- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-1074-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02928-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Larisa Šimanskienė, Milda Skersienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Skersienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei S. L. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos energija“ prašė priteisti iš atsakovės S. L. 2 144,87 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn., 41,59 Eur delspinigių, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neviešinami). Su atsakove atskira rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jai priklausantis butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio susidarė 2 144,87 Eur skola. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ieškovė apskaičiavo 41,59 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko iš dalies ir prašė atmesti reikalavimų dalį dėl skolos, už kurią atsakovė neatsako, nes butą, esantį adresu (duomenys neviešinami), ji nusipirko pagal 2020 m. spalio 5 d. turto pardavimo aktą (buvęs buto savininkas neįvykdė hipotekos bankui ir antstolis įkeistą butą pardavė priverstinai). Dalis ieškovės nurodytos skolos už šilumos energiją susidarė buvusio savininko laikais, t. y. prieš jai tampant buto savininke. Atsakovės žiniomis, iš ieškovės sąskaitos buvusiam savininkui už 2022 m. gruodžio mėn. (kurią ji rado savo pašto dėžutėje), iki 2022 m. lapkričio mėnesio ieškovė buvusiam savininkui priskaičiavo 398,12 Eur skolą už šilumos energiją, tačiau 2022 m. gruodžio mėnesį ieškovė atliko šios skolos perskaičiavimą, t. y. panaikino skolą buvusiam savininkui ir šią sumą priskaičiavo atsakovei. Iki šiol atsakovei nepavyko rasti ir išsiaiškinti situacijos dėl šios skolos su buvusiu buto savininku. Kartu ieškinyje nenurodyta, kiek skolų susidarė iki jai tampant buto savininke.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovei iš atsakovės 2 144,87 Eur skolos, 41,59 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 186,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimo argumentai:
3.1. Teismai kritiškai vertino atsakovės abejones dėl įsiskolinimo dydžio ir nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dalis įsiskolinimo susidarė iki atsakovei tapus būsto savininke. Atsakovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio mokėjo mokesčius AB „Klaipėdos energija“ už šilumos energiją, todėl atsakovės argumentai laikytini deklaratyviais.
3.2. Teismas taip pat pažymėjo, jog skola susidarė laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, t. y. praėjus 1 metams ir 6 mėnesiams po buto įsigijimo, konstatavo, kad ši skola negali būti buvusio savininko skola.
3.3. Teismas nurodė, kad atsakovei byloje buvo sudaryta galimybė teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės reikalavimo pagrįstumą, tačiau ji šia galimybe nesinaudojo, į teismo posėdžius neatvyko, apsiribodama tik reikalavimu ieškovei įrodyti sąskaitų pagrįstumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad dalis skolos yra buvusio savininko skola, nes ji neturėjo galimybės tai padaryti. E. savitarnos svetainėje atsakovės paskyros skiltyje „Sąskaitos ir mokėjimai“ sąskaitų kopijos pateikiamos tik nuo 2022 m. balandžio mėnesio, t. y. nėra sąskaitų už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio.
4.2. Pažymėjo, kad ieškovė buvusiam savininkui išrašė sąskaitas, kuriose buvo nurodyta 398,12 Eur skola iki 2022 m. lapkričio mėnesio. 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. SFEN12828443 ieškovė panaikino 398,12 Eur skolą buvusiam savininkui (mokėtojo kodas KG059706), tačiau šioje sąskaitoje liko 14,55 Eur delspinigiai. Kartu ieškovė šią skolą (398,12 Eur) įtraukė į 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaitą Nr. SFEN 12851483 (skiltyje „perskaičiuota“), adresuotą atsakovei (mokėtojo kodas KG083680). Jeigu būtų vadovaujamasi ieškovės logika, 398,12 Eur skolą turėtų sumokėti atsakovė, o priskaičiuotus delspinigius už šią skolą (14,55 Eur) turi sumokėti buvęs savininkas. Taigi išvada, kad ši skola (398,12 Eur) susidarė nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2023 metų vasario mėnesio, neatitinka aplinkybių konteksto.
4.3. Pažymi, kad sąskaitas (Nr. SFEN12828443 ir Nr. SFEN12851483) išrašė ieškovė ir jos yra jos finansinėje atskaitomybėje. Tačiau šių sąskaitų kopijų ieškovė teismui nepateikė ir nepaaiškino, kodėl 2022 m. gruodį (kokiomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis) buvo panaikinta skola buvusiam savininkui ir ši skola buvo priskaičiuota atsakovei. Ieškovė nepateikė atsakovei ir teismui teisingos ir visapusiškos informacijos apie skolą už parduotą (suteiktą) šilumos energiją.
4.4. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas ir priimtą sprendimą motyvuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis. Sprendime remiasi šių taisyklių 48, 98, l 00 punktais, tačiau ieškinys yra dėl šilumos energijos. Šilumos energijos tiekimą reglamentuoja specialieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Teismas taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias elektros energijos tiekimą, o ne šilumos energijos (šilumos) tiekimą reglamentuojančias normas. Teismas, grįsdamas savo sprendimą ir jame padarytas išvadas, vadovavosi netinkamais teisės aktais (normomis).
