Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-312/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
1A-381-312/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14466-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
R. B.
Nukentėjusysis
P. L.
Advokatai
Snieguolė Uždanavičienė, Žana Timaškova, Snieguolė Uždanaviečienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-312/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14466-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.3.6.5; 2.4.6.4.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,nuteistajam R. B. (R. B.) ir jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,nukentėjusiojo P. L. (P. L.) atstovei advokatei Snieguolei Uždanavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. L. atstovės advokatės Snieguolės Uždanavičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš R. B. priteista 45,64 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo P. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš R. B. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi ištaisytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio rašymo apsirikimas išsprendžiant nukentėjusiojo P. L. patirtų atstovavimo išlaidų klausimą ir atmetant nukentėjusiojo P. L. ir jo atstovės advokatės Snieguolės Uždanavičienės prašymą priteisti iš R. B. patirtas išlaidas dėl nukentėjusiojo atstovavimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. nuteistas už tai, kad jis mušdamas sukėlė nukentėjusiajam P. L. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2021 m. balandžio 30 d., apie 00.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje, dešinės rankos kumščiu tyčia suduodamas P. L. į kairę veido sritį, dėl ko P. L. nugriuvo ant grindų, sukėlė nukentėjusiajam P. L. fizinį skausmą ir padarė jam žaizdą apatiniame kairės akies voke su poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir su kraujosruva akies obuolio junginėje, odos įbrėžimą nugaros dešinėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo P. L. atstovė advokatė Snieguolė Uždanavičienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį ir priteisti nukentėjusiajam P. L. 1210 Eur jo atstovavimo išlaidų.

2.1. Nukentėjusiojo atstovė skunde nurodo, kad 2022 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui priteisti nukentėjusiojo P. L. patirtas išlaidas dėl jo atstovavimo. Pateikdama minėtą prašymą nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad šioje byloje paskutinis teismo posėdis vyko 2022 m. kovo 1 d., nukentėjusysis P. L. po šio posėdžio tą pačią dieną apmokėjo advokatės pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą, todėl advokatė S. Uždanavičienė neturėjo galimybės minėto posėdžio metu teismui pateikti lėšų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Šios išlaidos patirtos bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir spręstina dėl jų priteisimo nukentėjusiajam iš nuteistojo.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi minėtas prašymas paliktas nenagrinėtas motyvuojant tuo, kad nukentėjusysis prašymą ir papildomus dokumentus dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Taip pat minėtoje nutartyje nurodoma, kad klausimas dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendyje esančio rašymo apsirikimo ištaisymo, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu ir tai, kad nuosprendžio rezoliucinės dalies keitimas, t. y. priteistinų proceso išlaidų keitimas keičia nuosprendžio esmę ir aptariamu atveju nėra galimas.

2.3. Nukentėjusiojo atstovės teigimu, 2022 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas nuosprendis ir 2022 m. kovo 30 d. nutartis yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes priimti ir surašyti nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Šiuose sprendimuose netinkamai išspręsti procesinių išlaidų priteisimo nukentėjusiajam klausimai, taip pat šiuose sprendimuose nurodomos faktinės aplinkybės dėl prašymo priteisti proceso išlaidas išdėstytos neobjektyviai ir netiksliai.

2.4. Skunde pažymima, kad prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo buvo pateiktas pirmosios instancijos teisme iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tą padarė tiek pats nukentėjusysis P. L., tiek ir jo atstovė advokatė S. Uždanavičienė. Visi proceso dalyviai tokį prašymą girdėjo ir turėjo galimybę dėl jo pareikšti nuomonę, tą patvirtina ir skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje paties teismo išdėstyti teiginiai, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl rungimosi principo pažeidimo yra nepagrįsti.

2.5. Nukentėjusiojo atstovė, remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK taip pat įtvirtinta, kad jeigu proceso išlaidų atlyginimo klausimas neišsprendžiamas priimant nuosprendį, jį galima spręsti teismo nuosprendžio vykdymo metu BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka. Aiškinant šias nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant teismo nuosprendį, tiek ir jį vykdant, taip pat nenustatyta draudimo prašyti šias išlaidas atlyginti, kai teismo nuosprendis apskundžiamas ir bylos nagrinėjimas tęsiasi instancine tvarka, t. y. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo gali būti pateikiamas ir nagrinėjamas viso baudžiamojo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138-483/2016). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teismas neturi pagrindo po nuosprendžio priėmimo nespręsti atstovavimo (procesinių) išlaidų priteisimo klausimo, todėl taip pat nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo motyvai, kad nuosprendžio rezoliucinės dalies keitimas, t. y. priteistinų proceso išlaidų keitimas keičia nuosprendžio esmę ir aptariamu atveju nėra galimas.

2.6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas minėtų BPK reikalavimų, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nukentėjusiojo P. L. patirtų procesinių išlaidų nepriteisimo, netinkamai išsprendė šį klausimą ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį dalyje dėl procesinių išlaidų nepriteisimo, kuris turi būti šioje dalyje pakeistas, o nukentėjusiajam turi būti priteistos jo patirtos procesinės išlaidos (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo P. L. atstovė advokatė Snieguolė Uždanavičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. B. ir jo gynėja advokatė Žana Timaškova prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras sutiko su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nukentėjusiojo P. L. atstovės advokatės apeliaciniu skundu prašoma priteisti nukentėjusiajam P. L. 1210 Eur jo atstovavimo išlaidų, kiti skundžiamu nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami. Taig,i apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo P. L. patirtomis proceso išlaidomis atstovo paslaugoms apmokėti, todėl teismo nuosprendis keistinas. Nukentėjusiojo atstovė advokatė pateikė advokato atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgiant į tai, šios išlaidos priteistinos iš nuteistojo R. B..

