- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-344-230/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05968-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finance“
- Ieškovas
- K. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simple Finance“ dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtino ieškovo K. N. ir atsakovės UAB „Simple Finance“ sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-11339-285/2020 nutraukė.
Šalies argumentai
2. Ieškovas K. N. 2020 m. spalio 2 d. ir 2020 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui prašymus išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad atsakovė UAB „Simple Finance“ neįvykdė patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir nesumokėjo nei vienos įmokos dalies.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Simple Finance“ atsiliepime į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad jau sumokėjo ieškovui 2 000 Eur, todėl prašo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ir atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2021 m. kovo 10 d., nes negali įvykdyti sprendimo dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Atsakovė yra pripažinta kaip COVID-19 paveikta įmonė. Kadangi dėl Vyriausybės paskelbto karantino ir kitų COVID-19 sukeltų padarinių iš atsakovės išperkamosios nuomos būdu automobilius įgyjantys fiziniai ir juridiniai asmenys dėl jų darbui ir veiklai Vyriausybės sprendimu taikomų apribojimų, prastovų, darbo praradimo ir pan. susidūrė su mokumo problemomis, tai atsakovei taip pat nemokėjo ir nemoka nei išperkamosios nuomos įmokų, nei palūkanų. Taigi atsakovės pajamos iš jos vykdomos veiklos žymiai sumažėjo. Atsakovė iš gaunamų pajamų atsiskaito su valstybės, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais, kuriems išleidžia praktiškai visas savo gautas pajamas. Atsakovė buvo pasirengusi realizuoti savo turimą materialų turtą ir iš gautų pajamų įvykdyti teismo sprendimą, tačiau Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo uždraudė atsakovei disponuoti (tame tarpe ir parduoti) savo turimu turtu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. vasario 26 d.
4. Ieškovas K. N. atsiliepime į atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Tai, kad dėl COVID-19 atsakovei taikomos pagalbos priemonės, nieko nesako apie turtinę padėtį, nes toks statusas suteikiamas automatiškai labai dideliam Lietuvos įmonių skaičiui. Taip pat atsakovė pateikė duomenis apie taikytą turto areštą, tačiau ši informacija niekaip nepatvirtina atsakovės turtinės padėties pilno vaizdo, t. y. nepateikta duomenų, ar atsakovė vykdo veiklą, kokios yra jos pajamos, kiek ir kokio turto atsakovė turi, kiek atsakovė turi skolų kitiems kreditoriams ir pan. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kaip ji ketina įvykdyti teismo sprendimą po 2021 m. kovo 10 d., iš kokių šaltinių atliks mokėjimus, kodėl jai reikalingas būtent toks atidėjimo terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi tenkino ieškovo K. N. prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-11339-285/2020 dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtintos nevykdomos taikos sutarties sąlygų, atsakovės UAB „Simple Finance“ prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė UAB „Simple Finance“ įsipareigojo sumokėti ieškovui K. N. 9 700 Eur sumą šiais terminais: iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2 000 Eur; iki 2020 m. rugsėjo 30 d. – 2 000 Eur; iki 2020 m. spalio 31 d. – 2 000 Eur; iki 2020 m. lapkričio 30 d. – 2 000 Eur; iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 1 700 Eur. Be to, šalys susitarė, kad atsakovei vėluojant sumokėti bet kurią įmoką (visą ar iš dalies) daugiau kaip vieną mėnesį, ieškovas K. N. įgyja teisę reikalauti sumokėti visą likusią nesumokėtos 9 700 Eur sumos dalį iš karto ir turi teisę visą šią likusią nesumokėtą sumą reikalauti įvykdyti priverstine tvarka per antstolį pateikdamas teismo išduotą vykdomąjį raštą. Ieškovas pripažįsta, kad vieną įmoką atsakovė pervedė, bet tik po to, kai jis kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir prieš pasibaigiant teismo nustatytam terminui pateikti atsiliepimą.
