Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, S. A., teisme apklaustas nebuvo atsižvelgiant į 2023-01-24 – 02-23 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-27/2023 nurodytas rekomendacijas.

9. Teismo ekspertas Mantas Juodakys paaiškino, kad atliko teismo psichiatrijos ekspertizę S. A.. Vertino pateiktus dokumentus, bylos medžiagą, asmens psichinę būklę. Nustatė, kad veikos padarymo metu jis sirgo (duomenys neskelbtini), kas atitinka nepakaltinamumo kriterijus. Šiuo metu jis negali valdyti savo veiksmų. Jam rekomenduojama taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Palaiko ekspertizės akte pateiktą išvadą. Prognozuoti į ką gali būti linkęs asmuo su tokiais sutrikimais yra sudėtinga, elgesys gali būti neprognozuojamas. Jo psichikos sutrikimai įtakoja jo parodymus, jie gali būti netikslūs, todėl remtis jo parodymais tikrai negalima. Tam tikras faktines aplinkybes asmuo gali nurodyti, bet vis tiek jo parodymai nėra patikimi, juos reikia vertinti kartu su kita bylos medžiaga. Konkrečiai nustatyti kurią tiksliai dieną asmuo susirgo negali, diagnozė nustatyta 2022 metais, bet simptomai pasireiškė ir anksčiau. Po įvykio jis buvo dar du kartus gydytas. Rekomenduojamas stacionarinis gydymas, nes jo simptomai yra labai išreikšti, jo kritika savo būklei yra nepakankama, taip pat svarbus ir padarytos veikos pavojingumas. S. A. liga nėra išgydoma, bet įmanoma sumažinti simptomus ir pasiekti remisiją.

10. 2022-06-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima palėpė adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros objektas yra gyvenamo vieno aukšto namo su palėpe, adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas medinis (kairė dalis), su nauju priestatu iš betono blokelių dalimi (dešinė pusė), žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ir palėpės medinė dalis. Namo galinėje dalyje, priestato dalyje (iš gatvės pusės) yra skardinės durys į namo vidų. Namo šoninėje dalyje-dešinėje nuo gavės pusės, virš minėto priestato yra palėpės dalis (medinė), kurioje yra langas. Langas iš 3 dalių (žr. foto lentelę), lango viršutinės dalies (kairės pusės) mažosios dalies stiklas yra išdaužtas (žr. foto lentelę), vidinėje lango pusėje yra užuolaida, kurioje yra skylė. Namo šoninėje dalyje, kairėje žiūrint nuo gatvės pusės, palėpės dalyje yra medinės durelės į palėpę. Į namo palėpę patekimas yra medinėmis, atremtomis į namo sieną kopėčiomis (žr. foto lentelę). Patekus pro medines dureles į palėpę jos grindys yra medinės kurios yra padengtos šiltinimo medžiaga-spaliais (žr. foto lentelę). Ties palėpės viduriu yra trikampio formos medinė pertvara, medinės pertvaros kairėje yra apdegusios lentos, spaliai yra šlapi. Prie minėtų apdegusių lentų ant spalių aptiktos stiklinio indo šukės, kurios paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 467955. Už medinės pertvaros, kairėje yra medinės grindys kurios dengtos polietilenine plėvele, 2m perimetru yra išdegusi minėtos plėvelės dalis. Grindys padengtos suodžių sluoksniu ant grindų yra apdegę popieriaus gniužulai, kurie paimti ir supakuoti į paketą Nr. 467955. Priešais medinę pertvarą yra palėpės medinė siena, kurioje yra ankščiau minėtas langas su išdaužta stiklo dalimi. Ant (duomenys neskelbtini) gatvės kelio asfaltuotos dangos, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), per visa kelio dangą išilgai yra skysčio dėmių lašai (žr. foto lentelę), ties namu yra tamsi skysčio dėmė (žr. foto lentelę), kurios skersmuo 50 cm. Ant audinio paimtas tamsios spalvos skysčio pavyzdys, kuris įdėtas į stiklainį, užplombuotas, plombos Nr. 027415. Namo teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tolimesniam tyrimui neaptikta. Apžiūros metu paimta: Stiklinio indo šukės ir popieriaus gniužulai (Paketas Nr. 467955) ir Audinys su tamsios spalvos skysčio pavyzdžiu (Stiklainis, plombos NR. 027415). Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 36-49).

