- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- 1-70-419/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10981-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Nukentėjusysis
- I. R., M. R.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. A. 2022 m. kovo 31 d. apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas - 1,23 % promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), pagrobė prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), stovėjusį automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 1500 eurų.
2. Pažymėtina, kad byla kaltinant S. A. nusikalstamos veikos padarymu buvo pradėta bendra tvarka, gavus teisme bylą su kaltinamuoju aktu. Tačiau paaiškėjus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoms dėl S. A. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, 2023-07-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi pereita į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą.
3. Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, S. A., teisme apklaustas nebuvo atsižvelgiant į 2023-02-23 – 2023-03-01 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-52/2023 nurodytas išvadas dėl asmens gebėjimo šiuo metu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
4. Nukentėjusysis I. R. parodė, kad S. A. nepažinojo. Automobilis VW Passat, maždaug 1999 m. gamybos, yra jo ir žmonos bendras šeimos turtas. Jo vertė vagystės momentu buvo apie 1500,00 Eur. Apytikslę automobilio vertę (nuo 1500,00 Eur iki 2000,00 Eur) jam nurodė policijos pareigūnai. Automobiliu naudojosi maždaug 10 metų. Pats gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną važiavo į parduotuvę, kuri yra apie 0,5 km nuo jo namų. Vairavo žmona, nes pats teisių neturi. Prie parduotuvės paliko automobilį ir nuėjo į parduotuvę. Pirmas iš automobilio išlipo jis, o paskui žmona. Iš parduotuvės irgi išėjo pirmas. Išeinant iš parduotuvės pastebėjo kaip jo automobilis nuvažiuoja. Matė už vairo sėdėjusį žmogų, po to prie jo priėjo vaikinas ir pasakė kas tai buvo. Automobilyje buvo vienas žmogus. Ieškodami automobilio, buvo nuvažiavę prie S. A. namų, bet ten automobilio nebuvo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo pabaigą apsisukti ir ten rado automobilį sudaužytą. Palaiko civilinį ieškinį, prašo priteisti 1500,00 Eur. Po vagystės automobilio neremontavo, pridavė metalo laužui už 150,00 Eur.
5. Nukentėjusioji M. R. parodė, kad S. A. anksčiau nepažinojo. Tą dieną nuvažiavo prie parduotuvės, vairavo pati. Išlipus jo neužrakino ir nuėjo į parduotuvę. Apsipirkus vyras išėjo iš parduotuvės ir pamatė, kad jų mašina nuvažiuoja. Kaimynas nuvežė juos į tą kaimą, kur jis gyvena. Prie jo namų automobilio nebuvo, bet tame kaime prie kelio rado mašiną. Iškvietė policiją. Tai buvo jų bendras šeimos automobilis. Jis galėjo kainuoti 1500,00 Eur. Apie tai, kad automobilį vairavo S. A., jiems pasakė jo draugai. Buvo du draugai P. ir R.. Jie aiškino, kad S. A. siūlė pasivažinėti.
6. Liudytojas T. B. parodė, kad S. A. anksčiau pažinojo iš matymo, nukentėjusiuosius pažįsta, jie yra jo kaimynai. Pats dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini) kaime. I. R. atvažiavo į parduotuvę, kažką pirko. Apsipirkę jie išėjo, bet neužilgo grįžo ir pasakė, kad kažkas nuvarė jų automobilį. Paprašė jo pavežti pažiūrėti kur mašina. Tuo metu nežinojo kas galėjo pavogti automobilį. Nuvažiavo ieškoti automobilio. Neatsimena, ar kas nors sakė, kad pavogti automobilį galėjo S. A., gal kas nors ir sakė. Buvo pravažiavę pro kaimą, už kaimo prasideda miškas, ten prie kelio rado sudaužytą automobilį. Jokių asmenų prie automobilio nebuvo. Paliko nukentėjusiuosius toje vietoje ir pats grįžo į darbą. Nukentėjusieji kvietė policiją. Prie parduotuvės kamerų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Specialiai prie S. A. namų nevažiavo, jo namas prie kelio. Neprisimena, ar I. R. sakė kuria kryptimi nuvažiavo automobilis. Važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą matyt dėl to, kad kažkas sakė, kad jis iš ten.
7. Liudytojas R. P. parodė, kad pažįsta nukentėjusiuosius, gyvena tame pačiame kaime. S. A. buvo jo draugas. Tą dieną buvo su S. A. pas jį (R. P.), vartojo alkoholį. Butelį degtinės tikrai buvo išgėrę. Neatsimena, ar kartu su jais dar buvo kitų asmenų. Galėjo būti M. M., kuris pas jį gyveno, gal jis tuo metu buvo darbe. Po to nuėjo į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Tada gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, maždaug 200 m iki parduotuvės. Iki parduotuvės ėjo pėsčiomis. Atėjus į parduotuvę, automobilis jau stovėjo, žmonių nebuvo, žinojo kieno tai automobilis. Prieš užeinant į parduotuvę S. A. juokais pasakė, kad tuoj paims mašina pasivažinės. Pasakė jam neliesti automobilio. Nežiūrėjo, ar automobilyje buvo likę rakteliai. S. A. liko laukti lauke. Prie parduotuvės dar tuo metu buvo jo dėdė S. P.. Parduotuvėje matė I. ir M. R.. Parduotuvėje buvo apie 5 minutes. Iš parduotuvės išėjo iš esmės vienu metu su I. ir M. R.. Išėjus iš parduotuvės, matė nuvažiuojantį automobilį. Jis važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tuomet nuėjo namo. Prie parduotuvės pasakė I. ir M. R., kad automobiliu nuvažiavo S. A.. Kai išėjo iš parduotuvės nebuvo nei S. A., nei automobilio, todėl iš karto spėjo, kad jis nuvažiavo tuo automobiliu. Atrodo, kad važiavo su kitais ieškoti automobilio, važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Vairavo T. B.. Važiavo šalia S. A. namų. Ten automobilio nebuvo, žmonių nematė. Automobilį aptiko kaimo gale sudaužytą. Jis buvo nuvažiavęs nuo kelio. Iš tos vietos nuėjo namo, policijos nelaukė. Policija vėliau pas jį buvo atvažiavusi. Po kurio laiko S. A. buvo grįžęs pas jį. Klausė jo kam jis paėmė automobilį, jis sakė, kad norėjo pasivažinėti. Jis nesakė kaip jis nuvažiavo nuo kelio.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta tvarka pagarsinti liudytojo R. P. parodymai, duoti 2022-04-15 apklausos metu: „Tada prie kasos priėjo jis, kai tuo metu į parduotuvę grįžęs I. R. pasakė, kad kažkas pavogė automobilį VW ir išvažiavo. Iš karto net nenutuokė, kad tai padarė S. A.. I. R. parduotuvės darbuotojo paprašė pagalbos vejantis automobilį VW Passat. Tik tada suprato, kad automobilis VW Passat buvo pavogtas“ (1 t., b. l. 73-76).
9. Pagarsinus parodymus liudytojas R. P. paaiškino, kad gal susipainiojo, neatsimena, ar prie parduotuvės sakė, kad tai buvo S. A.. Tai suprato tuomet, kai jis po įvykio atėjo pas jį. Paklausė jo kam jis paėmė automobilį, o gal jis pats pasakė, kad paėmė automobilį. Bet jis sakė, kad norėjo palakstyti. Klausė jo apie automobilį, jis prisipažino, kad paėmė automobilį.
10. Liudytojas S. P. parodė, kad S. A. nepažinojo. Nukentėjusįjį I. R. pažįsta. Atėjo į parduotuvę, S. A. buvo lauke, truputį toliau nuo įėjimo į parduotuvę. Tuomet matė jį pirmą kartą. Jis maždaug (duomenys neskelbtini) amžiaus, šviesių plaukų. Atvažiavo I. R., kartu su juo užėjo į parduotuvę. Kitų mašinų lauke nebuvo. I. R. atvažiavo vienas. Parduotuvėje kitų žmonių nebuvo, tik pardavėjas. Parduotuvėje užtruko apie 5 minutes. Apsipirkę, išėjo iš parduotuvės, o mašinos jau nebuvo. R. P. yra jo sūnėnas, jis tuo metu buvo lauke. Neprisimena, ar su jais dar buvo trečias vaikinas. Galimai su jais buvo R. P. draugas M. M.. Jie turbūt trise stovėjo lauke. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Neprisimena kas buvo prie parduotuvės, kai jis iš jos išėjo. Tą dieną buvo blaivus, R. P. su draugais turbūt nebuvo išgėrę.
