi neteisingus parodymus, kadangi jai buvo daromas poveikis bei grasinama atimti motinystės teises. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti nuteistosios V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokio pagrindo. Iš nuteistosios V. V. apklausos protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ją apklausė tyrėjos O. D. ir O. R., kurios pirmosios instancijos teisme neigė apklausų metu naudojusios psichinę ar kitokią prievartą (29 t., 39-42 b. l.; 30 t., 197-198 b. l.). Pažymėtina, kad V. V. buvo apklausta, dalyvaujant gynėjui, tačiau jokių pastabų dėl apklausų nebuvo pareikšta. Be to, V. V. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur nuosekliai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir kitose apklausose ikiteisminio tyrimo metu. V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. V. Š., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nuteistojo G. M., liudytojų E. V., T. M., M. T., V. L. parodymai, asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose, kratos protokoluose bei specialisto išvadose užfiksuoti duomenys (10 t., 4-5, 6-8, 9-11, 166, 167-169, 170-172, 178, 192, 197 b. l.; 11 t., 9 b. l.; 27 t., 192-193 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų ir liudytojų apklausos buvo vykdomos pažeidžiant BPK normas. Nuteistojo D. A. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. pasirašė ant tuščio lapo, o vėliau pareigūnai jame įrašė parodymus, neatitinka tikrovės. Iš V. Š. parodymų matyti, kad V. V. pati jai pasakojo, jog narkotinę medžiagą ji įsigydavo iš V. J. (14 t., 188 b. l.). Nuteistajam G. M. taip pat buvo žinoma, kad V. J. tiekė narkotines medžiagas V. V. (17 t., 135-136 b. l.). Kratos protokolas ir specialisto išvada Nr. 140-(5273)-ISI-4701 patvirtina, kad skundžiamajame nuosprendyje nurodytu metu E. V. iš V. V. įsigijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurio bendra masė – 0,031 g (1 t., 129-130 b. l.; 10 t., 162 b. l.). Specialisto išvada Nr. 140-(5269)-IS1-6773 nustatyta, kad nuteistoji V. V. pardavė M. T. 0,050 g narkotinės medžiagos – heroino (1 t., 152-153 b. l.). Aplinkybę, kad dalį iš nuteistojo V. J. įsigytos narkotinės medžiagos – heroino V. V. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), patvirtina kratos protokolas bei specialisto išvada Nr. 140-(5271)-IS1-3900 (1 t., 160-162, 169-170 b. l.). Iš jų matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. atlikus kratą nuteistosios V. V. namuose, buvo rasti ir paimti du polietileniniai maišeliai su milteliais, elektroninės svarstyklės su miltelių likučiais. Nustatyta, kad šių miltelių iš dviejų polietileninių maišelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurios bendroji masė yra 0,916 g. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ant elektroninių svarstyklių paviršių bei V. V. rankų nuoplovose taip pat rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai.
Nuteistojo V. J. nuomone, V. V. parodymai, kad ji iš apelianto per visą pirkimo laikotarpį įsigijo 100 g narkotinės medžiagos – heroino, už kurią sumokėjo apie 100 000 Lt, yra nelogiški, nes nuteistoji V. V. nurodė, jog vieno gramo heroino kaina buvo 150 Lt.
Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentu dėl V. V. parodymų nelogiškumo apie 100 000 Lt sumokėjimą už narkotines medžiagas iš dalies sutinka, tačiau pažymėtina, kad vien tai nesudaro pagrindo jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, laikyti nepatikimais ir jais nesiremti.
Nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis nesinaudojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo išsaugotas V. V. mobilaus ryšio telefone vardu Senis. Tačiau nuteistoji V. V. apygardos teisme patvirtino, kad šis numeris, jos telefone išsaugotas vardu Senis, priklausė V. J.. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad SMS žinučių išklotinės nepatvirtina jo kaltės, tačiau teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. Iš apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu V. V. SMS žinutėmis bendravo su V. J. (1 t., 184-194 b. l.). Apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. 10 val. 06 min. V. J. pasiūlė V. V. susitikti („<...> manau reik susitikt“; Foto Nr. 24), vėliau pranešė apie susitikimo laiką („Taip už 30 min“, „5 min“; Foto Nr. 23). Tą pačią dieną 11 val. 01 min. V. V. SMS žinute informavo V. J., kad ji atvyko į sutartą susitikimo vietą („Vietoj“; Foto Nr. 38). Iš V. V. mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokolo taip pat matyti, kad ji tarėsi susitikti su V. J. ir kitomis dienomis, t. y. 2011 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. rugpjūčio 14 d., 2011 m. rugpjūčio 15 d. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad V. J. nurodytu laiku narkotinę medžiagą – heroiną pardavė V. V..
Dėl V. J., V. V. ir P. R.
disponavimo narkotinėmis medžiagomis laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio vidurio iki 2011 m. rugsėjo 15 d.
Skundžiamajame nuosprendyje nustatyta, kad V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tyrimo nenustatytą dieną, prie draudimo kompanijos „Ergo“, esančios Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, pardavė V. V. ne mažiau kaip 0,078 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią V. V. neteisėtai įgijo ir atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį miltelių P. R. ir V. V. suvartojo, dalį pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusią dalį – 0,019 g minėtos narkotinės medžiagos – heroino kartu laikė minėtame bute iki 2011 m. rugsėjo 15 d., kol apie 13 val. 12 min. prie namo, esančio Konduktorių g. 4, Vilniuje, P. R. už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kuriam buvo taikomas anonimiškumas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas V. J. nepagrįstai kelia įrodymų pakankamumo klausimą, teigdamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde iš esmės nenurodyti argumentai, paneigiantys jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.
Aplinkybę, kad V. J. nuosprendyje nurodytu metu ir vietoje pardavė V. V. ne mažiau kaip 0,078 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino, patvirtina nuteistosios V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad po V. V. sulaikymo 2011 m. rugpjūčio 16 d. ji vėl pirko narkotines medžiagas iš V. J., su kuriuo susitikdavo prie draudimo bendrovės “Ergo”, esančios Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, o įsigytą narkotinę medžiagą laikydavo bute, kuriame tuo metu gyveno, t. y. esančiame (duomenys neskelbtini). Nuteistoji patvirtino, kad iš V. J. įsigytą narkotinę medžiagą ji platino kartu su P. R. (12 t., 127-128, 140 b. l.). Kaip paminėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistosios V. V. parodymais, kurie atitinka ir kitą bylos medžiagą, t. y. V. Š., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nuteistųjų G. M., P. R. parodymus ir kitus byloje esančius duomenis. Todėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentai dėl V. V. parodymų vertinimo laikytini nepagrįstais.
Apeliaciniame skunde V. J. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme P. R. neigė pažinojęs V. J. bei pirkęs iš jo narkotinę medžiagą (30 t. 6-7, 23-24 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo remtis šiais nuteistojo P. R. parodymais. Pažymėtina, kad nuteistojo P. R. apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos, nepažeidžiant BPK nuostatų, o ikiteisminio tyrimo pareigūnės O. D. ir O. R., atlikusios šias apklausas, patvirtino, jog jokio poveikio P. R. nedarė (29 t., 39-42 b. l.; 30 t., 197-198 b. l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis P. R. patvirtino, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. 13 val. 12 min. prie namo, esančio Konduktorių g. 4, Vilniuje, liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parduotą narkotinę medžiagą jis įsigijo iš V. V.. Iš nuteistojo P. R. parodymų taip pat matyti, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžios iki 2011 m. spalio 4 d. jis kartu su V. V. platino heroiną, kurį V. V. pirkdavo iš V. J. (13 t., 96-97, 100-101, 115-116 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis P. R. iš pateiktų atpažinimui nuotraukų atpažino V. J., kaip asmenį, pravarde Senis, kuris tiekė narkotinę medžiagą – heroiną (13 t., 105-107 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teisme P. R. aiškino, kad jis V. J. atpažino, kaip asmenį, kuris tik lankėsi pas V. V. namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo paaiškinimai yra neįtikinami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu P. R. atpažinimas iš nuotraukos buvo atliktas nepažeidžiant BPK 194 straipsnio reikalavimų, todėl netikėti protokole užfiksuotais duomenimis nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad nuteistųjų P. R. ir V. V. parodymai paneigia nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentą, kad jis netiekė V. V. narkotinės medžiagos – heroino. Taip pat nuteistųjų P. R. ir V. V. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina kiti bylos duomenys, t. y. nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo metu gauti bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai (1 t., 7 b. l.; 2 t., 49-50, 52, 53-55, 56-57, 61 b. l.; 10 t., 19 b. l.; 28 t., 158-159 b. l.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis P. R. buvo pritaikytas teisėtai, nepažeidžiant jo sankcionavimo pagrindų, bei kad nuteistasis P. R. nebuvo išprovokuotas parduoti narkotinę medžiagą – heroiną liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog V. V. ir P. R. iš V. J. įsigytą dalį narkotinės medžiagos – heroino, kurį P. R. pardavė liudytojui Nr. 1, suvartojo ir pardavė nenustatytiems asmenims. Nors pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes iš kaltinimo pašalino, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje jas nepagrįstai nurodė. Todėl iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinama aplinkybė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tyrimo nenustatytą dieną, V. V. prie draudimo kompanijos „Ergo“, esančios Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, iš V. J. savo vartojimui įsigijo ne mažiau kaip 0,078 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino, ir dalį šios narkotinės medžiagos – heroino kartu su P. R. suvartojo bei pardavė nenustatytiems asmenims (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Dėl V. J., D. A. ir V. Š.
disponavimo narkotinėmis medžiagomis laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio vidurio iki 2011 m. rugsėjo 21 d.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. J. nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio vidurio iki 2011 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje neteisėtai pardavė D. A. ne mažiau kaip 0,093 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,017 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią D. A. 2011 m. rugsėjo 21 d. apie 9 val. prie transporto žiedo, esančio Savanorių pr., Vilniuje, perdavė V. Š., kuri šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė su savimi iki 13 val. 16 min., kol prie Kauno g. ir Smolensko g. sankryžos, Vilniuje ją pardavė liudytojui Nr. 01, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.
Šias faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina nuteistojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos V. Š. parodymai, duoti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu.
