Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-540-667/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-14
Bylos Nr.
1-540-667/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
G. R.
Nukentėjusysis
U. S.-D.
Advokatai
Eglė Rybelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-540-667/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45690-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.5.1.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.1.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei, Enrikai Krištopaitytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,kaltinamajai G. R., jos gynėjai advokatei Eglei Rybelienei,nukentėjusiajai U. S.-D.,ekspertams L. G., J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. 2019 m. spalio 25 d., apie 10 val. 20 min., prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl numestos nuorūkos, peraugusio į abipuses grumtynes su nukentėjusiąja U. S. – D., gimusia (duomenys neskelbtini) metais, metu, gindamasi, bet peržengdama būtinosios ginties ribas, nes gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, tyčia peiliu sudavė ne mažiau, kaip du smūgius į kairį šoną nukentėjusiajai U. S. – D., tokiu būdu padarydama jai durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą kairiame šone palei pažasties užpakalinį kraštą ketvirtame tarpšonkauliniame tarpe, pažeidžiant kairį plautį, bei vieną durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą pilvo viršutinėje dalyje pakrūtinio kairėje pusėje, sužalojant kepenis, po ko, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, grumtynių dėl peilio perėmimo metu, nukentėjusiajai U. S. – D. padarė durtinę - pjautinę kiaurinę žaizdą paodžio kairiame dilbyje viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlės dalyje, poodines kraujosruvas kairio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą ir paviršinius odos įdrėskimus dešinės rankos riešo srityje priekiniame paviršiuje, tokiais neteisėtais ir pavojingais veiksmais sunkiai sutrikdydama nukentėjusiosios U. S. – D. sveikatą.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu valstybinis kaltintojas perkvalifikavo kaltinamajai inkriminuotą nusikalstamą veiką į sunkesnę – jos nusikalstamus veiksmus įvardindamas , kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamoji G. R. parodė, kad ji dėl nukentėjusiosios sužalojimo prisipažįsta, tačiau sužalojo nukentėjusiąją, gindamasi nuo jos neteisėtų veiksmų, jos užpuolimo, esant būtinajai ginčiai. Ji neturėjo tikslo ją tyčia sužaloti, todėl neigia padariusi tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji teigia, kad ji tik gynėsi, gailisi, kad sužalojo nukentėjusiąją gindamasi nuo jos neteisėtų veiksmu kaltinamosios atžvilgiu, todėl ji ir iš karto nukentėjusiosios neatsiprašė, tai padarė tik baigus nagrinėti bylą, nes viskas įvyko dėl nukentėjusiosios sukelto konflikto, kurio metu ir pati kaltinamoji buvo sužalota dėl nekentėjusiosios panaudoto smurto. Konfliktas įvykio 2019 m. spalio 25 d., apie 10 val. 20 min., kai ji prie šalia jos namų (duomenys neskelbtini), už 100-200 metrų esančioje transporto stotelėje, laukė autobuso. Norėdama parūkyti, atsistojo už stotelės, stovėjo nuo kiosko apie 5 metrus. Kai numetė nuorūką, buvo su ausinukais ir negirdėjo, kaip prie jos priėjo kiosko pardavėja, ji pajuto, kad ją kioskininkė U. S.-D. pastūmė ir paliepė pakelti nuorūką. Ji pasakė ,,ne“, nes jai ji paliepė, o ne gražiai pasakė. Tada kioskinkė puolė ją, pradėjo tąsyti už plaukų, smūgiavo į galvą. Kaltinamoji sakė jai, kad ji ją paleistų, kiti žmonės stotelėje taip pat prašė paleisti. Pradėjo nukentėjusioji su ranka apvijusi kaklą ją smaugti. Kaltinamoji pasilenkė ir tada į ranką iš kišenės įkrito sulankstomas peiliukas. Ji yra lankiusi šaulių būrelį, todėl nuo tada peilis buvo likęs kišenėje. Paėmusi peilį, norėdama išsilaisvinti iš nukentėjusiosios glėbio, pirmiausia trenkė pardavėjai iš suskleisto peilio į galvos sritį, bet ji jos nepaleido ir pradėjo dar labiau smaugti. Jai pradėjo trūkti oro, tada ji ranka išskleidė atlenkiamą peilį ir dūrė. Ji neatsimena, į kurią vietą ir kaip įdūrė, dūrė nesitaikydama, nes buvo šoke. Tada kiosko pardavėja ją paleido ir ji nuėjo pasiimti savo iškritusio telefono ir ausinių. Tada nukentėjusioji U. S.-D. ją dar kartą užpuolė, griebė už rankos ir pasakė ,,aš dabar tave papjausiu“. Nukentėjusioji griebė iš rankos jos peilį, peilį prikišo prie jos smakro, dėl ko buvo likęs nežymus įdrėskimas. Gindamasi ji nukentėjusiajai su kaire ranka sudavė į veido sritį. Nuo smūgio nukentėjusioji ją truputį atleido ir tada kaltinamoji su peiliu įdūrė dar kartą. Moteriškės, buvusios stotelėje ir mačiusios konfliktą, rėkė, kad nukentėjusioji mergaitę paleistų ir, kad ši kuo toliau bėgtų. Išsilaisvinusi kaltinamoji nubėgo link namų. Parbėgusi namo peilį išmetė ir paskambino savo pusbroliui K. S., kuris jos manymu galimai yra dirbęs kriminalistu, viską jam papasakojo. Jis atvažiavo prie jos ir pristatė ją policijos pareigūnams. Ji buvo apsirengusi šviesomis kelnėmis, tamsiu megztiniu ir tamsiai mėlyna striuke. Kioskininkė buvo su skara-palerina. Tą kartą kaltinamoji kioskelyje nieko nepirko. Ji žinojo tą pardavėją, nes kažkada norėjo su draugu pirkti cigarečių, bet ji jiems nepardavė, nes ji kioskininkei pasirodė per jauna, dėl savo labai smulkaus kūno sudėjimo, nors jai buvo 18 metų. Tą pardavėją žinojo kaip konfliktišką asmenį, nes ji ir anksčiau ją užsipuldavo, grasindavo jauniems asmenims, bet jie į ją nekreipdavo dėmesio ir nueidavo. U. S.-D. grasindavo, kad atvyks jos vyras, juos užmuš ir, kad ji mėgsta tokius vaikus laužyti. Tą įvykio dieną ji buvo viena, sustojime dar buvo apie 10-15 žmonių. Tą dieną jokių konfliktų su U. S.-D. nebuvo. Pripažįsta, kad numetė ant žemės nuorūką, nes nematė šalia šiukšliadėžes. Dabar neberūko. Nukentėjusioji griebė jai už plaukų ir smūgiavo į galvą. Ji ir kiti žmonės šaukė, kad paleistų. Ji pasilenkė ir nukentėjusioji su ranka apglėbė jos kaklą ir pradėjo smaugti. Smūgiai buvo trys. Ji nekovojo su nukentėjusiąja, nes neturi tiek jėgos, jos ūgis 157 cm, o svoris 44 kg, o ji už ją daugiau nei dvigubai stambesnė ir aukštesnė Iš pradžių bandė išsilaisvinti, bet nepavyko. Prašė jos paleisti, bet nukentėjusioji nereagavo visiškai. Iš pradžių jai trenkė su neišskleistu peiliuku į galvą, bet ją pradėjo dar stipriau smaugti. Ji buvo išsigandusi, šoke ir pasimetusi. Tada atsilenkė peiliuką ir dūrė, kad paleistų, niekur nesitaikė. Net nesuprato, kad dūrė, tik atsitraukus pamatė, kad peilio geležtės buvo išteptos krauju. Nebuvo tikslo sužaloti, nužudyti. Išsigandusi manė, kad ji uždus, pergyveno dėl savo sveikatos ir gyvybės, todėl gynėsi ir išgąstyje išsitraukė peilį. Jai buvo pirmas toks užpuolimas, nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje. Nors jai įdūrė, tačiau nukentėjusioji toliau tęsė savo veiksmus, lyg nebūtų sureagavusi į dūrį. Žmonės matė, kad ji yra su peiliu. Kraują pamatė vėliau. Dūrė du kartus. Po pirmo dūrio nukentėjusioji ją atleido trumpam, paleista kaltinamoji nuėjo pasikelti savo netoliese nukritusių telefono ir ausinukų, tada nukentėjusioji, po kokių 5 minučių, dar kartą ją užpuolė, jos grūmėsi, nukentėjusioji pradėjo ją vėl smaugti, naudodama smaugimą ranka. Nukentėjusioji yra už ją žymiai stipresnė. Kai ji ėjo pasiimti telefono, nukentėjusioji griebė už rankos, kurioje buvo peilis ir peilį su jos ranka kišo jai prie gerklės, sakydama, kad dabar aš tave papjausiu. Kaltinamoji išsigando dėl savo gyvybės, verkė, prašė paleisti, jos nepaleido, ir tuomet kaltinamoji siekdama išsilaisvinti su kaire ranka – kumščiu, smūgiavo nukentėjusiajai į veido dešinę pusę, po ko nukentėjusioji trumpam atleido savo ranką, tada ji siekdama išsilaisvinti dar kartą jai dūrė ir išsilaisvinusi iš nukentėjusiosios glėbio, pabėgo. Tik gavusi kaltinamąjį aktą sužinojo į kokias vietas pataikė. Teismas gal vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jos parodymai buvo visada tokie patys. Namie peilį nuplovė ir po to išmetė į konteinerį. Po grumtynių jai buvo keli įbrėžimai ant smakro, rankų ir sumušta galva, skaudėjo kaklą, bet jos apžiūros metu žymių nebebuvo, nes jai greitai sugyja sužeidimai, išnyksta mėlynės, smaugimo nesimatė ir dėlto, kad ją smaugė su ranka per storą skarą-skraistę, po įvykio buvo šiek tiek išplėštų plaukų. Savo poelgį vertina kaip netinkamą, galėjo ne taip smarkiai gintis, bet tuo metu tai buvo vienintelė išeitis. Nukentėjusiosios pradžioje neatsiprašė, nes po įvykio tik teisme pirmą kartą ją pamatė. Bylos nagrinėjimo metu, pradžioje, kaltinamoji laukė, kad nukentėjusioji jos atsiprašytų, kad ją užpuolė, tai ji būtų jos atsiprašiusi. Bylos nagrinėjimo pabaigoje ji nusileido ir atsiprašė nukentėjusiosios už jos sužalojimą ginantis nuo jos užpuolimo. Nemano, kad dėl numestos nuorūkos yra normalu užpulti žmogų. Mano, kad tai buvo jos būtinoji gintis. Ji turi vaizdo medžiagą, kaip nukentėjusioji tąso nepilnamečius. Nukentėjusioji prie kioskelio neleidžia stovėti, nes ten jos teritorija, visus puldinėja ir varo nuo tos vietos, ypač jauno amžiaus žmones. Su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su jai padaryta turtine žala, kurią atlygino per savo advokatę, nesutiko su neturtinės žalos dydžiu. Po 12 klasės išsikraustė iš tėvų ir pradėjo dirbti. Dabar ji neturi pajamų, dar neturi jokios profesijos, buvo įsidarbinusi, bet dėl per sunkių darbo sąlygų iš darbo išėjo. Išsikraustė, nes nebuvo geri santykiai su tėvais, dėl tėvo elgesio su ja, o dabar normalūs santykiai. 2015-2016 metais buvo konfliktas su tėvu, nes jis norėjo su ja netinkamai elgtis, todėl ji jam bandė jam įdurti, bet nepavyko, jo nekliudė gindamasi nuo jo rankose turėtu peiliu. Žino, kad peilis yra pavojingas. Peilio su savimi taip nesinešiodavo, tiesiog tada pasiėmė striukę ir joje peilis buvo užsilikęs nuo tada, kai dalyvavo šaulių renginiuose. Peilio specialiai neįsidėjo. Jos parodymai dabar yra tikslesni, nes iš pradžių jai buvo šoko būsena, jai pora mėn. iki įvykio buvo smegenų sutrenkimas, visiškai prarado atmintį. Teisme ekspertai teigia, kad tai nebuvo panašu į būtinąją gintį, tačiau ji mano priešingai, nes nukentėjusioji pradėjo konfliktą, galimai jos laukė, be to ji žymiai stambesnė, smaugimo žymių nesimato, nes smaugė su ranka per skraistę, jai labai greitai sužalojimai dingsta, labai greitai užgyja. Ji nepripažįsta, kad tyčia sužalojo pardavėją, pripažįsta, kad dūrė ir padarė nusikaltimą, tačiau taip padarė, nes gynėsi, mano, kad nukentėjusioji irgi turi pripažinti savo kaltę. Konflikto metu ji nukentėjusiajai su kumščiais kelis kartus trenkė į galvos sritį, sukėlė skausmą.

