Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „K. E.“ ieškinį atsakovei S. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. (A. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiasis asmuo A. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „K. E.“ iš atsakovės S. L. 2 144,87 Eur skolos, 41,59 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2186,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė priteisti ieškovei UAB „K. E.“ iš atsakovės S. L. 2 144,87 Eur skolos, 41,59 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Klaipėdos apygardos teismas bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą konstatavo, kad pirmos instancijos teismas neinformavo atsakovės tinkamai apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, todėl nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Civilinė byla nagrinėtina atsakovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1, 2 dalys, 247 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismo šaukimas į teismo posėdį pirmos instacijos teisme atsakovei įteiktas asmeniškai. Byloje gautas atsakovės prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Trečiajam asmeniui šaukimas įteiktas tinkamai, išsiuntus šaukimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir per EPP.

10. Tiesmo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas S. Č. ieškinį palaikė visiškai. Nurodė, kad byla grąžinta nagrinėti pirmos instancijos teismui du kartus. Pirma kartą grąžinta, nes apeliaciniui teismui kylo abejonių dėl nustatytų faktinių aplinkybių, šios abejonės buvo pašalintos ieškovei teismui pateikus naujus duomenis ir įrodymus, nurodant, kad beveik du metus sąskaitos buvo rašomos buvusiam savininkui - trečiajam asmeniui. Paaiškėjus apie savininko pasikeitimą buvo išrašytos dvi sąskaitos, viena sąskaita trečiajam asmeniui už laikotarpį, kada jis buvo savininkas ir kita sąskaita - atsakovei laikotarpiui nuo nuosavybės teisės įsigijimo momento. Visu laikotarpiu, kol atsakovė yra savininkė, skaitiklių parodymai nebuvo deklaruojami, skaitiklių parodymai buvo nuskaityti nuotoliniu būdu 2022 m. gruodžio mėnesį, todėl buvo išrašyta sąskaita didesne suma, pagal nedeklaruotą skaitiklį, skaičiuojant pagal nustatytą tvarką. Antrą kartą išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme tinkamai ir išsamiai, apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino dėl procesinių kliūčių, netinkamo atsakovės informavimo apie bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė AB „K. E.“ tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame name esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuo 2020 m. spalio 5 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei.

12. Buto naudojami šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Atsakovė su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, motyvuodama tuo, kad dalis skolos už šilumos energiją susidarė buvusio savininko laikais, t. y. prieš jai tampant buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, todėl dalis ieškinio reikalavimų, toje skolos dalyje, už kurią atsakovė neatsako, turėtų būti atmesti.

13. Byloje kilo ginčas dėl skolos už šilumos energiją dydžio nustatymo ir atsakovės pareigos atsiskaityti už patiektą šilumos energiją.

14. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo – pardavimo sutartys“ (CK 6.383 – 6.391 str.). Šio skirsnio normos taip pat taikomos sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 str.). Elektros energijos tiekimą reglamentuoja ir specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintas Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas).

15. CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, Aprašo 5 punktas). Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vartotojas, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis perkantis elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už suvartotą elektros energiją.

16. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.), kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos. Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė tiekė centralizuotą šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, ginčo tarp šalių dėl to nėra, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės nurodyta skolos suma, kadangi mano, jog dalis ieškinyje nurodytos skolos už šilumą susidarė buvusio savininko laikais, t. y. prieš jai tampant savininke. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio ir atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už suvartotą šilumos energiją.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį butą nuosavybės teise atsakovė įgijo 2020 m. spalio 5 d., Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-20-5-41891 pagrindu. Tokiu būdu matyti, jog nuo akto sudarymo dienos atsakovei kilo pareiga apmokėti už jos turtui tiekiamą šilumos energiją.

19. Kasacinis teismas išaiškino, kad kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai nesudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, šilumos tiekimo ir atsiskaitymo santykiams taikytinas Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktas, pagal kurį iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).

21. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką, savininkas, o ne valdytojas privalo mokėti už pateiktą šilumos energiją. Todėl, nors su atsakove rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, tačiau ji nuosavybės teisę į butą įgijo 2020-10-05, t. y. nuo 2020-10-05 jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, tuo pagrindu atsakovei kyla pareiga apmokėti už šilumos energiją.

22. Be to, Taisyklių 48 punktas numato, jog savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką. Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo – pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo.

23. Šių Taisyklių 98 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, naujasis objekto savininkas atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą.

24. Taisyklių 100 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Ši nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju.

25. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė S. L. nėra sudariusi individualios Šilumos pirkimo – pardavimo sutarties su ieškove AB „K. E.“, taip pat ir neinformavo ieškovės apie buto (duomenys neskelbtini) savininko pasikeitimą.

26. Todėl ieškovė ginčo laikotarpiu nuo 2020-10 mėn. iki 2022-03 mėn. neteisingai, neturėdama informacijos apie buto savininko pasikeitimą, sąskaitas siuntė buvusiam savininkui A. S.. Ieškovei gavus duomenis apie savininko pasikeitimą, 2022-04-30 A. S. buvo išrašyta sąskaita Serija SFEN12261745, kurioje buvo išminusuota 940,77 Eur skola, susidariusi po 2020-10 mėn. Tuo pačiu atsakovei S. L. buvo išrašyta 2022-04-30 sąskaita Serija SFEN12285215 901,14 Eur sumai, t. y. už visą laikotarpį, kuomet ji tapo ir buvo savininke.

27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė S. L. nedeklaravo šilumos ir karšto vandens skaitiklių parodymų, todėl 2020-12-31 sąskaita Serija SFEN12851483 buvo papildomai paskaičiuota 398,12 Eur pagal nedeklaruotą šilumos skaitiklį.

28. Taigi, byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog butas, kuris priklauso atsakovei nuosavybės teise, yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų (centralizuoto šildymo sistemos (CPK 187 straipsnis), todėl, nors atskira rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nebuvo, laikytina, jog tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t. y. ieškovė tiekė šilumos energiją, atsakovė šilumos energiją vartojo, todėl įgijo prievolę už suvartotą šilumos energiją sumokėti (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-651; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsniais).

29. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovės turtui buvo teikiama šilumos energija, ieškovė išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitas už suvartotą šilumos energiją, tačiau atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, susidarė 2144,87 Eur skola.

30. Pažymėtina, jog atsakovės argumentai dėl įsiskolinimo dydžio nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių sukelti abejonių dėl įsiskolinimo dydžio teisingumo. Atsakovei byloje buvo sudaryta galimybė teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės reikalavimo pagrįstumą, tačiau ji šia galimybe nepasinaudojo, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, todėl laikytina, kad ieškovė įrodė sąskaitose nurodytų skolos dydžių pagrįstumą.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes nustatytais terminais nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 2144,87 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo yra pagrįstas įrodytas, todėl tenkintinas.

32. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 41,59 Eur delspinigių. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis). 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Pagal Aprašo 37(1) punktą, sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

33. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams bei teisiniam reglamentavimui, įvertinus tai, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, bei delspinigių dydžio neginčijo, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 41,59 Eur delspinigius (skaičiuojant po 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne ilgiau nei 6 mėn. laikotarpį) pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

34. Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 171,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 50,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 121,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka nurodytus kriterijus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 171,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,93 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „K. E.“ iš atsakovės S. L. 2144,87 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 87 ct) skolos, 41,59 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 59 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2186,46 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų 46 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.