Pažymėtina tai, kad D. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, parodė, jog nuo 2011 m. rugsėjo 16 d., V. J. nurodymu, jis V. Š. pardavinėjo narkotinę medžiagą – heroiną, kurią jam tiesiogiai tiekė V. J., ir už tai iš V. J. gaudavo atlygį (20 t., 148, 156-157 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012 m. liepos 27 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis D. A. savo pirminius parodymus pakeitė, t. y. neigė platinęs narkotinę medžiagą – heroiną kitiems asmenims (taip pat ir V. Š.), išskyrus liudytojui Nr. 7, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (20 t., 161, 167 b. l.). Be to, tiek nuteistojo V. J., tiek nuteistojo D. A. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad pirmosios instancijos teisme D. A. pripažino pirminių apklausų metu apkalbėjęs V. J. dėl jam (D. A.) daromo poveikio bei pažado būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai darė įtaką D. A. ir vertė jį duoti parodymus arba apkalbėti V. J..
Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai S. P., O. R. ir O. D. patvirtino, kad jokio spaudimo nuteistajam D. A. nedarė (29 t., 33-35, 39-42 b. l.; 30 t., 197-198 b. l.). Liudytoja O. D. neigė, kad nuteistojo D. A. apklausose dalyvavo pareigūnas iš Šeštojo policijos komisariato, kuris, kaip pirmosios instancijos teisme nurodė D. A., darė jam spaudimą dėl parodymų (29 t., 41 b. l.). Duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nuteistųjų apklausas atliko slaptai ar nedalyvaujant jų gynėjams, byloje taip pat nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės dėl nuteistajam D. A. daromo poveikio yra deklaratyvaus pobūdžio bei nesudaro pagrindo abejoti D. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2011 m. gruodžio 8 d. ir 2012 m. sausio 17 d. vykusių apklausų metu
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo D. A. parodymai, kurių metu apeliantas neigė savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, yra nenuoseklūs. Pirmosios instancijos teisme D. A. pripažino, kad narkotinę medžiagą – heroiną galėjo parduoti V. Š., nors ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėse apklausose, t. y. 2012 m. liepos 27 d. ir 2013 m. sausio 9 d., šią aplinkybę kategoriškai neigė (29 t., 82 b. l.). Pirminių apklausų metu duoti nuteistojo parodymai atitinka ir kitus įrodymus, t. y. atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š., nuteistųjų V. V. ir P. R. parodymus, kurie patvirtino D. A. kaip tarpininko, platinant V. J. narkotines medžiagas, vaidmenį. Iš V. Š. parodymų matyti, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį V. J. ją supažindino su D. A. ir nurodė, jog jis tieks jai narkotinę medžiagą – heroiną. V. Š. parodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio pirko heroiną iš D. A.. Ji patvirtino ir tai, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. apie 9 val. prie „Geležinio Vilko“ žiedo narkotinę medžiagą jai perdavė D. A. (14 t., 149-151, 162-166, 174-176, 182, 188 b. l.; 27 t., 81-86 b. l.).
Nors nuteistasis D. A. skunde nurodo, kad V. Š. parodymai, jog su juo (D. A.) susipažino vasarą ir tuo metu iš jo pirko narkotinę medžiagą – heroiną, neatitinka tikrovės, nes jis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o paleistas į laisvę buvo tik 2011 m. rugsėjo 16 d. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, t. y. jog 2011 m. rugsėjo 21 d. apie 9 val. D. A. pardavė V. Š. iš V. J. įsigytą narkotinę medžiagą – heroiną. Be to, pirmosios instancijos teisme V. Š. patikslino, kad 2011 m. vasarą ji su D. A. nebendravo (27 t., 85 b. l.).
Pažymėtina, kad tarnybiniame pranešime, operatyvinių veiksmų atlikimo protokole, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei liudytojo Nr. 01, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai taip pat patvirtina, jog tą pačią dieną, t. y. 2011 m. rugsėjo 21 d. 13 val. 16 min., prie Kauno g. ir Smolensko g. sankryžos, Vilniuje, V. Š. liudytojui Nr. 01 pardavė ne mažiau kaip 0,093 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,017 g narkotinės medžiagos – heroino (1 t., 9 b. l.; 3 t., 12-13, 17-18 b. l.; 10 t., 13-15 b. l.; 28 t., 156-157 b. l.). Byloje nenustatyta, kad nusikalstamą veiką imituojantis modelis V. Š. buvo taikomas, pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas. Tai, kad V. Š. bendravo su D. A., patvirtina tai, jog jos mobiliajame telefone buvo išsaugotas mobiliojo telefono numeris, vardu „D“, kuriuo naudojosi D. A. (3 t., 98-100 b. l.). Vien aplinkybė, kad V. Š. bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs ir nesikeitė viso proceso metu. Teisėjų kolegijos nuomone, V. Š. parodymai sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę, todėl V. J. apeliacinio skundo argumentai dėl V. Š. parodymų nepagrįstumo yra atmetami.
Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo V. Š. pašalino aplinkybę, kad įsigijusi ne mažiau kaip 0,093 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,017 g narkotinės medžiagos – heroino, dalį šios medžiagos suvartojo, o dalį pardavė nenustatytiems asmenims. Tačiau apygardos teismas skundžiamojo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad V. Š. minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino iš D. A. įgijo savam vartojimui (35 t., 67 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą, kuri nekeičia nuosprendžio esmės.
Dėl L. D. ir D. G. disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2011 m. spalio 15 d.
Nuteistasis L. D. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme neigė pardavinėjęs narkotikus D. G. (19 t., 73 b. l.; 30 t., 63-66 b. l.).
Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad L. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 15 d. vakare prie namo, esančio Dzūkų g. 51, Vilniuje, už 800 Lt pardavė D. G. psichotropines medžiagas, t. y. metamfetaminą ir 4-metiletilkatinoną (MEC), bei narkotines medžiagas, t. y. heroiną ir kanapes bei jų dalis, kuriomis D. G. toliau neteisėtai disponavo.
Byloje nustatyta, kad D. G. buvo laikinai sulaikyta 2011 m. spalio 16 d. 11 val. 30 min. (14 t., 48 b. l.). Atlikus asmens kratą, iš D. G. buvo paimta 5,842 g metamfetamino, 0,597 g 4-metiletilkatinono (MEC), 0,397 heroino bei 1,163 g kanapių ir jų dalių (2 t., 139-143 b. l.; 14 t., 49 b. l.). Iš nuteistosios D. G. parodymų matyti, kad narkotines bei psichotropines medžiagas 2011 m. spalio 15 d. vakare prie namo, esančio Dzūkų g., Vilniuje, už maždaug 800 Lt ji nusipirko iš nuteistojo L. D. (14 t., 64-65, 67, 70-71, 90 b. l.; 27 t., 71-73 b. l.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios apklausos metu D. G. nurodė, jog narkotines ir psichotropines medžiagas pirko iš asmens, vardu Ženia (14 t., 61-62 b. l.). Tačiau vėliau nuteistoji pripažino davusi neteisingus parodymus, t. y. nurodė, kad nuteistasis L. D. jai pardavė aukščiau paminėtas medžiagas. Ji taip pat paaiškino parodymų pakeitimo priežastis, t. y. kad iš pradžių nenorėjo duoti parodymų apie L. D., nes praeityje juos siejo artimi santykiai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios D. G. parodymus vertinti kaip prieštaringus ar nepatikimus nėra pagrindo. Priešingai nei teigiama nuteistojo L. D. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, byloje nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų vertę D. G. duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Tai, kad D. G. praeityje teista bei priklausoma nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes juos patvirtina kita bylos medžiaga.
Pažymėtina, kad nuteistoji D. G. iš nuotraukos atpažino L. D. kaip asmenį, kuris jai platino narkotines ir psichotropines medžiagas (14 t., 83-76 b. l.). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus protokolas patvirtina, kad L. D. tiekė narkotines ir psichotropines medžiagas D. G.. 2011 m. spalio 5 d. 16 val. 14 min. D. G. telefonu bendravo su L. D. apie tai, jog ji nebeturi narkotikų pardavimui („<...> telefonas skambina, o aš neturiu, ką duoti...<...>“), išskyrus „sunkųjį“, o L. D. pažadėjo juos „paimti“, taip pat liepė „laikytis už ko nors“ (pokalbis Nr. 281; 5 t., 106-108 b. l.). Nuteistasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis matė D. G., kuri pirko iš L. D. narkotines ir psichotropines medžiagas, o heroinas buvo vadinamas „sunkiuoju“ (17 t., 135-136, 151-161 b. l.). Be to, iš tarnybinio pranešimo dėl telekomunikacijų įvykių išklotinių analizės matyti, kad apžiūrėjus D. G. mobiliojo ryšio telefoną, nustatyta, jog ji su L. D. telefonu bendravo 146 kartus, o paskutinįjį kartą – po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2011 m. spalio 16 d. 11 val. 21 min. (2 t., 181-182 b. l.). Nuteistoji D. G., duodama parodymus, patvirtino, jog su L. D. bendravo telefonu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(6662)-IS1-7054 nustatyta, jog baltos spalvos miltelių, asmens kratos metu paimtų iš D. G., sudėtyje yra 0,384 g ir 0,213 g psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono (MEC) (2 t., 139-143 b. l.). Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tai sudaro 0,597 g, o ne 0,981 g, psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono (MEC). Byloje nėra duomenų apie tai, kad D. G. iš L. D. įsigijo 0,981 g psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Teisėjų kolegija nustato, kad be kitų psichotropinių ir narkotinių medžiagų, L. D. 2011 m. spalio 15 d. vakare prie namo, esančio Dzūkų g. 51, Vilniuje, pardavė D. G. 0,597 g psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono (MEC). Pažymėtina, kad dėl to nei L. D., nei D. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesikeičia.
Dėl V. J., G. M., G. G., L. D. ir V. Š. disponavimo narkotinėmis medžiagomis laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pradžios iki 2011 m. lapkričio 17 d.
Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė nepilnamečiui G. M. ne mažiau kaip 0,141 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,052 g narkotinės medžiagos – heroino. G. M. kartu su G. G. automobiliu „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą atgabeno į L. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame L. D. minėtą narkotinę medžiagą padalino. L. D., G. G. ir G. M. dalį šios narkotinės medžiagos pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusią dalį, t. y. 0,052 g, narkotinės medžiagos L. D. laikė iki 2011 m. lapkričio mėnesio pradžios, tyrimo nenustatytos dienos, kol Dzūkų g., Vilniuje, pardavė V. Š., kuri minėtą narkotinę medžiagą atsinešė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį suvartojo, dalį pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste, o likusią dalį – 0,052 g heroino – laikė minėtame bute iki 2011 m. lapkričio 17 d. 18 val., kol kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas V. Š., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nuteistųjų G. M., G. G. parodymus, kratos, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokoluose, specialisto išvadoje esančius duomenis vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tačiau nuteistųjų V. J., G. M., nuteistojo L. D. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose vadovaujamasi tik nuteistiesiems palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuojant, jų nesiejant tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis.
