Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-135-317/2019 perduota prokurorei ir nustatytas keturių mėnesių terminas trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismui su patikslintu kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje G. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje, D. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.

3. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nustatė tokius kaltinamojo akto trūkumus: aprašymas nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, kurių padarymu kaltinamas G. M., ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje 183 straipsnio 2 dalyje, kurios padarymu kaltinama D. B., kaltinamajame akte neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų. Šioje baudžiamojoje byloje tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu surašytame kaltinamajame akte nėra tiksliai nurodytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (kaltinamajame akte pirma nusikalstama veika), padarymo mechanizmas. Kaltinimas dėl G. M. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (kaltinamajame akte penkta nusikalstama veika), 184 straipsnio 2 dalyje (kaltinamajame akte antra nusikalstama veika), taip pat nekonkretūs, jame neatskleistas nusikaltimų padarymo būdas ir kiti šį nusikaltimą individualizuojantys požymiai.

4.4. Prokurorės teigimu, teismas, skundžiamoje nutartyje vertindamas specialisto išvadą kitų duomenų atžvilgiu, 59 kasos išlaidų orderių nepripažinimo dokumentu, patvirtinančiu pinigų išmokėjimą, ir tokiu būdu išsakė savo išankstinę nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos pakankamumo. Toks išankstinis bylos duomenų vertinimas yra neleistinas, nes, ar pakanka įrodymų kaltinamųjų kaltei pagrįsti pagal visą pareikšto kaltinimo apimtį, teismas gali nuspręsti tik teisiamajame posėdyje ištyręs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmetamas.

6. Šioje baudžiamojoje byloje yra skundžiamas teismo sprendimas pripažinti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų. Ginčas yra kilęs Kauno apygardos teismui padarius išvadą, kad kaltinamajame akte nėra tiksliai nurodytas G. M. ir D. B. inkriminuoto turto pasisavinimo (kaltinamajame akte pirma nusikalstama veika) padarymo mechanizmas, taip pat G. M. pareikštame kaltinime dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto iššvaistymo (dviejuose nusikalstamose veikose) neatskleistas nusikaltimų padarymo būdas, kiti šią nusikalstamą veiką individualizuojantys požymiai ir tai pažeidžia BPK 219 straipsnio 3 punktą. Prokuratūra su tokia išvada nesutinka. Nagrinėjant skundą ir susidariusį ginčą yra labai svarbūs reikalavimai kaltinamajam aktui. Tik gerai suprantant įstatymo kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus ir kaltinamojo akto reikšmę, galima pagrįsta išvada dėl jo atitikimo Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms.

8. Kaltinimas asmeniui surašomas surinkus visus įmanomus duomenis (įrodymus) apie tiriamą įvykį: žinant jo padarymo vietą, laiką, žmogaus veiksmus, nustačius kilusias pasekmes, tikslus ir motyvus, bei gerai žinant įstatyme aprašytą nusikaltimo sudėtį – ką reiškia kiekvienas sudėties požymis, koks jo turinys, kada tas požymis yra taikomas, o kada jo taikyti negalima. Nustačius įvykio aplinkybes ir gerai žinant nusikaltimo sudėties požymių turinį, jie yra lyginami tarpusavyje, tikrinamas jų abipusis atitikimas ir daromos išvados. Kaltinime neužtenka vien tik nurodyti taikomo straipsnio požymius, kaip jie parašyti baudžiamajame įstatyme. Kiekvienas taikomos sudėties požymis tikrovėje, realiame gyvenime turi objektyvią išraišką – konkretaus asmens konkrečius veiksmus, kurie ir reiškia vieną ar kitą taikomo straipsnio požymį. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nusikaltimo sudėties yra abipusis ryšys – kaltinamojo veiksmai rodo sudėties požymius (visų sudėties požymių nustatymas reiškia ir nusikalstamos veikos padarymą), o sudėties požymiai nustatomi vertinant kaltinamojo veiksmus. Tik esant straipsnyje nurodytų požymių visumai galima pasakyti, kad kaltinamasis pažeidė tą straipsnį. Todėl taikant konkrečią Baudžiamajame kodekse numatytos veikos sudėtį ir aprašant jos požymius turi būti nurodytas konkretus požymių turinys – kaltinamo asmens konkretūs veiksmai.

