- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-418-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05369-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- J. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1412-1067-2020 pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovams bankroto administratorei L. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tudosa“ dėl 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01, sudarytą tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gerdrauda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tudosa“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento; netenkinus reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01, sudarytą tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gerdrauda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tudosa“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti ieškovei J. G. iš atsakovės L. L. 13 688,43 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei L. L. priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, ir (arba) pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, taip pat turimų turtinių teisių atžvilgiu, 13 688,43 Eur dydžio patikslinto ieškinio reikalavimo sumai užtikrinti.
3. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo motyvai:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovės teiginiai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra paremti įrodymais. Vien ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kurio suma yra didelė, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bei išvadai, kad atsakovė gali slėpti savo turtą, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti antstolės A. P. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0124/14/00376/1, dėl to šiuo metu iš ieškovės turto nėra vykdomas joks priverstinis išieškojimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovė J. G. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodė, kad teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog nereikalaujama sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ieškinio pagrįstumą. Jis vertinamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Jos reiškiami reikalavimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, tai leidžia teigti, kad ieškinys pagrįstas. Turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kad būtų apgintos jos pažeidžiamos teisės.
4.2. Nurodė, kad ji ieškiniu prašo priteisti 13 688,43 Eur. Atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma, o suma yra labai didelė. Įrodyti faktinę grėsmę ieškinio pateikimo momentu yra sudėtinga arba net neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis ir ieškinio sumos kriterijumi. Atsakovė turėtų įrodyti, kad reiškiama suma jai nėra didelė. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
4.3. Nurodė, kad antstolė A. P. nėra įvykdžiusi vykdomosios bylos Nr. 0124/14/00376/1 ir iš ieškovės atsakovės naudai išieškojusi visų 2013 m. rugsėjo 20 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1349-760/2013 priteistų sumų. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiuo atveju jos būsimi nuostoliai yra akivaizdūs ir lengvai įrodomi.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovei L. L. priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, ir (arba) pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, taip pat turimų turtinių teisių atžvilgiu, 13 688,43 Eur dydžio patikslinto ieškinio reikalavimo sumai užtikrinti, motyvuodamas tuo, kad nepateikti duomenys, pagrindžiantys atsakovės nesąžiningumą. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė jai, nes ji nepajėgi įrodyti atsakovės nesąžiningumo. Ieškinio suma yra didelė ir ji savaime yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi įvertinti pareikštų reikalavimų prima facie (liet. preliminariai) pagrįstumą ir pateiktus įrodymus. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, mano, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
12. Kitas būtinas elementas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.). Kitų pagrindų, iš kurių matytųsi atsakovės nesąžiningumas, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo.
13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
14. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2020 m. sausio 10 d. teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.