Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Š., V. K., asociacijai „Šilutės garažai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“, Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas D. M. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į pastatus nekilnojamojo turto registro įmonėje, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M. 2012 m. rugpjūčio 15 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo iš V. K. buvusio sąraše Nr. 7 ir iki šiol nuosavybės teise valdo garažą, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žym. plane 1-1, adresu (duomenys neskelbtini); 2004 m. gegužės 21 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš S. Š. buvusio sąraše Nr. 19 ir iki šiol nuosavybės teise valdo garažą, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žym. plane 1 -2, adresu (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad Šilutės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 150 buvo įsteigtas Šilutės miesto individualių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas Nr. 15 (toliau – Kooperatyvas Nr. 15). Kooperatyvui Nr. 15 1987 m. kovo 25 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 37/87 72 vnt. garažų statybai. Garažų statybos buvo užbaigtos 1989 m., jie pripažinti tinkamais naudoti ir priduoti eksploatuoti, tačiau Valstybinės komisijos aktas dėl garažų priėmimo naudoti neišliko. Vadovaujantis Lietuvos TSR M. T. 1986 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“ bei šį nutarimą pakeitusio 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“, garažo kooperatyvo nariai įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą garažą, kai bus baigti statyti garažai. Pasikeitus teisiniam kooperatyvų statusui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ kooperatyvai turėjo perregistruoti kooperatyvų įstatus į bendrijas iki 1995 m. sausio l d. Kooperatyvas Nr. 15 nebuvo perregistruotas ir nustojo egzistuoti. Pareiškėjas negali neteismine tvarka gauti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos užbaigimo akto, nes yra būtinas statinio projektas. Tačiau šis projektas per gaisrą sudegė, o savivaldybės archyve tokie projektai saugomi nuo 2002 m. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisės objektas, t. y. garažai, buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. garažai pastatyti teisėtai. Boksų pirmi valdytojai – V. K. ir S. Š. įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (1964 m. CK penkioliktasis skirsnis ir CK 111 straipsnis), t. y. statybos būdu, buvo įgiję nuosavybės teisę į Kooperatyvo pajus, tuo pačiu ir į garažus, tačiau nebeegzistuojant kooperatyvui, per gaisrą sudegus statinio projektui, negalėjo atkurti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų neteismine tvarka. Vėliau savo pajus suinteresuoti asmenys perleido pareiškėjui, tuo pačiu perleido ir garažus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. M. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo garažus, esančius pastate adresu Aukštumalės g. 35, Šilutės mieste. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas.Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą.Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas). Pareiškėjas, nagrinėjamu atveju prašydamas pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisė į garažus buvo įgyta vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu, tačiau negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir dėl to negali įregistruoti daiktinės teisės viešajame registre, nes nebėra subjekto, galinčio išduoti tokį dokumentą. Tam, kad patikrintų nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu faktą, teismas turi ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).Siekiant nustatyti, ar pareiškime nurodytų statinių statybos procesas buvo teisėtas, būtina vadovautis tuo metu galiojusiais aktais.Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nurodytos aplinkybės ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-340-999/2016 esantys duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisės objektas, t. y. garažai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka arba pastatyti teisėtai. Suinteresuoti asmenys V. K. ir S. Š. buvo įgiję nuosavybės teisę, tačiau nebeegzistuojant kooperatyvui ir įstatymo nustatyta tvarka kooperatyvo neberegistruojant į bendriją negalėjo atkurti nuosavybės teisių neteismine tvarka.