- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- 1-222-416/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21501-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- G. A.
- Civilinis ieškovas
- K. A., R. A., D. A., A. K.
- Civilinis atsakovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, studentė, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. A. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir žuvo du žmonės: 2017 m. gegužės 4 d., apie 19.26 val., (duomenys neskelbtini) vietovėje, kelio Marijampolė – Liudvinavas - Krosna 9,680 km, neatsargiai vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p. bei iki 2018-11-01 galiojusios KET redakcijos 134 p. reikalavimus – vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti automobilį, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, būdama pradedančioji vairuotoja, žymiai viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 105 km/h greičiu, tuo apsunkindama savalaikį reagavimą bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymą į galimas kliūtis kelyje, lenkė ta pačią kryptimi važiavusį mopedą „Yamaha MBK“, kurį vairavo L. K., ir šiam pradėjus kairio posūkio manevrą dėl per didelio greičio negalėjo suvaldyti savo vairuojamos transporto priemonės, laiku sustoti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio „Audi A4 Avant“ keleivė D. A., kuriai konstatuota dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžimas ir kryžkaulio kairės pusės lūžimas I-II slankstelių lygyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, žuvo mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas L. K., kuriam konstatuota nubrozdinimai kairio peties, kairės šlaunies, ir blauzdų srityse, plėštinė žaizda kairės blauzdos srityje, kairės blauzdos trauminė amputacija apatiniame trečdalyje, dešinės blauzdos kaulų lūžimai apatiniame trečdalyje, kaukolės pamato kaulų lūžimas vidurinės duobės srityje, galvos smegenų sukrėtimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių sferiniuose paviršiuose, kas gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei žuvo „Yamaha MBK“ keleivis M. A., kuriam konstatuota nubrozdinimai abiejose rankose ir abiejose kojose, plėštinė žaizda kairėje kojoje su kairės blauzdos kaulų lūžimu, muštinės žaizdos kairėje pėdoje, muštinės žaizdos pakaušyje ir smakre, nubrozdinimai veide, kaklo kairėje pusėje, kairio peties-nugaros ir pilvo srityse, kaukolės pamato kaulų, apatinio žandikaulio, stuburo krūtinės dalies, I, II, III, IV, V, VI šonkaulių abiejų priestuburinių linijų projekcijoje lūžimai, pailgųjų galvos smegenų dalies nutrūkimas, aortos nuplyšimas, perdangos dešiniojo kupolo plyšimas, daugybiniai kepenų didžiosios skilties plyšimai su kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes, kas gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apklausta kaltinamąja G. A. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad nori atsiprašyti ir pareikšti užuojautą nukentėjusiems ir žuvusių artimiesiems. 2017 gegužės 4 dieną apie 19 val. vairavo motinai priklausantį automobilį „Audi“. Kaip keleivė kartu vyko D. A.. Važiavo iš Želsvos M. M. kryptimi. Vairuotojo pažymėjimą buvo įgijusi prieš keturis mėnesius, automobilis paženklintas klevo lapu. Važiavo leistinu greičiu. Pamatė priekyje motorolerį, todėl įjungė posūkio signalą ir jį lenkė. Jis lenkimo metu kliūtimi nebuvo. Tuo metu motoroleris darė posūkį į kairę. Su juo susidūrė. Nespėjo sustabdyti automobilio ir daugiau nieko neatsimena, kadangi prarado sąmonę. Iki susidūrimo važiavo asfaltu. Nors lijo, valytuvai veikė ir sąlygos bei kelias buvo normalūs. Tikrai važiavo leistinu toje vietoje 70 km/h greičiu. Į spidometrą nežiūrėjo, jautė, kad greitis nebuvo didelis. Prieš lenkimo manevrą galėjo spustelti akseleratoriaus pedalą, nuo ko greitis galėjo daugiausia padidėti apie 20 km/h. Nepripažįsta, kad manevro metu buvo 108 km/h greitis. Žinojo, kad jai leistina važiuoti tik 70 km/h greičiu. Pradėjusi lenkimą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Būtent tada motoroleris darė posūkį į kairę ir įvyko susidūrimas su juo. Kontaktas buvo priekiniu dešinės pusės sparnu, arčiau jo priekio. Kai susilygino su mopedu, jis staiga pasuko į kairę ir įvyko susidūrimas. Nežino, kokiu greičiu važiavo mopedas. Taip pat nepastebėjo, ar mopedas sukdamas rodė posūkį. Žino, jog jai iš paskos kitu automobiliu važiavo E. K. ir T. K.. Su jais tikrai nelenktyniavo. A. yra giminės. Iš pradžių su nukentėjusiais bendravo, bet netrukus bendravimas nutrūko. Prie laidotuvių neprisidėjo. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nėra kalta dėl eismo įvykio.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. A. paaiškino, kad yra įvykyje nukentėjusiosios D. A. ir jame žuvusio M. A. motina. 2017-05-04 apie 18 val. iš namų išėjo dukra. Sūnus buvo jau anksčiau tą dieną išėjęs pas senelę. Prireikė kažko iš namų apyvokos daiktų, todėl skambino dukrai, kad ji nupirktų. Pataikė kaip tik ant to nelaimės momento. Atsiliepusi dukra D. A. paaiškino, kad su kaltinamosios vairuojamu automobiliu pateko į avariją. O jos sūnus M. A. joje žuvo. Nepatikėjo tuo, ką sako dukra, todėl sėdo į automobilį ir pati nuvyko į įvykio vietą. Ten jau dirbo policijos pareigūnai. Nelinki nė vienai motinai pamatyti to, ką ji išvydo įvykio vietoje. Dukters klausė, kaip viskas atsitiko. Ji paaiškino, kad kaltinamajai vairuojant automobilį, iš paskos automobiliu važiavo kiti vaikinai ir G. A. didino greitį. Jis nebuvo leistino ribose, kaip aiškina kaltinamoji. Dukra sakė, kad iki susidūrimo greitis galėjo būti nuo 120 iki 180 km/h. G. A. melas išryškėjo, ji viršino greitį. Bet pilna arogancijos ir melo, išsisukinėja. Ji pati jau nejaučia, kad yra moraliai suluošinta. Reiškia civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. paaiškino, kad yra žuvusio M. A. tėtis. Įvykio metu buvo užsienyje. Apie sūnaus žūtį ir įvykį sužinojo iš žmonos. Vėliau iš dukters, kuri įvykio metu buvo viename automobilyje su kaltinamąja, sužinojo, kad įvykis kilo dėl kaltinamosios neatsakingo vairavimo labai žymiai viršijant leistiną greitį. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. J. paaiškino, kad iki santuokos jos pavardė buvo A.. Yra įvykyje žuvusio M. A. sesuo. 2017-05-04 iš namų išėjo apie 18.00 valandą. Buvo grįžęs iš užsienio T. K.. Kartu su kaltinamąja dar buvo nuėję pas E. K.. Po to kartu su kaltinamosios vairuojamu automobiliu „Audi A4 Avant“ vyko į Marijampolę. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Išvažiuojant iš Želsvos kaimo yra miško kelias. Tuo keliu jiems iš paskos išvažiavo kitu automobiliu T. K. ir E. K.. Jie važiavo iš paskos. Jie važiavo gana dideliu atstumu iš paskos. G. A. pradėjo lenktyniauti. Nenorėjo, kad jie ją pavytų ir aplenktų, todėl didino greitį. Vienu metu ant spidometro pastebėjo, kad jis buvo pasiekęs 180 km/h. Kadangi lijo ir buvo šlapias asfaltas, prašė kaltinamosios nevažiuoti tokiu greičiu, nes slidu ir gali sumėtyti. Staiga priekyje pamatė mopedą. Kaltinamoji pradėjo jį lenkti ir įvyko susidūrimas. Buvo didelis smūgis, jos su automobiliu nulėkė nuo kelio. Stabdymo nebuvo, jos sukosi ore. Mopedas atsitrenkė į automobilio dešinio šono priekinį sparną, labiau į jo priekinę dalį. Negali pasakyti, ar mopedą sumėtė, ar jis suko į tuo metu kairę. Lendama mopedą, kaltinamosios vairuojama Audi pilnai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Mopedas tuo metu judėjo asfaltuotu keliu, jis buvo arčiau kairės kelio pusės. Dar atsimena, kad kai prie jo priartėjo, L. K. dar atsisuko. Tuo metu automobilis buvo prie pat ir įvyko smūgis. Neatsimena, kaip išlipo iš automobilio. Pribėgo E. K., o T. K. iškvietė greitąją. Po to atsitiktinai paskambino mama. Jai pasakė, kad pateko į eismo įvykį, žuvo brolis. Ji pati pora mėnesių turi vairuotojo pažymėjimą. Turi supratimą apie vairavimą. Kadangi lijo, atrodė, jog eismo sąlygos buvo sudėtingos, dėl ko įspėjo kaltinamąją, prašė nelėkti. Jos dabartiniai parodymai skiriasi nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu. Buvo apklausta palatoje, kai dar buvo ištikta šoko dėl paties įvykio ir brolio mirties, buvo sužalota, reikėjo ją pačią operuoti. G. A. neprašė jos, kokius parodymus duoti. Pirminiuose parodymuose nesakė visos tiesos apie greitį, nes buvo gaila ir kaltinamosios. Dabar viską apgalvojo, nusiramino ir nutarė pasakyti tiesą. Su kaltinamąja buvo labai geros draugės. Dar buvo su ja susitikę ir po įvykio, bet tuo metu ji tekalbėjo tik apie savo advokatą. Tai irgi turėjo įtakos, kad nutarė papasakoti tiesą. Jautė graužatį, todėl nusprendė nieko neslėpti. Patvirtina, jog mopedo vairuotojas ir keleivis buvo be šalmų. Negali pasakyti, kiek laiko iki susidūrimo matė mopedą. Viskas įvyko tikrai labai greitai. Tačiau važiuojančius tuo mopedu spėjo atpažinti. Matė, kad jį vairavo brolis, nes žinojo, kaip jis apsirengęs. Mopedas važiavo nedideliu greičiu. Tik kaltinamoji didino greitį, nes iš paskos važiavo vaikinai kitu automobiliu. Susidūrimo metu Audi nebuvo pilnai susilyginusi su mopedu. G. A. dažnai viršindavo greitį, nelabai laikėsi taisyklių. Jei G. A. būtų važiavusi leistinu greičiu, nebūtų kilęs šis įvykis. Ji net nestabdė, nes nebuvo tam laiko. Jos po susidūrimo paprasčiausiai nulėkė nuo kelio. Nepastebėjo, ar mopedas rodė posūkį, kad suka. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, prašo tenkinti.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. paaiškino, kad yra įvykyje žuvusio L. K. motina. Jau po įvykio jei pranešė, kad jame žuvo jos sūnus. Dar prieš įvykį bendravo su sūnumi. Jai sakė, kad vyksta žaisti krepšinio. Jis išvyko, o po to buvo pranešimas apie įvykį. Tik iš kitų asmenų po įvykio išgirdo kalbas, kad avarija kilo dėl automobilio per didelio greičio. Žino, kad mopedas priklausė jos sūnui. Vairuotojo pažymėjimo tuo metu jis dar neturėjo, bet ruošėsi išsilaikyti egzaminus ir jį gauti. Nenori, kad kaltinamoji atsidurtų kalėjime, nes netiki, kad ji norėjo taip pasielgti. Žuvo sūnus. Tačiau jei baisu, kad kaltinamoji neparodo nė trupučio žmogiškumo, neigia bet kokią savo kaltę. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko.
Liudytojas E. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017-05-04 apie 19. 15 val. T. K. vairuojamu automobiliu BMW 530 važiavo keliu nuo Želsvos kaimo M. M.. Už Buktos kaimo pamatė, kaip priekyje važiavęs automobilis „Audi A4 Avant“ staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjo stabdyti, nes akimirkai užsidegė „STOP“ žibintai. Po to pamatė, kaip į orą lekia detalės. Jie sustojo ir pamatė, kad automobilis „Audi A4 Avant“ nuvažiavęs nuo kelio ir sustojęs laukuose prie stulpo. Jis ir T. K. pribėgo prie jo. Pamatė, kaip pro priekinį keleivio pusės langą išlipo D. A.. Už vairo sėdėjo G. A.. Ji buvo be sąmonės. Po to nubėgo ant kelio, kur rado gulintį be gyvybės ženklų jaunuolį. Kitą nukentėjusį pamatė po 10 minučių, nes jis gulėjo kelio kairėje pusėje esančiame griovyje. T. K. automobilį BMW 530 vairavo apie 90 km/h greičiu, o G. A. savo automobilį vairavo didesniu greičiu, nes kelyje į nuokalnę už Želsvos kaimo ji didino greitį ir pradėjo tolti nuo T. K. vairuojamo automobilio. Spėja, kad ji automobilį galėjo vairuoti apie 140 km/h-160 km/h greičiu, nes atstumas tarp jų automobilių buvo 300-500 metrų ir toliau didėjo. Papildomai paaiškino, kad iki susidūrimo kaltinamosios vairuojamas automobilis į priešingą eismo juostą buvo išvažiavęs pilnai. Ji pristabdė, nes blykstelėjo „Stop“ žibintai ir iškart pažiro plastmasės. Po susidūrimo „Audi A4 Avant“ čiuožė nuo kelio į griovį, nes kelias buvo šlapias ir slidus. Po to ji vertėsi ir sustojo prie stulpo. Nepastebėjo, ar tas automobilis prieš lenkdamas rodė posūkį. Iki susidūrimo „Audi A4 Avant“ automobilio greitėjimas truko apie 500 metrų.
Liudytojas T. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017-05-04 apie 19 val. su E. K. buvo Želsvos kaime. Jie stovėjo kelyje su jam priklausančiu automobiliu BMW. Pro juos pravažiavo G. A. vairuojamas automobilis „Audi A4 Avant“, kartu juo vyko D. A.. Jos važiavo keliu M. M.. Jie su E.kamičaičiu jo vairuojamu automobiliu taip pat pajudėjo ta pačia kryptimi ir važiavo paskui G. A. vairuojamą automobilį. Išvažiavus iš Želsvos kaimo, automobilį vairavo apie 90 km/h - 100 km/h greičiu ir važiuojant nuo kalno, kurį laiką artėjo prie G. A. vairuojamo automobilio. Tuo metu lijo, eismo sąlygos buvo blogos, matomumas buvo prastas. Staiga pastebėjo, kad G. A. vairuojamas automobilis pradėjo tolti nuo jo vairuojamo automobilio. Mano, kad G. A. greitį galėjo padidinti iki apie 150 km/h. Jie kalbėjosi, kad G. A. neseniai išlaikiusi vairuotojo teises, o taip greitai važinėja net ir esant prastoms oro sąlygoms. Pravažiavus įsukimą į Buktos kaimą, pamatė, kad G. A. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, po to pamatė, kad užsidegė stabdžių šviesos ir tada pasipylė į visus šonus šukės ir detalės. Prieš išvažiuodama į priešingą eismo juostą, G. A. kairio posūkio signalo nerodė. Į priešingą eismo juostą G. A. išvažiavo normaliai, jokio staigaus išvažiavimo nebuvo. Su kokia transporto priemone susidūrė G. A. vairuojamas automobilis, nematė, iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, o ar kas nors važiavo G. A. vairuojamo automobilio priekyje ta pačia važiavimo kryptimi, to nematė, nes nesimatė pro G. A. automobilį. Po susidūrimo G. A. vairuojamas automobilis susimėtė, tapo nevaldomas ir sukdamasis slydo į dešinį kelkraštį. Po eismo įvykio jis su E. K. nubėgo prie automobilio. Iš jo pro dešinės pusės priekinių durelių išdaužtą langą išlipo D. A. ir pradėjo šaukti, kad užmušė jos brolį. Tada suprato, kad buvo partrenktas jos brolis M. A.. Vėliau sužinojo, kad šio eismo įvykio metu žuvo ir L. K.. Papildomai paaiškino, kad te, kur jis važiavo, leistinas maksimalus greitis buvo 90 km/h. Tačiau jis ikiteisminiame tyrime buvo neteisingai nurodęs savo vairuojamo automobilio greitį. Pasakė, kad vairavo 90-100 km/h greičiu, tačiau iš tikro jis važiavo 120-130 km/h greičiu. Jam važiuojant šiuo greičiu, kaltinamosios automobilis nuo jo greitėdamas tolo apie 400 metrų atkarpoje iki pat įvykio. Todėl ir mano, kad kaltinamoji turėjo važiuoti 150 km/h greičiu.
Specialistas V. L. pilnai patvirtino savo 2017-09-26 specialisto išvadą Nr. 11-1268(17)/11-1457(17), detaliai paaiškino atlikto tyrimo metodiką, kuo remiantis atlikti skaičiavimai bei kompiuterinis įvykio mechanizmo modeliavimas. Patvirtino, jog, kaip ir nurodyta išvadoje, tai, kad mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas prieš sukdamas neįsitikino, kad tą daryti bus saugu ir nebus kliudoma kitai transporto priemonei, lenkiančiai jo vairuojamą mopedą, pasukęs i kairę, sudarė pavojingą kliūtį lenkiančiam automobiliui, techniniu požiūriu, buvo pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šioje dalyje sutiko ir su teisme pateikta eksperto V. M. išvada, nes ir jis savo išvadoje konstatavo analogišką faktą. Tačiau pastarąją išvadą įvertino kaip nepagrįstą ir neišsamią, kadangi ji apsiriboja vienintele šios pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nurodė, jog tokiai išvadai gauti naudojama ydinga tyrimo metodika. Paaiškino, kad be jau nurodytos priežasties – mopedo vairuotojo veiksmų – buvo ir antroji. Automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A., važiuodama keliu Marijampolė - Liudvinavas – Krosna Marijampolės miesto link, ne mažesniu kaip nuo 108,3 iki 125,9 km/h greičiu, išvažiavo į kairę važiuojamosios dalies pusę ir pradėjo priekyje važiuojančio mopedo „Yamaha MBK“ lenkimą. Tokiu greičiu važiuodama ir lenkdama, ji viršijo jai leistiną 70 km/h greitį, O automobilio vairuotojai G. A. važiuojant nedidesniu, kaip 70 km/h greičiu, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Kas ir buvo antroji įvykio kilimo priežastis. Tai paaiškino, kad ši situacija naudojant tyrimams aprobuotą kompiuterinę programą buvo modeliuojama. Situacija buvo modeliuojama laikant, kad mopedas posūkio trajektorijoje judėjo apie 19 km/h. Tai yra būtinas greitis tam, kad jo vairuotojas su keleiviu nenugriūdamas pasuktų į Dalginės gatvę, ir kad dėl greičio pataikytų į posūkį, o nenuvažiuotų pro Dalginės gatvę, ją pralėkdamas dėl per didelio greičio. Tada buvo modeliuojamos dvi transporto priemonių suartėjimo situacijos: kuomet mopedo vairuotojas juda kairiojo posūkio kreive, o automobilis važiuoja 108 – 125 km/h greičiu. Šio modelio pasekmės žinomos, nes matėme kas įvyko realybėje. O nagrinėjant situaciją, esant mopedo judėjimo sąlygoms identiškoms, ir jei automobilis juda jam leistinu 70 km/h greičiu, situacija gaunasi tokia: mopedas sudaro kliūtį, tačiau nuvažiuoja nuo važiuojamosios dalies dešinės pusės kairės kraštinės padėties, tada kerta priešingos krypties eismo juostą skiriančią menamą vidurio liniją ir įvažiuoja į priešpriešinę krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, kada sudaro kliūtį ir kiek jis laiko juda iki susidūrimo vietos. Taip gaunamas atstumas, kur kliūties susidarymo momento būna automobilis „Audi A4 Avant“, važiuodamas nustatytu 108 ar 125 km/h greičiu. Tada tas atstumas lyginamas ir žiūrima, kiek laiko važiuotų automobilis „Audi A4 Avant“ tą patį atstumą, jei važiuotų leistinu greičiu ir tada susidaro laiko skirtumas, kuris papildomai būtų, kurį užtruktų automobilis kol jam sudaroma kliūtis. Atliktais skaičiavimais gautas laikas nuo 0,87 iki 1,28 sekundės. Per tą laiką, važiuodamas nustatytu maksimaliu pagal posūkio kreivę greičiu, mopedas nuvažiuotų papildomai apie 5,88 metro atstumą ir jo greitis posūkio kreive judant, jei jisai negreitėja, modeliavimo metu gautas greitis posūkio pabaigoj, įvažiuojant į Dalginės gatvę, mopedo greitis galėtų būti apie 14 km/h, jis būtų nuvažiavęs apie 6 metrus papildomai, kol automobilis privažiuotų iki susidūrimo vietos ir mopedas jau būtų išvažiavęs iš pavojingos zonos. Kitaip sakant, nesudarytų realios kliūties lenkiančiam automobiliui. Situacija būtų išsisprendusi be transporto priemonių susidūrimo. Tokiu atveju yra pagrindas teigti, kad važiuojant automobiliui „Audi A4 Avant“ leistinu greičiu, transporto priemonės būtų prasilenkę toj situacijoj, net tam automobilio nestabdant. Todėl tyrimo išvada yra būtent tokia ir nurodyta ir antroji priežastis. Todėl eismo įvykio kilimą šiuo atveju sąlygoja abiejų vairuotojų veiksmai. Kadangi byloje trūksta objektyvių materialių duomenų, tokių kaip stabdymo kelias ir pan., o skaičiavimai atlikti pagal ribinius parametrus, todėl duodama būtent tikėtina išvada. Tai paverčiant šnekamąja ir visiems suprantama kalba, kad rizikingai posūkio manevrą atliekančiam mopedui dėl Audi vairuotojos leistino greičio paprasčiausiai neužteko laiko pabėgti nuo susidūrimo. Jei būtų lengvojo automobilio neviršytas leistinas važiavimo greitis, susidūrimo būtų išvengta, nes mopedas būtų suspėjęs įvažiuoti į Dalginės gatvę be susidūrimo. Viršytas greitis sudarė sąlygas, kad mopedui pritrūko laiko užbaigti manevrą ir saugiai įvažiuoti į pasirinktą gatvę.
UAB „Impulsana“ atliktą išvadą pateikęs V. M. paaiškino, kad nesutinka su specialisto V. L. išvada pilnoje apimtyje. Jų išvados sutampa tik dalyje, kurioje vertinami mopedo vairuotojo veiksmai, kaip priežastis šiam įvykiui kilti. Nurodo, kad dėl ydingos tyrimo metodikos, neteisingai atlikti paskaičiavimai. Visų pirma, neteisingai gautas Automobilio Audi greitis. Jo tyrimo metu gautais paskaičiavimais jis judėjo ne didesniu nei 100 km/h greičiu. Bet kas yra svarbiausia, kad dėl netinkamos metodikos atliktų skaičiavimų pagrindu daroma klaidinga išvada, jog susidariusioje situacijoje, jei Audi būtų judėjusi leistinu 70 km/h greičiu, susidūrimo būtų išvengta, ir viršytas 70 km/h greitis buvo antroji įvykio kilimo priežastis. Jo atlikto tyrimo skaičiavimai vienareikšmiškai rodo, jog jeigu susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje automobilį “Audi A4 Avant” vairavusi G. A. lenkdama mopedą būtų važiavusi leistinu jai 70 km/h greičiu ir jo neviršinusi, tai nėra pagrindo teigti, kad šiomis sąlygomis ji būtų turėjusi techninę galimybę išvengti susidūrimo su mopedu, kurio vairuotojas suko į kairę. Paaiškino, kad šiuo atveju naudojama klasikinė eismo įvykio metodika. Nustatyta, kad mopedo manevras išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą užtruko ne daugiau, kaip vieną sekundę. Važiuojant 100 km/h greičiu per vieną sekundę vairuotojas iš esmės gali tik sureaguoti, galimai nuspausti stabdžių pedalą, bet dar neprasideda automobilio lėtėjimas. Remiantis laiko ir atstumo parametrais matoma, kad iki susidūrimo vietos automobiliui sustabdyti nebuvo techninės galimybės tiek važiuojant 100 km/h, tiek ir 70 km/h greičiu. Vairuotojas darydamas kairį posūkį, turi įsitikinti, kad manevras bus saugus, nebus kliūtis lenkiančioms transporto priemonėms, iš anksto turi būti įjungtas posūkio žibintas, kaip numato kelių eismų taisyklės. Todėl įvykio kilimo priežastis yra vienintelė – mopedo vairuotojo veiksmai. Taip pat paaiškino, jog praktika užsiima nuo 1993 metų. Nuo 2003 metų įgijo teismo eksperto kvalifikaciją. Patvirtino, jog yra tik transporto trasologijos ekspertas. Kadangi nepagrįstai nebuvo pratęsta jo kaip eismo įvykių eksperto kvalifikacija, šiuo metu dėl to su to nepadariusia institucija vyksta teisminis ginčas. Jis dar neužbaigtas. Tačiau šis formalus dalykas iš jo įgytų specialių žinių ir praktikos neatima ir leidžia atlikti tyrimus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltę patvirtina ir įrodo bylos rašytinė medžiaga: 2017-05-04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelio Marijampolė-Liudvinavas-Krosna 9,680 kilometre, kelio danga - šlapias asfaltas. Apžiūros metu užfiksuotos automobilio AUDI A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini), mopedo JAMAHA MBK, lavonų ir jų dalių padėti po eismo įvykio, taip pat abiejų transporto priemonių apgadinimai, galimo susidūrimo vieta, kiti pėdsakai. Susidūrusių transporto priemonių stabdymo pėdsakų nefiksuota, jų duženų koncentracijos ilgis 64 m, važiuojamosios dalies plotis abejomis kryptimis 4,3 m, susidūrimo vieta prie įvažiavimo į kairėje kelio M. M. kryptimi esančią Dalginės gatvę, kairėje kelio pusėje 3,6 m atstumu nuo kairio kelkraščio, susidūrimo vieta nustatyta pagal kelio dangos apgadinimus (t.1,b.l.10-49); Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti mopedo „Jamaha MBK“ apgadinimai(t.1,b.l. 196-200); Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (t.2,b.l. 1-5); Patikrinimo duomenimis apie tai, kad G. A. eismo įvykio metu buvo blaivi (t.2, b.l. 2); 2017-06-27 specialisto išvada Nr. G483/2017(09), iš kurios matyti, kad D. A.(J.) konstatuoti kūno sužalojimai - dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžimas, kryžkaulio kairės pusės lūžimas I-II slankstelių lygyje - vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.2, b.l. 31-32); 2017-05-31 specialisto išvada Nr. M 87/2017(09), iš kurios matyti, kad M. A. konstatuoti kūno sužalojimai, kurie gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu, mirties priežastis daugybiniai viso kūno sužalojimai, eismo įvykio metu buvo blaivus(t.2,b.l. 37-42); 2017-05-31 specialisto išvada Nr. M 86/2017(09), iš kurios matyti, kad L. K. konstatuoti kūno sužalojimai, kurie gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu, mirties priežastis stiprus galvos sumušimas, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais(t.2, b.l. 48-52); 2017-06-21 Specialisto išvada Nr. G 468/2017(09), iš kurios matyti, kad G. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.2,b.l. 62-63); 2017-09-26 Specialisto išvada Nr. 11-1268(17)/11-1457(17), iš kurios matyti, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko mopedui „Yamaha MBK“ esant kairėje važiuojamosios dalies pusėje, apie 0,7 m atstumu nuo kelio vidurio, apie 17° kampu važiuojamosios kelio dalies ir iš paskos artėjančio automobilio atžvilgiu, kai į jo užpakalinę dalį iš kairės priekinio bamperio dešiniuoju šonu, priekiniu dešiniuoju sparnu, variklio dangčio dešine puse atsitrenkė iš paskos priartėjęs automobilis „Audi A4 Avant“. Tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ greitis susidūrimo su mopedu „Yamaha MBK“ metu buvo didesnis kaip 108,3 - 125,9 km/h. Kokiu greičiu važiavo automobilis iki susidūrimo negalima nustatyti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų nustatyti tiksliam mopedo greičiui prieš pat susidūrimą ir jo metu. Sugadinimų ant automobilio pobūdis nurodo, kad susidūrimo metu tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo smailus, apie 17° kampas, šiuo kampu motoroleris buvo pasuktas į kairę automobilio „Audi A4 Avant“ atžvilgiu. Prieš susidūrimą transporto priemonės važiavo ta pačia kryptimi, skirtingomis judėjimo juostomis. Mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas nepradedamas kairiojo posūkio manevro prieš lenkiantį automobilį, būtų išvengęs pavojingos situacijos susidarymo ir eismo įvykio kilimo. Tikėtina, kad automobilio vairuotojai G. A. važiuojant nedidesniu, kaip 70 km/h greičiu, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Nustatomas toks šio eismo įvykio mechanizmas. Automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A., važiuodama keliu Marijampolė - Liudvinavas – Krosna Marijampolės miesto link, tikėtina, nemažesniu kaip nuo 108,3 iki 125,9 km/h greičiu, išvažiavo į kairę važiuojamosios dalies pusę ir pradėjo priekyje važiuojančio mopedo „Yamaha MBK“, kuriuo važiavo L. K. ir M. A., lenkimo manevrą. Tuo metu mopedo vairuotojas, privažiavęs kairėje esančią Dalginės gatvę, pradėjo kairiojo posūkio manevrą ir mopedui esant kairėje važiuojamosios dalies pusėje, apie 0,7 m atstumu nuo kelio vidurio, mopedui esant apie 17° kampu važiuojamosios kelio dalies ir iš paskos artėjančio automobilio atžvilgiu, į jo užpakalinę dalį iš kairės priekinio bamperio dešiniuoju šonu, priekiniu dešiniuoju sparnu, variklio dangčio dešine puse trenkė iš paskos priartėjęs automobilis „Audi A4 Avant“. Dėl smūgio mopedas buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę, automobilio judėjimo krypties atžvilgiu, kol slysdamas ir vartydamasis įveikė apie 73 m atstumą iki dešinės pakelės, kur ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Mopedu važiavęs asmenys pradžioje buvo užmesti ant automobilio priekinės dalies (variklio dangčio), atsitrenkė į priekinį stiklą, stogą ir priekinį dešinį statramstį, po tojų kūnai buvo nublokšti į priekį automobilio judėjimo kryptimi, į padėtis kuriose buvo užfiksuoti po eismo įvykio, o automobilis judėdamas į priekį ir į dešinę išvažiavo už kelio ribų, dešinėje pakelėje, pasisukęs kairiuoju šonu į priekį slydo dirvos paviršiumi, po to kairiuoju šonu trenkėsi į keliuko, esančio dešinėje ir vedančio į laukus, sankasos šlaitą, ore vertėsi sudėtingu erdviniu judesiu ir atsiversdamas ant ratų, apsisukęs priekine dalimi važiuojamosios kelio Marijampolė - Liudvinavas -Krosna dalies link, nukrito ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Nėra duomenų, kad eismo įvykio kilimą, nepriklausomai nuo vairuotojų veiksmų, įtakojo kokios nors techninės priežastys (transporto priemonių gedimai) atsiradę prieš pat eismo įvykį. Tai, kad mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas prieš sukdamas neįsitikino, kad tą daryti bus saugu ir nebus kliudoma kitai transporto priemonei, lenkiančiai jo vairuojamą mopedą, pasukęs i kairę, sudarė pavojingą kliūtį lenkiančiam automobiliui, techniniu požiūriu, buvo pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Iš atliktos analizės tikėtina, kad automobilio vairuotoja G. A., važiuodama leistinu 70 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su į kairę pasukusiu mopedu, todėl tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą taip pat sąlygojo vairuotojos G. A. viršytas leistinas važiavimo greitis. Nagrinėjamu atveju tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A. žymiai viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį. Mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas, sukdamas į kairę, nevykdė reikalavimo duoti kelią lenkiančiai transporto priemonei. Nagrinėjamu atveju negalima nustatyti, kiek laiko iki susidūrimo automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A. pradėjo ir vykdė lenkimo manevrą. Automobilio „Audi A4 Avant“ priekinis kairys ratas buvo dehermetizuotas eismo įvykio metu, automobiliui slystant dirvos paviršiumi ir atsitrenkiant į kelio sankasos šlaitą, o priekinis dešinys ratas buvo sugadintas susidūrimo su mopedu „Yamaha MBK“ metu, kada suspaudimo tarp transporto priemonių metu buvo sugnybti ir perplėšti abu priekinės dešinės padangos šonai, o ratlankis deformuotas ir sulaužyta jo išorinė briauna(t.2, b.l. 71-84); 2019-01-22 Ekspertizės aktu Nr. 111-1480(18), iš kurio matyti, jog eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A., lenkdama priekyje važiavusį mopedą „Yamaha MBK“, vairuojamą L. K., išvažiavo į važiuojamosios dalies kairę pusę. Tikėtina, kad automobilio greitis buvo 105 – 126 km/h. Lenkiamo mopedo vairuotojas suko į kairėje esančią Dalginės gatvę. Mopedui esant važiuojamosios dalies kairėje pusėje, apie 0,7 m atstumu nuo kelio vidurio, ir pasisukus apie 18° kampu kelio ašinės linijos atžvilgiu, į jo užpakalinę dalį iš kairės priekinio bamperio dešiniuoju šonu, priekiniu dešiniuoju sparnu, variklio dangčio dešine puse trenkėsi iš paskos priartėjęs automobilis „Audi A4 Avant“. Mopedu važiavę asmenys buvo užmesti ant automobilio variklio dangčio, atsitrenkė į priekinį stiklą dešinėje pusėje, stogą ir priekinį dešinį statramstį, po to jų kūnai buvo nublokšti į priekį automobilio judėjimo kryptimi, į padėtis kuriose buvo užfiksuoti po eismo įvykio. Dėl smūgio mopedas buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę. Nuslydęs nuo sankasos į dešinę, mopedas judėjo dešiniuoju šlaitu, trenkėsi į arimo vagą ir toliau judėjo palei šlaito papėdę ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Automobilis po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio į dešinę, priekine dalimi trenkėsi į arimą, slydo kairiuoju šonu į priekį, kairiojo šono užpakaline dalimi atsitrenkė į dešinėje pusėje esančios nuovažos pralaidos vamzdžio galą, dėl slydimo nuovažos artimuoju šlaitu pakilo į orą, judėjo sudėtingu erdviniu judesiu ir nukrito ant ratų už nuovažos arime. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilis „Audi A4 Avant“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 105 - 126 km/h greičiu. Eismo įvykio metu (susidūrus su mopedu, judant keliu ir dešinėje nuo kelio) automobilio greitis mažėjo iki ši transporto priemonė visiškai sustojo. Tikėtina, kad mopedas „Yamaha MBK“ posūkio į kairę kreive judėjo apie 20 km/h greičiu. Po susidūrimo su automobiliu mopedas judėjo orientaciniu apie 95 km/h greičiu. Po to mopedo greitis mažėjo iki ši transporto priemonė visiškai sustojo. Pagal tyrimui pateiktoje medžiagoje esamus objektyvius duomenis nėra pagrindo teigti, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Audi A4 Avant“ greitis buvo 180 km/h. Tikėtina, kad transporto priemonių susidūrimas būtų neįvykęs, jeigu automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja G. A. būtų važiavusi neviršydama jai leistino 70 km/h greičio. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo mopedo vairuotojo L. K. veiksmai - sukdamas į kairę nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Audi A4 Avant“, vairuojamam G. A., dėl ko su juo susidūrė. Tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja L. A. važiavo apie 105 -126 km/h greičiu, taip viršydama jai leistiną 70 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su lenkiamuoju į kairę judėjusiu mopedu „Yamaha MBK“, kas techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Kampo tarp transporto priemonių nustatymas pagal jų liekamąsias deformacijas yra metodologiškai pagrįstas. Transporto priemonės liekamosios deformacijos, jeigu jos yra pakankamai informatyvios, leidžia nustatyti kampą tarp transporto priemonių susidūrimo metu(t.3, b.l.36-50).
Nors kaltinamoji savo kaltę neigia, ištirtų įrodymų pagrindu, teismas kaltinamosios kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Byloje turi būti nustatyta, ar kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas objektyviai, dėsningai nulėmė padarinius – kito žmogaus žūtį. Teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo turi būti motyvuota. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priežastinio ryšio nustatymas apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja teismą išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytų padarinių, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti yra specialaus subjekto – vairuotojo padaryto KET pažeidimo nustatymas, įvykęs eismo įvykis ir su šiuo įvykiu susiję neigiami padariniai – kito žmogaus žūtis. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įstatyminė norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžta, kokių reikalavimų nesilaikymas, sukėlęs Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių kilimą, užtraukia atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Šiuo atveju tokie reikalavimai įtvirtinti KET. Teismų praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-593/2011).
Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.
Žemesnės instancijos teismas
Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir žuvo du žmonės: tai yra 2017 m. gegužės 4 d., apie 19.26 val., Šimulių k. Liudvinavo M. M. sav. vietovėje, kelio Marijampolė – Liudvinavas - Krosna 9,680 km, neatsargiai vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p. bei iki 2018-11-01 galiojusios KET redakcijos 134 p. reikalavimus – vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti automobilį, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, būdama pradedančioji vairuotoja, žymiai viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 105 km/h greičiu, tuo apsunkindama savalaikį reagavimą bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymą į galimas kliūtis kelyje, lenkė ta pačią kryptimi važiavusį mopedą „Yamaha MBK“, kurį vairavo L. K., ir šiam pradėjus kairio posūkio manevrą dėl per didelio greičio negalėjo suvaldyti savo vairuojamos transporto priemonės, laiku sustoti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio „Audi A4 Avant“ keleivė D. A., kuriai konstatuota dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžimas ir kryžkaulio kairės pusės lūžimas I-II slankstelių lygyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, žuvo mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas L. K., kuriam konstatuota nubrozdinimai kairio peties, kairės šlaunies, ir blauzdų srityse, plėštinė žaizda kairės blauzdos srityje, kairės blauzdos trauminė amputacija apatiniame trečdalyje, dešinės blauzdos kaulų lūžimai apatiniame trečdalyje, kaukolės pamato kaulų lūžimas vidurinės duobės srityje, galvos smegenų sukrėtimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių sferiniuose paviršiuose, kas gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei žuvo „Yamaha MBK“ keleivis M. A., kuriam konstatuota nubrozdinimai abiejose rankose ir abiejose kojose, plėštinė žaizda kairėje kojoje su kairės blauzdos kaulų lūžimu, muštinės žaizdos kairėje pėdoje, muštinės žaizdos pakaušyje ir smakre, nubrozdinimai veide, kaklo kairėje pusėje, kairio peties-nugaros ir pilvo srityse, kaukolės pamato kaulų, apatinio žandikaulio, stuburo krūtinės dalies, I, II, III, IV, V, VI šonkaulių abiejų priestuburinių linijų projekcijoje lūžimai, pailgųjų galvos smegenų dalies nutrūkimas, aortos nuplyšimas, perdangos dešiniojo kupolo plyšimas, daugybiniai kepenų didžiosios skilties plyšimai su kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes, kas gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šias aplinkybes teismas nustatė vertindamas aukščiau analizuotus proceso metu ištirtus įrodymus. Nors kaltinamoji savo kaltę neigia ir nurodo, kad neviršino jai tuo metu leistino 70 km/h greičio, šiais kaltinamosios parodymais teismas nesivadovauja ir vertina juos kaip kaltinamosios gynybinę taktiką, siekiant išvengti atsakomybės. Šiuos kaltinamosios parodymus paneigia ir liudytojos D. J.(įvykio metu – A.) parodymai. Kuri teisme paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu gailėjosi kaltinamosios, todėl nebuvo davusi teisingų parodymų. Teisme nurodo tiesą ir patvirtina, kad kaltinamoji, būdama nepatyrusi vairuotoja ir esant sudėtingoms meteorologinėms bei eismo sąlygoms ženkliai viršijo jai leistiną 70 km/h greitį, nors buvo dėl to įspėta, tačiau tai ignoravo, stengėsi, kad nebūtų aplenkta iš paskos važiavusių kitu automobiliu vaikinų. Jos įsitikinimu, kaltinamosios vairuojamas automobilis vienu metu buvo pasiekęs net 180 km/h greitį. Tai matė spidometre, turi apie tai supratimą, nes pati yra vairuotoja. Kad greitis kaltinamosios buvo ženkliai viršytas, patvirtino ir iš paskos kitame automobilyje važiavę liudytojais apklausti T. K. bei E. K.. Kaltinamosios parodymus apie neviršytą greitį paneigia, o liudytojų parodymus apie jo ženklų viršijimą patvirtina 2017-09-26 Specialisto išvada Nr. 11-1268(17)/11-1457(17), iš kurios matyti, kad tikėtina, jog automobilio „Audi A4 Avant“ greitis susidūrimo su mopedu „Yamaha MBK“ metu buvo didesnis kaip 108,3 - 125,9 km/h. Mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas nepradedamas kairiojo posūkio manevro prieš lenkiantį automobilį, būtų išvengęs pavojingos situacijos susidarymo ir eismo įvykio kilimo. Tikėtina, kad automobilio vairuotojai G. A. važiuojant nedidesniu, kaip 70 km/h greičiu, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Tai, kad mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas prieš sukdamas neįsitikino, kad tą daryti bus saugu ir nebus kliudoma kitai transporto priemonei, lenkiančiai jo vairuojamą mopedą, pasukęs i kairę, sudarė pavojingą kliūtį lenkiančiam automobiliui, techniniu požiūriu, buvo pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Iš atliktos analizės tikėtina, kad automobilio vairuotoja G. A., važiuodama leistinu 70 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su į kairę pasukusiu mopedu, todėl tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą taip pat sąlygojo vairuotojos G. A. viršytas leistinas važiavimo greitis. Nagrinėjamu atveju tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A. žymiai viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį. Mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas, sukdamas į kairę, nevykdė reikalavimo duoti kelią lenkiančiai transporto priemonei. Iš šios išvados seka, kad ne tik kaltinamoji pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 9 punkto, 127 punkto ir iki 2018-11-01 galiojusios KET redakcijos 134 punkto reikalavimus, bet ir mopedą įvykio metu vairavęs L. K. pažeidė KET pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktų reikalavimus. Mopedo vairuotojo padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą, buvo jo priežastis. Tuo pačiu ir kaltinamosios padaryti KET pažeidimai atėmė iš jos galimybę išvengti susidūrimo, nes važiuodama leistinu 70 km/h greičiu ji turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Taigi, ir jos padaryti KET pažeidimai lėmė padarinių atsiradimą.
Šiame specialisto tyrime pateiktas išvadas, jog abiejų įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė padarinių atsiradimą, buvo siekta paneigti gynybos pateiktomis UAB „Impulsana“ 2017-12-15 išvada MV 2017-69(t.2,b.l.159-176) bei 2018-06-19 išvada MV 2018-24(t.3,b.l.53-58). Kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje yra nurodyta, jog kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl jų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme - tai konsultacinė išvada, kuri tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai. Tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl asmens, davusio konsultacinę išvadą, specialių žinių, tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų ar kitais klausimais, asmuo, davęs, tokią išvadą, kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas. Nagrinėjamoje byloje išvadas parengęs V. M. buvo apklaustas teisme. Tiek pateiktoje išvadoje, tiek ir apklausos metu V. M. tvirtino poziciją, jog atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi techniniu požiūriu vertintini mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojo veiksmai - sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai bus saugu ir susidūrė su jį lenkiančiu automobiliu „Audi A4 Avant“, kurio vairuotoja susidariusioje kelio situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su šiuo mopedu. Tokios galimybės nebūtų turėjusi net ir neviršydama jai leistino 70 km/h greičio, nes bet kuriuo atveju, dėl buvusio atstumo tarp įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, nepakako laiko automobiliui „Audi A4 Avant“ sustabdyti. Tokiu būdu, grindžiama pozicija, jog tik mopedo vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo vieninteliai, lėmusieji padarinių atsiradimą.
Teismas taip pat vadovaujasi kasacinės praktikos nuostata, jog ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbančio specialisto išvada pati savaime negali būti laikoma patikimesniu įrodymu nei konsultacinė išvada, bet kuriuo atveju tiek specialisto išvadose, tiek konsultacinėje išvadoje nustatytos aplinkybės tikrinamos atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus. Tuo tikslu byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. 2019-01-22 Ekspertizės akte Nr. 111-1480(18) pateikta išvada, kad tikėtina, jog automobilio greitis buvo 105 – 126 km/h. Tikėtina, kad transporto priemonių susidūrimas būtų neįvykęs, jeigu automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A. būtų važiavusi neviršydama jai leistino 70 km/h greičio. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo mopedo vairuotojo L. K. veiksmai - sukdamas į kairę nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Audi A4 Avant“, vairuojamam G. A., dėl ko su juo susidūrė. Tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja L. A. važiavo apie 105 -126 km/h greičiu, taip viršydama jai leistiną 70 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su lenkiamuoju į kairę judėjusiu mopedu „Yamaha MBK“, kas techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Taip pat konstatuota, jog kampo tarp transporto priemonių nustatymas pagal jų liekamąsias deformacijas, kuriuo rėmėsi atlikdamas pirminį tyrimą specialistas V. L., yra metodologiškai pagrįstas. Transporto priemonės liekamosios deformacijos, jeigu jos yra pakankamai informatyvios, leidžia nustatyti kampą tarp transporto priemonių susidūrimo metu(t.3, b.l.36-50).
Taigi, vertinant visus atliktus byloje specialius, mokslinėmis žiniomis pagrįstus, tyrimus kaip įrodymų visetą, o ne kiekvieną atskirai, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, jog abiejų įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė padarinių atsiradimą.
Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, kad esant tokiai teisinei situacijai, kai būtina padarinių kilimo sąlyga buvo ne vieno eismo dalyvio, o kelių eismo dalyvių padaryti Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai, pagal BK 281 straipsnį (esant kitiems objektyviesiems ir subjektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams) atsako visi tie eismo dalyviai, kurių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017). Vadinasi, vieno eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas savaime nešalina kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-35-895/2017). Nagrinėjamu atveju ne tik mopedo vairuotojo padaryti KET pažeidimai, bet tuo pačiu ir pačios kaltinamosios padaryti KET pažeidimai atėmė iš jos galimybę išvengti susidūrimo, nes važiuodama leistinu 70 km/h greičiu ji turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Taigi, ir jos padaryti KET pažeidimai lėmė padarinių atsiradimą. Mopedo vairuotojo padaryti KET pažeidimai nepašalina jos atsakomybės. Jos veikos objektyvioji pusė įrodyta aukščiau analizuotais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų (kasacinės nutartys Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434/2015, 2K-332-693/2015), tačiau aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju kaltinamoji pažeidė KET 9 punkto, 127 punkto bei iki 2018-11-01 galiojusios KET redakcijos 134 punkto reikalavimus, nes neatsargiai vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“ nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti automobilį, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, būdama pradedančioji vairuotoja, žymiai viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 105 km/h greičiu, tuo apsunkindama savalaikį reagavimą bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymą į galimas kliūtis kelyje, lenkė ta pačią kryptimi važiavusį mopedą ir šiam pradėjus kairio posūkio manevrą dėl per didelio greičio negalėjo suvaldyti savo vairuojamos transporto priemonės ir sustoti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir žuvo du žmonės. Todėl teismas daro išvadą, kad eismo įvykio priežastis nulėmė ir kaltinamosios veiksmai.
Nusikalstama veika kuria pažeidžiamos kelių transporto eismo saugumo taisyklės, padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis), nustačius subjektyviojo požymio buvimą, tai yra, kad kaltininkas nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai būtent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Įvertinus virš išdėstytus įrodymus nustatyta, kad G. A., vairuodama transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis, buvo neatidi ir neatsargi, pažeidė KET reikalavimus ir tai lėmė eismo įvykį, nes ženkliai viršydama ne tik jai, kaip jaunai vairuotojai leistiną greitį, bet ir aplamai leistiną greitį tame kelio ruože, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su lenkiamuoju į kairę judėjusiu mopedu, kas techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Tokiu būdu, ištirtų įrodymų, jų analizės, formaliosios bei teisinės logikos pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veika pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad D. A. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti ir žuvo du žmonės. Tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių –nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo ir dviejų žmonių žūties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi 2019-01-22 ekspertizės Nr. 111-1480(18) išvadoje patikslintas greičio intervalas - prieš pat susidūrimą automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 105 - 126 km/h greičiu, ši aplinkybė tikslinama ir kaltinime, nustatant, kad būdama pradedančioji vairuotoja, žymiai viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu kaip 105 km/h greičiu.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Automobilis, kurį vairuodama G. A. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo sutartis eismo įvykio metu buvo galiojanti (1 t., b. l. 191), AB „Lietuvos draudimas“ ikiteisminio tyrimo metu pripažintas civiliniu atsakovu (1 t., b. l. 120-125). Taigi, pareiga nukentėjusiesiems atlyginti nusikalstama veika padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą kyla kaltinamajai G. A. ir AB „(duomenys neskelbtini)“.
Nukentėjusieji, žuvusiojo M. A. tėvai K. A. ir R. A., yra pareiškę civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinių atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. A. priteisti bendrą 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą (kiekvienam iš tėvų po 50 000 Eur). Nukentėjusioji, žuvusiojo M. A. sesuo, D. J. civiliniu ieškiniu prašo iš civilinių atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamosios G. A. priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad M. A. žūtis juo ypatingai giliai sukrėtė, įsivyravo depresyvios nuotaikos, pašlijo šeimos narių sveikata, šeima patyrė didžiulę netektį ir stresą. Manto žūtis paliko pėdsaką visam gyvenimui, nėra dienos, kad šeima apie jį nepagalvotų. Manto mirtis buvo netikėta, todėl skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Nukentėjusioji D. J. tiesiogiai dalyvavo eismo įvykyje ir matė brolio žūtį, dėl to buvo labai sukrėsta (1 t., b. l. 82-84).
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui), nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui ar motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K 539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013,2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).
Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji K. A. ir R. A. dėl sūnaus, o D. J. dėl brolio žūties patyrė didelius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą bei dvasinį skausmą. Neabejotina, kad M. A., kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei kančių. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, ką savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, būdama pradedančioji vairuotoja, turėdama vos 5 mėnesių vairavimo stažą, privalėdama suvokti, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, viršijo jai leistiną 70 km/h greitį ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du jauni žmonės. Kita vertus, spendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, svarbi kaltinamosios turtinė padėtis, tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, kilusių padarinių nenorėjo ir jų nesiekė, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivi, yra jauno amžiaus. Šioje byloje būtina įvertinti ne tik kaltinamosios kaltę, bet ir žuvusiųjų veiksmus. Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo mopedo vairuotojo L. K. veiksmai, t. y. sukdamas į kairę nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Audi A4 Avant“, vairuojamam G. A., dėl ko jie susidūrė (3 t., b. l. 36-50). Tai vertintina kaip didelis neatsargumas, rizikingas elgesys, kuris turėjo įtakos pasekmių atsiradimui. Esant situacijai, kuomet žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio - tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į anksčiau minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtines žalas, kaltinamosios bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, t. y. nukentėjusiems, žuvusiojo tėvams K. A. ir R. A., priteistina po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendžiant žuvusiojo seseriai D. J. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, be minėtų kriterijų, taip pat atsižvelgiama į tai, jog D. J. civiliniame ieškinyje neturtinę žalą grindžia brolio netektimi, tačiau nieko neužsimena apie jai avarijos metu sukeltą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl jo kilusius dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgdamas į tai bei į teismų praktikoje broliams/seserims analogiško pobūdžio bylose priteistinų sumų dydžius, teismas daro išvadą, jog D. J. priteistina 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Automobilio, kurį vairuodama G. A. padarė eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu apdrausta AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudžiančios sutarties sudarymo metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepriklausomai kiek nukentėjusiųjų neturtinės žalos atlygimui sudarė 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui).
AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu pateikė savo poziciją, kad yra pasiruošęs M. A. tėvams atlyginti 2 000 Eur neturtinės žalos, o D. J. - 1 000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 79), todėl minėtos sumos neturtinės žalos atlyginimui priteistinos iš draudiko AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Atsižvelgus į tai, likusioji neturtinės žalos suma nukentėjusiesiems - K. A., R. A. ir D. J. priteistina iš kaltinamosios.
CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-160/2006).
Vertindamas turtinės žalos atlyginimo klausimą teismas taip pat vadovaujasi teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Pagal CK 6.291 straipsnį atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, o pagal teismų praktiką atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-160/2006; 2K-85-628/2019).
Nukentėjusieji, žuvusiojo M. A. tėvai, K. A. ir R. A. civiliniu ieškiniu prašo iš civilinių atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. A. priteisti 4572,20 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad teko rūpintis sūnaus laidotuvėmis, po jų - pirkti antkapį. Karstas, drabužiai ir kryžius kainavo 941,20 Eur, duobkasiams sumokėta 400 Eur, giesmininkams - 140 Eur, kunigui - 200 Eur, šarvojimo salės puošimui - 430 Eur, portretui ir žvakėms - 40 Eur, kūno paruošimui - 95 Eur, gedulingiems pietums - 250 Eur. Paminką įsigijo už 2 192,20 Eur. Iš valstybės gavo vienkartinę 304 Eur išmoką. Pateikia sąskaitas-faktūras ir kvitus (1 t., b. l. 82-90). Teismas daro išvadą, jog K. A. ir R. A. kilusi turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, t. y. priteistina visa prašoma 4572,20 Eur turtinės žalos suma. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė raštą, kuriame nurodė, kad A. šeimos civilinio ieškinio reikalavimo dėl laidojimo išlaidų apskaičiavimo principas iš esmės yra teisingas, tačiau jo dydžio patikrinti negalėjo, kadangi nebuvo pateikti tai pagrindžiantys įrodymai (2 t., b. l. 79). Kaip minėta aukščiau, tokie įrodymai buvo pateikti teismui. Nukentėjusiųjų patirtos išlaidos teismo laikomos atitinkančios aukščiau minėtus kriterijus, todėl K. A. ir R. A. 4572,20 Eur turtinės žalos suma priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“.
Nukentėjusioji, žuvusiojo L. K. mama A. K. prašo priteisti 6 780 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad laidojimo išlaidos sudaro 1 700 Eur, išlaidos susijusios su kapaviete - 5 080 Eur (1 t., b. l. 105). Teismas daro išvadą, jog A. K. kilusi turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, t. y. priteistina visa prašoma 6 780 Eur turtinės žalos suma. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą, kuriame nurodė, kad yra pasiruošęs L. K. artimiesiems atlyginti 1 539,44 Eur laidojimo išlaidų ir 3 000 Eur kapo sutvarkymo išlaidų. Išmoka dėl kapo sutvarkymo išlaidų yra apskaičiuota atsižvelgiant į vidutines kapo sutvarkymo išlaidas ir teismų praktikoje priteisiamas sumas dėl kapo sutvarkymo (2 t., b. l. 79). Vadovaujantis aukščiau nurodytais kriterijais ir teismų praktika, nukentėjusiajai A. K. iš draudimo bendrovės priteistina 1 539,44 Eur laidojimo išlaidų ir 3 000 Eur kapo sutvarkymo išlaidų (iš viso 4539,44 Eur), o likusi neatlyginta turtinės žalos dalis (160,56 Eur laidojimo išlaidų ir 2 080 Eur kapo sutvarkymo išlaidų) - iš kaltinamosios.
BPK 105 straipsnis nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į bylą buvo šauktas specialistas V. L., kuriam jo darbovietė išmokėjo 23,74 eurų kelionės išlaidų. Šios išlaidos teismo pripažįstamos proceso išlaidomis ir Lietuvos teismo ekspertizės centro naudai išieškotinos iš kaltinamosios.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje saugomas automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas savininkui; pas nukentėjusiąją A. K. saugomas mopedas „Jamaha MBK“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas jai kaip nuosavybė, Marijampolės AVPK saugomi: dvi oro pagalvės, dvi padangos, vokas su šluoste, sunaikintini.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybiųbuvimą ar nebuvimą.
G. A. charakterizuojama gerai. Administracine tvarka nebausta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog L. K. mopedą vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, mopedas buvo neregistruotas, kairį posūkį darė pažeisdamas KET reikalavimus, mopedą vairavo pats ir vežė keleivį M. A. be galvą apsaugančių šalmų. Visa tai teismas laiko itin rizikingu nukentėjusiųjų elgesiu, turėjusiu įtakos nagrinėjamos veikos padarymui. Todėl rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys pripažįstamas kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų.
Įstatymo leidėjas imperatyviai nustatė, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 281 straipsnio 5 dalis). Todėl kaltinamajai skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Jokių pagrindų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bausmė skirtina žemesnė, bet labai artima sankcijos vidurkiui.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji administracine tvarka nebausta, nusikalto pirmą kartą, teismas sprendžia, kad ji gali būti probuojama, t.y., taisoma neizoliuota nuo visuomenės, taikant jai probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, kad jos priežiūra būtų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principą, kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajai pataisos procese neapribojant jos teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Todėl jos atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant įpareigojimus, kurie sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tai turėtų kaltinamąją sulaikyti nuo naujų veikų darymo ir priversti laikytis įstatymų, kritiškai pažvelgti į savo požiūrį laikantis kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis, 2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 red.). Nors teismas šios priemonės skirti kartu su bausme ir neprivalo, tačiau šiuo konkrečiu atveju laiko tai reikalinga. Tai daroma sekančiais motyvais. Baudžiamojo poveikio priemonė – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, kurios tikslas, nusikalstamą veiką padariusio asmens pataisymas bei apribojimas galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas nustatė, jog kaltinamoji nusikalstama veiką padarė naudodamasi šia teise ir praėjus labai trumpam laiko tarpui nuo jos įgijimo. Elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, grubiai pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis su itin sunkiomis ir negrįžtamomis pasekmėmis. Todėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymas ne tik atims galimybę naujoms veikoms padaryti, bet ir duos laiko kaip asmenybei subręsti, kritiškai suvokti ir įvertinti savo elgesį, kol teisė vairuoti vėl bus atgauta.
Teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei kaltininko asmenybę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji veiką įvykdė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamoji veiką padarė vairuodama padidinto pavojaus šaltinį ir taip sukeldama grėsmę piliečių saugumui bei gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią naujų analogiškų veikų padarymui bei įtakoti kaltinamosios subjektyvinę nuostatą įvykdytos veikos atžvilgiu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Skirdamas šią priemonę teismas prioritetą teikia visuomenės saugumo užtikrinimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. A. pripažinti kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu 4(ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, G. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – uždraudžiant 2(dvejus) metus vairuoti transporto priemones.
G. A. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.
Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.
Iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ K. A. ir R. A. lygiomis dalimis priteisti 4572,20 Eur turtinės žalos(laidojimo ir kapo sutvarkymo) atlyginimo(kiekvienams po 2286,10 Eur).
Iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. priteisti 4539,20 Eur turtinės žalos(1539,44 Eur laidojimo ir 3000,00 Eur kapo sutvarkymo)atlyginimo.
Iš civilinio atsakovo G. A. A. K. priteisti 2240,56 Eur turtinės žalos(160,56 Eur laidojimo ir 2080,00 Eur kapo sutvarkymo)atlyginimo.
Iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti: K. A. naudai 2000,00 Eur; R. A. naudai 2000,00 Eur ir D. J. naudai 1000,00 Eur.
Iš civilinio atsakovo G. A. priteisti nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti: K. A. naudai 18000,00 Eur; R. A. naudai 18000,00 Eur ir D. J. naudai 9000,00 Eur.
Iš G. A. Lietuvos teismo ekspertizės centro naudai priteisti 23,74 eurų proceso išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje saugomą automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui; pas nukentėjusiąją A. K. saugomą mopedą „Jamaha MBK“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti jai kaip nuosavybę, Marijampolės AVPK saugomus: dvi oro pagalves, dvi padangas, voką su šluoste, sunaikinti.
G. A. išaiškinti, kad ji per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į probacijos tarnybos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.