Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 159 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 261 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 metų 6 mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. sausio 28 d. laikas. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš V. J., kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuota raudono ir balto metalo grandinėlė – apyrankė, raudono ir balto metalo grandinėlė ant kaklo, ir juos grąžintos nuteistajam V. J..

Bausmės atlikimo pradžia – 2011 m. gruodžio 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 7 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2021 m. rugpjūčio 7 d.

(duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įvertinusi tai, jog V. J. būdingas nusikalstamo elgesio modelis, tačiau nuteistasis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje. Atlikta didžioji dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuo 2023 m. spalio 16 d. perkeltas į pusiaukelės namus. Nuo 2022 m. balandžio 28 d. nuteistajam buvo leista užsiimti individualia veikla ((duomenys neskelbtini)), o atliekant bausmę pusiaukelės namų sąlygomis nuo 2023 m. lapkričio 13 d. oficialiai dirba įmonėje. Laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Šiuo metu aktyviai siekia savo tikslų – dirbti, dalyvauti šeimyniniame gyvenime (prisideda prie anūkų auginimo), siekia būti paleistas lygtinai, kad galėtų daugiau laiko skirti šeimai, darbui. Įsiskolinimų neturi. Bausmės atlikimo metu paskutinį kartą baustas 2022 m. gegužės 5 d., skatintas 6 kartus. Vykdo ankstesnes Komisijos rekomendacijas. Nuteistasis supranta tam tikras problemas bei suvaldo esminius kriminogeninius veiksnius, rodo iniciatyvą susirasti bei išlaikyti darbą, nutraukti bei nebeieškoti ryšių su kriminaline kompanija, pastangas nepažeisti bausmės atlikimo sąlygų pusiaukelės namuose. Nuteistasis taip pat aktyviais veiksmais stengiasi keisti savo nuostatas, dalyvaudamas įvairiuose kultūriniuose, edukaciniuose renginiuose. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo 3 specialybes. Išlieka tik du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, apsauginiai keturi. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes ir įvertinus tai, kad bausmės pabaiga po metų, tikslinga taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kad su probacijos pagalba jam būtų lengviau integruotis į visuomenę po ilgo bausmės atlikimo laikotarpio, nustačius materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 27 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriame prašoma atsisakyti jį patvirtinti. Skunde nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, būtina įvertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinius ryšius, tačiau būtina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį. Nuteistasis V. J. nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje, o tai leidžia teigti, jog priklausė asocialiomis vertybėmis pasižyminčiai asmenų grupei, kuri sąveikavo su siekiu nusikalstama veika gauti finansinės naudos. Be to 2015 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad : „kaltinamasis V. J. dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino ir paaiškino, jog kaltinamųjų neorganizavo nusikalstamai veikai daryti, neskirstė jiems vaidmenų ir jokiais narkotikais neprekiavo“ . Ir net 2025 m. interviu metu, kaltę pripažįsta tik iš dalies, tik dėl namuose rastų daiktų, t. y. nuteistasis neišreiškia jokio gailesčio dėl padarytų nusikalstamų veikų. Tik įvertinus minėtas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali būti lygtinai. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turėtų būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas netenkintinas, Komisijos nutarimas tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kuris reiškia, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

Prokuroro skunde pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina įvertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau būtina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį. Skunde pažymimas įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis, nusikaltimą nuteistasis padarė organizuotoje grupėje, o tai leidžia teigti, jog priklausė asocialiomis vertybėmis pasižyminčiai asmenų grupei, bei aplinkybė, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažįsta tik iš dalies, kas prokuroro teigimu pagrindžia išvadą, jog nuteistasis neišreiškia jokio gailesčio dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu V. J. kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nepripažino visiškai, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kaltę pripažino iš dalies, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, jog nuteistasis neparodo jokio gailesčio dėl netinkamo elgesio. Tai, jog nuteistasis nėra visiškai abejingas padarytiems nusikalstamiems veiksmams patvirtina ir nuteistojo pakartotino individualaus pokalbio metu išreikštas apgailestavimas dėl į nusikalstamą veiką įsitraukusio nepilnamečio, nuteistasis pripažino, jog ankstyva kriminalinės istorijos patirtis gali reikšmingai neigiamai įtakoti tolimesnį jaunuolio gyvenimą. Skunde dėstomi prokuroro motyvai pateikti neįvertinus visų duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio pokyčiais, skunde nenurodoma jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei, apsiribojant tik dalinės kaltės neigimo ir nusikalstomos veikos sunkumo ir jos įvykdymo organizuotoje grupėje aspektais. Tokie valstybinio kaltintojo motyvai skunde nevertinat nuteistojo mąstymo, įsitraukimo į elgesio pataisą, dėtas pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi dalinis kaltės neigimas, ir nusikalstamų veikų pobūdis, t. y. aplinkybė, jog V. J. nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prokuroras sureikšmino aplinkybes, kurios jau nebegali būti pakeistos (vertinant nusikalstamų veikų pobūdžio kontekstą, už kurį asmuo jau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir didžiąją dalį jos atlikęs). Visi nuteistojo V. J. asmenybę apibūdinantys duomenys turi būti vertinami visos jį charakterizuojančios medžiagos kontekste, nesuteikiant kuriam nors iš jų išskirtinės reikšmės.