11. 2022-06-13 Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pateikė surinktą medžiagą dėl gaisro, kilusio 2022-04-08 (duomenys neskelbtini). Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas vidaus tarnybos majoras Zenonas Kozlovskij tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo, apibendrinęs įvykio vietoje surinktą informaciją nurodė, kad gaisro židinio vieta yra palėpėje, ką patvirtino ir atvykę ugniagesiai. Gaisro židinio vietoje jokių medžiagų ir įrenginių, dėl kurių galėjo kilti gaisras, neaptikta. Techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta. Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl žmogaus veiklos. Kitos gaisro priežastys atmestos kaip nepatvirtintos ar labai mažai tikėtinos (1 t., b. l. 55-58).

13. 2023-01-24 – 2023-02-23 S. A. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. 78TPK-27/2023 nurodyta, kad 1) įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu S. A. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 2) Šiuo metu S. A. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 3) Dėl S. A. psichikos būklės jis negali teisingai suprasti bylos aplinkybių, jo duodamus parodymus įtakoja jos psichikos sutrikimas. 4) S. A. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones- stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (2 t., b. l. 5-13).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

14. Priimdamas sprendimą byloje dėl priverčiamųjų priemonių taikymo teismas privalo atsakyti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 401 straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus, vienas iš kurių yra tai, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama. Šiems klausimams išspręsti taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės (BPK 392 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67/2013). Priverčiamosios medicinos priemonės gali būti teismo taikomos tik baudžiamojo įstatymo numatytą ir uždraustą veiką padariusiems asmenims (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2005, 2K-328-648/2017).

15. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

16. Teismas pažymi, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių S. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką. LAT yra išaiškinęs, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-112-628/2023).

18. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai R. Kločko ir J. Milevskij parodė, kad atvykę į įvykio vietą bendravo su nukentėjusiais, o po to nuvyko į galimo įtariamojo S. A. namus, ten bendravo su jo motina. Pareigūnams pasiteiravus, ar jos sūnus galėjo padegti namą, pareigūnų teigimu, pastaroji atsakė, kad galėjo.

19. Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas S. A. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir parodė, kad „Šiąnakt negalėjo užmigti, žiūrėjo filmus. 2022-06-08, apie 01.00 val., paėmė apie 14 vnt. jo vartojamų vaistų nuo depresijos. Pradėjo jausti šių vaistų poveikį, padaugėjo energijos. Tuomet atsiminė apie konfliktą su kaimynu ir norėjo juos pagąsdinti. Nuėjo į savo namo kiemą, iš sandėliuko paėmė benzino, įsipylė jį į stiklinį butelį, kurį paėmė iš to pačio sandėliuko ir vėliau įkišo į jį iš to pačio sandėliuko paimtą skudurą. Išėjęs į asfaltuotą kelią, priėjo prie kaimynų Banių namo ir iš tolo metė jo padarytą „Molotovo kokteilį“ į jų namą. Norėjo pataikyti į sieną, kad juos tiesiog pagąsdinti, tačiau pataikė į palėpę. Pamatęs, kad palėpėje liepsna plečiasi, paėmė akmenį ir metė į jų gyvenamojo namo įėjimo duris. Tai padarė norėdamas atkreipti jų dėmesį, kad jie atsibustų ir pamatytų degančią palėpę. Nenorėjo sudeginti jų namo, nenorėjo, kad pastarieji nukentėtų nuo jo veiksmų, todėl ir bandė mesdamas akmenį juos pažadinti. Išgirdo, kad kažkas pradėjo rėkti ir suprato, kad žmonės atsibudo ir pamatė liepsną, todėl pabėgo namo ir jame buvo iki policijos pareigūnų atvykimo“ (1 t., b. l. 122-123).