7. Teismas atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo argumentus dėl sunkios turtinės padėties atmetė kaip nepagrįstus. Karantinas buvo paskelbtas tik nuo lapkričio pradžios, iki lapkričio mėnesio atsakovė privalėjo atlikti tris įmokas į ieškovo banko sąskaitą, o atliko tik vienintelę įmoką prieš pateikiant prašymą teismui, t. y. jau lapkričio mėnesį. Ikiteisminio tyrimo institucija laikinąjį įmonės turto apribojimą taikė tik 2020 m. lapkričio 9 d. ir abejotina, kad šis apribojimas pasibaigs prokuroro nutarime nurodytu laiku. Be to, turto apribojimas ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra priežastis, dėl kurios būtų galima atidėti teismo sprendimo vykdymą, o šiuo atveju patvirtina būtinumą taikyti priverstinį sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Simple Finance“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ir pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, t. y. nustatyti atsakovei mokėti po 500 Eur per mėnesį sumą iki visiško atsiskaitymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino ir kitų dėl COV1D-19 pandemijos taikytų ir šiuo metu taikomų veiklos apribojimų buvo ir yra sutrikdyta ne tik atsakovės, bet ir daugelio kitų fizinių ir juridinių asmenų veikla, sumažėjo gaunamos pajamos. Todėl atsakovė būtent dėl neigiamo COVID-19 pandemijos sukelto poveikio buvo pripažinta COVID-19 paveikta įmone ir tokia išliko iki šiol, nepriklausomai nuo to, kad pirmasis karantinas buvo pasibaigęs, kas yra objektyvus įrodymas, kad atsakovės pajamos yra sumažėjusios, o turtinė padėtis yra pablogėjusi.
1.2. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 9 d. nutarime numatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Todėl akivaizdu, kad prokuroras galėjo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą šešiems mėnesiams, tai yra iki 2021 m. gegužės 9 d., jeigu tam matė pagrindą. Kadangi prokuroras neskyrė laikino nuosavybės teisių apribojimo maksimaliam leidžiamam terminui, tai rodo, jog iki 2021 m. vasario 26 d. prokuroras rengiasi jį panaikinti. Tada atsakovė galės realizuoti savo turtą ir atsiskaityti su ieškovu.
1.3. Nors įstatyme ir nedetalizuotos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, tačiau visiškai logiška, kad jos turi būti susiję su turtine padėtimi ar kitokiu sprendimo įvykdymo apsunkinimu. Tačiau nagrinėjamos kitos civilinės bylos ir jų baigtis teismo sprendimo įvykdymo nei palengvina, nei pasunkina, todėl neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos (ne)pakeitimo.
1.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad šiuo atveju turto apribojimai ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės tik patvirtina būtinumą taikyti priverstinį sprendimo vykdymą. Vien tik turto apribojimai ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra priežastis, dėl kurios nebūtų galima pakeisti taikos sutartyje numatytas sąlygas.
Atsiliepimas
9. Ieškovas K. N. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Atskirajame skunde keliamas kitoks reikalavimas, nei buvo prašoma pirmosios instancijos teismo. Tačiau apeliacijos dalyku negali būti klausimas, kurio pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.
2.2. Atskirajame skunde nurodoma pablogėjusi atsakovės finansinė padėtis dėl pasaulinės pandemijos, tačiau nepateikiama jokių tai pagrindžiančių įrodymų, t. y. duomenų apie atsakovės turtą, pajamas, turimus įsipareigojimus ir duomenis apie planuojamas gauti pajamas ateityje, iš ko atsakovė galėtų įvykdyti teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo K. N. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atmestas atsakovės UAB „Simple Finance“ prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų
12. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtino ieškovo K. N. ir atsakovės UAB „Simple Finance“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 1 punktą šalys susitarė, kad atsakovė sumokės ieškovui 9 700 Eur sumą dalimis: iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2 000 Eur; iki 2020 m. rugsėjo 30 d. – 2 000 Eur; iki 2020 m. spalio 31 d. – 2 000 Eur; iki 2020 m. lapkričio 30 d. – 2 000 Eur; iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 1 700 Eur. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovei vėluojant sumokėti bet kurią šios sutarties 1.1.-1.5. papunktyje nurodytą įmoką (visą ar iš dalies) daugiau kaip vieną mėnesį, ieškovas K. N. įgyja teisę reikalauti sumokėti visą likusią nesumokėtos 9 700 Eur sumos dalį iš karto ir turi teisę visą šią likusią nesumokėtą sumą reikalauti įvykdyti priverstine tvarka per antstolį pateikdamas teismo išduotą vykdomąjį raštą.