Nukentėjusioji U. S.-D. parodė, kad ji yra kioskininkė-pardavėja. Aplink kioską yra 10 m² plotas, priklausantis Kauno spaudos teritorijai ir ją privaloma prižiūrėti. Jai dirbant kioske ji pamatė, kaip mergaitė demonstratyviai numetė dvi nuorūkas, nors šiukšliadėžė buvo šalia ir ji stovėjo apie 2 metrus nuo kiosko. Mergaitė atrodė jaunesnė, nei 20 metų, todėl jai galbūt kažkada nepardavė cigarečių. Tą dieną G. R. nieko nepirko. Ji specialiai nėjo jos drausminti, jai buvo pertrauka, todėl ji apsirengė, užrakino kioską ir išėjusi kaltinamajai paliepė susirinkti savo nuorūkas. Nukentėjusioji turi aukštąjį išsilavinimą, todėl niekada ant jauno žmogaus nepultų ir nerėktų. Ji prižiūri tvarką ir sudrausmina ten esantį jaunimą, kad nemėtytų nuorūkų. Kaltinamosios ji neprisimena, tuo metu jai atrodė, kad ją mato pirmą kartą. Policijos dėl numetamų nuorūkų nėra kvietusi, pareigūnus kvietė, tik kai ją apvogė, trankė į langus. Ji yra Vilniaus pedagoginio universiteto dailės edukologijos bakalaurė. Profesionaliai nesportavo, bet jos broliai lankė įvairius kovos menų sporto būrelius, tai galima sakyti ji kartu su jais lankė. Ji domisi boksas, koviniais imtynių veiksmais, ir jį išmano kaip tokius veiksmus atlikti, nes kartu su broliais jaunystėje treniruodavosi. Kaltinamoji akivaizdžiai meluoja, kad ji griežtai jai paliepė susirinkti nuorūkas. Ji G. R. ramiai pasakė, kad susirinktų savo nuorūkas, bet ji ta nepadarė, ir kilusio konflikto metu nukentėjusioji kaltinamosios apkabinusi už kaklo nesmaugė. Beveik garantuota, kad G. R. nesakė, kad ją papjaus. Tuo metu, kai prasidėjo konfliktas, žmonių nebuvo. Ji tvarkėsi dokumentus ir matė, kad mergina demonstratyviai mėto cigaretes. Ji ramiai apsirengė, ruošėsi eiti į pertrauką. Priėjusi prie merginos pasakė, kad susirinktų nuorūkas. Kaltinamoji atsisuko, išsitraukė peilį ir jai dūrė. Tada ji griebė už rankų. Norėdama atimti peilį, ji griebė kaltinamajai už plaukų. Po to ji pradėjo praradinėti sąmonę. Tada atsirado stotelėje žmonių, kurie pradėjo kažką rėkti, mano, kad rėkė kaltinamajai, o ne jai. Po dūrio į plautį aplink buvo daug kraujo. Tada ji paleido kaltinamąją ir kvietėsi greitąją pagalbą. Ji prisimena, kad pasiėmusi telefoną nuėjo iki kiosko, atsirakino, atsisėdo ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Po to atėjo dažnai apsiperkanti klientė ir jau ji toliau su greitąja kalbėjo telefonu. Atvykusi policija paklausė, kur nubėgo kaltinamoji, ji parodė kryptį. Atsimena, kad jai pasakius susirinkti nuorūkas kaltinamoji atsisuko ir išsitraukė peilį. Peilis atrodė didelis, bet geležtė tik gal apie 5 cm ilgio. Pas kaltinamąją peilis buvo dešinėje rankoje. Jai ji sugriebė kaltinamąją. Kaltinamoji dūrė jai į kairį šoną. Durdama nieko nesakė, bet ji visa drebėjo, buvo kažkokia keista. Kai G. R. jai įdūrė, tada ji puolė kaltinamąją, atliko kovinį veiksmą, griebė už sprando, norėjo palenkti, o kita ranka griebė jai už rankos, nes norėjo užsukti ranką ir atimti peilį. Galėjo po to griebti ir už plaukų, nes gindamasi norėjo prispausti ją prie žemės, kad nesipriešintų. Galėjo paimti G. R. už kaklo su ranka per skraistę, nes buvo užsidėjusi didelę skraistę, tačiau jos nesmaugė. Jos ūgis 173 cm, svoris 107 kg. Ji iš nukentėjusiosios grėsmės nejuto, galvojo, kad nukentėjusiajai gal 16 metų, nes ji smulkaus kūno sudėjimo, prieis ir pasakys dėl nuorūkų ir ji jos paklausys. Po jai suduotų smūgių peiliu, kai įdūrė antrą kartą, neatsimena, ar tai pajuto. Po to nukentėjusioji kaltinamosios daugiau nepargriovė, nes pradėjo pati silpti. Neprisimena, ar buvo merginą sugriebusi iki dūrio. Gali būti, kad kliudė besisukdama su skraiste, kurią vilkėjo. Nežino, kodėl taip sukosi. Ji mano, kad sukdamasi kliudė kaltinamąją, galėjo skraistė apsivyti kaltinamąją, ir ši tai suprato, kad ją puola. Dabar šiek tiek kitaip įvykį prisimena, kai kurios detalės to įvykio yra išsitrynusios. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykį. Tikrai nesakė, kad ji kaltinamąją žudys, neturėjo tikslo sužaloti. Ji yra ištekėjusi, turi du vaikus. Yra kreipusi pas psichiatrą, nes labai barėsi su vyru, buvo labai pavargusi ir norėjo pailsėti. Apie mėnesį ar du gulėjo ligoninėje ir gydėsi. Jos brolis serga psichinėmis ligomis. Nukentėjusioji nors yra emocionali, bet neagresyvi. Ji žmonių pirma nepuola. Ji tik gražiai paprašė, kad G. R. paimtų nuorūkas. Neatsimena, ar ji kažką atsakė, nes iš karto buvo dūris peiliu. Kaltinamoji jos neatsiprašė ikiteisminio tyrimo metu, tik per paskutinį posėdį, todėl ji prašė jai atlyginti tik dar neatlygintą turtinę žalą, neturtinės žalos atsisakė, bylos nagrinėjimo metu jai buvo atlyginta turtinė žala. Ji nėra sakiusi jos kioską atakuojančiam jaunimui, kad turi ,,baltą kortą“. Jeigu taip sakė, tai todėl, kad vaikai atstotų. ,,Balta korta“ terminas buvo naudojamas tarybiniais laikais, tai reiškia dokumentą, kuris būdavo išduodamas psichiniams ligoniams. Jai yra diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas, tai reiškia, kad ji vienu momentu būna labai aktyvi, labai daug dirba, būna labai kūrybiška, mažiau miega. Būna labai didelis jos kūrybiškumo, gyvenimo būdo suaktyvėjimas. Įvykių neprisifantazuoja. Patį įvykį ji atsimena, bet detalių neprisimena. Ji yra cholerikė ir sureaguoja, kai pamato kažką netinkamo, bet nėra konfliktiška. Dėl jos darbo kioske buvo nusiskundimų. Vienas skundas buvo jaunimo, kurį parašė iš keršto, kam nepardavė cigarečių. Iš darbo spaudos kioske išėjo bendru sutarimu per karantiną, nes tada nebuvo prekybos. Po įvykio buvo sugadinta sukruvinta skraistė, kainavusi 100 litų ir sutepta suknelė, kainavusi 40 eurų. Ji po įvykio nedirbo, gavo ligos išmoką. Ji sutinka su pakeistu kaltinimu. G. R. įžūliai meluoja, kad nukentėjusioji ją užpuolė, nes buvo taip - nukentėjusioji priėjo prie G. R. ir pasakė pakelti cigaretę, ji pradėjo atsikalbinėti, mosikuotis, tada kaltinamoji jai trenkė, o į tai nukentėjusioji neliko skolinga, sudavė rankomis kaltinamajai. Po to kaltinamoji išsitraukė peilį, jai dūrė, nukentėjusioji jautė, kai pradėjo bėgti kraujas, ji jau buvo afekto būsenoje, gynėsi nuo užpuolimo, nukentėjusioji griebė G. R. už kaklo, tada ši nukentėjusiajai ranka trenkė į akį. Jai gaila šitos mergaitės, kaltinamoji nukentėjusiajai per savo advokatę kovo mėn. sumokėjo 240 Eur. Nukentėjusiąją labai piktina, kad kaltinamoji neateina atsiprašyti, su ja bendrauja tik kaltinamosios advokatė.

2019 m. spalio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2900/2019(02) nurodyta, kad U. S. D. padaryta trys durtinės-pjautinės žaizdos: viena kiauryminė krūtinės kairiame šone palei pažasties užpakalinį kraštą ketvirtame tarpšonkauliniame tarpe pažeidžiant kairį plautį: antra kiauryminė pilvo viršutinėje dalyje pakrūtinio kairėje pusėje sužalojant kepenis: trečia kiaurinė paodžio kairiame dilbyje viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje. Taip pat konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlės dešinėje; poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; poodinė kraujosruva ir paviršiniai odos įdrėskimai dešinės rankos riešo srityje priekiniame paviršiuje. Durtinės-pjautinės žaizdos padarytos aštriu duriančiu- pjaunančiu plokščiu, tikėtina, vienašmeniu pakankamai ilgu (> 8 cm) įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Krūtinės ir pilvo sužalojimai dėl žaizdų kiauryminio pobūdžio ir plaučio bei kepenų pažeidimų atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Kairio dilbio kiaurinė paodžio žaizda dėl masyvaus paodės pažeidimo atitiktų nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Poodinė kraujosruva dešinės akies srityje atspindi traumuojantį kontaktą su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti į kumšų sugniaužta ranka ar kitas panašaus dydžio objektas. Poodinė kraujosruva ir odos įdrėskimai dešinės rankos riešo srityje padaryti riboto paviršiaus, tikėtina, briaunuotais daiktais, galimai rankos nagais grumtynių metu. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje užpakaliniame paviršiuje padarytos kietu buku riboto paviršiaus daiktu ir atsirasti galėjo įvairiomis aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos ir odos įdrėskimai, vertinant izoliuotai, atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi konstatuoti sužalojimai vizualiai yra vienodo atsiradimo laiko ir neprieštarauja užduotyje nurodytam traumos laikui (1 t., b. 1. 69–70).