20. S. A. motinos N. V. teigimu, sūnus visą naktį miegojo ir niekur iš namų išėjęs nebuvo. Jai grįžus iš darbo apie 01.00 val., sūnus buvo namuose ir miegojo savo kambaryje kartu su savo broliu.

21. Teisme apklaustas teismo psichiatrijos ekspertas Mantas Juodakys paaiškino, kad S. A. psichikos sutrikimai įtakoja jo parodymus, jie gali būti netikslūs, todėl remtis jo parodymais tikrai negalima. Tam tikras faktines aplinkybes asmuo gali nurodyti, bet vis tiek jo parodymai nėra patikimi, juos reikia vertinti kartu su kita bylos medžiaga.

22. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad palėpėje prie apdegusių lentų ant spalių aptiktos stiklinio indo šukės, kurios paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 467955. Grindys padengtos suodžių sluoksniu, ant grindų yra apdegę popieriaus gniužulai, kurie paimti ir supakuoti į paketą Nr. 467955. Priešais medinę pertvarą yra palėpės medinė siena, kurioje yra ankščiau minėtas langas su išdaužta stiklo dalimi. Ant (duomenys neskelbtini) gatvės kelio asfaltuotos dangos, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), per visą kelio dangą išilgai yra skysčio dėmių lašai (žr. foto lentelę), ties namu yra tamsi skysčio dėmė (žr. foto lentelę), kurios skersmuo 50 cm. Ant audinio paimtas tamsios spalvos skysčio pavyzdys, kuris įdėtas į stiklainį, užplombuotas, plombos Nr. 027415 (1 t., b. l. 36-49).

23. Atlikus palėpėje paimtų daiktų ekspertizę, nustatyta, kad tyrimui pateiktame degėsių pavyzdyje, kurį sudaro popieriaus gniužulai ir stiklo šukės, degių skysčių pėdsakų nėra. Tirti pateiktas skuduras sumirkęs degiu skysčiu – dyzelinu (1 t., b. l. 64-65).

24. Vertinant byloje surinktus įrodymus, atkreiptinas dėmesys į juose esančius neatitikimus ir prieštaravimus. S. A. teigimu, į stiklinį butelį jis įsipylė benzino ir užkimšo butelį skuduru. Tačiau prie nukentėjusiosios namų ant asfalto rasti kitos rūšies degalų, o būtent dyzelino pėdsakai. Palėpės viduje nebuvo rastas joks skuduras, tačiau rasti apdegę popieriaus gniužulai. Ekspertai patvirtino, kad nei šių popieriaus gniužulų, nei ant stiklo šukių degių skysčių pėdsakų nerasta. Įvykio vietoje buvęs gaisrininkas V. Prokopjev apklausiamas teisme nurodė, kad palėpėje buvo daug dūmų, tačiau degių skysčių kvapo nesijautė. S. A. gyvenamoji vieta ar pagalbinės patalpos, iš kurių, jo teigimu, jis buvo paėmęs benzino, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėtos, tad nebuvo nustatyta, ar S. A. apskritai turėjo kokių nors degalų.

25. Taip pat kilo klausimas, ar S. A. galėjo buteliu pataikyti į palėpės langą. Iš nukentėjusiosios D. B. bei jos vyro J. B. parodymų matyti, kad išdaužtas palėpės langas yra ne iš gatvės pusės, bet iš šono. Kad pataikyti į langą, reikėtų įeiti į kiemą, nes pataikyti į jį iš gatvės būtų sudėtinga. Namo išsidėstymą prie gatvės iliustruoja prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės nuotrauka Nr. 7. Įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota, kad degiųjų skysčių pėdsakų būtų rasta namo kieme. S. A. tvirtinimu, butelį jis metė iš tolo. Nėra nurodyta, kad jis būtų įėjęs į namui priklausančią teritoriją. Taip pat svarbu tai, kad S. A. neminėjo, kad įpylęs į butelį benzino ir užkimšęs jį skuduru, jis būtų tą skudurą padegęs. Įrodymų, kad į palėpę buvo įmestas degantis indas su degiu skysčiu byloje nėra. Pažymėtina, kad išdaužtą langą iš vidaus dengė užuolaida. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad užuolaidoje yra skylė (nuotrauka Nr. 15), tačiau kokia šios skylės atsiradimo kilmė ištirta nebuvo. Vien iš nuotraukos neįmanoma nustatyti, ar skylė atsirado sudužus langui ir stiklo šukėmis įpjovus užuolaidą, ar ji atsirado paveikus ugnimi, ar ji atsirado dar iki įvykio. Teismo manymu, jeigu skylė atsirado po sąlyčio su degančia medžiaga (įmestu skuduru ar popieriumi) užuolaidos skylės kraštai būtų apdegę ar apsilydę, tačiau įvykio vietos apžiūros protokole tai nebuvo fiksuota.