7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiojo atstovė advokatė prašė priteisti 1250 Eur dydžio patirtas išlaidas apmokėti atstovavimo paslaugas, teismui pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. PVM sąskaitą faktūrą (t. 2, b. l. 168). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusysis P. L. bei jo atstovė advokatė Snieguolė Uždanavičienė prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas dėl jo atstovavimo, tačiau teismas nuosprendyje šio klausimo neišsprendė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė ištaisyti skundžiamame nuosprendyje esantį rašymo apsirikimą išsprendžiant nukentėjusiojo P. L. patirtų atstovavimo išlaidų klausimą – nukentėjusiojo P. L. ir jo atstovės advokatės Snieguolės Uždanaviečienės prašymą priteisti iš kaltinamojo patirtas išlaidas dėl nukentėjusiojo atstovavimo atmetė kaip nepagrįstą.

8. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Taigi, ši teisės norma numato galimybę ištaisyti tik formalius teismo nuosprendžio netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo nuosprendį padarytas aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo nuosprendžio esmės. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 308¹ straipsniu, nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą ir išsprendė nukentėjusiojo P. L. patirtų atstovavimo išlaidų klausimą, konstatavęs, kad šios klaidos ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu klaidos ištaisymu buvo pakeista nuosprendžio esmė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis yra naikintina.

9. Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą. Teisės į teisminę gynybą principas apima šalies teisę vesti bylą per profesionalų atstovą, kuris, byloje dalyvaujančio asmens nuomone, gali geriausiai apginti jo pažeistas teises. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK taip pat įtvirtinta, kad jeigu proceso išlaidų atlyginimo klausimas neišsprendžiamas priimant nuosprendį, jį galima spręsti teismo nuosprendžio vykdymo metu BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka. Aiškinant šias nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant teismo nuosprendį, tiek ir jį vykdant, taip pat nenustatyta draudimo prašyti šias išlaidas atlyginti, kai teismo nuosprendis apskundžiamas ir bylos nagrinėjimas tęsiasi instancine tvarka, t. y. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo gali būti pateikiamas ir nagrinėjamas viso baudžiamojo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138-483/2016).

10. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, jeigu jos yra realios. Išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso. Taigi, išlaidos teisinei pagalbai apmokėti turi būti suprantamos kaip išleistos (sumokėtos) piniginės lėšos. Pažymėtina tai, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019, 2K-7-628/2020).

11. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo P. L. atstovė advokatė Snieguolė Uždanavičienė aktyviai dalyvavo procese, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis nukentėjusysis P. L. turi teisę į turėtų išlaidų šios advokatės paslaugoms apmokėti atlyginimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo atstovė teikė teisines konsultacijas, atstovavo jam ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo akistatoje (t. 1, b. l. 55-57), susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 2, b. l. 77-79), dalyvavo teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 114-115, 131-135, 144-148, 169-176). Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nukentėjusiojo atstovė advokatė aktyviai dalyvavo visose baudžiamojo proceso stadijose. Byloje yra pateikti dokumentai (sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 00001 (t. 2, b. l. 168), pinigų priėmimo kvitas Nr. 892473 (t. 3, b. l. 3)), patvirtinantys, kad nukentėjusysis turėjo sumokėti ir sumokėjo atstovei 1210 Eur.

12. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nukentėjusiesiems teisinė pagalba buvo teikiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, pastovumą, baudžiamosios bylos sudėtingumą, joje spręstų klausimų specifiškumą, daro išvadą, jog nukentėjusiojo realiai patirtos atstovavimo išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos suteiktai pagalbai ir neprieštarauja protingumo reikalavimams. Be to, nuteistasis yra dirbantis. Šiuo atveju mažinti realiai patirtų išlaidų nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti turi būti atlygintos visa apimtimi ir iš R. B. nukentėjusiojo P. L. naudai priteistina 1210 Eur turėtų atstovavimo išlaidų, patirtų ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašyta priteisti pinigų suma už suteiktas atstovavimo paslaugas neprieštarauja ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiam pagalbą maksimalaus dydžio nuostatoms.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo P. L. atstovės advokatės Snieguolės Uždanavičienės apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad nesutinka su prašymu priteisti proceso išlaidas, nes neturi lėšų, kadangi gauna minimalų darbo užmokestį, išlaiko tris vaikus, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisiamųjų posėdžių metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

15. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam R. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 163,33 Eur.

16. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo atstovės advokatės apeliacinį skundą. Nuteistojo advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdyje tik išreiškė nesutikimą su pateiktu apeliaciniu skundu. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo P. L. (P. L.) atstovės advokatės Snieguolės Uždanavičienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti: priteisti iš R. B. nukentėjusiojo P. L. naudai 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėUgnius TrumpulisPaulius Veršekys