Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albino Bielskio ir Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios E. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties, kuria nustatytas kaltinamajai E. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, t. y. tuo, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio būdama V. J., pravarde „Senis“, 2011 m. Vilniaus mieste savanaudiškais tikslais suburtos organizuotos grupės, skirtos pastoviai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti, t. y. įgyti, laikyti, gabenti, pardavinėti didelius ir labai didelius kiekius jo paties neteisėtai įgytų ir tiekiamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų, nare, veikdama organizuotoje grupėje kartu su kitais šios grupės nariais, atliko šiuos veiksmus, kuriuos apėmė jos tyčia: V. J. 2011 m. lapkričio 21 d. apie 22 val(duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, neteisėtai, tolimesniam pardavimui perdavė L. D. ne mažiau kaip 426,058 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 100,69 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią G. M. L. D. nurodymu nunešė į automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. G., po ko L. D., G. M. ir G. G. minėtą kiekį psichotropinės medžiagos minėtu automobiliu nugabeno jai (E. S.) į butą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur minėtą psichotropinę medžiagą L. D. kartu su G. G. padalino, po ko G. G., L. D. ir G. M. nenustatytą dalį psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusią dalį – 100,69 g minėtos psichotropinės medžiagos ji (E. S.) L. D. nurodymu neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. gruodžio 7 d., kai tą pačią dieną apie 21 val. dalį – 1,190 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ji (E. S.) supakavo ir išnešė iš buto ir turėjo palikti prie šiukšlių konteinerių, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, tačiau nepaliko, kadangi 2012 m. gruodžio 7 d. 21.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), ji (E. S.) buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kuriuos pamačiusi ant žemės išmetė 1,190 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o tą pačią dieną 21.10 val. atliktos kratos metu jos (E. S.) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 99,500 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Tęsiant nusikalstamą veiką, V. J. 2011 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) mieste, neteisėtai, tolimesniam pardavimui perdavė G. M. 22,719 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 10,860 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią G. M. atgabeno į butą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur minėtą narkotinę medžiagą G. G. supakavo, po ko laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. L. D. šiuos 10,860 g heroino nuvežė pas ją (E. S.) į butą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur ji (E. S.) L. D. nurodymu neteisėtai laikė iki 2011 m. gruodžio 7 d.

Tęsiant nusikalstamą veiką, V. J. 2011 m. lapkričio mėn. tyrimo nenustatytu laiku Vilniaus mieste, neteisėtai, tolimesniam pardavimui perdavė L. D. 39,358 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 12,870 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią L. D. atgabeno į jos (E. S.) butą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur G. G. supakavo minėtą narkotinę medžiagą, po ko G. G., L. D. ir ji (E. S.) 12,870 g narkotinės medžiagos – heroino neteisėtai laikė minėtame bute iki 2011 m. gruodžio 7 d.

Taip pat E. S. kaltinama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji nuo 2011 m. lapkričio mėn. tyrimo nenustatytos dienos iki 2011 m. gruodžio 7 d., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. gruodžio 7 d. 21.10 val. kratos, neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 0,020 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorfenil) piperazinas (mCPP).

Kaltinamosios teigimu, ji turėjo svarbią priežastį išvykti iš Lietuvos. Po jos 2012 m. gruodžio 7 d. duotų parodymų dėl L. D. kaltinamajai buvo grasinta susidorojimu, todėl ji neturėjo kito pasirinkimo, nes bijojo L. D., kuris tuo metu jos ieškojo. E. S. prašo atsižvelgti į tai, kad iki minėtų parodymų davimo ji vykdė kardomosios priemonės – registracijos policijos įstaigoje sąlygas, o į Jungtinę Karalystę išvyko ne bėgdama nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bet nuo L. D.. Kaltinamoji skunde akcentuoja, kad ji turi pastovią gyvenamąją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiame bute gyvena kaltinamosios motina S. A.. Kaltinamoji žada įsidarbinti dažytoja į gerai apmokamą darbą, atvykti į teismo posėdžius, bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir prokuroru. E. S. teigimu, ji nebeturi tikslo bėgti ir slėptis nuo teismo, nes L. D. yra sulaikytas.

Teismo posėdyje kaltinamosios E. S. gynėjas advokatas A. Kviatkovski prašė skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. S. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, kuria nustatytas kaltinamajai E. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 7 d., priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos (paliktos galioti) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (palikimo galioti), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (palikimo galioti) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Taigi E. S. skunde nurodytos aplinkybės, kad ji, šantažuojama L. D., buvo priversta savo bute laikyti psichotropines medžiagas, tačiau jų neplatino ir nepažįsta daugumos kitų kaltinamųjų, šiuo atveju neturi reikšmės. Nors apygardos teismas, po E. S. sulaikymo Jungtinėje Karalystėje spręsdamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi kaltinamajai skirto suėmimo pagrįstumo, dėl minėto duomenų pakankamumo kriterijaus nepasisakė, teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su skundu pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog E. S. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (paliekamas galioti) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo (palikimo galioti) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar paliekant ją galioti pakanka bent vieno iš jų.

Apygardos teismas kaltinamajai E. S. skirtą suėmimą paliko galioti nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad E. S. buvo taikyta kardomoji priemonė – registracija policijos įstaigoje, tačiau kaltinamoji pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas, neatvyko į teisiamuosius posėdžius, todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ši kardomoji priemonė buvo pakeista į griežtesnę – suėmimą ir paskelbta E. S. paieška (t. 3, b. l. 106–107). Kaltinamoji pasislėpė nuo teismo Jungtinėje Karalystėje, kurioje pagal Europos arešto orderį 2015 m. lapkričio 15 d. buvo sulaikyta (t. 4, b. l. 152). Aplinkybė, kad E. S. ilgiau kaip metus buvo pasislėpusi kitoje valstybėje, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamoji turi ryšių užsienyje. Apygardos teismas taip pat įvertino tai, kad E. S. Lietuvoje nedirba, neturi lėšų ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad kaltinamoji nėra susaistyta tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje, todėl vėl gali pasislėpti nuo teismo. E. S. skundo argumentai, kad ji buvo priversta išvykti iš Lietuvos, nes L. D. grasino jai susidorojimu po jos duotų parodymų, nepateisina kaltinamosios elgesio pažeidžiant švelnesnės kardomosios priemonės – registracijos policijos įstaigoje sąlygas ir slėpimosi kitoje valstybėje. Be to, šie teiginiai nėra patvirtinti objektyviais duomenimis. Deklaratyviais laikytini ir kaltinamosios skundo teiginiai apie jos realias galimybes gauti gerai apmokamą darbą pagal dažytojos specialybę. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad kaltinamoji turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, be abejonės, yra svarbi, tačiau vien ji nepaneigia skundžiamos nutarties išvados, jog E. S. gali pasilėpti nuo teismo ir taip trukdyti bylos nagrinėjimą.

Be to, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos skundžiamoje nutartyje nepaminėtos aplinkybės, taip pat sudarančios pagrindą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. E. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, už kurią įstatymas numato terminuotą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę be alternatyvių bausmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (palikimo galioti) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Minėtos aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos papildomai patvirtina pagrįstą manymą, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Apygardos teismas, apklausęs kaltinamąją E. S. dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi skirto suėmimo pagrįstumo, pagal BPK 123 straipsnio 3 ir 6 dalių nuostatas turėjo priimti vieną iš šių sprendimų: nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teismas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti. Skundžiama nutartimi apygardos teismas nustatė kaltinamajai E. S. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirto suėmimo terminą, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad pačią nutartį, kuria paskirtas suėmimas, palieka galioti. Nepaisant to, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi kaltinamajai skirtą suėmimą, todėl ši klaida ištaisytina, nurodant, jog paliekama galioti pirmiau minėta nutartis skirti suėmimą.

Taigi, nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia manymą, kad kaltinamoji E. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą palikti galioti paskirtą suėmimą.

Nustačius suėmimo palikimo galioti pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir atsižvelgiant į tai, kad E. S. buvo pažeidusi švelnesnės kardomosios priemonės – registracijos policijos įstaigoje sąlygas, nėra pagrindo manyti, jog BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai būtų pasiekti taikant jai švelnesnes kardomąsias priemones.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, kuria nustatytas kaltinamajai E. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 7 d., yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją pagrindo nėra.

Apygardos teismas skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje neteisingai nurodė nutarties priėmimo datą – 2015 m. sausio 8 d., nes pagal bylos duomenis, teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas kaltinamajai E. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymas, protokolą (4 t., b. l. 185-186) matyti, kad nutartis buvo priimta 2016 m. sausio 8 d. Ši aplinkybė laikytina rašybos klaida, nekeičiančia skundžiamos nutarties esmės ir taisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamosios E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kuria kaltinamajai E. S. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį, kuria jai nustatytas šios kardomosios priemonės terminas 3 (trims) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 7 d.

Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo nutarties įžanginėje dalyje rašybos klaidą ir nurodyti teisingą nutarties priėmimo datą – 2016 m. sausio 8 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.