2020 m. gegužės 12/26 Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusiajai U. S.-D. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki ekspertinio tyrimo dienos (tyrimo metu) konstatuojamas Bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus tipas (F 31.6) (medikamentinė remisija). Nukentėjusioji U. S.- D. pagal psichinę, emocinę ir psichologinę būseną gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti parodymus. Parodymų teisingumo vertinimas- teismo kompetencijoje. Nukentėjusioji U. S.-D. geba iš atminties atkurti galimai nusikalstamų įvykių aplinkybes. Duomenų, jog nukentėjusiosios U. S.-D. parodymai būtų įtakoti kitų asmenų, neturime. Nekonstatuojama tokia emocinė ar psichologinė nukentėjusiosios būsena, kuri būtų galėjusi turėti esminę įtaką galimai nusikalstamo įtariamosios elgesio, nukreipto prieš nukentėjusiąją, suvokimui, t. y. būtų kliudžiusi nukentėjusiajai suvokti prieš ją nukreiptus įtariamosios veiksmus. Nukentėjusiajai U. S.-D. šiuo metu nestebima neigiama ligos dinamika dėl galimai neteisėto įtariamosios G. R. veikimo nukentėjusiosios U. S.-D. atžvilgiu. Nukentėjusioji U. S.-D. gali toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose (1 t., b. 1. 84–88).

E. J. V. parodė, kad jis lydimas pareigūnų vyko į klinikas apžiūrėti pacientę. Teko dalyvauti žaizdų perrišimo metu ir matyti ir įvertinti. Pilvo srities žaizdos pats nematė. Žiūrėjo krūtinės ir rankos sužalojimus bei tuo remdamasis surašė išvadą Nr. G2900/2019(02), kurią tvirtina. Kūno sužalojimo mastas, vyraujantys kriterijai buvo pagal kiaurinius krūtinės, pilvo sričių sužalojimus, tai jau yra sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtį turintys sužalojimai. Kiaurinis dilbio srities apie 9 cm ilgio paodės kanalas įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, poodinės kraujosruvos veide ir rankose - nežymiu. Dėl sužalojimų buvo realus pavojus gyvybei, kadangi pagal krūtinės sužalojimą ir rastą laisvo kraujo kiekį krūtinės ląstoje ir pagal nukentėjusiosios pasakojimą, kaip greitai blogėjo jos sveikata ir blėso sąmonė, tai buvo realus pavojus gyvybei. Dilbio srities sužalojimai labiau atspindi nukentėjusiosios gynybinę poziciją, kad dengiasi dilbiu. Plaštakų sužalojimai labiau priskiriami aukai. Jam nesuprantama versija, kad čia yra gynyba. Vienas smūgis: užpakalinė pažasties linija, 4 tarpšonkaulis, antras smūgis: pakrūtinio sritis, kur šonkaulių lankai sueina, trečias smūgis: dilbio viršutinis trečdalis. Pjautinė žaizda, įėjimo – išėjimo anga nutolusi viena nuo kitos apie 9 cm, tai tik minkštųjų audinių pažeista. Tas kanalas ir leido kalbėti, kad geležtė turėjo būti ne mažiau 8 cm, vadinasi peilis buvo standartinis, vidutiniškai apie 8 cm. Kraujosruvos akies vokuose, akies kampe pereinantis į nosį, regos sutrikimų nebuvo. Apžiūros metu nukentėjusioji buvo sąmoninga ir neišsakė nusiskundimų. Ji nurodė, kad smūgis buvo panašus į sugniaužtos į kumštį rankos smūgį. Posėdyje išklausęs kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymus, ekspertas nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad visi smūgiai galėjo buvo padaryti vienu metu. Pagal sužalojimų pobūdį jis nemato kaltinamosios būtinosios ginties, nes nesupranta, koks tai turi būti išsigandimas, kad taip kaltinamoji neadekvačiai pasielgtų nukentėjusiosios atžvilgiu, kai padaryti keli durtiniai smūgiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2020 m. gegužės 14-22 d. ekspertizės akte Nr.83TPK-229/2020 nurodyta, kad G. R. iki ekspertinio tyrimo dienos nekonstatuojamas psichikos sutrikimas – psichiškai sveika. G. R. iki ekspertinio tyrimo dienos (tyrimo metu) galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (kontroliuoti); teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir (ar) teismo posėdžiuose. G. R. gali būti laikomas laisvės atėmimo vietose (įskaitant ir tardymo izoliatorių). Pagal savo psichikos būklę G. R. nėra pavojinga visuomenei ir nėra pagrindo skirti jai priverčiamąsias medicinos priemones. G. R. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, kurie būtų galėję turėti esminės įtakos jos elgesiui galimai jos padarytos nusikalstamos veikos metu, tai yra būtų kliudę jai suvokti ir valdyti savo veiksmus (3 t., b. l.77–82).

2019 m. spalio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2886/2019(02) nurodyta, kad G. R. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai abiejose plaštakose. Išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti laiku, t. y. 2019 m. spalio 25 d. bei aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvardinti sužalojimai galėjo gautis savigynos metu. Išvardinti sužalojimai nėra budinti savęs žalojimui ar griuviminei traumai (3 t., b. 1. 21).

E. L. G. patvirtino savo duotą specialisto išvadą Nr. G2886/2019(02) išvadas. Nei plaukuose, nei galvoje, nei nukentėjusiosios veide sužalojimų tyrimo metu po kelių dienų po įvykio nebuvo surasta. Gali būti, kad G. R., kaip teigia ir nukentėjusioji ir kaltinamoji, nukentėjusioji tempė kaltinamajai už plaukų, bet plaukų išrovimo jai ekspertas nenustatė. Nors nukentėjusioji nurodė, kad nukentėjusioji kaltinamajai ranka spaudė kaklą, bet jokie sužalojimai nenustatyti. Jeigu kaklas aprengtas rūbais, ar spaudžiamas kaklas per purius rūbus (pvz. skraistė), tai galėjo tų žymių ir ekspertas nematyti, ar jų visai nelikti. Poodinė kraujosruva išnyksta po savaitės ar dviejų, gali išnykti ir anksčiau. Kaltinamajai nukentėjusiosios padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas per dvi dienas išnykti negali. Teoriškai kaltinamoji galėjo su peilio geležte susižaloti įvykio metu, gindamasi ir puldama kitą asmenį, paprastai tokiu būdu susižalojamos plaštakos. Blogai, kad policijoje po įvykio kaltinamosios neapžiūrėjo. Eksperto nuomone, kaltinamosios reakcija į nukentėjusiosios sukeltą situaciją turėjo būti kitokia.

Liudytoja I. Š. parodė, kad įvykį prisimena. Ji U. S.-D. pažinojo iš jos darbo, nes ateidavo pasipildyti nuolatinį bilietą ar kažko nusipirkti, prieš tai yra kartu dirbę. Jos nėra draugės, tik pažįstamos iš matymo. Įvykio dieną atėjo prie to kioskelio, norėjo pasipildyti nuolatinį bilietą, bet U. S.-D. pasakė, kad negali, nes ją padūrė. Matėsi atvira durtinė žaizda šone, kruvini rūbai, ji buvo išsigandusi. Liepė jai neužsirakinti durų. U. S.-D. atrakino duris, įsileido ją ir ji padėjo nuleisti kioskelio žaliuzes, padėjo iškviesti greitąją, nes jai skaudėjo. U. S.-D. dėl skausmo kalbėti negalėjo. Atvažiavo greitoji pagalba ir ją išvežė. Prie jos priėjo pareigūnai ir užrašė paaiškinimus. Nukentėjusioji nepasakojo, kodėl įvyko įvykis, tik pasakė, kad padūrė kažkokia mergina. Asmenys, kurie buvo stotelėje, niekuo nepadėjo.