9. Kaltinamojo veiksmų, kurie turi būti aprašyti kaltinamajame akte, apimtį apsprendžia taikomo Baudžiamojo kodekso straipsnio sudėtis (joje nurodyti nusikalstamos veikos požymiai) ir BPK 219 straipsnio 3 punktas (jame nurodyta, kaip požymiai turi būti aprašyti). Jei asmuo yra kaltinamas turto pasisavinimu, kaltinamajame akte turi būti atskleistas svetimo turto patikėjimo ar buvimo kaltininko žinioje juridinis pagrindas bei kaltininko reali galimybė šiuo turtu disponuoti, turi būti nurodyta, kas, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais veiksmais neteisėtai ir neatlygintinai patikėtą ar kaltininko žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę pavertė savo turtu ar turtine teise, kam ir kokia padaryta žala. Kaltinant asmenį turto iššvaistymu, turi būti atskleistas svetimo turto patikėjimo ar buvimo kaltininko žinioje juridinis pagrindas bei kaltininko reali galimybė šiuo turtu disponuoti, turi būti nurodyta, kas, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais veiksmais neteisėtai, neatlygintinai patikėtą ar kaltininko žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę perleido, kam šis turtas buvo perleistas, kam ir kokia žala padaryta. Jeigu asmuo veikė kaip bendrininkas arba kokia nors bendrininkavimo forma, kaltinimo apimtis prasiplečia, nes turi būti aprašyti bendrininkavimo veiksmai ir kaip jie siejasi su konkretaus nusikaltimo padarymu.

11. Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017 ir kt.).

12. Tikslus nusikalstamos veikos požymių aprašymas yra svarbus tiek kaltinamųjų teisei į gynybą, tiek tinkamam (teisingam, operatyviam ir efektyviam) teismo vykdomam teisingumui. Teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, yra viena iš pagrindinių BK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų kaltinamojo teisių, kuri apima tiek formaliųjų – pranešimo apie įtarimą ar kaltinamojo akto įteikimo – kriterijų, tiek materialųjį – aiškų, suprantamai suformuluotą ir BPK 187 ir 219 straipsnių reikalavimus atitinkantį turinį turinčio įtarimo ir kaltinimo – kriterijų. Visas procesas vyksta siekiant išsiaiškinti, ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri aprašyta kaltinime. Kaltinamasis aktas ir jame aprašyti asmens veiksmai (kaltinimas) yra bylos nagrinėjimo ašis. Kaltindamas nusikalstamos veikos padarymu prokuroras teigia, kad kaltinamasis konkrečiu metu, konkrečioje vietoje, konkrečiais veiksmais padarė nusikaltimą. Prokuroro pareiga yra įrodyti, kad kaltinamojo veiksmai yra nusikalstami ir šiai prokuroro pareigai sėkmingai vykdyti svarbus tiksliai ir aiškiai surašytas kaltinimas. Gindamasis kaltinamasis gali pateikti savo poziciją dėl kaltinimo, teigti, kad jis nebuvo toje vietoje ar tuo laiku, jam inkriminuotų veiksmų nepadarė ar teikti kitokius motyvus dėl savo nekaltumo, mažesnės kaltinimo apimties ar kitokių jam svarbių aplinkybių. Tačiau kaltinamajam aktui nesant konkrečiam, jame nesant konkrečių laiko ar vietos aplinkybių, konkrečių kaltinamojo veiksmų, kaltinamasis negalės efektyviai gintis, negalės pateikti savo versijos, ginčyti aplinkybių, nes jų nėra. Tuo pačiu taip yra pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Surašydama nekonkretų kaltinamąjį aktą prokuratūra perkelia įrodinėjimo naštą kaltinamajam, nes tokiu atveju jis, nežinodamas, kokie jo veiksmai, atlikti konkrečiu laiku tam tikroje vietoje ir sukėlę konkrečias pasekmes, yra nusikalstami, turi spėlioti šias aplinkybes, nuspėti ar sukurti, apie kokius veiksmus gali kalbėti prokuroras ir teikti savo įrodymus dėl nekaltumo. Nesant konkrečių kaltinimo ribų, kaltinamasis gali pateikti su įvykiu nesusijusius įrodymus ir taip pabloginti savo padėtį. Jeigu prokuratūra nenustato konkrečių aplinkybių, ypač apibūdinančių kaltinamojo veiksmus, reikia pagalvoti apie tai, kad gal tokio kaltinimo iš viso nereikia teikti.