11. Liudytojas M. M. parodė, kad S. A. matė tik porą kartų, draugais nebuvo. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. I. R. nepažįsta. Trise stovėjo prie parduotuvės, rūkė. Buvo jis, S. A. ir R. P.. Atvažiavo žmogus, kurio mašina vėliau buvo pavogta. Jis sustojo apie 10-15 metrų nuo tos vietos, kur jie stovėjo. Atrodo, jis buvo vienas. Jis nuėjo į parduotuvę, o už kelių minučių dviese su R. P. nuėjo į parduotuvę, o S. A. liko prie parduotuvės. Nežino kodėl jis nėjo kartu. Nematė kaip mašina buvo pavogta. Automobilis buvo paliktas užvestas. Parduotuvėje buvo apie 5 minutes. Parduotuvėje buvo tas žmogus, kuris atvažiavo su mašina. Jis išėjo pirmas, bet iš karto grįžo į parduotuvę ir pasakė, kad pavogtas jo automobilis. Tas žmogus kartu su pardavėju išvažiavo ieškoti mašinos, o patys išėjo iš parduotuvės ir nuėjo pas R. P. į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Prie parduotuvės S. A. nebuvo. Tą dieną daugiau S. A. nematė. Vėliau su S. A. apie vagystę nekalbėjo. Kai išėjo iš parduotuvės matė keliu nuvažiuojantį automobilį, suprato, kad jį vairavo S. A.. Kitų asmenų prie parduotuvės nebuvo. Iki įvykio buvo pas R. P. namuose, gėrė alų. S. A. buvo lengvai apsvaigęs. S. P. pažįsta, neprisimena, ar tą dieną jis buvo įvykio vietoje, atrodo, kad ne. Jis buvo parduotuvėje. Jis pirmas buvo užėjęs į parduotuvę. Jie visi kartu buvo atėję prie parduotuvės. S. P. irgi buvo išgėręs. R. P. gyvena apie 100 m nuo parduotuvės. Jie iš pradžių nuėjo pas R. P. į namus, o vėliau R. P. išvažiavo kartu su automobilio savininku ieškoti automobilio.
12. Teismo ekspertas Mantas Juodakys paaiškino, kad atliko ekspertizę šioje byloje. Įvertinti pateiki duomenys, medicininė dokumentacija, ištirtas pats S. A. ir nustatyta, kad veikos padarymo metu jis sirgo (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Jam reikia taikyti stacionarinį stebėjimą, kadangi yra pakankamai išreikšti ligos simptomai (mąstymo, suvokimo sutikimai), gali atsikartoti pavojingi veiksmai, rizika, todėl reikalingas stacionarinis stebėjimas. Pirma išvada padaryta tik iš medicininių dokumentų, atsakoma į vieną klausimą, jei nėra duomenų apie psichikos sutrikimą, prieinama išvados, kad simptomatika pasireiškė vėliau.
Šalies argumentai
13. S. A. motina N. V. paaiškino, kad sūnus serga nuo (duomenys neskelbtini). Mokykloje jai sakė, kad jam kažkas su galva negerai. Jam jau tuo metu buvo įtariama (duomenys neskelbtini). Jį paguldydavo į ligoninę, bet po savaitės paleisdavo. Jis gulėjo Naujosios Vilnios ligoninėje, gėrė vaistus, buvo linkęs į savižudybę. Anksčiau nežinojo, kad teismai vyksta, kol pas ją namuose atliko kratą. Jos nuomone, sūnus galėjo pavogti automobilį. Labai norėtų, kad jis būtų stacionariai gydomas. Šiuo metu sūnus yra Pravieniškių kalėjime. Nežino, ar jam ten teikiama medicinos pagalba. Per pasimatymą sūnus su ja nekalba.
14. 2022-03-31 apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros metu nustatyta, kad ant (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės pastato vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta (1 t., b. l. 31-34).
15. 2022-03-31 apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) kaimo gale (koordinatės (duomenys neskelbtini) aptiktas apdaužytas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87-105).
16. 2022-03-31 (18.26 val.) S. A. nustatytas 1,23 promilės girtumas (1 t., b. l. 84).
Motyvuojamoji dalis
17. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pagrobė svetimą turtą.
18. Gindama S. A., jo gynėja teigė, kad tiesioginių įrodymų, kad būtent S. A. pagrobė nukentėjusiųjų automobilį byloje nėra, o vadovautis liudytojo R. P. parodymais negalima, kadangi jie yra prieštaringi. Teismo vertinimu su gynėjos išsakyta pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad S. A. pagrobė nukentėjusiųjų automobilį.