Liudytojas V. A. parodė, kad įvykio dieną patruliavo kartu su V. V.. Buvo gautas iškvietimas, kad galimai buvo įsibrauta į kioską ir užpulta pardavėja. Pardavėja buvo sužeista, jiems atvykus ji kalbėjo telefonu. Liepė padėti telefoną, bet ji pasakė, kad kalba su medikais. Su nukentėjusiąja kalbėjo pasikeisdami. Medikai labai greitai atvyko. Aiškinantis situaciją buvo pasakojama kažkokios muštynės, kad dūrė, kad atvažiavo kažkokia mašina ir nuvažiavo. Tada pasirodė liudininkė, bet nurodė, kad įvykio pačio nematė, bet ji yra bendradarbė. Iš kitų liudytojų išsiaiškino, kad čia galimai viskas vyko vietoje, kad buvo kita mergina, su kuria kiosko darbuotoja sukonfliktavo ir mergina nubėgo. Jie ieškojo merginos, išsikvietė kinologus, ieškojo nusikalstamos veikos įrankio, bet nerado. Nuėję į „(duomenys neskelbtini)“, paprašė vaizdo įrašo. Nukentėjusioji jau buvo medikų išvežta, o pareigūnams mašinoje rašant tarnybinį pranešimą, priėjo moteris, kuri paaiškino, kad matė įvykį, bet ji labai skubėjo ir nurodė tik anketinius klausimus. Atvykę medikai pasiguldė nukentėjusiąją, suleido vaistus, nes nukentėjusioji pradėjo šokdinti visus medikus, kad jai skauda. Ji nurodė, kad ją sužeidė maža mergina, tamsiais plaukais, tamsiai apsirengusi. Šuo nerado pėdsakų, nes ten daug kas vaikščioja ir maišosi kvapai.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2019 m. spalio 25 d. ji patruliavo kartu su kolega V. A.. Buvo gautas iškvietimas, kad prie kiosko yra su peiliu padurta moteris. Į įvykio vietą atvyko du ekipažai, jie pasidalino darbus. Ji su kolega ėjo į kioską. Pirmas ėjo kolega, ji negirdėjo, ką jie su nukentėjusiąja kalbėjo. Ji apžiūrinėjo aplinką ir pamatė moterį, kuri galimai galėjo kažką matyti. Kolega ėjo prie liudytojos, o ji nuėjo prie nukentėjusiosios. Į įvykio vietą atvyko medikai ir nukentėjusiąją įkėlė į greitosios pagalbos automobilį. Nukentėjusioji buvo labai įdomi, ji buvo šoke, jos emocijos šokinėjo. Medikams ji labai vadovavo, pas ją susijaudinimas buvo labai stiprus. Paklausta ji labai trumpai atsakydavo, bandė apibūdinti ją padūrusią merginą. Ji pasakė, kad užpuolusi mergina neaukšta, nurodė striukės spalvą ir galimus metus. Kaip vyko konfliktas aiškinosi kolega. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta liudytoja R. A. aiškino, kad ėjo į parduotuvę ir išgirdo riksmus, lyg kažkas pyktųsi. „(Duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas paminėjo, kad viena iš darbuotojų matė kažką vykstant kitoje kelio pusėje, ji pabendravo su ja. Rašant tarnybinį pranešimą, liudytoja A. P. priėjo prie pareigūnų automobilio ir pasakė, kad ryte matė įvykį. Užrašė, ką ji pasakė.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė liudytojos A. P., kuri dėl sveikatos būklės negalėjo atvykti į teismą, parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, 1 t., b. l. 120–122.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė, kad 2019 m. spalio 25 d., tikslaus laiko nežino, tai galėjo būti apie 10 val., ji atėjo į autobusų stotelę „Profesinio rengimo centras“. Planavo vykti su autobusu Nr. 19 į (duomenys neskelbtini) turgų. Jai dar buvo likę apie 10 minučių laukti, kol atvyks autobusas. Ji sėdėjo autobusų stotelėje ant suoliuko. Tuo metu autobusų stotelėje buvo ir daugiau vidutinio amžiaus moteriškių, buvo apie 5-6 asmenys. Sėdėdama išgirdo lyg vaikišką klyksmą, konkrečių žodžių negirdėjo, buvo tiesiog klyksmas. Tuo metu ji labai išsigando, jai pasidarė baisu, susidomėjo, kas vyksta. Klyksmas sklido iš už spaudos kiosko. Autobusų stotelė buvo šalimais spaudos kiosko, o klyksmas buvo kitoje spaudos kiosko pusėje. Ji ir kitos stotelėje buvusios moterys susidomėjo, todėl paėję toliau, pažiūrėjo, kas ten vyksta. Atsistojusi ir priėjusi arčiau spaudos kiosko ji pamatė, jog kitoje kiosko pusėje mušasi dvi moterys. Viena moteris buvo stambaus kūno sudėjimo, vidutinio amžiaus, o kita - buvo jauna, atrodė, kaip paauglė, gerokai žemesnė nei moteris ir liekno kūno sudėjimo, ant merginos veido buvo užkritę jos ilgi plaukai. Merginos veido per jos plaukus beveik nematė. Ji stovėjo apie 5-6 metrų atstumu nuo tų moterų. Jos prastas regėjimas į tolį, todėl gerai nematė, tačiau gali būti, kad ji matė panašų daiktą į peilį, kurį laikė jauna mergina. Ji matė, jog merginos viena kitai tampo už plaukų, o tiksliau jauna mergina buvo susilenkusi, nes ta kita moteris jai buvo suėmusi už plaukų ir ją tampė. Mergina gindamasi taip pat kažkiek moteriai buvo suėmusi už plaukų, tačiau ne taip smarkiai, kaip ta vyresnė moteris. Sako, kad mergina gynėsi, nes akivaizdžiai matėsi, jog vyresnė moteris yra stipresnė už merginą ir didesnė už ją. Moteris buvo didesnė, stambesnė ir agresyvesnė, nei ta mergina, todėl jai atrodė, kad mergina ginasi. Moterys abi viena ant kitos šaukė, tačiau konkrečių žodžių nepamena, jos tiesiog viena ant kitos klykė, šaukė ir rėkė. Matė, jog tuo metu, kai mergina buvo pasilenkusi ir jau buvo tampoma už plaukų, jos rankoje atsirado daiktas, panašus į peilį. Nematė, kad peilis būtų kruvinas. Tuo metu įvykio vietoje buvę ir kitos moterys pradėjo šaukti „peilis, padūrė“. Tačiau ji nematė, kaip jauna mergina padūrė moterį. Tuo metu ji buvo šoke, negirdėjo, kad viena ar kita iš moterų būtų kažką viena kitai sakiusi. Jai rūpėjo nepražiūrėti jos autobuso. Vienu to konflikto momentu, tiksliai nepasakys kuriuo, mergina buvo atsitraukusi nuo moters, tačiau ta moteris ir vėl puolė merginą, rankomis merginą pradėjo tampyti už plaukų, apykaklės, striukės. Gali būti, kad po to kažkas iš aplinkinių sudrausmino tas moteris, nes jos viena nuo kitos atsitraukė. Moterys drausmino ir liepė liautis tik žodžiu, į konfliktą nesikišo ir niekas tų merginų neskyrė. Tada ji pamatė, jog moters ranka, tiksliai kuri nežino, buvo kruvina. Kažkuri iš pašalinių asmenų dar pasakė tai moteriai, kad jai reikia greitosios, nes jos ranka buvo kruvina, moters kraujuoto šono ji nematė. Moteris pasakė, kad ji pati išsikvies. Tuo metu prie spaudos kiosko privažiavo jauno amžiaus vaikinukas, automobilio ji neįsidėmėjo. Iš automobilio išlipęs vyrukas klausė, kas čia vyksta, tačiau jau viskas buvo pasibaigę. O tuo metu mergina pasišalino link daugiabučių namų. Jokių sužalojimų ant merginos ji nematė, jos net neįsidėmėjo. Kur mergina padėjo peilį, ji nematė. Tuo metu atvyko jos autobusas Nr. 19, todėl ji kartu su kitomis moterimis įlipo į autobusą ir toliau nematė, kas ten vyko. Po to autobuse jos su kitomis moterimis aptarinėjo tą įvykį. Moterys daugiau aptarinėjo kiosko darbuotoją. Kaip vėliau paaiškėjo, iš moterų pasakojimo, jog sužalota moteris, apie kurią pasakojo, tai buvo kiosko darbuotoja. Ji asmeniškai tos kiosko darbuotojos nepažįsta (1 t., b. 1. 120–122).

Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Kaltinamosios nėra matęs. Atsimena, kad galimai peiliu buvo sužalota spaudos kioske dirbanti moteris, įtariamojo atvykę nerado, apžiūrėjo kioskelį. Ar buvo rasta pėdsakų, negali atsakyti, nes įvykis senas. Pirmiausiai į įvykį reagavo Dainavos PK. Neatsimena įvykio detaliai, kadangi būna daug panašių įvykių.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė liudytojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 123–124.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės II-os kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis. 2019 m. spalio 25 d., apie 10 val. 26 min. jis dirbo kartu su kolegomis vyriausiuoju patruliu N. Z. ir vyriausiuoju patruliu R. V. turėjo užduotį Pašilės gatvėje. Važiuojant link minėtos gatvės, buvo netoli (duomenys neskelbtini), kur per policijos pajėgų valdymo modulį pamatė bei per radijo ryšį išgirdo, jog netoli jų, minėtu adresu yra įvykis. Įvykis skambėjo taip, kad kioske yra peiliu sužalota moteris, kurią į šonkaulius padūrė apie 15 metų mergina. Kadangi buvo netoli įvykio, nusprendė prisidėti prie įvykio ir nuvyko į įvykio vietą. Atvykę į įvykio vietą, matė, jog jau yra atvykęs vienas policijos pareigūnų ekipažas iš Dainavos PK, kurie aiškinosi įvykio aplinkybes. Įvykio vietoje, kioskelyje matė sėdinčią moterį, kuri buvo susiėmusi už šono, jai bėgo kraujas. Girdėjo, jog moteris vangiai kalbėjo su policijos pareigūne, jai kažką aiškino. Jis nežino, ką moteris pasakojo policijos pareigūnei. Kioskelio viduje matėsi kraujo dėmių, lauke nepastebėjo kraujo pėdsakų. Aplinkui įvykio vietą buvo žmonių, matė, jog buvo viena įvykio liudininkė, kuri policijos pareigūnui aiškino situaciją. Neužilgo atvyko ir medikai, kurie pasiėmė nukentėjusiąją ir išvežė į Kauno klinikas. Kiek pamena, pasak liudininkų, mergaitė, kuri sužalojo nukentėjusiąją, pasišalino kažkur link (duomenys neskelbtini). Todėl jie kartu su kolegomis vyko ieškoti pasišalinusios mergaitės, apvažiavo artimiausias gatves ir teritoriją, tačiau mergaitės nerado, todėl vyko pagal kitą užduotį. Įvykio aplinkybes aiškinosi prieš juos atvykęs policijos pareigūnų ekipažas, todėl kažko plačiau apie įvykio aplinkybes paaiškini negali, nes nežino.

Liudytojas A. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis buvo šalia liudininkės, tačiau, ką ji sakė, neatsimena. Kraujo dėmes matė tik kioske. Jis kraujo dėmių neieškojo, tą darė Dainavos PK.

Liudytoja R. A. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. Dirba kasininke „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Konkrečiai datos nepamena, bet įvykio dieną eidama į darbą išgirdo triukšmą. Jos pamaina prasideda nuo 11val., tai buvo būti 10:20 val. Ji ėjo toje pusėje, kur yra „(duomenys neskelbtini)“, o viskas vyko kitoje gatvės pusėje. Išgirdo moters riksmą, todėl pasižiūrėjo ir prie kiosko pamatė moterį, kuri skėsčiojo rankomis, ji buvo su rudu apsiaustu. Šalia buvo smulkesnė moteris. Kažkuri moteris suriko „gelbėkite“, viena iš moterų atrodė, kad gynėsi. Matė konfliktą, bet kuri kuriai sudavė, nematė. Nebuvo kam jas išskirti, nes ten tik moterys laukė autobuso.