2011 m. lapkričio 17 d. atlikus kratą V. Š. gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti du polietileniniai maišeliai su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,052 g narkotinės medžiagos – heroino (3 t., 73, 74-75, 82-84 b. l.). V. Š. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2011 m. spalio mėnesį ar 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje ji susitarė su L. D., kad jai tieks narkotines medžiagas. Dėl susitikimų, kurių metu buvo perduodamos narkotinės medžiagos, jie tarėsi telefonu, o susitikdavo Dzūkų g., Vilniuje, prie naktinės parduotuvės. Iš pradžių L. D. jai pardavinėjo po pusę gramo narkotikų, vėliau – po vieną bei po tris gramus. V. Š. suvartodavo dalį iš L. D. įsigytų narkotinių medžiagų (iš dešimties gramų partijos ji suvartodavo du ar tris gramus), o kitą dalį parduodavo kitiems asmenims. V. Š. patvirtino, kad kratos metu jos namuose rastą narkotinę medžiagą įsigijo 2011 m. lapkričio mėnesį iš L. D.. Nuteistasis L. D. sakė V. Š., kad narkotikus gauna iš asmens, pravarde Senelis, t. y. V. J. (14 t., 149-151, 174-176, 182 b. l.; 27 t., 81-86 b. l.).
Nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. Š. pyko ant jo (V. J.) dėl to, jog jis neskolino jai pinigų narkotikų įsigijimui bei nedavė narkotikų, todėl apkalbėjo apeliantą. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nuteistojo V. J. siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šiuos apeliaciniame skunde nurodytus teiginius. Be to, aukščiau paminėtus V. Š. parodymus patvirtina kita bylos medžiaga, t. y. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas (3 t., 28-48 b. l.). Iš protokolo turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 13 d. V. Š. bendravo su L. D. apie narkotinės medžiagos – heroino perdavimą bei tarėsi su juo dėl susitikimų. Pokalbio Nr. 606, vykusio 2011 m. lapkričio 7 d. 15 val. 8 min., V. Š. nurodė L. D., kad jai reikia to paties, kaip ir praeitą kartą (3 t., 34-35 b. l.). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. Š. paaiškino, kad tiek šio pokalbio, tiek pokalbių Nr. 638, Nr. 697, Nr. 729 ir kt. metu, ji su L. D. kalbėjo apie narkotinės medžiagos – heroino pirkimą (14 t., 188 b. l.).
Be to, V. Š. parodymus atitinka ir nuteistojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis tris ar keturis kartus matė, kaip L. D. perdavė V. Š. cigarečių pakelius, kuriuose buvo narkotinės medžiagos. Vienas iš šių susitikimų įvyko Dzūkų g., Vilniuje. Nuteistasis G. M. taip pat patvirtino, kad nuo 2011 m. rudens jis veikė kaip tarpininkas tarp V. J. bei L. D., t. y. perdavė iš V. J. paimtas narkotines ir psichotropines medžiagas L. D., o iš L. D. gautus pinigus – V. J.. Nuteistasis G. M. nurodė ir tai, kad lankėsi V. J. namuose, esančiuose Kęstučio g. 55 – 9, Vilniuje, kur iš V. J. paėmė narkotines medžiagas. Iš G. M. parodymų taip pat matyti, kad jis gyveno su G. G., kuri buvo L. D. vairuotoja ir vykdė jo nurodymus (17 t., 128-129, 135-136, 157-161, 164-168 b. l.).
Pažymėtina, kad nuteistojo G. M. parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. sausio 8 d. G. M. pakeitė savo anksčiau duotus parodymus, t. y. patvirtino tik pirmosios apklausos metu duotus parodymus dėl L. D., G. G., V. Š. ir jo (G. M.) neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, tačiau neigė parodymus apie V. J. ryšį su narkotikų platinimu (17 t., 175, 181-182 b. l.). Pirmosios instancijos teisme G. M. davė dar kitokius parodymus, t. y. tvirtino, kad niekam neplatino narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei nepažinojo V. Š.. Teigė, kad parodymus jis davė tokius, kokius nurodė duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnas S. P. (29 t., 83-85 b. l.; 30 t., 2-5 b. l.).
Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi, teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2008, Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-200/2009 ir kt.). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus bei teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo G. M. parodymus, šių nuostatų nepažeidė ir pagrįstai rėmėsi jais tokia apimtimi, kurią patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme duoti G. M. parodymai neatitinka byloje esančių duomenų visumos. Nuteistosios V. Š. nuoseklūs parodymai patvirtina, kad ji ir G. M. pažinojo vienas kitą. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. atpažino G. M. (14 t., 152-156 b. l.). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo G. M. parodymai buvo gauti neteisėtu būdu. Apygardos teisme liudytojas S. P. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodymus davė laisva valia. Nors liudytojas S. P. pripažino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime bendravo su suimtuoju G. M., tačiau tvirtino, jog vykdė savo pareigas ir jokios prievartos prieš nuteistąjį nenaudojo (29 t., 33-35 b. l.; 30 t., 195-197 b. l.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. rugpjūčio 10 d. apeliantas G. M. prašyme pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę pripažino, jog jis savanoriškai duoda parodymus, tačiau grasino juos pakeisti, jeigu nebus patenkintas jo prašymas dėl kardomosios priemonės pakeitimo (18 t., 118 b. l.). Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo G. M. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, vertinti kritiškai ir jais nesiremti.
Nuteistojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ne tik V. Š. parodymai, bet ir nuteistosios G. G. parodymai bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolai.
Iš nuteistosios G. G. parodymų matyti, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio ji automobiliu „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežiojo L. D. įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jas perduoti kitiems asmenims, vykdė kitus L. D. nurodymus. 2011 m. lapkričio mėnesį ji kartu su G. M., L. D. nurodymu, tris kartus važiavo pas V. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), paimti narkotinių medžiagų – heroino. Nuteistoji G. G. teigė, kad G. M. iš V. J. buto atsinešė cigarečių pakelį su narkotine medžiaga – heroinu. Šią medžiagą jie nuvežė pas L. D. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pastarasis heroiną svėrė, dalino bei supakavo į polietileninius maišelius (15 t., 132-133, 135-137 b. l.; 30 t., 24-26 b. l.).
Nors G. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. J. nepažinojo, tačiau taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus bei asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuotus duomenis, iš kurių matyti, kad ji atpažino V. J. kaip asmenį, pravarde Senis, kurio namuose G. M. įsigijo narkotinę medžiagą – heroiną (15 t., 157-160 b. l.).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės bei įrašų darymo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 6 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. G. M. susitikinėjo su V. J. bei derino kitų asmenų susitikimus su juo (8 t., 102-112 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio pradžios G. M. 490 kartų mobiliuoju telefonu bendravo su L. D., o su G. G. – 765 kartus (4 t., 191 b. l.). Šių pokalbių turinys paneigia nuteistojo G. M. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, kad šie pokalbiai nebuvo susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo G. M. argumentas, kad jis su G. G. telefonu bendravo dėl buto, kuriame jie kartu gyveno, durų rakto, yra neįtikinamas (30 t., 4-5 b. l.).
Pažymėtina, kad pokalbis Nr. 4162 patvirtina aplinkybę, jog G. M. perdavinėjo iš L. D. gautus pinigus V. J., t. y. 2011 m. rugsėjo 26 d. L. D. nurodė G. M.: „<...> aš turiu šią sumą, <...> jeigu seneliui kažko reikia <...>“ (4 t., 122-124 b. l.). Iš pokalbių Nr. 4740, Nr. 5993, Nr. 6580 turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 9 d. G. M. bendravo su L. D. apie V. J. tiekiamos narkotinės medžiagos kokybę (4 t., 124-129 b. l.). Pokalbio Nr. 11613, vykusio 2011 m. lapkričio 6 d. 17 val. 16 min., metu G. M. nurodė L. D., kad V. J. neturi narkotinių medžiagų, tačiau žadėjo parašyti pranešimą su tekstu „atvažiuokite vakarienės“, kai jų turės (4 t., 134-136 b. l.). G. M. pranešimų, siųstų V. J., turinys patvirtina, kad jie naudojo ir kitas užmaskuotas frazes, t. y. „<...> kada galiu pavalgyti užlėkti <...>“, „<...> užlėkti į vakarą kavos atsigerti <...>“ (8 t., 111, 118 b. l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. M. patvirtino, kad šias frazes jis naudojo, norėdamas atvykti pas V. J. įsigyti narkotinių medžiagų ar perduoti pinigus už šias medžiagas (17 t., 128-129 b. l.). Pokalbio Nr. 11346 metu, vykusio 2011 m. lapkričio 5 d. 17 val. 39 min., G. M. susitarė su G. G. taip pat naudoti užmaskuotas frazes: „<...> arbatos, sakyk, reikia kitąkart išgert <...>“ (4 t., 133-134 b. l.).
Iš pokalbių Nr. 2066, Nr. 2297, Nr. 2680, Nr. 2681, Nr. 8351, Nr. 8353, Nr. 8388 bei trumpųjų SMS pranešimų Nr. 2068, Nr. 8385 turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d. L. D. platino narkotikus kitiems byloje nenustatytiems asmenims (5 t., 110-113, 121-124 b. l.). Aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu G. M. vykdė L. D. nurodymus platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, patvirtina L. D. pokalbiai Nr. 8409, Nr. 9782, Nr. 9935, Nr. 9936, Nr. 9940 su byloje nenustatytais asmenimis bei trumpasis SMS pranešimas Nr. 9934 (5 t., 125, 132-138 b. l.). Iš jų turinio matyti, kad L. D. narkotikų pirkėjams nurodė: „<...> Malyš paduos/ prieis <...>“. G. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad L. D. jo prašydavo perduoti narkotikus pirkėjams, kai pats būdavo užsiėmęs (17 t., 93-94 b. l.).
Šių pokalbių, trumpųjų SMS pranešimų turinys bei kiti aukščiau paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes. Tai leidžia atmesti nuteistųjų V. J. ir L. D. parodymus, kad jie neplatino narkotinių medžiagų, kaip nepagrįstus.
Dėl V. J., G. M., G. G., L. D. ir V. Š. disponavimo narkotinėmis medžiagomis laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. lapkričio 17 d. atliktos asmens kratos metu pas V. Š. buvo rasti ir paimti septyni folijos lankstinukai su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,170 g narkotinės medžiagos – heroino (3 t., 82-84 b. l.; 14 t., 142 b. l.). Tai, kad 2011 m. lapkričio 17 d. G. M. šią narkotinę medžiagą, L. D. nurodymu, perdavė V. Š., patvirtina V. Š., G. M. parodymai bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, protokoluose užfiksuoti duomenys.
V. Š. parodė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. ji dėl narkotinės medžiagos – heroino perdavimo telefoninio pokalbio metu tarėsi su L. D. (prašė trijų gramų heroino), tačiau narkotinę medžiagą (apie vieną gramą heroino) sutartoje vietoje, t. y. Dzūkų g., Vilniuje, jai perdavė G. M.. V. Š. susitikimo metu susitarė, kad G. M. likusius du gramus heroino perduos vėliau, todėl sumokėjo jam 480 Lt už visus tris gramus. Po to V. Š. namuose padalino įsigytą heroiną į septynias dalis, ir dalį suvartojo. Šiuos narkotikus ketino parduoti, tačiau išeinant iš namų ją sulaikė policijos pareigūnai (14 t., 149-151, 174-176 b. l.; 27 t., 81-86 b. l.). Aplinkybę, kad V. Š. turėjo tikslą platinti iš L. D. įsigytą narkotinę medžiagą, patvirtina tai, jog kratos metu V. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rastas folijos ritinėlis bei vienuolika tuščių folijos lankstinukų (3 t., 68-75 b. l.). V. Š. parodė, kad šis folijos ritinys buvo skirtas heroino dozėms pakuoti (14 t., 177 b. l.). Iš V. Š. telefoninių pokalbių turinio matyti, kad 2011 m. lapkričio 17 d. 16 val. 30 min. pokalbio Nr. 54 metu ji tarėsi su L. D. dėl susitikimo. Vėliau pokalbio Nr. 55 metu ji L. D. nurodė: „<...> taip, trise mes atvažiuosime <...>“. Apklausų metu V. Š. paaiškino, kad ši frazė reiškė, jog ji nori įsigyti tris gramus heroino. Iš pokalbių Nr. 55, Nr. 59 taip pat matyti, kad nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dieną narkotikus V. Š. perdavė G. M., t. y. L. D. nurodė V. Š.: „<...> gerai, tuoj Malyš pribėgs <...>“ (3 t., 57-61 b. l.).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo G. M. parodymų matyti, kad jis vykdė L. D. nurodymus perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas jo (L. D.) nurodytiems asmenims. Nuteistasis G. M. patvirtino, kad jis perdavė apie vieną gramą heroino V. Š. (17 t., 93-94 b. l.). Šiuos nuteistojo G. M. parodymus patvirtina ir L. D. telefoninių pokalbių Nr. 8409, Nr. 9782, Nr. 9935, Nr. 9936, Nr. 9940 turinys, kurių metu, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d., L. D. nurodė narkotikų pirkėjams, jog narkotikus jiems perduos asmuo, pravarde Malyš, t. y. G. M. (5 t., 125, 132-137 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. D. V. Š. perduotą narkotinę medžiagą – heroiną, tarpininkaujant G. M., įsigijo iš V. J., t. y. 2011 m. lapkričio 15 d. apie 17 val. G. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. J. įsigijo ne mažiau kaip 0,170 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią kartu su G. G. automobiliu nugabeno į L. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šias nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina nuteistojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad nurodytu laikotarpiu jis buvo tarpininkas tarp V. J. bei L. D., t. y. iš V. J. paimtas narkotines ir psichotropines medžiagas perdavinėjo L. D. (17 t., 128-129, 135-136, 157-161, 164-168 b. l.). Be to, nuteistoji G. G. parodė, kad 2011 m. lapkričio 15 d. apie 17 val. ji kartu su G. M., L. D. nurodymu, nuvažiavo pas V. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur G. M. paėmė apie 40 g narkotinės medžiagos – heroino, kuri buvo sudėta į cigarečių pakelį. Nuteistoji tvirtino, kad šią narkotinę medžiagą jie perdavė L. D. (15 t., 132-133, 135-137 b. l.; 30 t., 24-26 b. l.). Nuteistosios G. G. aukščiau paminėtus parodymus patvirtina Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, protokolas, kuriame nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 15 d. 17 val. 8 min. G. M. siuntė pranešimą V. J., nurodydamas: „Sveikas, tuoj užlėksiu“ (8 t., 110 b. l.). Nuteistosios G. G. parodymais taip pat nustatyta, kad L. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atgabentus narkotikus dalindavo, t. y. sverdavo ir fasuodavo, o po to L. D., G. G. ir G. M. šiuos narkotikus platindavo, t. y. nuveždavo į „taškus“.
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliantų kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.
Dėl V. J. ir D. A. disponavimo narkotinėmis medžiagomis
laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. gruodžio 7 d.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantai V. J. bei D. A. padarė šiuos nusikalstamus veiksmus: V. J. 2011 m. lapkričio mėnesį, tyrimo nenustatytu laiku, prie draudimo kompanijos „Ergo“, esančios Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, perdavė D. A. ne mažiau kaip 11,696 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,47 g narkotinės medžiagos – heroino, kuria D. A. neteisėtai disponavo ir dalį šios narkotinės medžiagos, t. y. 3,8 g heroino, 2011 m. lapkričio 17 d. 14 val. 53 min. prie namo, esančio Gerosios Vilties g. 1, Vilniuje, už 1 600 Lt pardavė liudytojui Nr. 7, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o likusią dalį – 0,670 g heroino iki 2011 m. gruodžio 7 d. 15 val. 55 min. neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, V. J. 2011 m. gruodžio 7 d. apie 15 val. 30 min. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė D. A. 45,089 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 15,865 g narkotinės medžiagos – heroino. Šią narkotinę medžiagą D. A. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „IKI“, esančio Sėlių g. 54, Vilniuje, už 8 000 Lt pardavė liudytojui Nr. 7, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Tiek nuteistojo V. J., tiek nuteistojo D. A. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose teigiama, kad D. A. tik skolinosi pinigų iš V. J. narkotinės medžiagos – heroino įsigijimui, tačiau pačios narkotinės medžiagos V. J. neplatino D. A.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokius nuteistųjų parodymus pagrįstai vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad nuteistieji apeliaciniuose skunduose su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis nesutinka, neatsižvelgdami į kitų aplinkybių visumą bei nenurodydami įtikinamų, konkrečių argumentų, kurie paneigtų jų kaltę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo D. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, specialisto išvadomis, slapto sekimo protokolais, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų matyti, kad 2011 m. lapkričio 17 d. 14 val. 53 min. prie namo, esančio Gerosios Vilties g. 1, Vilniuje, D. A. už 1 600 Lt pardavė liudytojui Nr. 7, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, 3,8 g narkotinės medžiagos – heroino (6 t., 115-116, 117-118, 119-122, 123-124, 126, 127-128, 129-131, 132-134, 138-139 b. l.). Iš kratos protokolo ir specialisto išvados matyti, kad 2011 m. gruodžio 7 d. atliktos kratos metu nuteistojo D. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 0,670 g narkotinės medžiagos – heroino (6 t., 193-194 b. l.; 7 t., 5-6 b. l.).
Nuteistojo D. A. gynėjo advokato M. P. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo nenurodyta, jog 2011 m. lapkričio 17 d. D. A. liudytojui Nr. 7 perdavė cigarečių pakelį, kuriame buvo įdėta narkotinė medžiaga – heroinas (6 t., 132-134 b. l.). Be to, anot gynėjo, ant šio pakelio nebuvo rasta nei D. A., nei liudytojo Nr. 7 rankų pėdsakų (6 t., 142-143 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad šis pakelis galėjo būti pateiktas iš kitos bylos, yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje pateikti du beveik identiški protokolai dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo. Viename iš jų nurodyta, kad važiuojant automobiliu D. A. padėjo dėžutę tarp sėdynių (6 t., 129-131 b. l.), o kitame protokole ši aplinkybė nenurodyta (6 t., 132-134 b. l.). Teisėjų kolegija remiasi protokolu, kuriame užfiksuotas aplinkybes patvirtina kita bylos medžiaga (6 t., 129-131 b. l.), t. y. 2011 m. lapkričio 17 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir liudytojo Nr. 7 parodymai, iš kurių matyti, kad liudytojas Nr. 7 iš D. A. įsigijo narkotinę medžiagą, įdėtą į cigarečių pakelį (6 t., 126 b. l.; 10 t., 17 b. l.). Šis cigarečių pakelis buvo pateiktas tyrimui atlikti, kurio metu nustatyta, jog ant šio pakelio buvo rasti rankų pėdsakai, tačiau jie asmeniui identifikuoti netinkami (6 t., 136, 142-143 b. l.). Todėl šie apeliacinio skundo argumentai dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti. Esant šioms aplinkybėms, byloje esančiu kitu protokolu (6 t., 132-134 b. l.) vadovautis nėra pagrindo, nes jis yra perteklinis.
Apeliacinių skundų argumentus, kad šias narkotines medžiagas D. A. įsigijo ne iš V. J., paneigia paties nuteistojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš jų matyti, kad šios nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu jam narkotinę medžiagą – heroiną tiekė V. J., kurią D. A. platino V. J. nurodytiems bei kitiems asmenims. Anot D. A., narkotikus V. J. jam perduodavo prie draudimo kompanijos „Ergo“, esančios Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. V. J. mobiliuoju telefonu dažnai bendravo su D. A., t. y. tarėsi dėl susitikimų (6 t., 113-114 b. l.; 8 t., 101-123 b. l.). Nuteistasis D. A. patvirtino, kad pardavė narkotinę medžiagą – heroiną liudytojui Nr. 7, kurią 2011 m. lapkričio mėnesį ir 2011 m. gruodžio 7 d. įsigijo iš V. J. (20 t., 148, 156-157 b. l.). Pažymėtina, kad šie nuteistojo parodymai atitinka bylos medžiagą ir neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Liudytojas Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį D. A. pasiūlė jam pirkti iš jo narkotinę medžiagą – heroiną. Be to, D. A. liudytojui Nr. 7 sakė, kad narkotikus perka iš asmens, pravarde Senis (10 t., 16 b. l.; 28 t., 71-74 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos įrodymus, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Atkreiptinas nuteistojo D. A. dėmesys į tai, kad jo (D. A.) apklausose, t. y. tiek pirmosios, tiek ir vėlesnių apklausų metu, dalyvavo gynėjas, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė į gynybą.
Aplinkybė, kad V. J. 2011 m. gruodžio 7 d. apie 15 val. 30 min. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė D. A. 45,089 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 15,865 g narkotinės medžiagos – heroino, nustatyta, remiantis ne tik aukščiau paminėtais D. A. bei liudytojo Nr. 7 parodymais, bet ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, atliktų 2011 m. gruodžio 7 d., metu gautais duomenimis (6 t., 146-155, 156-157, 159, 160-161, 162-168, 169-175, 176 b. l.). Nuteistojo D. A. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog V. J. pardavė D. A. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kadangi ne visi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo užfiksuoti, darant vaizdo ir garso įrašus.
Tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pats narkotinės medžiagos perdavimas D. A. nuteistojo V. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir nebuvo užfiksuotas, tačiau D. A. ir liudytojo Nr. 7 pokalbio stenograma patvirtina, jog jie važiavo pas V. J. įsigyti būtent narkotinę medžiagą (6 t., 169-175 b. l.). Iš šio pokalbio stenogramos matyti, kad D. A. liudytojui Nr. 7 nurodė, kad „dėl tų reikalų“ reikia važiuoti tiesiai pas Senį, kuris telefonu „tom temom“ nebekalba. Nuteistasis D. A. su liudytoju Nr. 7 kalbėjo ir apie tai, kad nėra kam pakeisti Senio, kad reikia rasti žmogų, vertą pasitikėjimo, kadangi narkotinės medžiagos pardavinėjamos labai dideliais kiekiais („<...> ten kilogramais eina...<...>“). Be to, šio pokalbio metu buvo kalbama apie V. J. tiekiamų narkotinių medžiagų kokybę. Liudytojas Nr. 7 klausė D. A.: „<...> šita tema nesibaigs pas senį? <...>“, o D. A. atsakė neigiamai. Aplinkybė, kad D. A. pirmą kartą nepavykus patekti į V. J. namus ir įsigyti narkotinę medžiagą, liudytojas Nr. 7 skambino narkotinės medžiagos laukiantiems pirkėjams, paneigia apeliacinių skundų argumentus, jog D. A. norėjo grąžinti skolą V. J.. Be to, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti liudytojo Nr. 7 parodymais, kad antrą kartą nuvykęs pas V. J. būtent D. A. atsinešė apie 50 g heroino, kuriuos už 8 000 Lt įsigijo liudytojas Nr. 7 (10 t., 18 b. l.). Šiuos liudytojo Nr. 7 parodymus patvirtina daiktų, dokumentų pateikimo protokolas bei specialisto išvada (6 t., 159, 180-181 b. l.). Vien aplinkybė, kad nuteistojo D. A. rankų nuoplovose nebuvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, nuteistojo kaltės nepaneigia (7 t., 5-6 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2011 m. gruodžio 7 d. pažymėti banknotai buvo pateikti liudytojui Nr. 7, kurie buvo rasti atlikus D. A. kratą bei kratą V. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (7 t., 20-22, 64-66 b. l.). Ši aplinkybė patvirtina D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. kad dalį pinigų už narkotinę medžiagą – heroiną, gautų iš liudytojo Nr. 7, D. A. pasiliko sau kaip uždarbį už tarpininkavimą platinant narkotinę medžiagą.
Nuteistojo D. A. gynėjo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojo Nr. 7 parodymų nenuoseklumą, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Nr. 7 nurodė, jog asmens, pravarde Senis, nematė, tačiau pirmosios instancijos teisme teigė priešingai, kad šį asmenį matė sėdintį automobilyje susitikimo su D. A. metu. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nesiremti liudytojo Nr. 7 parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad liudytojui Nr. 7 perduotą narkotinę medžiagą 2011 m. gruodžio 7 d. D. A. įsigijo iš V. J.. Tai, kad 2011 m. gruodžio 7 d. apklausos protokole liudytojas Nr. 7 nurodė apelianto V. J. vardą ir pavardę, nors ankstesnių apklausų metu teigė nežinantis asmens, pravarde Senis, duomenų, taip pat nesudaro pagrindo abejoti apklausos teisėtumu (10 t., 18 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2011 m. gruodžio 7 d. nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai prieš D. A. ir V. J. buvo atliekami antrą kartą, todėl liudytojas Nr. 7 trečiosios apklausos metu (2011 m. gruodžio 7 d.) galėjo žinoti asmens, pravarde Senis, duomenis. Pažymėtina, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog asmuo, pravarde Senis, yra V. J.. Šią aplinkybę patvirtina ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys, iš kurių matyti, kad D. A. su liudytoju Nr. 7 vyko į namus, kuriuose pagal bylos duomenis gyveno V. J., o asmenį, gyvenantį šiuo adresu, vadino Seniu. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, D. A., siekdamas surasti asmenį, pravarde Senis, kartu su liudytoju Nr. 7 nuvyko pas V. J. žmoną M. J. (Stravinskienę) į darbą. Pirmosios instancijos teisme liudytoja M. J. (S.) šią aplinkybę patvirtino (27 t., 112-115 b. l.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sankcionuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų apie tai, jog D. A. platina narkotines ar psichotropines medžiagas, kurias jam tiekia V. J.. Prokurorė, vadovaudamasi BPK 159 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (6 t., 115-116 b. l.). Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo leista nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. liudytojui Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, atlikti D. A. nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnyje ir BK 260 straipsnyje, imituojančius veiksmus (6 t., 117-118 b. l.).
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėtais daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Net ir esant BPK 159 straipsnyje numatytiems pagrindams, taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamą veiką (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2012, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-434/2013, Nr. 2K-238-139/2015).
Nuteistojo D. A. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad D. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes liudytojas Nr. 7 jį išprovokavo, atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išsamiai išanalizavęs liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus ir kitus bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojo Nr. 7 veiksmuose bendraujant su D. A. nebuvo provokacijos požymių. Iš liudytojo Nr. 7 parodymų matyti, kad D. A. savarankiškai, o ne provokuojamas, darė nusikalstamą veiką – platino narkotinę medžiagą liudytojui Nr. 7. Apklaustas liudytojas Nr. 7 nurodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį nuteistasis D. A. pats pasiūlė liudytojui Nr. 7 iš jo įsigyti narkotinę medžiagą, todėl jis ir anksčiau, t. y. iki 2011 m. lapkričio 17 d. atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, narkotinę medžiagą nusipirko iš D. A.. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumą patvirtina ir šių veiksmų metu gauti duomenys – apžiūrų, daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija. Tiek 2011 m. lapkričio 17 d., tiek 2011 m. gruodžio 7 d., prieš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą liudytojas Nr. 7 bei jo automobilis buvo apžiūrėti, jo drabužiuose bei automobilyje nebuvo rasta draudžiamų daiktų (6 t., 123-124, 156-157 b. l.). Taip pat liudytojui buvo pateikti pažymėti banknotai (6 t., 119-122, 146-155 b. l.). Po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo liudytojas Nr. 7 pareigūnams pateikė iš D. A. nupirktas narkotines medžiagas, o atlikus asmens apžiūrą, pas jį kitų daiktų nerasta (6 t., 126, 127-128, 159, 160-161 b. l.). Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad priešingai nei mano nuteistojo D. A. gynėjas, aplinkybių, kurios leistų pripažinti liudytojo Nr. 7 veiksmus provokuojančiais D. A. daryti nusikaltimą, byloje nenustatyta.
Nuteistojo D. A. gynėjo manymu, 2011 m. gruodžio 7 d. atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai taip pat yra neteisėti, kadangi D. A. buvo pasiūlyta parduoti liudytojui Nr. 7 dar didesnį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja, kiek laiko valstybė su nusikalsti linkusiu asmeniu gali imituoti nusikalstamus veiksmus. Pagal BPK 159 straipsnio nuostatas teismo nutartyje turi būti nurodyta nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų trukmė, tačiau nereglamentuota pati aptariamų veiksmų trukmė. Nepaisant to, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai negali tęstis nepateisinamai ilgai. Įvertinus BPK 1 ir BPK 2 straipsnių nuostatas, spręstina, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog prokuroras ar teismas, sankcionuodami nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, privalomai nurodo jų vykdymo laiką, tai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi imituoti nusikalstamus veiksmus iki paskutinės nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų galiojimo dienos. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas padarys daugiau nusikaltimų ar išplatins didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų).
Tačiau tokių aplinkybių bylos medžiagoje nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2011 m. gruodžio 7 d. atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų pripažinti provokacija nėra pagrindo. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas patvirtina, kad D. A. toliau platino narkotines medžiagas ir po 2011 m. lapkričio 17 d. atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (6 t., 68-104 b. l.). Be to, liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas A. M. parodė, kad antrą kartą atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo siekiama nustatyti asmenis, tiekiančius D. A. narkotinę medžiagą, nusikalstamos veikos schemą bei kitas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes (29 t., 37-39 b. l.).
Nuteistojo D. A. apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas A. M. davė tikrovės neatitinkančius parodymus apie tai, jog jį (D. A.) stebėjo apie 8 – 9 mėnesius. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis D. A. neatsižvelgė į tai, jog liudytojas A. M. apygardos teisme pripažino tiksliai nežinantis stebėjimo laikotarpio ir patikslino, kad galėjo stebėti tik tris mėnesius, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. (29 t., 38 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. sausio 15 d. buvo leista atlikti slaptą D. A. sekimą ir klausytis jo telefoninių pokalbių (6 t., 65-66 b. l.). Tačiau duomenys apie ankstesnius D. A. pokalbius buvo gauti kontroliuojant V. V. pokalbius nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m gruodžio 5 d. (2 t., 29-37 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad liudytojo A. M. parodymai yra melagingi ir neatitinka bylos aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir išsamiai išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad D. A. išplatino 4,47 g ir 15,865 g narkotinės medžiagos – heroino. Tai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas atitinka didelį (4,47 g heroino) ir labai didelį (15,865 g heroino) kiekį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo patenkinti nuteistojo ir jo gynėjo prašymo D. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 ar 2 dalį.
Skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog 2011 m. lapkričio mėnesį D. A., iš V. J. įsigijęs 4,47 g narkotinės medžiagos – heroino, dalį šios medžiagos suvartojo ir dalį pardavė nenustatytiems asmenims (35 t., 76-77 b. l.). Tačiau apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad D. A. šią narkotinę medžiagą įsigijo savam vartojimui. Todėl ši aplinkybė iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama.
Dėl L. D., G. G. ir V. Š. disponavimo narkotinėmis medžiagomis 2011 m. gruodžio 6 d.
Remiantis atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š., nuteistųjų G. G., G. M. parodymais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole užfiksuotais duomenimis, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis nustatyta, kad L. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, atliko šiuos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus: neteisėtai laikė su savimi ne mažiau kaip 5,234 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,928 g narkotinės medžiagos – heroino, ir šią narkotinę medžiagą pardavė V. Š., t. y. 2011 m. gruodžio 6 d. 17 val. 30 min. L. D. gavo iš V. Š. 1 020 Lt atlygį už 1,928 g heroino ir jai perdavė dalį šios medžiagos – 0,933 g heroino, o kitą dalį – 0,995 g heroino tą pačią dieną 20 val. 35 min. prie prekybos centro „Rimi“, esančio Savanorių pr. 16, Vilniuje, automobilyje „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. Š. perdavė G. G. (L. D. nurodymu).
Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde ginčija nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gautus duomenis ir nurodo, kad jie buvo gauti neteisėtu būdu. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino įrodymus apie nuteistojo L. D. elgesį prieš šių specialių veiksmų sankcionavimą (atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š., nuteistosios D. G., E. S., dėl kurios byla išskirta, liudytojos S. K. parodymus, telefoninių pokalbių bei trumpųjų SMS žinučių išklotines ir kitus įrodymus), kurie patvirtina, kad iki nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2011 m. gruodžio 6 d. L. D. platino narkotines medžiagas (3 t., 28-48, 57-61 b. l.; 4 t., 102-161 b. l.; 5 t., 93-172 b. l.; 27 t., 71-74, 81-86, 86-88, 185-187 b. l.). Todėl siekiant išaiškinti L. D. neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, faktines aplinkybes, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš L. D. (3 t., 151-152 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, sankcionuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas patikrino ne tik tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas taikyti šią priemonę, bet ir tai, ar L. D., prieš kurį buvo atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstamų veiksmų imitavimu buvo tik prisijungta prie daromo nusikaltimo, o provokavimo požymių nenustatyta. V. Š. patvirtino, kad 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje L. D. pats pasiūlė jai vėl pirkti iš jo narkotinę medžiagą (14 t.,177, 178 b. l.; 27 t., 81-86 b. l.). Iš aptartų V. Š. parodymų matyti, kad L. D. savarankiškai darė nusikalstamą veiką – platino narkotinę medžiagą V. Š.. Šią išvadą patvirtina ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu gauti duomenys. 2011 m. gruodžio 6 d., prieš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą, V. Š. buvo apžiūrėta, jos drabužiuose nebuvo rasta draudžiamų daiktų ar pinigų (3 t., 163-164, 170-171 b. l.). Taip pat V. Š. buvo duoti pinigai – 1 020 Lt (3 t., 153-162 b. l.). Protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo nustatyta, kad V. Š. susitiko su L. D. prie namo, esančio Dzūkų g. 43, Vilniuje, kur perdavė jam pinigus, o pastarasis jai – polietileninį maišelį su narkotine medžiaga. Šiame protokole taip pat užfiksuotas G. G. ir V. Š. susitikimas prie prekybos centro „Rimi“, esančio Savanorių pr. 16, Vilniuje, bei narkotinės medžiagos perdavimas automobilyje (3 t., 174-178 b. l.). Teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti protokolo dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo, kuriame pateiktas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, teisėtumu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl vaizdo įrašų neinformatyvumo laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo V. Š. pareigūnams pateikė tiek L. D., tiek G. G. perduotas narkotines medžiagas, o atlikus asmens apžiūrą, pas ją kitų daiktų nerasta (3 t., 166, 167-168, 169 b. l.). Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad priešingai nei mano nuteistasis L. D., aplinkybių, kurios leistų pripažinti V. Š. veiksmus provokuojančiais apeliantą daryti nusikaltimą, byloje nenustatyta.
Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno S. P. veiksmai prieš atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. garso ir vaizdo įrašų aparatų, pinigų davimas V. Š. bei nurodymas, kaip šiais aparatais naudotis, negali būti pripažinti neteisėtais. V. Š. parodė, kad ji savanoriškai atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. pati kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kadangi nenorėjo prekiauti narkotinėmis medžiagomis, o L. D. ragino ją tai daryti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas S. P. (29 t., 33-35 b. l.). Todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo L. D. apeliacinio skundo teiginiais, kad V. Š. buvo priversta atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad vadovaujantis BK 39¹ straipsnio nuostatomis, V. Š. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau vien tai nepatvirtina nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad V. Š. davė išsamius parodymus ir aktyviais veiksmais padėjo atskleisti padarytas nusikalstamas veikas ir organizuotos grupės dalyvius. Be to, duomenų, kad po šių nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo apeliantas L. D. buvo toliau provokuojamas daryti nusikalstamas veikas, byloje nėra. Aplinkybė, kad L. D. nebuvo sulaikytas po šių nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, taip pat nesudaro pagrindo atliktus veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas vyko dėl kitų bendrininkų daromų nusikalstamų veikų, todėl tokia pareigūnų pasirinkta taktika neprieštarauja BPK normose nustatytoms tyrimo taisyklėms.
Be šių aptartų įrodymų, L. D. kaltę patvirtina nuteistosios G. G. parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu, taip pat iš dalies nuteistojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie L. D. bei G. G. ryšius, platinant narkotines medžiagas (15 t., 132-133, 135-137 b. l.; 17 t., 93-94 b. l.; 30 t., 24-26 b. l.). Pažymėtina, kad dalis banknotų, kurie buvo naudojami atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo rasti pas G. M. ir G. G. (15 t., 124 b. l.; 17 t., 83 b. l.). V. Š. apklausų metu nurodytas aplinkybes apie šią nusikalstamą veiką patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas, kur užfiksuoti V. Š. ir L. D. pokalbiai 2011 m. gruodžio 6 d. (3 t., 139-147 b. l.). Taigi L. D. kaltę patvirtina įrodymų visuma, nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad L. D. padarė šią nusikalstamą veiką.
Dėl V. J., L. D., G. G., G. M.
disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. gruodžio 7 d.
Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 21 d. apie 22 val. prie namo, esančio Zanavykų g. 3, Vilniuje, V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė L. D. ne mažiau kaip 426,058 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 100,69 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriais G. M., G. G. bei L. D. toliau neteisėtai disponavo.
Nuteistoji G. G. patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną ji vežė L. D. bei G. M. susitikti su V. J. prie Zanavykų g., Vilniuje, ir po šio susitikimo G. M. į automobilį atnešė juodą polietileninį maišą su narkotikais. Šį įpakavimą jie nuvežė į E. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jį išpakavus G. G. iš kvapo suprato, kad tai – amfetaminas (15 t., 132-133, 135-137 b. l.; 30 t., 24-26 b. l.). Nuteistasis G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė tas pačias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (17 t., 135-136 b. l.). Iš E. S., dėl kurios byla išskirta, parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, matyti, kad 2011 m. lapkričio mėnesį L. D. paprašė jos savo namuose laikyti narkotines ir psichotropines medžiagas, priklausančias L. D.. Tų pačių metų lapkričio 21 d. apie 24 val. į jos butą atvyko G. M., G. G. bei L. D. ir atsinešė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurią padalino. Byloje nustatyta, kad E. S., L. D. nurodymu, laikė šią psichotropinę medžiagą, kol 2011 m. gruodžio 7 d. buvo sulaikyta policijos pareigūnų (15 t., 55-56, 60 b. l.; 27 t., 86-88 b. l.). Sulaikymo metu E. S. turėjo dalį 2011 m. lapkričio 21 d. atgabentos psichotropinės medžiagos, t. y. 1,190 g metamfetamino, kurią, L. D. prašymu, ketino jam (L. D.) perduoti (3 t., 187-189, 195-196 b. l.). Be to, kratos metu pas E. S. bute buvo rasta likusi dalis aptariamos psichotropinės medžiagos – 99,5 g metamfetamino (4 t., 11-12, 22-26 b. l.).
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2011 m. gruodžio 7 d. sulaikymo metu G. G. pareigūnams pateikė du juodos spalvos ir vieną mėlynos spalvos paketus (6 t., 18 b. l.). Nustatyta, kad juodos spalvos paketuose buvo 12,870 g ir 14,653 g narkotinės medžiagos – heroino, o mėlynos spalvos pakete – 10,860 g narkotinės medžiagos – heroino (6 t., 37-38 b. l.).
Nuteistoji G. G. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pati supakavo mėlynos spalvos paketą su 10,860 g narkotinės medžiagos – heroino. Šią narkotinę medžiagą į jos butą atvežė G. M.. Remiantis G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nustatyta, kad 2011 m. lapkričio mėnesį G. M. narkotikus tiekė V. J. (17 t., 128-129, 135-136, 151-161 b. l.). G. G. taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. L. D. 10,860 g heroino nuvežė pas E. S. į butą. Be to, nuteistoji G. G. parodė, kad juodos spalvos paketą su 12,870 g narkotinės medžiagos – heroino ji paėmė iš E. S. buto, kur šią medžiagą atvežė L. D.. Nors tiek L. D., tiek V. J. neigia, kad V. J. perdavė L. D. narkotines medžiagas, tačiau G. G., G. M. bei V. Š. parodymai patvirtina, jog 2011 m. lapkričio mėnesį L. D. narkotikus įsigydavo būtent iš V. J.. Nuteistųjų G. G. bei G. M. parodymai taip pat leidžia teigti, kad trečiąjį paketą su 14,653 g narkotinės medžiagos – heroino G. G. perdavė L. D., kuriuos tą pačią dieną, t. y. 2011 m. gruodžio 7 d., įsigijo iš tyrimo nenustatyto asmens Fabijoniškių mikrorajone, Vilniaus mieste. Visus nurodytus narkotinės medžiagos kiekius, kurie sudarė 100,738 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 38,383 g narkotinės medžiagos – heroino, G. G., L. D. nurodymu, 2011 m. gruodžio 7 d. vežė į Kazlų Rūdą ir turėjo ją perduoti A. R..
Apeliacinių skundų argumentai, kad G. G. ir E. S. apkalbėjo nuteistuosius V. J. ir L. D., yra neįtikinami. Pirmosios instancijos teisme apklausta nuteistoji G. G. patvirtino kaip teisingus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tai, kad G. G. nematė, kaip ir iš ko G. M. įsigydavo narkotines bei psichotropines medžiagas, V. J. kaltės nepaneigia. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistoji G. G. apygardos teisme parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu atpažino V. J., kaip asmenį, pravarde Senis, pas kurį ji vežė G. M. paimti heroino (15 t., 157-160). E. S. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu ir atitinka ne tik nuteistųjų G. G. bei G. M. parodymus, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, protokole užfiksuotus duomenis (5 t., 150-172, 173-201 b. l.; 6 t., 1-14 b. l.). Apeliaciniame skunde L. D. atkreipia dėmesį į tai, kad užfiksuotų pokalbių metu nei narkotinės, nei psichotropinės medžiagos neminimos. Tačiau pirmosios instancijos teisme E. S. patvirtino, kad šių pokalbių metu ji su L. D. bendravo apie narkotines ir psichotropines medžiagas bei šių medžiagų svėrimą (30 t., 168-171 b. l.). Nors L. D. apeliaciniame skunde teigia, kad E. S. yra narkomanė, tačiau vien tai nesudaro pagrindo abejoti E. S. parodymais. Be to, iš jos parodymų matyti, kad L. D. pats per nenustatytą asmenį darė spaudimą E. S. dėl parodymų pakeitimo bei vertė ją prisiimti kaltę (15 t., 80 b. l.).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantus V. J., L. D. ir G. M. pripažino kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.
Dėl V. J. disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis iki 2011 m. gruodžio 7 d. ir veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentus dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamosios medžiagos priklausomumo sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, apeliantas V. J. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011 m. gruodžio 7 d. 20 val. 30 min. laikė tris šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų, didelės sprogstamosios galios sprogmenis ir sprogstamą medžiagą.
Kratos protokolais bei specialisto išvadomis byloje nustatyta, kad V. J. gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta trys tabletės, kurių sudėtyje buvo 0,063 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil) piperazino, 5,799 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 2,339 g narkotinės medžiagos – heroino, o V. J. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 70 vnt. tablečių, kurių sudėtyje 1,631 g psichotropinės medžiagos – 1-(3–chlorofenil) piperazino, 1922,14 g miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 464,449 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 292,26 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių (7 t., 34-36, 46-49, 98-100, 106-110, 123-124 b. l.).
Be to, V. J. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta trys šaunamieji ginklai, t. y. nupjautavamzdžiai, savadarbiu būdu pagaminti medžiokliniai šautuvai ir fabrikinės gamybos sportinis revolveris; didelis kiekis, t. y. 182 vnt., šovinių; didelės sprogstamosios galios sprogmenys ir sprogstama medžiaga, t. y. rankinė granata ir rankinės granatos degtuvas, kurie sudaro komplektą bei birią medžiagą, kuri yra svaidančiojo poveikio sprogstamoji medžiaga (7 t., 98-100, 148-154, 173-178, 182-184, 190-192 b. l.; 8 t., 4-5 b. l.).
Apeliaciniame skunde V. J. kelia versiją, kad narkotines ir psichotropines medžiagas bei šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąją medžiagą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį išnuomojo liudytoja A. Z., galėjo palikti kiti asmenys. Tačiau tokia V. J. versija yra hipotetinio pobūdžio ir niekuo nepagrįsta. Liudytojų A. Z. ir M. L. nuoseklūs parodymai patvirtina, kad M. L. šį butą iš A. Z. nuomojosi tris mėnesius nuo 2010 m. spalio mėnesio ir jame nei narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nei kitų draudžiamų daiktų nelaikė. Liudytojas M. L. vėliau perdavė šio buto raktą V. J. ir prašė nepratęsti nuomos sutarties. Tačiau V. J. šią sutartį pratęsė ir toliau pats A. Z. mokėjo už šio buto nuomą (9 t., 159, 163 b. l.; 27 t., 88-89, 108-109 b. l.).
Pažymėtina, kad nuteistojo V. J. paaiškinimai dėl šio buto raktų buvo nenuoseklūs. Kratos metus jis nurodė nežinantis, kaip šie raktai atsirado pas jį, teigė, kad buto savininkas yra miręs arba kalėjime. Tačiau vėliau pateikė versiją ir parodė, kad iš M. L. gavęs šio buto raktus, juos perdavė byloje nenustatytiems asmenims. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog raktus nuo buto durų turėjo tik V. J.. Be to, šio buto raktai buvo rasti V. J. gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (7 t., 90 b. l.). Priešingai nei nurodo V. J., liudytojų M. J. (S.) ir M. L. parodymai nepatvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąją medžiagą laikė kiti asmenys (10 t., 136 b. l.; 27 t., 112-115 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytoja M. J. (Stravinskienės) teigė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno bei lankėsi jai nepažįstami asmenys. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja šios aplinkybės nenurodė. Todėl teisėjų kolegija tokius liudytojos M. J. (Stravinskienės) parodymus vertina kaip siekį padėti V. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Iš liudytojos pareigūnės O. D. parodymų matyti, kad vieną kartą matė V. J., atvykusį į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau jis į vidų neužėjo ir išvažiavo (29 t., 39-42 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistasis V. J. ketino pranešti apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas neva kitų asmenų laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąją medžiagą. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. platino narkotines ir psichotropines medžiagas kitiems organizuotos grupės nariams, o šias medžiagas laikė ne tik nuomojamame bute, bet ir gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuos veiksmus jis padarė tęsdamas nusikalstamą veiką. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. nusikalstamų veikų darymo metu elgėsi labai atsargiai, t. y. kitiems organizuotos grupės nariams narkotikus platino netiesiogiai, per tarpininkus. Todėl nuteistojo V. J. versija, kad narkotines ir psichotropines medžiagas namuose galėjo palikti kiti asmenys, yra neįtikinama. Nuteistojo V. J. kaltės nepaneigia ir tai, kad ant pakuočių, kuriose buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bei šaunamųjų ginklų ir kitų daiktų nenustatyti rankų pėdsakai. Iš specialistų išvadų matyti, kad rankų pėdsakai yra netinkami asmens identifikavimui (7 t., 52-54, 113-114, 127-128, 160-161, 163-164, 166-167, 173-176 b. l.; 8 t., 8-9 b. l.).
Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad paminėtuose butuose rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamoji medžiaga priklausė ne V. J., o kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. J. padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Todėl aplinkybės dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų cheminių sudėčių nesutapimo, neturi esminės reikšmės, sprendžiant apelianto V. J. kaltės klausimą.
Dėl V. J. nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Skundžiamu nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad įtraukė vaiką – G. M. – į nusikalstamą veiką, t. y. į neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, veikiant organizuota grupe, bei platino narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnamečiui G. M..
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų G. M. neplatino. Apelianto nuomone, jis nuteistas, remiantis tik neteisėtai gautais (darant psichologinį poveikį) G. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes V. J. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 straipsnyje ir BK 261 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas grindė ne prielaidomis, o byloje surinktų įrodymų visetu.
Nuteistojo V. J. apeliacinio skundo teiginius paneigia byloje ištirti įrodymai – ne tik nuteistojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir nuteistųjų P. R., G. G. bei atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. parodymai, kurie vieni kitiems neprieštarauja.
Iš G. M. parodymų matyti, kad 2011 m. pavasarį Žvėryno smuklėje V. J. jam pasiūlė užsidirbti, platinant narkotines ir psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. J. žinojo G. M. amžių ir suprato, kad tuo metu jis buvo nepilnametis. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčija. G. M. patvirtino, kad V. J. rūpinosi juo, t. y. išnuomojo butą, mokėjo už buto nuomą, duodavo pinigų maistui ir kt. (17 t., 128-129, 135-136, 151-161 b. l.). G. M., P. R., V. Š., G. G. parodymais bei kitais, šiuos parodymus patvirtinančiais bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. buvo tarpininkas tarp V. J. ir tarp L. D. bei kitų asmenų, kuriems platino V. J. tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas, bei vykdė kitus V. J. nurodymus (13 t., 100-101, 115-116, 121 b. l.; 14 t., 174-176, 188 b. l.; 15 t., 132-133, 135-137 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. M., veikdamas organizuota grupe, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinės medžiagos – heroino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias įsigydavo iš V. J..
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nuteistasis G. M. yra jautrus, nestabilios psichikos, linkęs nepaklusti įstatymams bei nustatytoms taisyklėms, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neteisėtumą. Kaip paminėta aukščiau, nuteistojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka byloje esančių duomenų visuma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo G. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, todėl V. J. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 159 straipsnį ir BK 261 straipsnį.
Dėl bausmių paskyrimo
Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Nuteistasis D. A. ir jo gynėjas nesutinka su nuteistajam D. A. paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, t. y. paskirti artimą sankcijoje numatytam minimumui bausmę ar švelnesnę už sankcijoje numatytą bausmę. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atsižvelgti į ilgą proceso bei kardomojo kalinimo trukmę.
Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad skirdamas apeliantui D. A. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo (D. A.) atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantas D. A. praeityje teistas, o labai sunkų nusikaltimą, už kurį nuteistas šiuo skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui. Nuteistasis iki sulaikymo niekur nedirbo, nevedęs, turi mažametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į aktyvų apelianto kaip vykdytojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, paskyrė D. A. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. A., įvertino aplinkybę, kad jam ilgą laiką buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Todėl dar kartą vadovautis šia aplinkybe ir sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam D. A. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalis nėra galimybės, nes nenustatytos visos būtinos šio įstatymo taikymo sąlygos.
BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-189/2008, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-84/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-128/2011 ir kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ar šią veiką padariusį asmenį, kurios sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistajam D. A.. Šios aplinkybės nenurodomos ir nuteistojo D. A. bei jo gynėjo apeliaciniuose skunduose. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo D. A. gynėjo apeliacinio skundo išvada, kad D. A. paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta kaip išimtine aplinkybe pripažinus užsitęsus procesui.
Pagal teismų praktiką nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, iš tiesų gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamųjų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); pareiškėjo, t. y. asmens, kuris skundžiasi proceso trukme, nagrinėjamoje byloje – baudžiamojo proceso persekiojamo asmens elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesą; proceso reikšmė pareiškėjui (taikytų procesinių priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas bei kt.). Teismas bylos procesą vertina kaip jo stadijų visumą. Tuo pačiu pažymėtina, kad viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija.
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis D. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. gruodžio 7 d. Ikiteisminis tyrimas Nr. 1-10-1-01006-2011-4 pradėtas 2011 m. rugpjūčio 16 d. Vėliau prie šio ikiteisminio tyrimo buvo prijungti kiti ikiteisminiai tyrimai. Apeliantas D. A. buvo sulaikytas 2011 m. gruodžio 7 d. (20 t., 140 b. l.). 2011 m. gruodžio 8 d. apklaustas įtariamuoju ir jam įteiktas pranešimas apie įtarimą (20 t., 146-147, 148 b. l.). Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi D. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (20 t., 173 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisminis bylos nagrinėjimas truko daugiau nei metus laiko, t. y. iki 2015 m. sausio 28 d. Teisiamieji posėdžiai buvo atidėti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl proceso dalyvių neatvykimo.
Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat nagrinėjamos baudžiamosios bylos didelę apimtį bei sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje byloje buvo nagrinėjamos vienuolikos asmenų padarytos nusikalstamos veikos, veikiant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Todėl Apeliacinis teismas atmeta nuteistojo D. A. gynėjo prašymą pripažinti išimtine aplinkybe nepateisinamai ilgą proceso trukmę ir švelninti paskirtą bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. J. bausmes, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių, sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, V. J. padarė, veikdamas organizuota grupe. Pirmosios instancijos teismas tai pripažino kaip nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apygardos teismas nenustatė V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš nuteistąjį V. J. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, vedęs, turi tris vaikus, iki sulaikymo nedirbo (23 t., 16-17 b. l.; 35 t., 114-120 b. l.). Nuteistasis V. J. prašo suėmime išbūtą laiką, t. y. trisdešimt aštuonis mėnesius, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į šią aplinkybę. Be to, į paskirtą bausmę įskaitė laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. sausio 28 d. Todėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmė nelaikytina V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų dėl suėmimo taikymo sąlygų. Todėl Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam V. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 261 straipsnį, BK 159 straipsnį, BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai artimi ir didesni už sankcijose numatytus bausmės vidurkius, nėra aiškiai per griežtos ar neteisingos. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas šias laisvės atėmimo bausmes dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų.
