Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.12.; 1.1.9.7.; 1.2.17.3.2.; 1.2.17.5.3.; 2.1.14.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.4

2025 m. sausio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį 540 MGL (27 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 201 straipsnio 3 dalį 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. G. paskirta subendrinta bausmė - 540 MGL (27 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. G. paskirta galutinė bausmė - 360 MGL (18 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2024 m. gegužės 20 d. 8.15 val. iki 2024 m. gegužės 20 d. 16.21 val., t. y. 1 (viena) para, prilyginant ją 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Nustatyta, kad V. G. paskirtą baudą (likusią po laikino sulaikymo įskaitymo, t. y. 17 900 Eur) privalo sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir nuspręsta išieškoti iš V. G. valstybei konfiskuotino turto - automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 140 Eur.

Nuspręsta palikti galioti, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. G. turtui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), ir automobiliams „VW Touran“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Yeti“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. G. nuteista už tai, kad ji, pažeisdama nustatytą tvarką, 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto 3.1., 3.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, ir nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų laiko, vietos, asmens, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 20 d., įgijo 28 279,90 Eur vertės akcizais apmokestinamų cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, iš kurių laikė:

- dalį 990 vnt. pakelių cigarečių „Prince Rich Taste“ - transporto priemonėje „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusioje adresu (duomenys neskelbtini);

- dalį 420 vnt. pakelių „Marlboro Gold“, 250 vnt. pakelių „Mac White Gold“, 1 100 vnt. pakelių „Rothmans Royals“, 1 430 vnt. pakelių „Winston Blue“, 110 vnt. pakelių „Winston Blue“, 950 vnt. pakelių „Minsk Capital QS“, 8 vnt. pakelių „Minsk Capital MS“, 29 vnt. pakelių „NZ Gold“, 4 vnt. pakelių „Minsk City MS“, 4 vnt. pakelių „Minsk Superslims“, 1 090 vnt. pakelių „Marlboro Micro Gold“, 5 vnt. pakelių „Winston Ces Blue“ - transporto priemonėje „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusioje adresu (duomenys neskelbtini),

kol 2024 m. gegužės 20 d. 8.10 val. įvykio vietos apžiūros metu šias cigaretes rado ir paėmė valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai.

2. Taip pat V. G. nuteista už tai, kad ji, pažeisdama 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto 3.3. papunkčio reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose nedenatūruotą etilo alkoholį, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų laiko, vietos, asmens, neturėdama tikslo realizuoti, įgijo ir 10 vnt. po 5 l plastikinių butelių laikė 49,1 litro nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė koncentracija yra 55,2%– 57,3%, 884,33 Eur vertės, kol 2024 m. gegužės 20 d. nuo 8.10 val. iki 8.40 val. įvykio vietos apžiūros metu transporto priemonėje „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusioje adresu (duomenys neskelbtini), jį rado ir paėmė valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio apsaugos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir sumažinti jai skirtos piniginės baudos dydį, taikyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą bei sumažinti konfiskuotino turto sumą pinigais, ir ją skirti sumokėti per 3 mėnesius.

3.1. Teigia, kad nuosprendis turi būti pakeistas, nes teismas, nustatydamas jai skirtinos baudos dydį bei konfiskuotino turto vertę pinigais, tinkamai neįvertino jos sveikatos būklės, gaunamų pajamų ir dėl to nepagrįstai nustatė per trumpą baudos sumokėjimo terminą. Nurodo, jog jai paskirta sumokėti bauda savo dydžiu yra per didelė, o sumokėjimo terminas - aiškiai per trumpas. Nurodo, kad nors dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, tačiau dėl neįgalumo, esamų lėtinių ligų yra darbinga tik 40 procentų, jai mokamas minimalus darbo užmokestis, neįgalumo pensijos dydis - 300 Eur/mėn., o gaunama antro laipsnio valstybinė pensija - 145 Eur/mėn. Taip pat nurodo, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai, ji yra neįgali, turi tik profesinį išsilavinimą, gyvena kaime, todėl susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas jai yra neįmanoma. Teigia, jog į šias svarbias ir reikšmingas aplinkybes - jos sveikatos būklę ir turtinę padėtį, teismas visiškai neatsižvelgė, taip pat teismas nevertino ir kitų esamų jos įsipareigojimų, kuriuos ji vykdo. Dėl to tvirtina, kad jai yra sudėtinga, net neįmanoma per 2 metus sumokėti 17 900 Eur baudą. Todėl prašo baudos dydį sumažinti, o baudos sumokėjimo terminą nustatyti ilgesniam laikotarpiui.