Liudytoja V. R. parodė, kad ji yra kaltinamosios mama, parodymus duoti sutinka. Ji turi 5 dukras, G. R. yra antroji dukra. Ji apklausos metu gyveno su draugu (duomenys neskelbtini). Žino, kad dukra kaltinama dėl užpuolimo. Kiek žino, ji gynėsi. G. R. lankė Šaulių būrelį ir nuo tada praėjo nešiotis peilį. G. R. santykiai su tėvu dabar yra puikūs. Ji paauglystėje nebuvo lengvas vaikas. Įvykio, kai įvyko konfliktas tarp G. ir jos tėvo, ji nematė, nes tuo metu buvo su naujagimiu kitame kambaryje. T. R. tada buvo išgėręs, tarp jų kilo konfliktas. Dėl 2019 m. spalio 25 d. įvykio ji prisimena, kad jai į darbą verkdama paskambino G. R. ir pasakė, kad ją užpuolė, ji gynėsi ir padūrė žmogų. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. G. pasakojo, kad stovėjo prie kiosko, rūkė, išėjo pardavėja ir ją užpuolė, pradėjo smaugti, o ji gynėsi. G. buvo sakiusi, kad ta moteris su jaunimu konfliktiška. Tada ji gyveno netoli nuo to kiosko, tai gal nueidavo cigarečių nusipirkti, tai kartais ta moteris agresyvi būdavo. Ji nematė, kaip G. reaguoja, kai jos, kaip iš nepilnametės , vis paprašo dokumento. Prie jos G. yra tyli.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė liudytojos V. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 129.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. parodė, kad ji gyvena kartu su vyru T. R., nepilnametėmis dukromis U. R., S. R. ir L. R.. Dar turi dvi pilnametes dukras S. ir G. R.. G. yra 20 metų, ji gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojasi butą kartu su vaikinu L. G. šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Darbo biržoje. G. pragyventi padeda jie - tėvai Jai kaip mamai, G. yra geras vaikas. Paauglystėje ji buvo maištaujantis vaikas, kaip ir dauguma tokio amžiaus vaikų. G. mokėsi gerai, dvyliktą klasę baigė gerai, deja, toliau mokytis nepanoro. G. turi menininko gyslelę. Ji yra draugiška mergaitė, visada kada reikia padės, niekada neatsisakys. Neigiamų savybių ji turi, G. yra užsispyrusi, kaip ji nori, taip ir padaro. Jų asmeniniai santykiai su G. yra labai puikūs. G. ir tėčio santykiai yra irgi puikūs. Nors būdavo visko - pasipykdavo, bet šiaip, viskas normaliai. G. artimesnė šiek tiek yra daugiau su tėčiu, eidavo jam į garažą padėti. T. garaže dirbdavo, dažydavo mašinas, o G. jam padėdavo, taip pat padėdavo jam ir malkas nešti. Galima pasakyti, kad G.a šiek tiek turi berniukiško elgesio. Nuo 12 ar nuo 13 metų, tiksliai nežino, G. lankė „Šaulių“ būrelį, lankė karines stovyklas. G. fiziškai buvo stipri. Dabar ji numetė 10 kg, bet apsiginti moka. Turbūt gintis ir visų kitų dalykų ją išmokė „Šaulių“ būrelyje. Jai neteko matyti, kad jos tėvas T. R. būtų ją mokinęs blogai. Auklėjo taip, kad jeigu tau duoda, tai duok atgal, bet niekada nemokino pirmai užpulti žmogaus. Maždaug prieš keturis metus laiko, 2016 metais G. sukonfliktavo su T. To konflikto ji nematė, jame nedalyvavo, konflikto metu ji buvo kitame kambaryje su dukra S., kuriai tuo metu buvo du mėnesiai laiko. G. sukonfliktavo su T., nes jai buvo tėvo paskirtas namų areštas, bet ji išėjo į lauką. Tada, pasak T., G. išsitraukė peilį ir jam bandė durti, tačiau jai nepavyko ir T. jai vieną kartą sudavė ranka per veidą. Ji mano, kad G. peilio prieš tėvą nenaudojo, tai buvo jo „išmislas“, o T. R. už suduotą smūgį dukrai G. buvo nuteistas, jam buvo paskirta bausmė - 1 metai lygtinai. Po šio įvykio jie susitaikė teisme, vienas kitam atleido. Ir po to karto namuose tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Daugiau nežino, ką galėtų papasakoti apie G., problemų su G. ji neturėjo jokių. Dėl šio įvykio nori papasakoti, kad 2019 metų spalio mėnesio gale, jai paskambino G. ir telefonu paaiškino, kad ją užpuolė kioskininkė ir ji ją padūrė. Ji labai G. neklausinėjo, kaip ten viskas vyko. G. visada akcentavo, kad ji nekalta, ji tik gynėsi, ne ji pirma pradėjo. Po to, kai ji buvo paleista iš areštinės, daugiau papasakojo. Sakė, kad ji, būdama viena, laukė autobuso prie autobusų stotelės, ten šalia buvo kioskelis. G. pasakojo, kad kiosko darbuotoja prie jos prisikabino, kad ji ten stovi ir rūko. Kiosko darbuotoja pradėjo G. stumdyti, tada pradėjo ją smaugti, suimdama ranka per alkūnės sritį, o kai G. pritrūko oro, ji išsitraukė peilį ir dūrė jai į šoną. Kiek kartų, ji nežino. G. sakė, kad aplinkui buvo daug senyvo amžiaus moterų, tačiau jos išvažiavo su autobusu ir nieko paliudyti negalėjo. Daugiau nieko jai nėra žinoma apie šį įvykį, smulkių įvykio detalių ji nežino. Ji per daugiausiai G. stengiasi neklausinėti, nes jai nėra malonu kalbėti apie šį įvykį. G. sakė nesigailinti, nes ji nekalta, nieko nepadarė, ją užpuolė ir ji turėjo gintis. Tą kioskininkę ji žino iš ankstesnių G. pasakojimų. G. yra pasakojusi, kad ne tik prie jos, bet ir prie kitų žmonių kioskininkė yra prisikabinėjusi. Po to G. kioskininkės vengė ir ten neidavo apsipirkti. Ji tiki G., kad ji tikrai pirma neužpuolė kioskininkės, todėl palaiko savo dukrą. Dar nuo „Šaulių“ būrelio lankymo G. jai yra ne kartą sakiusi, kad jeigu tave puola, reikia gintis. Todėl mano, kad šį kartą irgi taip buvo. Iš kur pas G. tas peiliukas, su kuriuo ji dūrė, ji nežino. Apie tą peiliuką ji nieko nežino, ji sakė, kad iš karto po to incidento ji išmetė tą peiliuką, o kur tiksliai, tai nežino. G. nešiotis peiliuką buvo įprotis dar nuo tada, kai lankė „Šaulių“ būrelį. Ten buvo jiems taip sakoma, kad visada su savimi turi nešiotis peiliuką, jeigu reikės medžio šakas nupjauti ar kitur panaudoti. Po to G. visada su savimi nešiodavosi peiliuką. Neskaitant šio įvykio, tai ji nežino, ar G. kažkada konflikto metu būtų naudojusi peiliuką (1 t., b. 1. 128–130).

Liudytoja V. R. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Negali pasakyti, ar po to, kai G. R. buvo išleista iš areštinės, kur buvo dvi dienas, matė ant jos sužalojimus. G. nesigaili, nes ji gynėsi, ją užpuolė. Ji žino, kad G. pirma nepultų. G. yra ramus vaikas, bet jei kas išveda iš kantrybės, tai užsidega. Ji greitai užsidega, bet ir greitai atleidžia. Ji kitų neprovokuoja, jei kažkas kažką pasakydavo, tai ji geriau patylėdavo. G. nenori prisiminti to įvykio. Jai atrodo, kad dukra pergyvena dėl to įvykio, bet ji visą laiką sako, kad ji gynėsi, ją užpuolė ir nemato reikalo atsiprašyti.

Liudytojas K. S. parodė, kad anksčiau dirbo kalėjimų departamente, bet nėra kriminalistas. Kaltinamoji G. R. yra jo antros kartos pusseserė, bendrauja retai. Ji paskambino ir sakė, kad ją užpuolė. Pasakė, kad jis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ji papasakojo situaciją, sakė, kad ją užpuolė, ji gynėsi, todėl jai patarė važiuoti į policiją. G. R. buvo išsigandusi, šoke. Peilio neturėjo. Nuvežė ją į Centro policijos komisariatą. Po kažkurio laiko klausė jos, kaip jai sekasi. Į pačią įvykio vietą nevažiavo.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė liudytojo K. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 107–108.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad 2019 m. spalio 25 d., apie 10 val. 20 min. jam paskambino tolima giminaitė G. R., kuri kalbėjo nerišliai, jautėsi, kad yra labai susijaudinusi, nelabai suprato, ką ji pasakojo. Sakė jai nusiraminti ir jis jai paskambins vėliau. Maždaug po valandos jis G. R. paskambino ir paklausė, kas atsitiko. Nurimusi ji paaiškino, kad kažkur (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nenurodė, susipyko su kažkokia pardavėja, kuri pradėjo ją mušti, smaugti, todėl ji, bandydama gintis, išsitraukė peilį ir dūrė minėtai moteriai. Į kurią kūno vietą dūrė peiliu ir kiek kartų, ji nenurodė. Pastaroji klausė jo, ką jai daryti. Tada jis paaiškino, kad jai reikia vykti į policijos įstaigą ir apie šį įvykį papasakoti policijos pareigūnams, pasisiūlė pats nuvežti ją į policijos įstaigą, kad pats įsitikintų, jog ji tikrai nuvyks. Nuvykus jos gyvenamuoju adresu, į lauką išėjo G. R., kuri buvo stipriai susijaudinusi, drebėjo. Apie įvykį nieko neklausė jos, kadangi ji buvo šoko būsenoje. Įsisodinęs ją į savo automobilį, atvežė į nusikalstamų veikų registravimo skyrių, kur dirbantiems pareigūnams papasakojo apie įvykį ir perdavė jiems savo giminaitę. Daugiau įvykio aplinkybių šiuo metu nežino. Su giminaite G. R. nelabai bendrauja, kodėl ji paskambino būtent jam, nežino.

Liudytojas K. S. parodė, kad G. R. pasakė telefonu, kur atvažiuoti. Nežino, kodėl reikėjo atvažiuoti tuo adresu. Nėra buvęs pas ją namuose. Nežino, ar po įvykio su kažkuo dar ji bendravo. Susitarė susitikti po valandos, nes galbūt buvo užsiėmęs. Apsirengusi buvo striukę ir džinsus, buvo išsigandusi ir nerišliai dėliojo mintis, šokinėjo nuo minties prie minties, apie situaciją pasakojo kaip išsigandęs žmogus. Ji buvo apsiverkusi, susitaršiusi, baisiai atrodė. Ar buvo rūbai sutepti, nepastebėjo. Ant G. R. kaklo kairėje pusėje buvo žymės kaip pirštų antspaudai, rausvos spalvos, piršto dydžio. Jis jos daugiau neapžiūrinėjo. G. R. pasakojo, kad buvo konfliktas su kiosko pardavėja, dėl ko jis įvyko, nežino. G. R. peilį išmetė, kur – nežino, sakė, kad į konteinerį, bet nesakė į kurį. Mano, kad G. R. jam paskambino, nes jis anksčiau dirbo teisėsaugos srityje. Jis nuvežė G. pas pareigūnus, pats pasakė jos seseriai S., kad G. yra sulaikyta. Po įvykio paskambino paklausti, kaip sekasi, tai ji pasakė, kad jai yra paskirta medicininė ekspertizė.

2019 m. spalio 29 d. parodymų patikrinimo metu įtariamoji G. R. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (3 t., b. 1. 134–143).