14. Ieškovas K. N. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, nurodydamas, kad atsakovė UAB „Simple Finance“ nesilaiko taikos sutarties sąlygų ir vėluoja sumokėti įmokas. Tuo tarpu atsakovė UAB „Simple Finance“ prašė atidėti taikos sutarties sąlygų vykdymą iki 2021 m. kovo 10 d. dėl atsiradusių laikinų finansinių sunkumų.
15. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Pasisakydamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos keitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015 ir kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
17. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas tenkinti atsakovės UAB „Simple Finance“ prašymą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, visų pirma, reikšminga laiko tai, kad pasirašydama taikos sutartį atsakovė UAB „Simple Finance“ pati įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu K. N. taikos sutartyje nustatytais terminais, t. y. šalys laisva valia nusistatė taikos sutarties vykdymo tvarką, jokių pretenzijų dėl taikos sutarties sąlygų nereiškė.
18. Antra, atsakovė UAB „Simple Finance“ yra juridinis asmuo, verslininkė, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, todėl atsakovė turėjo įvertinti taikos sutarties sąlygas ir savo galimybes šias sąlygas tinkamai įgyvendinti (įvykdyti). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė „Simple Finance“ taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė praktiškai jau nuo pat taikos sutarties patvirtinimo, kadangi pirmąją įmoką atsakovė sumokėjo tik ieškovui kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė praktiškai visą laiką po taikos sutarties patvirtinimo netinkamai vykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (nemokėjo įmokų pagal taikos sutartyje numatytą mokėjimų grafiką), kas suponuoja išvadą, jog jau pasirašant taikos sutartį atsakovei turėjo būti žinoma jos sunki finansinė padėtis ir apsunkintos galimybės įvykdyti taikos sutartį, dėl ko ji galėjo tartis su ieškovu dėl palankesnių skolos grąžinimo sąlygų (pvz., ilgesnio mokėjimo termino, mažesnių įmokų ir pan.), tačiau to nepadarė.
19. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Simple Finance“ taikos sutartyje nustatytus įsipareigojimus prisiėmė jau pasibaigus pirmojo karantino Lietuvoje terminui (karantinas baigėsi 2020 m. birželio 16 d., o taikos sutartis patvirtinta 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi), taigi atsakovė, sudarydama taikos sutartį, turėjo įvertinti savo galimybes dėl šių sąlygų tinkamo įgyvendinimo. Tuo tarpu antrasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas nuo 2020 m. lapkričio 7 d., o ikiteisminio tyrimo institucija laikinąjį atsakovės turto apribojimą taikė nuo 2020 m. lapkričio 9 d., t. y. jau po taikos sutarties patvirtinimo, todėl šios aplinkybės neturėjo įtakos taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamam vykdymui (pirmosios trys įmokos pagal taikos sutartį turėjo būti sumokėtos iki 2020 m. spalio 31 d., t. y. iki antrojo karantino pradžios ir laikino įmonės turto apribojimų taikymo).
20. Trečia, atsakovė UAB „Simple Finance“ neginčija aplinkybių, kad ji nevykdė tarp šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, tačiau nurodo, kad ji šių sąlygų nevykdė dėl sunkios finansinės padėties, todėl prašė pratęsti taikos sutarties vykdymo terminą iki 2021 m. kovo 10 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie atsakovės argumentai ir suformuluotas prašymas atidėti taikos sutarties sąlygų vykdymo terminą, nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Kaip minėta, vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama vykdomojo rašto išdavimo procese (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1683-823/2016, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-302/2018, 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018, 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-790/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1276-881/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo faktą, pagrįstai išdavė ieškovui K. N. vykdomąjį raštą, o atsakovės UAB „Simple Finance“ nurodytus argumentus dėl sunkios finansinės padėties vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojo rašto išdavimas nepaneigia taikos sutartį turinčios vykdyti šalies galimybės taikos sutartį gera valia įvykdyti ir po vykdomojo rašto išdavimo ar sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas).
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Ieškovas K. N. prašo priteisti iš atsakovės UAB „Simple Finance“ 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.16 p. numatyto dydžio (0,4 x 1 398,5), todėl, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos ieškovui iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui K. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finance“ (juridinio asmens kodas 305161626) 200 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.