3.2. Taip pat skunde apeliantė teigia nesutinkanti su jai skirta baudžiamojo poveikio priemone. Nurodo, kad šį automobilį nusipirko jos sutuoktinis, su kuriuo ji faktiškai kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, jų santuoka yra tik formali. Taip pat nurodo, jog jos sutuoktinis už šį automobilį pardavėjui sumokėjo 3 000 Eur bankiniu pavedimu, paėmęs kreditą, t. y. tiek, kiek realiai šis automobilis vertas. Dėl to mano, kad teismo nustatyta automobilio vertė – 7 140 Eur yra aiškiai neteisinga, nors ir pagrįsta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma. Pažymi, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ netiria konkretaus konfiskuotino turto realios rinkos vertės, o tik paima esamus duomenis iš viešoje erdvėje esančių skelbimų apie ketinamo parduoti turto (šiuo atveju transporto priemonių) vertę, neatsižvelgdama net į tai, kad įsigyjantis automobilį pirkėjas su pardavėju derasi dėl kainos sumažinimo, taip pat skelbimuose kainos nurodomos be PVM. Teigia, kad ji kreipėsi į kompetentingą nepriklausomą turto vertintoją M. L. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris atliko transporto priemonės vertinimą ir pateikė ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje individualizavo transporto priemonę „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog jos rinkos vertė – 4 040 Eur. Dėl to prašo, atsižvelgus į jos turtinę padėtį, pakeisti konfiskuotino turto piniginės išraiškos sumą ir šios sumos išieškojimą išdėstyti per 3 mėnesius.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistoji V. G. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos kaltės padarius nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir V. G. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir BK 201 straipsnio 3 dalį.

7. Apeliantė skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jai paskirtos bausmės – baudos dydžio, nustatyto termino savanoriškai sumokėti baudą bei jai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistosios V. G. apeliaciniu skundu.

7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios akivaizdžiai būtų neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

7.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7.3. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, jog ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

7.5. Nuteistoji V. G. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 199² straipsnio 2 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, BK 201 straipsnio 3 dalis), nusikalstamas veikas padarė veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

7.6. Nuteistoji V. G. ištekėjusi, neįgali, jai nustatytas 40 procentų darbingumas (3 t., b. l. 41), nuo 2024 m. birželio 7 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 47). Iš bylos matyti, kad nuteistoji neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 66). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog apeliantė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo teista pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 5 000 Eur (100 MGL) bauda, ir nors nuteistoji 2023 m. liepos 22 d. baudą sumokėjo, tačiau ji turi neišnykusį teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Pažymėtina, kad apeliantė ankstesniu teismo sprendimu buvo nuteista už analogiško nusikaltimo padarymą, naują nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą V. G. yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos dvejiems metams po to, kai jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo sprendimas dėl analogiško nusikaltimo įvykdymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo, tačiau aukštesnysis teismas sunkinti V. G. teisinės padėties ir nustatyti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę negali. Tokie duomenys rodo, kad nuteistoji išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, o ankstesniu teismo sprendimu jai paskirta bausme – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistoji V. G. pakartotinai įvykdė analogišką nusikalstamą veiką. Šios paminėtos aplinkybės apie apeliantės ankstesnį teistumą itin neigiamai charakterizuoja nuteistąją ir patvirtina, jog ji, siekdama palengvinti savo turtinę padėtį, tai daro nusikalstamu būdu.

7.7. Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. G. už jos padarytas nusikalstamas veikas paskyrė baudos bausmes. Be to, ir pati apeliantė neginčija jai skirtos bausmės rūšies – baudos.