2019 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. spalio 25 d., 10 val. 25 min. iš Kauno AVPK VTV OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), šalia spaudos kioskelio peiliu sužalota E. S. D.. 2019 m. spalio 25 d. tikslinant įvykio aplinkybes, nuvykus į įvykio vietą, atlikta jos apžiūra, įteiktas reikalavimas pateikti vaizdo kamerų įrašą parduotuvei „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš šį įvykį apsipirkinėjo galimai E. S. D. sužalojusi įtariamoji. Nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau - LSMUL) Kauno klinikas ten buvę med. darbuotojai nurodė, kad E. S. D. apžiūrėjęs gydytojas anesteziologas - reanimatologas N. J. po pirminės apžiūros nustatė, jog šiai pilietei yra diagnozuota durtinė žaizda kairėje krūtinės srityje, pradurta pliaura, durtinė žaizda kairėje pusėje po mentimi, bei pjautinė žaizda kairės rankos dilbio srityje. Minėta pilietė nugabenta į operacinę ir operuojama, todėl apklausti minėtą pilietę ir ją operuojantį gydytoją N. J., nebuvo galimybės. 2019 m. spalio 25 d., apie 13 val. į Kauno AVPK KP NVRS, Laisvės al. 11, Kaune, atvykęs K. S. nurodė kad su juo susisiekė tolima jo pusseserė G. R. ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini), šalia spaudos kioskelio sužalojo peiliu šio kiosko darbuotoją E. S. D., ir ji šiuo metu yra su juo. Pabendravus su G. R. ši nurodė, kad buvo užpulta E. S. D. ir, gindamasi nuo užpuolimo, kelis kartus jai smogė peiliu, kurį vėliau išmetė į konteinerius šalia (duomenys neskelbtini). Nuvykus prie šių konteinerių, pasitelkus Kauno PGT ir Kauno švaros darbuotojus, buvo patikrinti konteineriai, tačiau peilis nerastas. Taip pat nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kartu su G. R., kur šiuo adresu gyvena, buvo patikrintas, apžiūrėtas jos butas, tačiau peilis, kuriuo buvo sužalota E. S. D., taip pat nerastas. Atlikus pakartotinę įvykio vietos apžiūrą, dalyvaujant G. R., vėliau ji sulaikyta pagal BPK 140 straipsnį ir patalpinta į Kauno AVPK VTV AKS Kauno areštinę. Pakartotinai susisiekus su LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos priėmimo skyrių, nustatyta, jog E. S. – D. paguldyta į LSMUL Kauno klinikų Kardiochirurguos reanimaciją, su ja bendrauti šiuo metu nėra galimybės. G. R. lyginamieji pavyzdžiai paimti nebuvo, nes, pasak Kauno AVPK KTV specialisto D. R., juos imti netikslinga, kadangi po įvykio praėję daugiau, kaip trys valandos (1 t., b. l. 11–13).

2019 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), matoma viešojo transporto autobusų stotelė, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, šalia kurio yra baltos spalvos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kioskas, su nuleistomis žaliuzėmis. Vizualiai apžiūrėjus kiosko teritoriją ir aplinką, pėdsakų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nerasta. Ant kiosko vaizdo kamerų nematyti, kitoje gatvės pusėje ant pastato yra vaizdo kameros (1 t., b. 1. 14–20).

2019 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad gavus tikslesnę įvykio vietos informaciją, pražarsčius lapus, 3,2 metro atstumu nuo kiosko link pravažiavimo, ant medžio lapo rasta drėgna raudonos spalvos dėmė. Ši dėmė nufotografuota ir ant vatos tampono paimti pavyzdžiai, supakuoti į voką. Už 4,5 metro rasta pilkai gelsvos spalvos grandinėlė, kuri nufotografuota ir supakuota į voką (1 t., b. 1. 21–27).

2019 m. lapkričio 13 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas baltos spalvos vokas, ant kurio galinės dalies yra mėlynos spalvos tušinuku, ranka rašyti užrašai „Pilkai gelsvos spalvos grandinėlė paimta ĮVT metu, (duomenys neskelbtini), šalia kiosko „(duomenys neskelbtini)“; „2019 m. spalio 25 d.“; „01-1-45690-19“; „KTV specialistai: E. N., D. R.“ ir jų parašai. Ant voko galinės dalies uždėti keturi mėlynos spalvos rašalo antspaudai, su užrašu „Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdyba Tyrimo objektams Nr. 29“. Atidarius voką jame matyti pilkai gelsvos spalvos grandinėlė, kurios ilgis yra 14,6 cm, grandinėlė pinto rašto. Matyti, jog ant grandinėlės nėra užsegimo, ji nutraukta (1 t., b. 1. 31–34).

2019 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus (duomenys neskelbtini), matomas devynių aukštų namą. Šio namo dešinėje žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės, matomas įvažiavimas į šio namo kiemą. Apie 30 m nuo šio namo, dešinėje įvažiavimo pusėje matomi keturi giluminiai, plastiniai konteineriai su įleidžiamais į žemę šiukšlių maišais. Kairėje esantis pirmas konteineris su mišriomis komunalinėmis atliekomis, antras skirtas popieriui ir kartonui, trečias plastikui ir metalui, ketvirtas stiklui. Apžiūrėjus šių konteinerių turinį tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b. 1. 35–38).

2019 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus (duomenys neskelbtini), matomas 5-ių aukštų namas. Užėjus į ketvirtą laiptinę ir pakilus į trečią aukštą, tiesiai matomos buto Nr. X, durys. Užėjus pro jas, patenkama į koridorių. Kairėje pusėje matomas praėjimas į kambarį, dešinėje - į virtuvę, dešinėje sienoje yra dvejos durys - į tualetą ir į vonią. Užėjus į kambarį, kairėje pusėje esančioje nišoje matoma sekcija. Prie kairės sienos matomi fotelis ir saloninis staliukas su muzikine aparatūra ant jo. Priešais įėjimo duris, sienoje matomi langas ir įėjimas į balkoną. Dešinėje prie sienos matomi sofa - lova. Užėjus į virtuvę, kairėje prie sienos matomi virtuvinis staliukas ir virtuvinis minkštasuolis. Sienoje, priešais įėjimą, matomas langas. Prie dešinės sienos stovi šaldytuvas, yra viryklė ir virtuvės spintelės. Apžiūrėjus butą, tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. 1. 39–45).

2019 m. lapkričio 14 d. parodymų patikrinimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiosios U. S. – D. parodymai patikrinti įvykio vietoje, kur ji patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. 1. 50–57).

2019 m. spalio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad LSMUL Kauno klinikų SPS, adresu Eivenių g. 2, Kaune, tarnybinėse patalpose paimti U. S. – D. drabužiai: liemenėlė, du megztukai, kelnaitės, skara, batai, kojinės (2 t., b. 1. 1–4).

2019 m. lapkričio 13 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas rudos spalvos popierinis paketas, ant kurio yra mėlynos spalvos rašikliu, ranka užrašytas tekstas „Pil. E. S. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., daiktai“; „01-1-45690-19“; „Tyrėjas D. V.“ ir jo parašas. Atidarius paketą jame matyti pusė A4 formato lapo, ant kurio yra užrašai: „Iš ligonių priimtų daiktų ir vertybių kvito Nr. 256“, „Skubios pagalbos skyrius“, daiktų-vertybių pavadinimai: liemenėlė, 1 vnt; megztukas, 1 vnt.; kelnaitės, 1 vnt.; skara, 1 vnt.; megztukas, 1 vnt.; batai, 2 vnt; kojinės, 2 vnt. Daiktus priėmė M. V.. Minėti daiktai buvo apžiūrėti ir nustatyti jų sugadinimai bei sutepimai galimai krauju. (2 t., b. 1. 5–30).

2019 m. spalio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. spalio 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), G. R. savanoriškai pateikė savo drabužius: striukę, džemperį, džinsinės kelnes (2 t., b. 1. 34–36). 2019 m. lapkričio 18 d. daiktų apžiūros protokolu jie buvo ažiūrėti ir nustatyti jų sugadinimai galimai konflikto metu. Ant daiktų dėmių, galimai kraujo pėdsakų, nerasta (2 t., b. 1. 37–41). 2020 m. sausio 21 d. pakvitavimu drabužiai grąžinti G. R. (2 t., b. l. 42).

2019 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad įdėjus kompaktinę plokštelę į kompiuterį ir ją paleidus, matome diske įrašytą vieną vaizdo įrašą. Paleidus vaizdo įrašą, jame matyti nespalvotas vaizdo įrašas, kurio trukmė - 00.11.15 min. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matyti užrašas „Camera3“, vaizdo įrašo apačioje, dešinėje pusėje matyti užrašas „25-10-19 10.09.55”. Vaizdo įraše matyti prekybos centro pastato siena, automatiškai atsidarančios/užsidarančios stiklinės durys - dešinėje pusėje, o kairėje pusėje matyti praėjimo takelis, dalis automobilių stovėjimo aikštelės. Vaizdo įraše nepatenka įvykio vietos teritorija. Vaizdo įrašo laikas prasisuka. 00.00.18 vaizdo įrašo minutę (vietos laikas - 10.10.51) matyti, kai atsidaro prekybos centro durys ir išeina įtariamoji G. R., vilkinti tamsios spalvos striuke, šviesiomis kelnėmis, sportiniais bateliais, palaidais plaukais (2 t., b. 1. 47–50).

2019 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirta (išklausyta, surašant stenogramą) 2019 m. lapkričio 27 d. iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Garso įrašas gautas į tarnybinį el. paštą (duomenys neskelbtini) Įrašas perklausytas tarnybinio kompiuterio pagalba „VLC leistuve“. Perklausius garso įrašą nustatyta, kad kalbasi du asmenys (dvi moterys): Bendrojo pagalbos centro darbuotoja žymima raide – A, skambinanti moteris – B.

A: 112, klausau.

B: Laba diena, mane padūrė peiliu.

A: padūrė peiliu? Adresas, adresas.

B: (duomenys neskelbtini).

A: (duomenys neskelbtini)

B: 111, spaudos kioskas.

A: Lauke?

B: Ne, nu, aš aš kioske dirbu.

A: Kioske? Ar kraujuojate? Kurioje vietoje?

B: Kraujuoju, nieko, viskas gerai.

A: Kur kraujuojat?

B: Šoną.

A: Šoną?

B:Aš manau, kad tarp šitų, tarp tarp šonkaulių.

A: Šonkaulių. Kiek jums metų?

B: 40.

A: 40.

B: Viskas, klausyk, uždarinėju kioską, mane tik ką peiliu padūrė.

A: Kur kaltininkas?

B: Niekur, pabėgo, nu kur.

A: Pabėgo? Kaip atrodė, atsimenat?

B: Mergaitė, jauna, 16 metų, gal nėra 15, ką aš žinau. Brangioji, man kvieskit greitąją, o nesiaiškinkit.

A: Nepadėkit ragelio, nepadėkit ragelio.

B: Aš aš tuoj prarasiu sąmonę, o jūs čia dar čia man aiškinatės.

A: Mes mes informuosim greitąją, laukit (2 t., b. l. 63–64).

2020 m. sausio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamoji G. R. pateikė skaitmeninę laikmeną - kompaktinį diską su vaizdo įrašu (2 t., b. 1. 51–52).

2020 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įdėjus kompaktinę plokštelę į kompiuterį ir ją paleidus, matomas diske įrašytas vienas spalvotas vaizdo įrašas, kurio trukmė yra 03.02 min. Vaizdo įrašas yra nekokybiškas, vaizdas trūkinėjantis, blankus. Matyti, jog tyrimui pateiktas vaizdo įrašas yra filmuojamas ne tiesiogiai iš įvykio vietos, o perfilmuojamas iš mobilaus ryšio telefono „Samsung“, kurio ekranas yra įskilęs. Vaizdo įraše matyti, jog yra šiltas metų laikas, dienos metas. Vaizdo įraše matyti, kaip U. S. D. stovi lauke prie medžių, galimai ikiteisminio tyrimo įvykio vietoje, priešais tyrimo metu nenustatytą jauno amžiaus vyriškį, vilkintį mėlynai baltos spalvos sportinį kostiumą ir su juo bendrauja:

U. S. D.: Dink iš čia, nes, žinok, aš tikrai tave sužalosiu.

Vyriškis: Nu, sužalok, nu

U. S. D.: Nori? Skaičiuoju iki trijų.

Vyriškis: Skaičiuok, nu.