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nuosavybės teisės nebuvo įgijęs ir neturėjo tokią teisę patvirtinančių dokumentų. Viso kooperatyvo garažų masyvo statinio projekto bei statinio užbaigimo akto, jei toks buvo sudarytas, neišlikimas, nėra dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybę.Bylos medžiaga nustatyta, kad Šilutės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 150 buvo patvirtintas asmenų, norinčių statytis kooperatinius garažus, susirinkimo protokolas ir įsteigtas Šilutės miesto individualių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas Nr. 15 (civ. byla Nr. 2YT-340-999/2016, b. l. 20-22). Kooperatyvui garažų statybai 1987 m. kovo 25 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 37/87 (civ. byla Nr. 2YT-340-999/2016, b. l. 36, 37). Garažų statyba užbaigta 1989 m., jie pripažinti tinkamais naudoti ir priduoti eksploatuoti, tačiau Valstybinės komisijos aktas dėl garažų priėmimo naudoti, neišliko. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ patvirtinti Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai. Tuo pačiu nutarimu pavesta miestų (rajonų) valdyboms iki 1995 m. sausio 1 d. perregistruoti esamų garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus. 2003 m. lapkričio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ nuo 2004 m. sausio 1 dienos įsteigė Juridinių asmenų registrą bei patvirtino Juridinių asmenų registro nuostatus. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 1433, kuriuo pripažino netekusiu galios savo 1994 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 650. Nustatytu terminu kooperatyvas nebuvo reorganizuotas kooperatyvo nuostatų nustatyta tvarka į bendriją, todėl neperregistruoti ir įstatai. Nei kooperatyvo, nei bendrijos juridinių asmenų registre nėra. Sprendžiant dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo pagrįstumo, aktualus yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 25 d. įstatymas Nr. 1-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų” (negalioja nuo 2004 m. sausio 7 d.). Šio įstatymo 1 straipsnis nustatė, kad baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuosavybės teisės objektas, t. y. garažai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. garažai pastatyti teisėtai, juos savo lėšomis ir jėgomis pastatė būdami kooperatyvo Nr. 15 nariais V. K. ir S. Š., jie garažais naudojosi iki perleidimo pareiškėjui, tačiau nei buvę kooperatyvo nariai V. K. ir S. Š., nei pareiškėjas negali gauti kooperatyvo pažymos, kuria remiantis būtų galima pripažinti nuosavybės teisę į garažo boksą ir atlikti šio bokso teisinę registraciją, kadangi nėra subjekto, galinčio tokią pažymą išduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas įrodė, kad nuosavybės teisės objekto sukūrimas buvo teisėtas, kad negali neteismine tvarka gauti juridinį faktą patvirtinančio reikiamo dokumento, todėl teismas turi pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl objektų valdymo nuosavybės teise. Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų matyti, kad atlikti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai (civ. byla Nr. 2YT-340-999/2016, b. l. 50-64). Asociacijos prašymu, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūno 2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V1-263 garažų patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), buvo suteikti numeriai garažo patalpoms (civ. byla Nr. 2YT-340-999/2016, b. l. 39-47). VĮ Registrų centras 2015 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. (4.12.6.)SŠ-1855 nurodė, jog nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių, juridinių faktų bei jų apribojimų, įregistruota nėra. Iš 2017 m. spalio 23 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2017 m. kovo 13 d. suformuotas naujas daiktas – pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 50). Taip pat sudaryta nekilnojamojo daikto – statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla (t. 2, b. l. 51-56). Iš Šilutės m. individualių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 15 narių sąrašo matyti, kad į šį sąrašą Nr. 58 buvo įtraukti V. K. ir S. Š. (b. l. 13-15). V. K. 2012 m. rugpjūčio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė garažą, esantį sekcijoje 15-1 (buvęs garažų kooperatyvas Nr. 15) (duomenys neskelbtini), D. M. už 1 000,00 Lt (b. l. 44). S. Š. 2004 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė garažą Nr. 2 (kooperatyvo Nr. 15) D. M. už 800,00 Lt (b. l. 45). Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodyta šios nutarties 19 punkte, pažymi, jog pareiškėjas prašyme nurodė, kad nuosavybės teisės objekto, t. y. garažų statytojai buvo šioje byloje įtraukti suinteresuoti asmenys V. K. ir S. Š. ir jie iki pirkimo-pardavimo sutarčių buvo įgiję nuosavybės teisę. Tačiau buvę kooperatyvo nariai V. K. ir S. Š. negali gauti kooperatyvo pažymos, kuria remiantis būtų galima pripažinti nuosavybės teisę į garažo boksą ir atlikti šio bokso teisinę registraciją, kadangi nėra subjekto, galinčio tokią pažymą išduoti. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl objektų valdymo nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog garažų perleidimo sutartys nebuvo notarinės formos, šios sutartys kaip faktinės pirkimo-pardavimo sutartys pagal CK 1.93 straipsnio 1 ir 3 dalis yra niekinės ir negaliojančios nuo sudarymo momento. Pareiškėjo reikalavimas pripažinti nuosavybę į garažus pirkus buvusio kooperatyvo nario pajus negali būti tenkintas, nes toks Kooperatyvas Nr. 15 sandorių sudarymo metu nebeegzistavo, todėl ir tokių pajų perleidimas negali būti pripažintas teisėtu. Pažymėjo, kad suinteresuotiems asmenims S. Š., V. K. įgijus nuosavybę teisę į garažus užbaigus statybos procedūras ar teismine tvarka, neliktų kliūties šalims sudaryti įstatymų reikalavimus atitinkančias nekilnojamojo daikto perleidimo sutartis.Pareiškėjas apeliaciniu skundu sutinka, jog byloje pateiktos garažų pirkimo-pardavimo sutartys neatitinka nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sandorio formos, nes nėra patvirtintos notaro, o pagal esamas aplinkybes jos ir negalėjo būti sudaromos dėl to, kad V. K. ir S. Š. neturėjo nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų, tačiau turėjo teises atkurti nuosavybės teises į garažus. Mano, kad V. K. ir S. Š. turėjo teisę perleisti teisę atkurti nuosavybės teisę į garažus ir tai jie padarė sudarydami su pareiškėju 2012 m. rugpjūčio 15 d. ir 2004 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Toks pirkimo-pardavimo sutarties aiškinimas atitiktų tikrąją šalių valią ir tuo metu galiojančios teisių perleidimo sutarties turinį. Pagal CK 1.74 straipsnį notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip. Teisėjų kolegija sutinka, kad minėtos sutartys neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi nepatvirtintos notaro, tačiau pažymi, jog teisme jų niekas neginčijo; suinteresuotas asmuo V. K., dalyvavęs teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patvirtino aplinkybę, jog jis perleido pareiškėjui teisę į garažą, už tai gavo pinigus; suinteresuotam asmeniui S. Š. apie bylą pranešta tinkamai, jis prieštaravimų dėl pareikšto pareiškėjo prašymo nepareiškė; nuo sutarčių sudarymo praėjo 5 metai 8 mėnesiai ir 13 metų 10 mėnesių, visą šį laiką garažais be jokių kliūčių naudojasi pareiškėjas, posėdžio metu abi 2012 m. rugpjūčio 15 d. sutarties šalys patvirtino savo valią, surašytą sutartyje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdama į proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, sprendžia, kad nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo garažus, esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog analogiškose situacijose, tik esant skirtingiems pareiškėjams, pirmosios instancijos teismai – Šilutės rajono apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2YT-2394-385/2017, Nr. 2YT-2396-385/2017, Nr. 2YT-2404-385/2017, Nr. 2YT-2407-385/2017, Nr. 2YT-2413-385/2017 ir Tauragės apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2YT-222-750/2018, Nr. 2YT-223-204/2018, Nr. 2YT-225-204/2018, Nr. 2YT-227-750/2018, Nr. 2YT-220-750/2018 sprendė, kad išvardintų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas nustatyti juridinį faktą dėl objektų valdymo nuosavybės teise.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo D. M. prašymas tenkintinas ir daiktinių teisių įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo garažą, esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žym. Plane Nr. 1-14, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise valdo garažą, esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žym. Plane Nr. 1-2, adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. M. prašymą tenkinti.

Daiktinių teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo garažą, esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žym. Plane Nr. 1-14, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise valdo garažą, esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žym. Plane Nr. 1-2, adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.