Nuteistieji L. D. ir G. M. dėl jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių jokių argumentų apeliaciniuose skunduose nenurodo.
Tačiau pažymėtina, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę L. D., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bei į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikaltimą padarė, veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino L. D. asmenybę (iki sulaikymo niekur nedirbo, nevedęs), organizatoriaus vaidmenį darant nusikalstamą veiką bei aplinkybę, kad jis ilgą laiką buvo laikomas suimtas. Teisėjų kolegos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaip paminėta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ši baudžiamoji byla būtų vilkinama. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl baudžiamojo proceso trukmės atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo sušvelninti L. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tiek nuteistojo G. M. atsakomybę lengvinančią (kad buvo įtrauktas į nusikalstamų veikų darymą, būdamas nepilnametis), tiek sunkinančią (kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe) aplinkybes. Apeliantas G. M. labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, praeityje neteistas, augo socializacijos centre. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į BK 80 straipsnio, BK 81 straipsnio, BK 82 straipsnio, BK 90 straipsnio bei BK 91 straipsnio nuostatų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas apeliantui G. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės minimalų dydį. Todėl G. M. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Dėl turto konfiskavimo
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nusikaltimo padarymo priemonė – tai įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-583-139/2015).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė byloje surinktus duomenis, juos įvertino ir pateikė aiškius motyvus, kodėl konfiskuotinu turtu pripažino šį turtą – automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juvelyrinį dirbinį bei pinigus, priklausančius V. J. (kryžiaus formos raudono metalo pakabuką su nukryžiuotuoju (metalas 585 prabos auksas, svoris 9,93 g), 1 845 Eur, 760 JAV dolerių, 5 Latvijos latus, 11 915,25 Eur), automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pinigus, priklausančius L. D. (477,87 Eur), pinigus, rastus pas L. Š. (1 245,36 Eur).
Apelianto S. L. skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. D.. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Remiantis S. L. parodymais, byloje nustatyta, kad nors automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas S. L. vardu, tačiau juo naudojosi V. J. (12 t., 63, 65 b. l.; 27 t., 69-71 b. l.). Priešingai nei nurodo apeliantas S. L. skunde, byloje esantys duomenys, t. y. nuteistųjų V. V., P. R., G. M., D. A. parodymai, patvirtina, kad šį automobilį V. J. naudojo, darydamas nusikalstamą veiką, t. y. vežiojo narkotines ir psichotropines medžiagas, ir tokiu būdu palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Aplinkybė, kad automobilyje nebuvo įrengta slėptuvė narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms slėpti, nesudaro pagrindo teigti, jog šis turtas negali būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, protokole užfiksuotus duomenis, pagrįstai nustatė, kad liudytojas D. D., kurio vardu šis automobilis buvo perregistruotas 2011 m. gruodžio 12 d., suprato, jog automobilis buvo naudojamas nusikalstamais tikslais (9 t., 134-144 b. l.; 23 t., 102 b. l.). Iš S. L. ir D. D. pokalbių turinio matyti, kad jie siekė nuslėpti šį automobilį bei išvengti šio turto konfiskavimo. Tai paneigia liudytojo D. D. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad jis nežinojo, kodėl S. L. nusprendė parduoti automobilį (27 t., 112-115 b. l.). Be to, liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad aptariamo automobilio pirkimo – pardavimo metu net nežinojo, kur jis laikomas, jo neapžiūrėjo (9 t., 174 b. l.). Tai patvirtina išvadą, kad buvo siekiama kuo greičiau perregistruoti automobilį, kol jis nebuvo areštuotas.
Apeliantas S. L. skunde taip pat tvirtina, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu, kadangi jį įsigijo prieš V. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. 2011 m. birželio 10 d. Tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas šį automobilį konfiskavo ne kaip nusikalstamos veikos rezultatą, o kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Pirmosios instancijos teismas dėl automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo turėtas išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir priteisė jas iš V. J.. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2012 m. liepos 30 d. buvo saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sandėliuose, esančiuose Nemenčinės II kaime, Vilniaus rajone (23 t., 106, 110, 124 b. l.). Pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus pažymą šio automobilio saugojimo išlaidas sudarė 114,11 Eur (394 Lt) (23 t., 111 b. l.).
Pagal BPK 103 straipsnio 5 punktą proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
Atsižvelgiant į šias nuostatas bei į teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pagrįstai pripažino proceso išlaidomis. Nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentas, kad jis nėra šios transporto priemonės savininkas, nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl proceso išlaidų priteisimo. Byloje nustatyta, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracija S. L. vardu tebuvo formali, o juo faktiškai naudojosi V. J.. Todėl teismo sprendimas išieškoti šias išlaidas iš nuteistojo V. J. yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl iš nuteistojo V. J. konfiskuotų pinigų bei juvelyrinių dirbinių apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas šį turtą įsigijo iki nusikalstamų veikų padarymo. Todėl, pasak nuteistojo, šis turtas nepagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu.
Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu V. J. pateikė fotonuotraukas ir kvitą, kurie patvirtina, jog raudono ir balto metalo grandinėlę – apyrankę (metalas 585 prabos auksas, svoris 103,43 g) bei raudono ir balto metalo grandinėlę ant kaklo (metalas 585 prabos auksas, svoris 114,26 g) jis įsigijo iki nusikalstamų veikų padarymo (37 t., 181-183, 184 b. l.). Šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A. L. (37 t., 187-188 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo šiuos juvelyrinius dirbinius konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą, todėl jie grąžinami apeliantui V. J.. Pažymėtina, kad šio nuosprendžio vykdymo metu minėti juvelyriniai dirbiniai gali būti perduoti apelianto skunde nurodytam asmeniui, t. y. M. J..
Tačiau dėl likusio apeliantui V. J. priklausančio turto, t. y. kryžiaus formos raudono metalo pakabuko su nukryžiuotuoju (metalas 585 prabos auksas, svoris 9,93 g), 1 845 Eur, 760 JAV dolerių, 5 Latvijos latų, 11 915,25 Eur (41 141 Lt), pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie šio turto konfiskavimo nepagrįstumą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad šis turtas nebuvo gautas iš nusikalstamos veikos, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad iki sulaikymo V. J. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o jo žmonos gaunamos pajamos nebuvo pakankamos šiam turtui įsigyti. Todėl skundžiamojo nuosprendžio dalis, kuria konfiskuotas aukščiau paminėtas V. J. turtas, nekeičiama.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo E. D. priklausantį automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nustatė, jog šis automobilis buvo nuteistojo L. D. padarytos nusikalstamos veikos priemonė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad platindamas narkotines ir psichotropines medžiagas L. D. naudojosi šiuo automobiliu, kurį vairavo G. G., t. y. buvo realus šios transporto priemonės savininkas. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. D. pati naudojosi šia transporto priemone. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nuteistojo motina E. D., perduodama automobiliu naudotis L. D., kuris praeityje teistas, suprato, jog ši transporto priemonė gali būti naudojama nusikalstamoms veikoms daryti. Todėl vien aplinkybė, kad šis automobilis buvo registruotas ne L. D. vardu, nesudaro pagrindo panaikinti transporto priemonės konfiskavimą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis L. D. ir jo gynėjas nurodo, kad 477,87 Eur, kurie buvo konfiskuoti, nėra nusikalstamos veikos rezultatas, kadangi juos L. D. paskolino liudytojas J. Č.. Tačiau vien liudytojo J. Č. parodymų nepakanka išvadai, kad šis turtas buvo įgytas teisėtai. Tokių duomenų nepateikiama ir apeliaciniame skunde. Todėl prašymas panaikinti 477,87 Eur konfiskavimą netenkinamas.
Nors nuteistasis D. A. apeliaciniame skunde prašo 1 245,36 Eur (4 300 Lt) grąžinti sugyventinei L. Š., tačiau jokių argumentų nenurodo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad šie pinigai kratos metu buvo rasti moteriškoje striukėje, tačiau jie priklausė D. A.. Byloje nustatyta, kad apeliantas D. A. laikė narkotines medžiagas L. Š. moteriškoje striukėje. Nuteistasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad šie pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos ir priklausė jam (20 t., 148 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis ir L. Š. tuo metu nedirbo, todėl pagrįstai nustatyta, kad šis turtas yra nusikalstamos veikos rezultatas.
Pažymėtina, kad nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde neginčija skundžiamo nuosprendžio dalies dėl jam priklausančių 367,81 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šias pinigines lėšas nusikalstamos veikos rezultatu ir jas konfiskuodamas, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. L. už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. L. paskirta S. L. laiduotoja.
Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad V. J. į organizuotos grupės daromą nusikalstamą veiką pasitelkė D. G., o L. D. su ja aptarė pastovios V. J. tiekiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijėjos vaidmenį.
Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad 2011 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tyrimo nenustatytą dieną, V. V. prie draudimo kompanijos „Ergo“, esančios Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, iš V. J. savo vartojimui įsigijo ne mažiau kaip 0,078 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino, ir dalį šios narkotinės medžiagos – heroino kartu su P. R. suvartojo bei pardavė nenustatytiems asmenims.
Nustatyti, kad L. D. 2011 m. spalio 15 d. vakare prie namo, esančio Dzūkų g. 51, Vilniuje, D. G. pardavė 0,597 g (o ne 0,981 g) psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono (MEC).
Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, tyrimo nenustatytu laiku, prie draudimo kompanijos „Ergo“, esančios Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, D. A. iš V. J. savam vartojimui įsigijo ne mažiau kaip 11,696 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,47 g narkotinės medžiagos – heroino.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. J., kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuoti raudono ir balto metalo grandinėlė – apyrankė (metalas 585 prabos auksas, svoris 103,43 g), raudono ir balto metalo grandinėlė ant kaklo (metalas 585 prabos auksas, svoris 114,26 g), ir juos grąžinti nuteistajam V. J..
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo L. D. ir jo gynėjo advokato Jono A. S., nuteistojo D. A. gynėjo advokato M. P., nuteistųjų D. A. ir G. M. apeliacinius skundus atmesti.