7.8. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio, o už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktai). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, kurios charakterizuoja nuteistąją (teista, teistumas neišnykęs, nebausta, dirba, ištekėjusi, neįgali), įvertinus nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes (iš viso 6 390 vnt. cigarečių pakelių, kurių bendra vertė 28 279,60 Eur) bei 49,1 litrą nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio vertė 884,33 Eur), daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai už jos padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė – bauda savo dydžiu yra labai artima už apysunkį nusikaltimą nustatomos baudos minimaliam dydžiui, o už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bauda tik 1 MGL yra didesnė nei įstatymo numatytas minimalus dydis, kuris skiriamas už baudžiamąjį nusižengimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežtos, švelninti jų nėra pagrindo. Be to, apylinkės teismas, už atskiras nusikalstamas veikas subendrindamas nuteistajai paskirtas bausmes, pagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistajai V. G. paskirtą 540 MGL (27 000 Eur) dydžio baudą sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 360 MGL (18 000 Eur) dydžio baudą, kuri savo dydžiu yra labai artima minimaliam baudos dydžiui, nustatomam už apysunkio nusikaltimo įvykdymą.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, jog nuteistajai V. G. paskirta galutinė sumažinta 360 MGL (18 000 Eur) dydžio baudos bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

9. Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo jai paskirtos baudos sumokėjimo terminą nustatyti ilgesniam – trejų metų terminui. Šis prašymas netenkintinas.

9.1. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalį nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nors BVK 6 straipsnyje ir nėra numatytas teismą ribojantis maksimalus terminas, per kurį turi būti sumokėta bauda, visgi toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų (toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės). BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Taigi, nustatomas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal minėtą teismų praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-245-658/2023).

9.2. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai V. G. pirmosios instancijos teismas nustatė 2 metų terminą paskirtai baudai sumokėti savanoriškai. Nustatydamas šį terminą, teismas atsižvelgė į baudos dydį (360 MGL (18 000 Eur)) ir į V. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis (ištekėjusi, neįgali, dirbanti, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, teista už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs), bei padarė išvadą, kad prašomas 3 metų baudos sumokėjimo terminas yra per ilgas ir neužtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir pažymi, jog dėl apeliantei atsiradusių neigiamų pasekmių ir nepatogumų yra kalta pati nuteistoji, nes ji, per palyginti trumpą laiko tarpą, elgdamasi nusikalstamai, pakartotinai įvykdė iš esmės analogišką nusikaltimą, todėl neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

9.3. Nuteistosios pateikti dokumentai patvirtina, kad ji perka vaistus, moka mokesčius už telekomunikacijų paslaugas (3 t., b. l. 26-30), t. y. patiria išlaidų, ar, jog jos gaunamos pajamos nėra labai didelės (3 t., b. l. 31-34), tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistoji finansiškai laiku negalėtų įvykdyti prievolės, t. y. sumokėti paskirtą 17 900 Eur baudą per nustatytą dvejų metų laikotarpį (17 900 Eur / 2 metai = 8 950 Eur/metus; 8 950 Eur / 12 mėnesių = 745,33 Eur/mėn.). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia nuteistosios dėmesį į tai, jog ji turi teisę nuosprendžio vykdymo metu, dar nesibaigus savanoriškam baudos sumokėjimo terminui, kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą su prašymu pratęsti savanorišką baudos (likusios nesumokėtos baudos dalies) sumokėjimo terminą, nes kitu atveju, pasibaigus savanoriškam baudos sumokėjimo terminui, bus pradedamas priverstinis baudos išieškojimas. Prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, visus klausimus, susijusius su priverstiniu baudos išieškojimu, sprendžia antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Pažymėtina, jog baudą išieškant priverstine tvarka, nuteistasis gali kreiptis į antstolį, prašydamas išdėstyti baudos išieškojimą, ir susitarti dėl baudos mokėjimo grafiko sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-154-626/2023).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nustatyti ilgesnį, t. y. prašomą 3 metų, terminą paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui nėra pagrindo, nes nustatytas 2 metų terminas yra pakankamai ilgas, be to, nuteistoji turi prisiimti dėl jos pačios nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, dėti pastangas, kad jai paskirta bausmė būtų įvykdyta laiku.