13. Tiksliai ir pagal įstatymo reikalavimus surašytas kaltinamasis aktas turi didelės reikšmės ir teismui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį pagrindinė teismo pareiga yra vykdyti teisingumą. Teismas vykdo teisingumą teismo posėdžiuose nagrinėdamas prokuratūros asmeniui pateiktą kaltinimą, tikrindamas jo atitikimą taikomo nusikaltimo sudėties požymiams ir įrodytumą. Nagrinėjimo teisme ribas nustato BPK 255 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o teismo sprendimo, kuriuos kaltinamuosius ir dėl kokių nusikalstamų veikų perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje pagrindas yra prokuroro surašytas kaltinamasis aktas. Tiksliai ir pilnai surašytas kaltinamasis aktas užtikrina, kad operatyviai bus priimtas teisingas sprendimas, teismui nereikės spėlioti, kokie kaltinamojo veiksmai galėtų reikšti vieną ar kitą požymį, kokiomis priemonėmis nustatyti, ar buvo padaryti kokie nors veiksmai, teismui nereikės prašyti proceso dalyvių pildyti ar tikslinti kaltinimo, tikėtis, kad tokie prašymai bus įvykdyti ir laukti, kada tai bus padaryta. Kaltinamajame akte į kiekvieną taikomos nusikaltimo sudėties požymį įdėjus konkretų ir aiškų turinį, teismas gali aiškiai nustatyti jo įrodinėjimo ribas, kokius asmens veiksmus reikia nustatyti ir patvirtinti juos buvus, kokiomis priemonėmis tai padaryti.

14. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014 m. kovo 7 d. surašius kaltinamąjį aktą, 2014 m. kovo 14 d. ši baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau jau 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. 2015 m. sausio 9 d. to paties teismo nutartimi buvo priimtas analogiškas sprendimas. Iki 2018 m. lapkričio 26 d. ši byla buvo toliau nagrinėjama apylinkės teisme. Apylinkės teismo teisėjui 2018 m. lapkričio 20 d. buvo pateiktas prokurorės prašymas patikslinti kaltinamiesiems pareikštą ir jau vieną kartą prokurorės patikslintą kaltinimą. Vadovaudamasis naujai pareikštu kaltinimu bei matydamas, jog pagal naujai pareikštą kaltinimą baudžiamoji byla yra teisminga ne apylinkės, o apygardos teismui, teisėjas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą. Kauno apygardos teismas, susipažinęs su perduota baudžiamąja byla ir konstatavęs, kad bylą nagrinėti teisme trukdo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Kauno apygardos teismui vėl buvo perduota 2020 m. birželio 9 d.

15. Susipažinus su naujai surašytu kaltinamuoju aktu, jį sugretinus su ankstesniu kaltinamuoju aktu, kurio trūkumus pašalinti Kauno apygardos teismas buvo įpareigojęs prokurorę, nėra pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, kuria baudžiamoji byla buvo grąžinta prokurorei, nurodyti esminiai baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai nebuvo pašalinti, o byla teismui perduota neatsižvelgus į nurodytus pažeidimus.

16. Teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ankstesniame, tiek ir šiuo metu surašytame kaltinamajame akte nėra tiksliai nurodytas G. M. ir D. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (kaltinamojo akto pirma nusikalstama veika), padarymo mechanizmas, jo atlikti veiksmai reiškiantys pasisavinimą. Iš kaltinimo turinio matyti, kad G. M. ir D. B. surašė ir pasirašę išdavė vežėjų vairuotojams avansinius mokėjimus (galimai juos patvirtinančius dokumentus), kaip pagrindą piniginėms lėšoms iš Vokietijos bendrovės (duomenys neskelbtini) paimti ir laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pagal avansinius mokėjimus parvežtoms piniginėms lėšoms – 4 106 489,02 Lt (1 189 321,43 Eur) sumai, nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir šių piniginių lėšų neapskaitė bendrovės kasoje - <...>neužpajamavo kasoje ir nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų 865 vienetų, jo ir finansininkės D. B. surašytiems ir pasirašytiems avansiniams mokėjimams, išduotiems transporto paslaugas teikiančių bendrovių vairuotojams, pagal kuriuos iš Vokietijos bendrovės (duomenys neskelbtini) gavo 4 106 489,02 litų (1 319 525 eurų) sumą. Po ko, D. B., siekiančiai padėti paslėpti nusikalstamą veiką, ši kompiuterio pagalba, be pateisinamų dokumentų kiekvienais metais Vokietijos bendrovės (duomenys neskelbtini) skolas sumažinančiai už parduotą produkciją atliekant sudengimus tarp korespondentinių sąskaitų be juridinės galios neturinčių dokumentų, o būtent už gautą ilgalaikį turtą, detales bei kitą turtą, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., 241 korespondentinėje sąskaitoje skolos likutį sumažinus 2 028 005,04 Lt (587 350,86 eurais), panaikinant skolą 451 korespondentinėje sąskaitoje ir 2005 m. 479 969,48 Lt (139 008,77 eurus) sudengus paskolų sąskaita bei 2011 m. rugsėjo mėn. 230 384,20 Lt (66 723,88 eurus) priskaičiuotų palūkanų sąskaita, bei Vokietijos bendrovės skolą už parduotą produkciją, pastoviai mažinant pagal juridinės galios neturinčius dokumentus arba visai be jų, taip laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. priskaitė 1 294 684,18 Lt (374 966,46 eurus) į sąnaudas už rinkotyros paslaugas, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir UAB (duomenys neskelbtini) padarė 4 106 489,02 litų (131 9525 eurų) turtinę žalą. Kaip teisingai konstatavo apygardos teismas, taip suformuluotame kaltinime nėra nurodyta, kas, kokiomis aplinkybėmis, ar pagrįstai ir pagal kokius avansinius mokėjimus išgrynino kaltinime paminėtos įmonės pinigus, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis perdavė (jei juos tikrai perdavė) G. M. ar D. B., ar jie pagal turimus įgaliojimus galėjo jais realiai disponuoti, duoti nurodymus kitiems asmenims dėl minimų pinigų perdavimo ir panaudojimo, ir kokiu pagrindu vežėjų galimai parvežti pinigai turėjo būti užpajamuoti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje. Šiuo atveju galima daryti tik prielaidą, jog kaltinamajame akte nurodytos piniginės lėšos buvo parvežtos iš Vokietijos bendrovės (duomenys neskelbtini), tačiau nėra nurodyta, kas, kada, kokiu pagrindu ir kokiomis aplinkybėmis jas perdavė vežėjams, o pastarieji – G. M., D. B. ar kitam asmeniui, juos po to perdavusiam šiems kaltinamiesiems, t. y. kaltinime visiškai neaptartas piniginių lėšų patekimo į kaltinamųjų rankas mechanizmas ir jų pasisavinimo aplinkybės. Kaltinimas labiau primena buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimą nei svetimo turto pasisavinimą.

17. Kaip jau minėta šioje nutartyje, tuo atveju, kai asmuo kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs ne vienas, o kaip bendrininkas arba kuria nors bendrininkavimo forma, prokuroro pareiga kaltinamajame akte aiškiai ir tiksliai atskleisti kiekvieno iš nusikalstamos veikos bendrininko konkretų vaidmenį nusikaltimo padaryme. Šiuo atveju kaltinime G. M. nurodyti ir D. B. veiksmai – kad ji kompiuterio pagalba, be pateisinamų dokumentų, kiekvienais metais Vokietijos įmonės skolas sumažindavo už parduotą produkciją, atlikdama sudengimus tarp korespondentinių sąskaitų už gautą ilgalaikį turtą, detales bei kitą turtą, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. 241 korespondentinėje sąskaitoje skolos likutį sumažino 2 028 005,04 Lt (587 350,86 Eur), panaikino skolą 451 korespondentinėje sąskaitoje ir 2005 m. 479 969,48 Lt (139 008,77 Eur) sudengė paskolų sąskaita bei 2011 m. rugsėjo mėn. 230 384,20 Lt (66 723,88 Eur) priskaičiuotų palūkanų sąskaita bei Vokietijos bendrovės skolą už parduotą produkciją, pastoviai mažino pagal juridinės galios neturinčius dokumentus arba visai be jų ir taip laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. priskaitė 1 294 684,18 Lt (374 966,46 Eur) į sąnaudas už rinkotyros paslaugas. Kaltinime nurodyta, kad G. M. tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 4 106 489,02 Lt (1 189 321,43 Eur). Kaip teisingai nurodė apygardos teismas, G. M. pareikštame kaltinime neatskleista, kokiu būdu D. B. atlikti buhalterinės apskaitos veiksmai mažinant UAB (duomenys neskelbtini) skolas už parduotas prekes padėjo G. M. pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) turtą, koks yra ryšys tarp jos ir G. M. veiksmų. Kaltinime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 1 294 684,18 Lt (374 966,46 Eur) D. B. priskaitė į sąnaudas už rinkotyros paslaugas, tačiau nėra nurodyta, ar šios paslaugos realiai buvo atliktos ir kaip šie D. B. veiksmai susiję su kaltinamiesiems inkriminuojamu turto pasisavinimu.

18. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad G. M. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje (kaltinamajame akte penkta nusikalstama veika), 184 straipsnio 2 dalyje (kaltinamajame akte antra nusikalstama veika) taipogi yra nekonkretus, kadangi neatskleistas nusikaltimų padarymo būdas ir kiti šį nusikaltimą individualizuojantys požymiai.

19. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, G. M. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 6 vienetus skirtingų modelių mobilaus ryšio telefonų ,,Nokia“ aparatus, nes jo žinioje buvusio turto neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, įmonės darbuotojams neišdalino, įmonės tikslams nenaudojo ir taip UAB (duomenys neskelbtini) padarė turtinę žalą. Iš taip suformuluoto kaltinimo nėra aišku, kokiu būdu buvo iššvaistytas G. M. patikėtas svetimas turtas. Iššvaistymas reiškia turto perleidimą tretiesiems asmenims, tačiau šiuo atveju telefonų likimas iš viso nėra įvardintas, kaltinant iššvaistymu nėra nurodyti jokie tretieji asmenys, kuriems G. M. telefonus perdavė. Pagal kaltinimą G. M., gavęs telefonus iš G. N. jų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, įmonės darbuotojams neišdalino, įmonės tikslams nenaudojo, tačiau koks jų likimas nėra aišku. Visiškai nėra motyvų, kodėl kaltinamajame akte neįvardinus, koks telefonų likimas, G. M. veiksmai kvalifikuoti kaip iššvaistymas. Nėra aišku, kas sudaro padarytą žalą – abonento mokesčiai UAB ,,Omnitel“ už telefonų naudojimą ne darbo reikmėms, ar pačių telefonų vertė.

20. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (kaltinamajame akte antra nusikalstama veika) G. M. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą 155 250,63 Lt (44 963,70 Eur) didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. jis kaltinamas tuo, kad būdamas kasininku ir veikdamas pagal prokūrą, nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. surašydamas 59 kasos išlaidų orderius, neatitinkančius įstatymų reikalavimų (pagal kuriuos, išmokant pinigus ne bendrovės darbuotojui, turi būti nurodyti to asmens vardas, pavardė, asmens kodas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris, gyvenamoji vieta, o pinigų gavėjas pasirašo kasos išlaidų orderyje. Jei parašo nėra, laikoma, jog pinigai neišmokėti) įformino 155 250,63 Lt išmokėjimą iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir tokiu būdu pinigus iššvaistė. Šiuo atveju kaltinimas suformuluotas taip pat neaiškiai. Pagal jį G. M. surašė kasos išlaidų orderius pagal kuriuos įformino pinigų išmokėjimą, tačiau vėl gi, iššvaistymas reiškia turto perleidimą tretiesiems asmenims, o ar šiuo atveju turtas buvo perleistas, ar tik buvo įforminta, kad turtas perleistas, tačiau turtas realiai perleistas nebuvo, iš kaltinimo nėra aišku, todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiame kaltinime nėra atskleistas svetimo patikėto turto iššvaistymo būdas, o tuo pačiu ir inkriminuotos žalos atsiradimo mechanizmas. Dar labiau kaltinimo aiškumą komplikuoja prie kiekvieno pinigų įforminimo esanti frazė „nors gavėjo parašo nėra“, kuri ryšyje su visu kaltinimu labiau reiškia, kad tai buhalterinių dokumentų surašymo taisyklių pažeidimas išdavus visiems asmenims pinigus, tačiau nepaimant jų parašo ant kasos išlaidų orderių.

21. Prokurorės skunde nurodyti motyvai nepaneigia aptartų skundžiamoje apygardos teismo nutartyje išdėstytų argumentų. Prokurorės teigimu, kaltinamajame akte tinkamai nurodyti visi BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalaujami duomenys, t. y. nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, dalykas, tiek turto pasisavinimo padarymo mechanizmas, tiek turto iššvaistymo būdai, kiek tai nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorė skunde akcentuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, trukdančių nutartyje nurodytus pažeidimus ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, juo labiau, kad prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir faktines aplinkybes.