U. S. D.: vienas, du.

Vaizdo įraše matyti, kaip U. S. D. sakydama „trys“ dešine ranka smūgiuoja vyriškiui į galvą, tačiau vyriškis kaire ranka užsidengia nuo U. S. D. smūgio ir atsitraukia atgal. Fone girdisi pašalinių asmenų garas „pažiūrėk, pažiūrėk, pažiūrėk, pažiūrėk“ ir juokiasi.

U. S. D.: Aš, tau, aiškinu žmonių kalba, aš bokso sporto meistras, jeigu aš, tau, kalsiu tu neatsikelsi.

Fone girdisi ne mažiau kaip dviejų asmenų juokas ir žodžiai „jo, jo, jo, jo“

Vyriškis: Kas, tu, man tokia, kad (nesuprantamas tekstas)

U. S. D.: Jūs, jūs. Aš tau esu jūs. Aš esu dėstytoja ir, kaip minimum, baigus daugiau negu tu, penkis kartus. Aukštąjį ir magistratūrą.

Vyriškis: Nu, gerai, nu, man visai neįdomu išvis, man neįdomu.

U. S. D.: Man irgi tu neįdomus.

Fone girdisi kito vyriškio balsas: Jeigu jūs būtumėte dėstytoja, tai nelystumėte čia prie to vaiko ir nieko nedarytumėte. Gal baltą kortą turit?

U. S. D.: Būtent dėl to, kad aš esu dėstytoja, aš neleisiu šitaip elgtis.

Fone girdisi kitos moters balsas: Pone, būkit gera (nesuprantamas tekstas).

Tada vaizdo kamera atsukama į spaudos kiosko ir kelkraščio pusę. Tada vaizdo įraše matyti ant kelkraščio stovinti moteris su mažamete mergaite.

Fone girdisi vyriškas balsas: jūs matėt, teta, kas čia vyko, jūs matėt, kas čia vyko?

Moteris atsako: kažkiek.

Vyriškis: man atrodo, kad baltą kortą tikrai turi.

Vyriškis: (nesuprantamas tekstas) proto.

U. S. D.: Jeigu aš turiu baltą kortą, aš esu nepakaltinama, reiškia aš tau dabar (nesuprantamas tekstas, tuo pačiu metu kalba pašaliniai asmenys) aš esu nepakaltinama, jeigu, kaip tu sakai aš turiu baltą kortą, aš esu nepakaltinama (U. S. D. rankas sudėjusi sau už nugaros eina link kamera filmuojančio asmens, o vyriškis sako: filmuoju, filmuoju) ir reiškia jeigu tu mirsi, man nieko nebus. (Asmuo filmuojantis eina atgal nuo U. S. D., o ji eina priešais kamerą).

Filmuojantis vyriškis: Kodėl aš mirsiu?

U. S. D.: Todėl, kad aš, supranti, esi bokso sporto meistras ir tau mažai nepasirodys.

Filmuojantis vyriškis: O jūs neišgėrus, teta, biškį?

U. S. D.: Ne, aš neišgėrus, alkotesterį atsinešk.

Filmuojantis vyriškis: Kokį alkotesterį, tai atvažiuos policija ir patikrins, tą jūsų alkotesterį?

U. S. D.: tai, tu, kviesk.

Filmuojantis vyriškis: Ką?

U. S. D.: kviesk policiją, aš jau iškviečiau, aš jau iškviečiau, o tu gali irgi iškviesti.

Filmuojantis vyriškis: Tai, galit iškviesti, mes tai čia visą turim liudijimą.

U. S. D.: Bėk sau.

Filmuojantis vyriškis: kur man bėgti?

U. S. D.: Va, ten.

Filmuojantis vyriškis: kur, kur tu manęs tai negaudyk, nu.

U. S. D.: Tekinas.

Filmuojantis vyriškis: Tu man trenksi, tai aš tau irgi trenksiu.

U. S. D.: Tu man dar paaiškinsi, kur man grįžti ? Bėk, žinok.

Filmuojantis vyriškis: Tu prasibėk pati.

U. S. D.: Va, tekinas bėk ir pafilmuok, kaip bėgi, supranti.

Filmuojantis vyriškis: pažiūrėkit, pažiūrėkit.

U. S. D.: (nesuprantamas tekstas), kaip katinas.

Filmuojantis vyriškis: tai aš neprisišikęs, aš tiesiog jus sužeisti nenoriu.

U. S. D.: Eik į gatvę, o tai nutrenks kas nors.

Filmuojantis vyriškis: pažiūrėkit, pažiūrėkit, policija (nesuprantamas tekstas) teta.

Fone girdimas vyriškas balsas: su galva pasimaišė. Į „Kauno dieną“ įkelsim.

U. S. D.: Įkelk.

Filmuojantis vyriškis: Prasibėkit, kur jūs čia einat, aš nesuprantu (U. S. D. vis dar eina priešais filmuojantį asmenį).

U. S. D.: Aš ramiai sau atsargiai (nesuprantamas tekstas).

Filmuojantis vyriškis: oi oi oi, kas atsargiai.

U. S. D.: Eik eik eik eik.

Filmuojantis vyriškis: tai tu eik, tai tu eik.

U. S. D.: Jūs.

Filmuojantis vyriškis: tai tu eik, tai tu eik.

U. S. D.: Va, dabar čia stovėkit, arba aš tikrai iškviesiu policiją (U. S. D. nueina nuo vaizdą filmuojančio vyriškio ir eina spaudos kiosko link).

Filmuojantis vyriškis: Tai tu eik.

Fone girdimas vyriškas balsas: tai tau mes kviesim policiją.

U. S. D.: Jūs, žąsine.

Fone girdimas juokas, kažkas kažką kalba.

Filmuojantis vyriškis eina U. S. D. iš paskos ir sako: ne ne, tai pochui pafilmuojam. Vaizdo įraše matyti, kaip U. S. D. priartėja prie spaudos kiosko ir vaizdo įrašas baigiasi (2 t., b. l. 53–60).

2019 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo stebėjimo kamerų nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45690-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (Nesunkus sveikatos sutrikdymas). Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. spalio 28 d. telefonu susisiekus su Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės budėtojų dalimi, kurių žinioje yra vaizdo stebėjimo kameros, esančios Kauno mieste, nustatyta, kad įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno miesto vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Paaiškino, kad artimiausia Kauno miesto vaizdo stebėjimo kamera yra prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ši vaizdo stebėjimo kamera apima tik prekybos centro prieigas ir įvykio vieta nepatenka į vaizdo stebėjimo kameros teritoriją (2 t., b. 1. 116).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. BK 141 straipsnis reglamentuoja, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymima, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.

Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų), ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416-942/2016).

Teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).

Teisme apklausta kaltinamoji G. R. kalta prisipažino ir parodė, kad 2019 m. spalio 25 d. ji prie kiosko rūkė ir nematydama arti šiukšlių dėžės, nuorūką numetė ant žemės. Iš kiosko išėjusi pardavėja liepė nuorūką pakelti, tačiau ji to nedarė. Pardavėja U. S. D. ją pastūmė, pradėjo tąsyti už plaukų, smūgiavo į galvą, ją smaugė apvytą ranka apie kaklą. Kaltinamoji sakė jai, kad paleistų, tačiau nukentėjusioji pradėjo ją smaugti. Ji pasilenkė ir tada į kišenę įkrito sulankstomas peiliukas. Paėmusi peilį pirmiausia trenkė pardavėjai iš suskleisto peilio į galvos sritį, bet ji ir tada jos nepaleido, pradėjo dar labiau smaugti. Jai pradėjo trūkti oro, tada ji išskleidė peilį ir dūrė. Ji neatsimena, į kurią vietą ir kaip įdūrė, buvo šoke. Tada kiosko pardavėja ją paleido ir ji nuėjo pasiimti savo iškritusio telefono ir ausinių. Tada U. S.-D. ją dar kartą užpuolė, griebė už rankos ir pasakė ,,aš dabar tave papjausiu“. Nukentėjusioji griebė jos peilį, ji nukentėjusiajai su kaire ranka sudavė į veido sritį. Tada nukentėjusioji ją atleido ir ji jai su peiliu įdūrė dar kartą. Tada kaltinamoji iš įvykio vietos pabėgo, peilį išmetė.

Nukentėjusioji U. S.-D. konflikto aplinkybes nurodė kitaip ir parodė, kad ji stebėjo prie kiosko rūkiusią merginą. Mergina, surūkiusi cigaretę, numetė ją ant žemės ir dar pritrynė koja. Ji, norėdama sudrausminti merginą dėl numestos nuorūkos, apsivilko (peleriną) skarą, užrakino kioskelio duris ir visiškai ramiai išėjo iš kioskelio. Priėjusi prie merginos, atsistojo priešais ją, apie 50 cm atstumu mandagiai paprašė merginos pasiimti savo nuorūką. Tada mergina piktai į ją žiūrėdama, jai atsakė „eik tu...“, paskutinio žodžio negirdėjo. Tada ji sukosi ir skaros rankove galėjo netyčia užkabinti merginą, sakydama „ach, tu“. Ką tuo sukimusi ji norėjo padaryti, nėra tikra, greičiausiai būtų norėjus numestą nuorūką pakelti ir mesti į merginą. Po jos užkabinimo skara, mergina labai staigiai, tiksliai nežino iš kur, išsitraukė peilį ir, net nedvejodama, neužsimojo ir stipriai dūrė jai į kairės pusės šoną po pažastimi. Ji pajuto dūrį, skausmo ji nejuto. Tada ji viena ranka, tiksliai kuria nežino, griebė merginai už rankos riešo, kuria ji laikė peilį, o kita ranka griebė merginai už kaklo, tiksliai kurios vietos, pasakyti negali. Nei ji, nei mergina viena kitai nieko nesakė. Po kurio laiko, tiksliai nežino po kiek, ji merginą paleido. Gali būti, kad jai pasidarė silpna. Prie jų priėjo kažkokia moteris ir joms pasakė „merginos, ką jūs darot?“. Ji moteriai atsakė, „pasižiūrėkit, ką ji turi“. Moteris pamačiusi peilį, nustebo. Ji pradėjo jaustis silpnai. Kol turėjo jėgų, nuėjo iki kioskelio, atsirakino duris ir paskambino 112. Jai kalbant su bendrojo pagalbos centro darbuotoja, prie kioskelio priėjo iš matymo pažįstama moteris, kuri liepė atrakinti kioskelio duris. Atrakinusi kioskelio duris, padavė tai jai telefoną perdavė tai moteriai, ir toliau su bendrojo pagalbos centro darbuotoja kalbėjo ji. Taip pat nori patikslinti, jog merginos ji nemušė, jos nesmaugė, plaukų jos nerovė. Fizinio smurto prieš merginą nenaudojo, tik gynėsi nuo jos.