11. Taip pat nuteistoji apeliaciniu skundu prašo sumažinti konfiskuotino turto vertės sumą.

11.1. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, buvusio nusikalstamos veikos padarymo priemone, vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 140 Eur, konfiskavimas, nes transporto priemonė „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo naudojama nusikaltimui padaryti, joje buvo laikytos cigaretės, priklauso nuteistosios vyrui I. G..

11.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Nagrinėjamoje byloje nebuvo galimybės konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės, todėl buvo taikyta BK 72 straipsnio 5 dalis. Konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra, jog kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, kad nusikalstamais tikslais nebūtų bandoma panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, jog, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra, atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas, panaudodamas svetimą turtą, žinodamas, jog toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Pabrėžtina ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingas, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią turtas galėtų būti parduodamas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BPK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

11.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, t. y. neteisėtai įgytas akcizais apmokestinamas cigaretes neteisėtai laikė automobilyje „Škoda Yeti“. Iš 2023-06-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilį „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 3000 Eur iš R. M. įsigijo nuteistosios V. G. sutuoktinis I. G. (3 t., b. l. 16, 18). Iš byloje esančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, jog automobilio „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 7 140,00 Eur su PVM (1 t., b. l. 177). Pažymėtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikiama transporto priemonės vertė yra rekomendacinė, nes konkrečios transporto priemonės vertė nustatoma tik atlikus specialų transporto priemonės vertinimą ir įvertinus konkrečios transporto priemonės būklę. Prie apeliacinio skundo nuteistoji V. G. pateikė M. L., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą, pagal kurią, apžiūrėjus I. G. įsigytą automobilį „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei palyginus minėto automobilio techninius, eksploatacinius duomenis su kitų analogiškų arba panašių transporto priemonių duomenimis, nustatyta, jog 2024-12-06 I. G. transporto priemonės – automobilio „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertė - 4 040 Eur su PVM.

12. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 140 Eur yra nepagrįstas, nes nustatyta per didelė konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertė. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, sumažinant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą iki 4 040 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

13. Nuteistoji apeliaciniu skundu taip pat prašo nustatyti 3 mėnesių terminą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimui. Šis prašymas netenkintinas.

13.1. BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos, reglamentuojančios įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymą (BPK VII dalis), nei BVK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą ar termino jos mokėjimui nustatymo. Taigi, turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudos bausmei ir ši poveikio priemonė negali būti vykdoma BVK 6 straipsnyje nustatyta tvarka. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, tai yra, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas vykdyti antstoliui, kuris turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokio paties teisės aiškinimo dėl negalimumo nustatyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško sumokėjimo ar turto konfiskavimo išdėstymo laikosi ir kiti teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. T-345-478/2015, T-41-238/2018 ir kt.).

13.2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėja nurodė, kad nors BPK nenumato galimybės nustatyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško sumokėjimo termino ar dalinio mokėjimo, tačiau prašė taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas. Minėtos CPK nuostatos numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK nuostatų, nes tokios galimybės nenumato baudžiamojo proceso įstatymas, be to, BPK nuostatos aiškiai reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemones ir jų vykdymo tvarką.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad tenkinti nuteistosios prašymą ir nustatyti terminą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimui nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistoji V. G., neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, vykdymo procese turi galimybę kreiptis į pinigų sumos išieškojimą vykdantį antstolį su prašymu dėl vykdymo tvarkos nustatymo, t. y. dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo, tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudama, gali susitarti su antstoliu, sumažindama priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

15. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi nuteistajai V. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus (3 t., b. l. 69). Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. sausio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-00670 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, valstybės naudai prašoma priteisti 81,25 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

15.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

15.3. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistosios V. G. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nuteistosios pasirinkta gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė, o teismo paskirtas advokatas Saulius Staškus buvo atleistas nuo dalyvavimo teismo posėdyje.

16. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad nuteistoji V. G. yra neįgali, jai nustatytas 40 procentų darbingumas, daroma išvada, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. G. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, V. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, išieškant iš V. G. valstybei konfiskuotino turto - automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 4 040 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistosios V. G. valstybės naudai 81,25 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.