19. Vertinant liudytojo R. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, prieita išvados, kad esminių prieštaravimų juose nėra, nors tam tikrų netikslumų būta. Teismo nuomone, vertinant šiuos parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. buvo apklaustas praėjus vos dviem savaitėms po įvykio, o teisme davė parodymus beveik po pusantrų metų. Natūralu, kad laikui bėgant vis daugiau įvykio aplinkybių yra užmirštama, tuo labiau, kad įvykio metu R. P. buvo neblaivus, todėl duodamas parodymus teisme jis galėjo ne viską atsiminti ar duoti netikslius parodymus. Visgi tos dienos įvykių seką R. P. nupasakojo vienodai, kad kartu su S. A. vartojo alkoholinius gėrimus, kurių pritrūkus abu nuėjo į parduotuvę. S. A. liko stovėti lauke, o R. P. užėjo į vidų apsipirkti. Parduotuvėje buvo jam pažįstami kaimo gyventojai I. ir M. R., o jų automobilis stovėjo lauke. Nukentėjusiesiems apsipirkus ir išėjus į lauką, I. R. netrukus grįžo ir pasakė, kad pavogtas jo automobilis. Nesutapimas liudytojo parodymuose pasireiškia tik dėl aplinkybės, kuomet jis suprato, kad automobilį nuvarė būtent S. A.. Teisme R. P. teigė, kad iš karto prie parduotuvės suprato, kad tai padarė S. A., nes prieš užeinant į parduotuvę S. A. juokais jam pasakė, kad paims šį automobilį pasivažinėti, o išėjus iš parduotuvės nebuvo nei automobilio, nei S. A.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, kad būnant prie parduotuvės jis iš karto net nenutuokė, kad tai galėjo padaryti S. A.. Tik vėliau, kai S. A. po automobilio nuvarymo grįžo pas jį namo, iš paties S. A. sužinojo, kad jis buvo paėmęs automobilį „palakstyti“.
20. Teismo vertinimu, aptartas nesutapimas R. P. parodymuose nedaro jų nepatikimais. Minėta, kad dėl praėjusio nemenko laiko tarpo nuo įvykio, dalis informacijos natūraliai užsimiršta, todėl duodamas parodymus teisme liudytojas galėjo painioti kuriuo tiksliai momentu jis suprato, kad nukentėjusiųjų automobilį pagrobė ne kas kitas, o S. A. ir tokio netikslumo teismas nevertina kaip esminio, nes jis netrukdo nustatyti tiesą byloje. Tuo labiau, kad R. P. parodymai apie tos dienos įvykius iki automobilio pagrobimo momento sutampa su liudytojo M. M. parodymais, o taip pat ir su paties S. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 187-188), dėl ko teismas sprendžia, kad nesivadovauti liudytojo R. P. parodymais nėra pagrindo. Nurodytų liudytojų parodymus papildo ir nukentėjusiosios M. R. parodymai, kuomet ji nurodė, kad apie tai, kad automobilį nuvarė S. A., jai su vyru pasakė du S. A. draugai.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-112-628/2023).
22. Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad iš jų galima susidaryti logišką ir nuoseklią įvykių grandinę, todėl pripažįsta, kad yra visiškai įrodyta, kad S. A. pagrobė nukentėjusiesiems I. R. ir M. R. priklausantį turtą (automobilį), t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
23. 2023-02-23 – 2023-03-01 S. A. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. 78TPK-52/2023 nurodyta, kad: 1) įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu S. A. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 2) šiuo metu S. A. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 3) S. A. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (2 t., b. l. 117-125).
24. Iš ekspertinio tyrimo išvadų matyti, kad darydamas BK uždraustą veiką, t. y. vogdamas I. R. ir M. R. priklausantį automobilį, S. A. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl yra pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu (BK 17 straipsnio 1 dalis).
25. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, nepakaltinamu pripažintas asmuo neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, dėl S. A. psichikos būklės jam rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, todėl S. A. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
26. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
27. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
27.1. du popierinius vokus su nuoplovomis, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-05-30 kvitą B serija BBB Nr. ŠARPK001871 (1 t., b. l. 113), yra pagrindas sunaikinti;
27.2. du odorologinius stiklainius, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje (1 t., b. l. 109), yra pagrindas sunaikinti;
27.3. kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, paliktina saugoti byloje.
Dėl civilinio ieškinio
28. Nukentėjusysis I. R. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo S. A. 1000,00 Eur turtinės žalos ir 500,00 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 50-51).
29. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
30. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad S. A. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o taip pat pripažino, kad šią veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas. Pripažinus S. A. nepakaltinamu, jo atžvilgiu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Teismų praktikoje laikoma, kad panašiais atvejais baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-697/2023; 2K-165-648/2020). Atsižvelgiant į tai I. R. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
32. Nagrinėjamoje byloje S. A. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2022-10-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ginti kaltinamąjį paskirta advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė. Gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus bylą S. A. pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš S. A. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 98 str. 1 d. 1 p., BPK 307 str. 6, 7 d., 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 403 str. 2 d. 1 p.,
nutaria:
Pripažinti, kad S. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas ir taikyti S. A. priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- du popierinius vokus su nuoplovomis, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-05-30 kvitą B serija BBB Nr. ŠARPK001871 (1 t., b. l. 113), yra pagrindas sunaikinti;
- du odorologinius stiklainius, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje (1 t., b. l. 109), yra pagrindas sunaikinti;
- kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.
Nepriteisti iš S. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nukentėjusiojo I. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.