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. t. y. praėjus 1 metams ir 6 mėnesiams po buto įsigijimo. Todėl ši skola negali būti buvusio savininko skola. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų mokėjusi už šilumą.
5.2. Nurodė, jog nors su atsakove rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, tačiau ji nuosavybės teisę į butą įgijo 2020 m. spalio 5 d., jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų. Atsakovė, o ne buvęs savininkas nuo 2020 m. spalio 5 d. privalo mokėti už šilumą, o nesumokėjus, privalo mokėti delspinigius. Buvęs savininkas negalėjo mokėti už šilumą patiektą 2022 metais, nes jau nebebuvo savininku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Esminės byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neviešinami). Šiame name esantis butas (duomenys neviešinami), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuo 2020 m. spalio 5 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei. Buto naudojami šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.
9. Byloje kilo ginčas dėl skolos už šilumos energiją dydžio nustatymo ir atsakovės pareigos atsiskaityti už patiektą šilumos energiją.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
10. Visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK) normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), o šilumos energijos pirkimą – pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas – (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) bei jį detalizuojantys teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos (toliau – ir Sąlygos).
11. CK 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
12. Pirmosios instancijos teismas už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio iš atsakovės priteisė 2 144,87 Eur įsiskolinimą už suteiktą šilumos energiją šildymui. Atsakovė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad į 2022 m. gruodžio mėnesio sąskaitą ieškovei įtraukta buvusio savininko skola, kurią sudaro 398,12 Eur. Atsakovės manymu ieškovė neįrodo šios skolos susidarymo mechanizmo ir laikotarpio, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kaip 398,12 Eur skola susidarė nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio. Atsakovė, norėdama paneigti ieškovės pateiktus apskaičiavimus, nurodė aplinkybes dėl negalėjimo pateikti įrodymus, kadangi savitarnos svetainėje sąskaitos atsakovei pateikiamos tik nuo 2022 m. balandžio mėnesio. Vertindamas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepaneigė ieškovės reikalavimo pagrįstumo.
13. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė, kad dalis skolos susidarė iki atsakovei tampant buto savininke. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove nepateikta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta. Iš atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad savitarnos svetaine atsakovė gali naudotis ir matyti duomenis apie išrašytas sąskaitas nuo 2022 m. balandžio mėnesio. Atsakovė nurodė, kad pateikti teismui duomenų apie iki 2022 m. balandžio mėnesio ieškovės išrašytas sąskaitas atsakovė neturėjo galimybės, taigi, duomenis apie iki 2022 m. balandžio mėnesio teiktas sąskaitas nuo 2020 m. spalio 5 d., kai atsakovė tapo būsto savininke, galėjo pateikti ieškovė, ir tokius duomenis pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išnagrinėjimui turėjo išsireikalauti.
14. Byloje esanti ieškovės 2023 m. kovo 16 d. mokesčio apskaičiavimo pažyma patvirtina, kad 2022 m. gruodžio mėnesį atsakovei priskaityta mokėti 473,45 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, kokiu būdu yra susidaręs atsakovės įsiskolinimas už šildymą 2022 m. gruodžio mėnesį 473,45 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio priteisimo, tačiau nėra aišku, kada ir iš kokių sumų susidarė atsakovės įsiskolinimas, kokiu pagrindu atsakovei į ginčo laikotarpį yra skaičiuojamas įsiskolinimas.
15. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtumas reiškia, kad teismo sprendimas turi būti grindžiamas galiojančia teise, o pagrįstumas – kad teisė buvo taikyta teismo nustatytiems faktams, kurie nustatyti įstatymo numatytais įrodymais, teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis ir įrodymus tinkamai įvertinus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-228/2007). Sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Proceso teisės normų pažeidimai, lemiantys neteisingą bylos išsprendimą, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008).
16. Anksčiau aptartų duomenų pagrindu teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės skolą nenustatė skolos susidarymo aplinkybių, nenustatė, kokių duomenų pagrindu 2022 m. gruodžio mėnesį atsakovei buvo fiksuojamas 473,45 Eur įsiskolinimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo padarytos išvados atitinka nustatytas bylos aplinkybes.
17. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Konstatuotina, kad galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008), todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nepareikalavus papildomų duomenų apie atsakovės skolos susidarymą, o tai turės įtakos skolos dydžio teisingam nustatymui už visą ginčo laikotarpį, nėra galimybės bylos išnagrinėti iš esmės. Tik nustačius realų skolos dydį, būtų galima vertinti atsakovės nurodytas aplinkybes dėl dalies skolos, kuri susidarė iki atsakovei tampant buto savininke.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
18. Teismas konstatuoja, kad ginčas dėl skolos už šilumos energiją priteisimo apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Kadangi nagrinėjamoje byloje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.