Byloje nėra liudytojų, kurie būtų matę visą įvykį, tik liudytoja R. A. ryte kita gatvės puse, nei įvyko įvykis, eidama į darbą išgirdo moters riksmą, todėl pasižiūrėjo ir prie kiosko pamatė moterį su rudu apsiaustu, kuri skėsčiojo rankomis. Šalia buvo smulkesnė moteris. Kažkuri moteris suriko „gelbėkite“. Viena iš moterų buvo kioskininkė, atrodė, kad ji gynėsi. Matė konfliktą, bet kuri kuriai sudavė, nematė. Tik atėjus į darbą apsaugos darbuotojas jos paklausė, ar kažką daugiau matė, nes buvo užpulta kioskininkė.

Tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra būtinasis priežastinis ryšys. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, kaltinamosios smurtiniai veiksmai tapo nukentėjusiajai konstatuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mastas konstatuotas specialisto išvadoje. 2019 m. spalio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2900/2019(02) nurodyta, kad U. S. D. padaryta trys durtinės-pjautinės žaizdos: viena kiauryminė krūtinės kairiame šone palei pažasties užpakalinį kraštą ketvirtame tarpšonkauliniame tarpe pažeidžiant kairį plautį: antra kiauryminė pilvo viršutinėje dalyje pakrūtinio kairėje pusėje sužalojant kepenis: trečia kiaurinė paodžio kairiame dilbyje viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje. Taip pat konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlės dešinėje; poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; poodinė kraujosruva ir paviršiniai odos įdrėskimai dešinės rankos riešo srityje priekiniame paviršiuje. Durtinės-pjautinės žaizdos padarytos aštriu duriančiu- pjaunančiu plokščiu, tikėtina, vienašmeniu pakankamai ilgu (> 8 cm) įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Krūtinės ir pilvo sužalojimai dėl žaizdų kiauryminio pobūdžio ir plaučio bei kepenų pažeidimų atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Kairio dilbio kiaurinė paodžio žaizda dėl masyvaus paodės pažeidimo atitiktų nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Poodinė kraujosruva dešinės akies srityje atspindi traumuojantį kontaktą su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti į kumšų sugniaužta ranka ar kitas panašaus dydžio objektas. Poodinė kraujosruva ir odos įdrėskimai dešinės rankos riešo srityje padaryti riboto paviršiaus, tikėtina, briaunuotais daiktais, galimai rankos nagais grumtynių metu. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje užpakaliniame paviršiuje padarytos kietu buku riboto paviršiaus daiktu ir atsirasti galėjo įvairiomis aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos ir odos įdrėskimai, vertinant izoliuotai, atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi konstatuoti sužalojimai vizualiai yra vienodo atsiradimo laiko ir neprieštarauja užduotyje nurodytam traumos laikui (1 t., b. 1. 69–70).

Apibendrinant viso baudžiamojo proceso metu duotus kaltinamosios parodymus, matyti, kad ji nuosekliai kiekvienos apklausos metu parodė, kad dėl menkavertės priežasties - numestos nuorūkos ją užpuolė kiosko pardavėja, pradėjo smurtauti, sudavė smūgius rankomis, ėmė ją smaugti, todėl ji iš kišenės išsitraukė peiliuką ir iš pradžių sudavė juo į galvą, kad ji kaltinamąją paleistų, tačiau nukentėjusiajai U. S. D. toliau ją smaugiant, dūrė jai peiliu. U. S. D. atsitraukė, tačiau kol kaltinamoji pasiėmė nukritusį telefoną, vėl ją puolė, toliau smurtavo, ko pasekoje kaltinamoji dar kartą įdūrė į šoną nukentėjusiajai.

Teismas laiko, kad kaltinamosios, kuri veikė didžiai susijaudinusi, nupasakotos įvykio aplinkybės yra teisingos, logiškos ir atitinka kitą byloje surinktą medžiagą – įvykį iš arti mačiusių liudytojų parodymus. Nukentėjusioji, teismo manymu, siekia sušvelninti savo vaidmenį, iš menkavertės priežasties, kilusiame konflikte ir tuo pateisinti savo elgesį. Nukentėjusioji būdama dvigubai vyresnė už kaltinamąją, todėl didesnės gyvenimo patirties sprendžiant konfliktus, žymiai didesnio ūgio ir stambesnė, virš dviejų kartų sunkesnė nei kaltinamąją (107 kg nukentėjusioji/44 kg kaltinamoji), užpuolė ir smurtavo prieš kaltinamąjį dėl numestos nuorūkos. Logiška, kad kaltinamoji gindamasi nuo užpuolusios nukentėjusiosios, būdama jauno amžiaus ir smulkaus sudėjimo mergina, jautė grėsmę ir pavojų, nes duso, todėl išsitraukusi peilį iš pradžių tik sudavė juo nukentėjusiajai į galvą, o šiai jos nepaleidus, dūrė. Tačiau buvusios kaltinamosios gynybos nuo nukentėjusiojo aplinkybės nebuvo adekvačios galimai kaltinamosios grėsmei sveikatai ir gyvybei išsaugoti, ypač antrasis pakartotinis smūgis, todėl teismas laiko, kad kaltinamoji smurtą ir peilį naudojo gynybos nuo nukentėjusiosios tikslais, tačiau būtinosios ginties ribos buvo peržengtos.

Pagal BK 28 straipsnį, staigus didelis susijaudinimas tai yra fiziologinė afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti, kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamu. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti neteisėtas arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis – kėsinimasis į kaltininko gyvybę ar sveikatą, šantažas, įžeidimas. Didelis susijaudinimas yra staigi, momentinė kaltininko fiziologinė būsena, kuri nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus.

Teismo vertinimu šioje situacijoje konfliktas kilo dėl kaltinamosios numestos nuorūkos, kurią nukentėjusioji liepė pakelti, o kaltinamajai to nepadarius, puolė ir smaugė ją. Neabejotina, kad nukentėjusiajai dėl nuorūkos fiziškai užpuolus kaltinamąją, ši išsigando, tuo labiau, kai buvo užpulta daug stipresnės ir stambesnės moters, buvo smaugiama, negalėjo pabėgti. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji žinojo, jog nukentėjusioji ir anksčiau yra užsipuolus jaunus asmenis. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog kaltinamoji inkriminuoto įvykio metu veikė dėl didelio susijaudinimo, todėl jos veika pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji G. R. padarė vieną sunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji yra neteista (3 t., b. l. 93–94), bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 95, 102–103), bedarbė (3 t., b. l. 96), mokykloje charakterizuojama patenkinamai (3 t., b. l. 112–113), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruota (3 t., b. l. 27), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 29 d. (3 t., b. l. 29), pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. sausio 21 d. specialisto išvadą jai tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 49–50), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2020 m. gegužės 14-22 d. ekspertizės akte Nr.83TPK-229/2020 nurodyta, kad G. R. iki ekspertinio tyrimo dienos nekonstatuojamas psichikos sutrikimas – psichiškai sveika. G. R. iki ekspertinio tyrimo dienos (tyrimo metu) galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (kontroliuoti); teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir (ar) teismo posėdžiuose. G. R. gali būti laikomas laisvės atėmimo vietose (įskaitant ir tardymo izoliatorių). Pagal savo psichikos būklę G. R. nėra pavojinga visuomenei ir nėra pagrindo skirti jai priverčiamąsias medicinos priemones. G. R. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, kurie būtų galėję turėti esminės įtakos jos elgesiui galimai jos padarytos nusikalstamos veikos metu, tai yra būtų kliudę jai suvokti ir valdyti savo veiksmus (3 t., b. l.77–82).

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas yra sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-719/2020, 10 punktas).

Kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-184-746/2016, 2K-195-677/2016).

Taigi BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Aptariamu atveju, kaltinamoji G. R. yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą, sunkus kūno sužalojimas padarytas viršijus būtinosios ginties sąlygas. Kaltinamoji nuosekliai davė parodymus apie padarytą nusikaltimą, po įvykio pusbrolio patarta kartu su juo atvyko pas policijos pareigūnus. Ji anksčiau neteista, kas rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Kaip jau minėta, kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažįsta dėl nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi, kas reiškia, kad ji kritiškai vertina savo veiksmus ir prisiima už juos atsakomybę, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neatsiprašė nukentėjusiosios, visada pabrėžė, kad ji gynėsi nuo ją užpuolusios U. S. D., todėl laukia pirma jos atsiprašymo dėl kilusio konflikto ir paties įvykio. Atsiprašė tik paskutiniame teismo posėdyje prieš baigiamąsias kalbas. Tačiau kaltinamoji nuo pat pradžių pripažino sužalojusi nukentėjusiąją, padariusi jai žalą, sutiko atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad G. R. netikslinga būtų paskirti laisvės atėmimo bausmę, kuria nebūtų pasiekti visi bausmės tikslai.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas yra per griežta ir neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui bei teigiamai charakterizuojamai asmenybei. Teismo vertinimu, kaltinamajai gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jų pagrindu skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, nustatant jo dydį, artimą maksimaliam. Teismas sprendžia, kad tokios rūšies ir dydžio bausmė yra tinkama bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti. Kartu su bausme kaltinamajai skirtini įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai).

Kaltinamoji G. R. buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. spalio 25 d. 13 val. iki 2019 m. spalio 26 d. 14 val. (3 t., b. l. 5, 7), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kaltinamajai G. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 2324,40 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą (2 t., b. l. 113–114). Ieškinys laikomas pagrįstu, įrodytu byloje pateiktas nukentėjusios gydymą pagrindžiančiais dokumentais, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamosios.

Nukentėjusioji U. S.-D. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 5240 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 65). Turtinę žalą sudarė sugadinta suknelę 70 Eur, vilnonė skraistė 130 Eur, batai ir šalikas 40 Eur, iš viso 240 Eur. Ši žala buvo atlyginta bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji buvo pareiškusi 5000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį vėliau sumažino iki 3000 eurų, o prieš baigiamąsias kalbas ji iš viso atsisakė neturtinės žalos priteisimo reikalavimo, nes įvykdė jos pagrindinę sąlygą - kaltinamoji jos atsiprašė. Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai buvo nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamosios veiksmų. Tai reiškia, kad kaltinamoji G. R. šioje byloje buvo tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kadangi nukentėjusioji prieš baigiamąsias kalbas iš viso atsisakė ieškinio, kaltinamajai turtinių pretenzijų nebeturėjo, todėl byloje jos pareikštas ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra tamponas su nuoplova (1 t., b. l. 28–30), vokas, kuriame yra daiktai: liemenėlė, megztukas, 2 vnt., kelnaitės, skara, batai, kojinės 2 vnt. (2 t., b. 1. 31–33) – sunaikintini; skaitmeninė laikmena - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ lauko teritorijos (2 t., b. 1. 46), skaitmeninė laikmena - kompaktinis diskas su G. R. pateiktu vaido įrašu (2 t., b. 1. 51), skaitmeninė laikmena - kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (2 t., b. l. 62), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. R. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti G. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 25 d. 13 val. iki 2019 m. spalio 26 d. 14 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios G. R. Kauno teritorinei ligonių kasai 2324,40 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus 40 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios U. S.-D. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- voką, kuriame yra tamponas su nuoplova, voką, kuriame yra daiktai: liemenėlė, megztukas, 2 vnt., kelnaitės, skara, batai, kojinės 2 vnt. – sunaikinti; kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ lauko teritorijos, kompaktinį diską su G. R. pateiktu vaido įrašu, kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius