Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo rūmuose gautas ir 2021 m. spalio 9 d. nutartimi priimtas G. J. ieškinys, kuriuo prašoma: (1) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, (2) priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.) išlaikymą sūnui D. M. periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 270 Eur iki sūnaus pilnametystės, (3) priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.) 9 720 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas nuo 2017 m. gruodžio mėn. neteikia išlaikymo sūnui (b. l. 1–2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Ieškovė G. J. ir atsakovas V. M. (V. M.) yra nepilnamečio D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 9).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

6. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, vaiko gyvenamąją vietą nustato teismas (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 20 punktas).

7. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis D. M. nuo 2017 m. gruodžio mėnesio gyvena kartu su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, kurią teismo posėdyje palaikė institucijos atstovė, nurodoma, kad siekiant pateikti teismui išvadą ir nustatyti su civiline byla susijusias aplinkybes skyriaus specialistai apsilankė ieškovės G. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, vaikas turi atskirą kambarį, namuose šilta, tvarkinga (b. l. 31–33, 39–41). Bendraudamas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais 2021 m. spalio 12 d. nepilnametis D. M. paaiškino, kad lanko mokyklą, kur jam patinka, paklaustas, koks yra jo tėčio vardas, nurodė motinos draugo vardą (b. l. 43). Išvadoje taip pat nurodoma, kad buvo apsilankyta ir atsakovo V. M. (V. M.) gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, jog sūnus gyvena su savo motina (duomenys neskelbtini), jis apie sūnaus ugdymą nieko nežino, mano, kad vaiko ugdymu ir jo sveikatos priežiūra, jo motina rūpinasi tinkamai, jo pagalbos ji nėra prašiusi. Atsakovas nurodė, kad dviejų kambarių butą, kuriame gyvena, nuomojasi jo sugyventinė, jo sūnus šiuose namuose nesilanko. Atsakovas teigė, kad jam yra žinoma, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Jis sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, neprieštarauja ir dėl išlaikymo teikimo, tačiau nesutinka su prašoma išlaikymo suma, neslepia, jog paskutinius pusantrų metų neteikė vaikui išlaikymo visiškai, kadangi nedirbo dėl traumos, o prieš tai buvo susipykęs su ieškove, ji neleidžia bendrauti su vaiku. Nuo 2020 m. nepalaiko ryšių su sūnumi, nes to neleidžia vaiko mama. Atsakovo teigimu, jie su ieškove buvo susitarę, kad jis mokės po 50 Eur per savaitę vaiko išlaikymui, ir tai jis darė per „Perlo“ terminalą apie dvejus metus (b. l. 31–33, 44–45). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų savo kaip motinos valdžia, netinkamai prižiūrėtų nepilnametį sūnų. Esant tokioms aplinkybėms, tenkintinas pirmasis ieškinio reikalavimas ir nepilnamečio D. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

8. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio tėvai nekelia klausimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi – šalys neprašė nustatyti bendravimo tvarkos, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui

9. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

10. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikių tenkinimui ir užtikrinimui kiekvieną mėnesį reikia 775 Eur sumos, iš jų 300 Eur maistui, 20 Eur drabužiams, 50 Eur avalynei, 20 Eur žaislams, 130 Eur būsto nuomos ir komunalinių patarnavimų išlaidoms, 10 Eur vaistams ir vitaminams, 55 Eur mokesčiui už darželį, 170 Eur pasiruošimui mokslui, 20 Eur mokymosi priemonėms (b. l. 7), todėl prašo iš atsakovo priteisti 270 Eur dydžio išlaikymą sūnui. Nors bendraudamas su išvadą teikiančios institucijos darbuotojais atsakovas nurodė, kad pagal susitarimą teikia išlaikymą sūnui, ieškovė tvirtina, kad atsakovas niekada neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Net sūnui susirgus ji skambino jam ir prašė atsiųsti pinigų arba nupirkti vaistų sūnui, tačiau pagalbos iš atsakovo nesulaukė, nors žadėjo atsiųsti pinigų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą sūnui (CPK 178 straipsnis), todėl daroma išvada, kad atsakovui gera valia neteikiant išlaikymo sūnui pagrįstai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nuostatas vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tokiu būdu valstybė padeda nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 32–36 punktai). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Įvertinus tai, kad ieškovė gauna 111 Eur dydžio išmoką vaikui, tai reiškia, kad šia suma sumažėja abiejų tėvų našta teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

12. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra darbinga (b. l. 52), dirba (b. l. 5, 46–47), jos darbinės pajamos, atskaičius mokesčius, svyruoja nuo 163,18 Eur iki 502,26 Eur per mėnesį (b. l. 5), ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame būste (b. l. 39–41), ieškovės teigimu, ji visą savo uždarbį skiria sūnaus poreikių tenkinimui. Atsakovas yra darbingas (b. l. 53), nuo 2021 m. balandžio mėn. iki gruodžio mėn. dirbo, tačiau nuo 2021 m. gruodžio 28 d. niekur oficialiai nedirba (b. l. 27–28, 48, 72–74, 85–86), bendraudamas su išvadą teikiančios institucijos darbuotojais atsakovas pripažino, kad dirba neoficialiai statybose, uždirba apie 800–900 Eur per mėnesį (b. l. 44–45). Siekiant įvertinti atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, surinkti duomenys iš viešųjų registrų patvirtina, kad atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių (b. l. 81) ar nekilnojamojo turto (b. l. 87), antstolių informacinėje sistemoje yra duomenys apie šešias vykdomąsias bylas, kuriose atsakovas yra skolininkas, bendra įsiskolinimų suma (pažymos suformavimo dienai) yra 2 812,15 Eur (b. l. 82–84). Nors sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, todėl, teismo vertinimu, jis turi galimybę dirbti ir teikti sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą.

13. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, todėl bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius motina (tėvas) neturėtų būti įpareigota įrodinėti, teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau motina (tėvas), įrodinėjanti didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomi vaiko poreikiai viršija minimaliąją mėnesinę algą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ (t. y. 642 Eur), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ (t. y. 730 Eur), kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių didesnius vaiko poreikius, tik apibendrintą lentelę dėl išlaidų vaiko poreikiams (b. l. 7), taip pat įvertinus abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, galimybes, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, gauti didesnes pajamas), teismas daro išvadą, kad nepilnamečio D. M. poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai proporcingas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis yra 200 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (270 Eur per mėnesį) yra per didelis įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui D. M. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur, išlaikymą teikiant nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y. 2021 m. rugpjūčio 26 d.) iki sūnaus pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

14. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. gruodžio mėn. atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, kad vadovaujantis CK 3.200 straipsniu išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, kad ieškovė nepagrindė didesnių vaiko poreikių, todėl iš atsakovo priteistinas 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas, t. y. vertinant, kad pastaruosius 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą atsakovas sūnaus poreikiams privalėjo skirti po 200 Eur.

15. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

16. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

17. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 312 Eur žyminio mokesčio, t. y. 118 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 97 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 97 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai), 194 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei teiktą teisinę pagalbą šioje byloje (b. l. 10–11, 91, 92–93), be to, teismas patyrė 14,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 96 straipsnio 1, 6 dalys, 99 straipsnis).

19. Visiškai tenkinus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovo priteistina 118 Eur žyminio mokesčio už šį reikalavimą. Iš dalies tenkinus kitus du ieškinio reikalavimus (dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 72 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 72 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš viso 262 Eur žyminio mokesčio (118 Eur + 72 Eur + 72 Eur = 262 Eur).

20. Įvertinęs tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, aplinkybės, dėl kurių susidarė antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, teismas nutaria iš atsakovo priteisti 194 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 14,49 Eur išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalimi, 3.169 straipsniu, 3.190 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.200 straipsniu, 3.208 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktais, 93 straipsniu, 96 straipsnio 1, 6 dalimis, 99 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. rugpjūčio 26 d. – iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 262 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,49 Eur (keturiolika eurų 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 194 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti ieškovei ir jos atstovei bei išvadą byloje teikiančiai institucijai.

Įteikti atsakovui V. M. (V. M.) šį sprendimą viešo paskelbimo būdu ir paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2022 m. vasario 28 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-265-1156/2022, kuriuo iš dalies tenkinti ieškovės G. J. reikalavimai ir nustatyta nepilnamečio šalių sūnaus D. M. gyvenamoji vieta su ieškove, priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, mokamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. rugpjūčio 26 d. – iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas sūnui 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimas; sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinas skubiai; ieškovė paskirta nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis; be to, iš atsakovo priteista į valstybės biudžetą – 262 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), 14,49 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (įmokos kodas 5662) ir 194 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Išaiškintina, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Informacijos teirautis tel. Nr. (8 387) 51072 arba el. paštu svencioniu.rumai@teismas.lt.“