26. Svarbu ir tai, kad S. A. tą naktį prie nukentėjusiosios namų niekas nematė. S. A. motina N. V. teisme parodė, kad naktį sūnus miegojo. Jeigu jis būtų atsikėlęs, ji girdėtų, kadangi jis turėtų praeiti šalia jos, tačiau naktį niekas namuose nevaikščiojo. Kaip minėta, S. A. namas nebuvo apžiūrėtas, tad patikrinti, ar S. A. būtų galėjęs naktį išeiti iš namų nepastebėtas namiškių nėra galimybės. Taip pat nebuvo apklausti kartu su S. A. gyvenantys dar du jo broliai ir sesuo, kurie būtų galėję paliudyti, ar S. A. visą naktį, kurią buvo padegtas D. B. namas, praleido namuose. Be to, nebuvo patikrinti S. A. parodymai vietoje, kad būtų galima nustatyti iš kurios vietos jis galimai metė butelį su degiu skysčiu ir ar būtų galėjęs iš tos vietos pataikyti į palėpės langą.

27. Taigi matyti, kad byloje yra daug prieštaravimų ir neatitikimų, kurių dabar neįmanoma pašalinti. S. A. kaltė byloje grindžiama vien prielaidomis ir objektyviais įrodymais nepagrįstais įsitikinimais, kad nukentėjusiosios namą padegė būtent jis. Tačiau teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020 ir kt.), o visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

28. Apibendrindamas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, kurie neginčijamai įrodytų S. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pašalinti byloje esančių prieštaravimų šiuo metu nėra galimybės, kadangi nuo įvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, S. A. diagnozuota psichikos liga, dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti, šiuo metu jis gydomas priverstinai (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-419/2023), todėl su juo jokių procesinių veiksmų atlikti negalima. Taigi atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi neįrodyta, kad S. A. padarė BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

29. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nutarčiai įsiteisėjus.

30. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartoninę dėžę su stiklainiu ir skuduru, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-07-27 kvitą B serija BBB Nr. ŠARPK001895 (1 t., b. l. 67), yra pagrindas sunaikinti.

31. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, būtina palikti saugoti byloje.

32. Nukentėjusioji D. B. pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo S. A. 5000,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo įvykdymo (2 t., b. l. 61-62).

33. Priimdamas nuosprendį (nutartį), teismas privalo išspręsti pareikštą civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnis, 403 straipsnio 4 dalis).

34. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad nėra įrodyta, kad S. A. padarė BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios nukentėjusioji patyrė turtinės ir neturtinės žalos ir priėmė sprendimą bylą nutraukti. BPK nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Šiuo atveju byla nutraukta, kadangi neįrodyta, kad būtent S. A. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Toks sprendimas savo esme atitinka kaltinamojo išteisinimą BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu (jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką). Kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį minėtu pagrindu, civilinis ieškinys yra atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taigi atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį atmesti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

36. Nagrinėjamoje byloje S. A. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2023-06-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ginti kaltinamąjį paskirtas advokatas Jan Kučynski. Gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Bylą jo atžvilgiu nutraukus, nėra pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi neįrodyta, kad S. A. padarė BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nutarčiai įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartoninę dėžę su stiklainiu ir skuduru, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-07-27 kvitą B serija BBB Nr. ŠARPK001895, sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Atmesti nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį.

Nepriteisti iš S. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.