22. Kaip matyti iš bylos duomenų, prokurorai šioje baudžiamojoje byloje jau ne kartą keitė kaltinimą teisme, o baudžiamoji byla dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto prokurorei grąžinama jau ne pirmą kartą. Akivaizdu, kad 2019 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai nebuvo pašalinti ir baudžiamoji byla dar kartą perduota teismui neatsižvelgus į nurodytus pažeidimus. Taigi argumentas, kad prokuratūra teisminio bylos nagrinėjimo metu imsis iniciatyvos nurodyti kaltinime nenurodytas faktines aplinkybes, neįtikinamas. BPK nurodyta prokuroro teisė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir faktines aplinkybes nereiškia, kad prokurorė taip ir pasielgs. Prokurorai ir anksčiau šios kategorijos bylose skųsdami žemesnių teismų sprendimus grąžinti bylą prokurorui pateikė šį argumentą, tačiau aukštesniems teismams tenkinus prokurorų skundus tolesniame procese jokių veiksmų neatlikinėjo, todėl labiau tikėtina, kad ir šioje byloje teismui nagrinėjant tokį kaltinamąjį aktą koks jis yra surašytas, prokuratūra nekeis nei veikos kvalifikavimo, nei faktinių aplinkybių. Teismas, grąžinęs bylą prokurorei ir nutartyje aiškiai nurodęs esminius kaltinamojo akto trūkumus, trukdančius bylą nagrinėti teisme, suteikė prokurorei galimybę ištaisyti klaidas, tačiau net turėdama byla pas save prokurorė tinkamai kaltinamojo akto nesurašė, o bylą su BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkančiu kalinamuoju aktu vėl perdavė teismui.

23. Nors dabartinė BPK 234 straipsnio 2 dalies redakcija nereikalauja, kad nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti teisme, tačiau teismų praktikoje nurodomas „aktyvaus teismo“ modelis, kartu su BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytomis teismo galimybėmis keisti faktines aplinkybes, veda prie galimybės teismui pačiam pataisyti trūkumus, todėl nagrinėjantis skundą teismas įvertina, ar skundžiamą nutartį priėmęs teismas gali pats ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus.

24. BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas, o BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme taisykles. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas <...> dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs prokuroro rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Tačiau įstatymas kalba apie faktinių aplinkybių pakeitimą, bet ne apie kaltinime nenurodytų faktinių aplinkybių užpildymą ar naujų faktinių aplinkybių įrašymą.

25. Teismas gali ištaisyti tam tikras kaltinimo technines klaidas (neteisingai apskaičiuotą žalos dydį), sukonkretinti faktines aplinkybes (laiką ar vietą, veiksmų apimtį), netgi nustatyti jas skirtingas, tačiau teismas negali pats surašyti kaltinimą, kai jame nėra jokių faktinių aplinkybių, ir pagal jį nuteisti. Tokiu atveju teismas tampa tiek kaltinančiuoju, tiek teisingumą vykdančiuoju subjektu. Tai prieštarauja teismo vykdomai teisingumo funkcijai, teismo, kaip tam tikro nešališko arbitro, vaidmeniui. Teismo aktyvumo modelis nereiškia, kad teismas turi būti beribiai aktyvus ir perimti kaltinimo funkcijas. Surašant kaltinamąjį aktą yra svarbus įstatymo nustatytas pareigų paskirstymas tarp teismo ir prokuratūros. Įstatymas nustato, kad kaltinamąjį aktą turi surašyti prokuratūra ir jis turi būti surašytas tinkamai. Tokia yra prokurorų pareiga, kurią jie turi atlikti profesionaliai.

26. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-7-337/2006)

27. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad toks kaltinimo formulavimas, koks yra pateiktas šioje baudžiamojoje byloje, neleidžia aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų, pažeidžia rungtyniško, lygiateisio ir teisingo proceso principus. Kaltinamasis aktas (kaltinimas) surašytas aplaidžiai, nekvalifikuotai ir pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, efektyviai ir operatyviai tokio kaltinimo teisme nagrinėti nėra įmanoma, teismui nebus aiškios kaltinimo ribos, toks nagrinėjimas pažeistų kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami ir visa tai trukdo nagrinėti bylą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.