Lygtinio paleidimo taikymui itin reikšminga tai, ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant. Kai išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje matyti, jog V. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje drausmine tvarka baustas 10 kartų. Per pastaruosius 3 metus V. J. nebaustas, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, paskutinė nuobauda buvo paskirta 2022 m. gegužės 5 d. Vertinant drausmines nuobaudas matyti, jog dauguma drausminių nuobaudų yra mažareikšmės. Visgi laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje buvo konstatuoti ir sunkus drausminės tvarkos pažeidimai – 2016 m. balandžio 29 d. ir 2017 m. liepos 3 d. buvo nustatyti apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų atvejai, tačiau toks netinkamas elgesys po daugiau nei 8 metų nebuvo pasikartojęs, ši aplinkybė nėra įvertinta prokuroro skunde, vertinant tik sunkiausias drausmines nuobaudas. Pažymėtina, jog už minėti nuteistojo veiksmai dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo buvo įvertinti, kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie šiuo metu yra išnykę, V. J. keičiant savo netinkamą elgesį teigiamą linkme.

Laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis buvo skatintas 6 kartus, paskutinį kartą 2025 m. gegužės 7 d. už nepriekaištingą elgesį ir jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistasis aktyviai įsitraukė į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir jų įgyvendinimą elgesio pataisos programose per paskutinius ketverius metus V. J. dalyvavo: 1) Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programoje; 2) bendravo su RS specialistu kriminalinės subkultūros laisvės atėmimo vietose prevencijos tema; 3) lanko savanorės E. užsiėmimus, lanko VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos centro užsiėmimus tema „Potrauminis streso sindromas“; 4) (duomenys neskelbtini) universiteto studentės paskaitoje „Streso įveika“; 5) konsultacijoje, kurioje aptartos resocializacijai reikšmingos temos; 6) (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos „(duomenys neskelbtini)“ savanorių ir policijos pareigūnų vedamame seminare „Smurtas artimoje aplinkoje“; 7) Lietuvos probacijos tarnybos atstovų paskaitoje „Nuteistųjų parengiamasis darbas, lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra ir be intensyvios priežiūros, probuojamųjų resocializacija, priežiūros planavimas ir vykdymas“; 8) paskaitoje „Smurto artimoje aplinkoje prevencija”; 9) 2025 m. dalyvavo 6 konsultacijose su socialine darbuotoja, pokalbiai skirti motyvacijos didinimui, pažymėtina, jog nuteistasis konsultacijoje dalyvavo ne formaliai, o atvirai stengėsi analizuoti savo elgesio pasekmes. Nuteistasis, taip pat dalyvavo ir kitose pozityvaus užimtumo programose bei įkalinimo įstaigoje įgijo 3 specialybes.

Laisvės atėmimo bausmės pradžioje nuteistasis darbui buvo išrankus, buvo linkęs atsisakyti įstaigoje jam siūlomo užimtumo ir buvo baustas du kartus už gerbūvio darbo atlikimo atsisakymą, nuteistajam buvo siūloma dirbti ir būrio tvarkdariu, tačiau noro dirbti nuteistasis, neišreiškė, šios nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias nuostatos yra pabrėžiamos ir prokuroro skunde. Visgi, V. J. požiūris į siūlomą užimtumą ir darbinę veiklą pasikeitė. Nuo 2021-2022 m. rugsėjo mėnesio V. J. įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, 2021 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo (duomenys neskelbtini), visgi darbas nebuvo suteiktas. 2022 m. balandžio mėnesio dalyvavo pataisos namuose esančios koplyčios remonto darbuose, 2022 m. balandžio 28 d. nuteistajam buvo leidžiama užsiimti individualia veikla, atlikdamas bausmę pusiaukelės namų sąlygomis nuo 2023 m. lapkričio mėnesio V. J. dirba oficialiai. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistasis buvo linkęs neigti, jog praeityje turėjo finansinių problemų, teigdamas, jog nusikalstamas veikas vykdė dėl prestižo, visgi nusikalstamomis veikomis buvo siekta praturtėti. Pasak prokuroro oficialaus darbo išlaikymas dar labiau sustiprintų kriminogeninį apsauginį veiksnį, toliau tęsiant darbą, įgyjant ilgesnę darbinę patirtį ir galėtų būti reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymui ir apsauginių kriminogeninių veiksnių stiprinimui, nes dabar lieka neaišku ir dėl nuteistojo darbinės veiklos tęstinumo. Visgi skunde nėra įvertinama tai, jog likę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nėra susiję su asmens darbine veikla ar finansinės naudos siekimu nusikalstamais būdais, įvykus nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiams, V. J. neigiamų nuostatų į darbą nebeišreiškia, o oficialiai dirba jau daugiau nei du metus, todėl darbinė veikla pasižymi pakankamu tęstinumu. Todėl teismas daro išvadą, jog vienas iš veiksnių įtakojusių nuteistąjį pasirinktį nusikalstamą veikimo modelį, bausmės atlikimo metu buvo suvaldytas, tikėtina, jog asmuo paleistas lygtinai finansinės naudos ir toliau sieks tik teisėtais būdais.

Nuteistasis nusikalstamą veiką atliko įsitraukęs į organizuotą grupę, ši aplinkybė, kaip minėta ankščiau yra akcentuojama ir prokuroro skunde. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog reikšmingą įtaką V. J. nusikalstamai veikai turėjo kriminalinė kompanija. Visgi nėra nustatyta, jog nuteistasis neigė kitų asmenų įtaką jo nusikalstamiems veiksmas, anaiptol V. J. teigia, jog praeityje bendravimas su netinkama kompanija sąveikavo su jo nusikalstama veika. Prokuroro skunde nėra vertinama aplinkybė, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigoje, dalyvavo resocializacijos programose, kurios įtakojo V. J. analizuoti savo elgesio pasekmes, šiuo metu nuteistasis nedemonstruoja asocialaus elgesio, todėl kriminogeninis veiksnys, susijęs su gyvenimo stiliaus bei draugų problemomis, yra linkęs mažėti. Pats nuteistasis tikina, jog su senais pažįstamaisiais ryšiai nėra išlikę, V. J. įsitikinęs, jog dauguma pažįstamųjų, įsitraukusių į nusikalstamas veikas, jau yra mirę, jo vertybės yra pasikeitusios, jis išreiškia norą gyventi prosocialiai, o net ir esant galimybei, ankstesnių ryšių nesiektų atkurti. Teismas atsižvelgdamas į šio dinaminio kriminogeninio požymio mažėjimą, neturi pagrindo manyti, jog taikant lygtinį paleidimą asmens vertybinės nuostatos pasikeistų ir nuteistasis ir vėl atkurtų senus, kriminalinį elgesį skatinusius socialinius ryšius. Duomenų apie ryšių palaikymą su nusikalstamą elgesį skatinančiais asmenimis atliekant laisvės atėmimo bausmę, nenustatyta. Kita vertus įrodyti tikrai pasikeitusias vertybines nuostatas atliekant laisvės atėmimo bausmę, kur asmens elgesys yra kontroliuojamas yra pakankamai sunku, paleistas lygtinai nuteistasis galės įrodyti savo gebėjimą atsiriboti nuo neigiamą įtaką praeityje įtakojusių asmenų.

Teismui nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo noras dirbti ir gyventi socialų gyvenimą laisvėje yra deklaratyvus. Asmuo šiuo metu aktyviai siekia savo tikslų – dirba, dalyvauja šeimyniniame gyvenime, prisideda prie anūkų auginimo, palaiko gerus tarpusavio ryšius su savo artimaisiais. Šių veiksnių visuma yra geras ir patikimas pagrindas naujo, visuomenės interesus atitinkančio gyvenimo pradžiai, todėl teismas linkęs nuteistajam suteikti galimybę įrodyti, kad jis siekia pozityvių pokyčių savo gyvenime ir gali laisvėje laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų.

Prokuroro skunde pažymima, jog V. J. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus, taikant OASys metodiką, 2020 m. lapkričio 3 d., 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. birželio 9 d., 2022 m. kovo 21 d., 2022 m. lapkričio 8 d., 2023 m. liepos 13 d., 2024 m. spalio 8 d., 2025 m. balandžio 22 d. nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų reikalavimų. Visgi šis skundo motyvas yra formalus ir nepagrįstas, nevertinant kriminogeninių veiksnių mažėjimo dinamikos, apsiribojant tik socialinio tyrimo išvadoje pateiktais įvertinimo rezultatais.

Sistemingai vertinant nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, teismas negali nevertinti dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčių, kadangi šiuo metu yra išnykę pakankamai reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jei nuteistojo elgesys būtų nenuoseklus, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai didėtų arba liktų nepakitę. Šiuo metu yra matomas tik ženkliai mažėjantis šių veiksnių kiekis. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo nuteistojo su nusikalstamu elgesiu susijusias probleminės sritis bausmės atlikimo metu, kurias nuteistasis gali koreguoti, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir jame nurodytas rekomendacijas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Visgi, nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimo neeliminuos, todėl teigiamus elgesio ir mąstymo pokyčius asmuo gali įrodyti tik šalindamas dinaminius veiksnius.

2023 m. liepos 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas pakankamai reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis: nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą, psichotropinių medžiagų vartojimas įkalinimo įstaigoje, asmuo yra vartojęs psichotropinę medžiagą, dėl kurios išsivysto stipri psichologinė priklausomybė, aukštas savęs vertinimas, neapkankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai, neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus, neigiama nuostata į visuomenės interesus ir teises (1 t., 1 d., a. b. l. 196-197). Nuo 2024 m. spalio 9 d. iki paskutinio 2025 m. balandžio 22 d. atlikto nuteistojo vertinimo yra matomas reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių mažėjimas, iš prieš tai buvusių 6, šiuo metu yra likę tik 2 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nors ir buvo nustatyta vidutinė (išliekanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Iš 2025 m. balandžio 22 d. atliktos socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai – didelis nusikalstamų veikų, šiame teisme, skaičius (4); būdingas nusikalstamo elgesio modelis; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika; psichotropinių medžiagų vartojimo istorija; asmuo yra vartojęs narkotinę medžiagą, dėl kurios greitai išsivysto stipri psichologinė priklausomybė. Dinaminiai – galima nusikalstamų socialinių grupių įtaka; trūksta išsamesnės problemų analizės įgūdžių. Apsauginiai – formaliai patvirtino gyvenamąją vietą; išlaiko oficialią darbinę veiklą; palaiko ryšius su artimaisiais; deklaruoja pro-socialius ateities tikslus ir yra pasiryžęs jų siekti. Nuteistajam nustatyti penki statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie sudaro didžiąją kriminogeninių veiksnių sritį, kurie atitinkamai ir nulemia ne mažą, o vidutinę (išliekančią) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Statinių veiksnių sumažinti kaltinamasis neturi galimybės. Nors išlikę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai taip pat yra pakankamai reikšmingi, visgi šias nuostatas nuteistasis galės koreguoti ir paleistas lygtinai, pasitelkiant lygtinio paleidimo vykdymą vykdančių specialistų pagalbą.

Bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, ši nuostata nebūtų pažeista, atsižvelgiant į tai, kad V. J. atliko didžiąją dalį (iki paskirtos bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei 1 metai) iš paskirtos jam 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo teigiamą požiūrį į darbą ir ateities tikslus, motyvaciją nebedaryti teisės pažeidimų, darytina išvada, kad nuteistais atitinka tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistojo elgesys pataisos atlikimo vietoje leidžia manyti, jog nuteistasis yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą ir gali būti paleistas lygtinai. Nuteistasis deda pastangas į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, nuteistasis yra orientuotas į pozityvų užimtumą, darbą bei jau pakankamai ilgą laikotarpį jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra nepriekaištingas. Visa tai leidžia pritarti Komisijos nuomonei, kad V. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės mažiau struktūrizuotoje aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistajam V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Prokuratūros skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundo netenkinti.

Patvirtinti Lietuvos kalėjimų Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.