Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-18 · Civilinė byla Nr. e2A-986-855/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
e2A-986-855/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21582-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-986-855/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21582-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20; 2.6.29.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. K. 434,43 Eur negrąžinto kredito, 89,84 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 434,08 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9798856001, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 434,43 Eur vartojimo kreditą 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 232,65 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Ieškovės teigimu, atsakovė sutarties sąlygų nesilaikė, todėl pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį. Pagal 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartį pradinis kreditorius perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovo skolą.

2. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės R. K. 434,43 Eur negrąžinto kredito, 89,84 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 109,05 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 633,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė.

3.1. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9798856001, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 434,43 Eur kreditą 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas laikydamasis kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį. 2017 m. birželio 29 d. sutartimi pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovės skolą. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2017 m. liepos 20 d. pranešimu.

3.2. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, ieškovei iš atsakovės priteistina 434,43 Eur negrąžinto kredito ir 89,84 Eur bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų) iki sutarties nutraukimo.

3.3. Tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti 434,08 Eur palūkanos už 416 dienų laikotarpį, taikant bendrą 87,67 proc. vartojimo kredito kainos metinę normą, bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, yra kompensacinės, todėl teismas laikė, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, kuris atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis), tokiu būdu priteisiant 109,05 Eur (524,27 Eur x 0,05 proc. x 416 d.) palūkanas už 416 dienų laikotarpį po sutarties nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės R. K. 434,08 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliantei iš atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos.

4.2. Geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydama ne sutartyje įtvirtintą 133,10 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įvirtintą 87,67 proc. metinę palūkanų normą.

4.3. Šiuo atveju nebuvo pagrindo mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kadangi sutartis su atsakove buvo sudaryta laikantis visų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Lietuvos bankas nuo 2014 metų teikia Vartojimo kredito rinkos ketvirčių statistikas. Lietuvos banko 2014 m. trečiojo ketvirčio ataskaitoje nurodoma, kad mažųjų vartojimo kreditų (mažesnių nei 290,00 Eur) vidutinė bendra kainos norma 2014 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 154,00 proc. Toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad mažųjų vartojimo kreditų (mažesnių nei 290,00 Eur) vidutinė metinė palūkanų norma sudaro 96,00 proc. Nors Lietuvos Bankas neteikia informacijos apie didesnių nei 290,00 Eur vartojimo kreditų normas, tačiau, galima daryti prielaidą, kad šiuo atveju jos labai nesiskyrė, kadangi atsakovei buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas 12 mėnesių terminui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog sutartyje įtvirtinta 87,67 proc. metinė palūkanų norma, yra kur kas mažesnė nei tuo metu buvęs vidurkis.

4.4. Atsakovė pati prisiėmė skolinimosi riziką, įvertino bei priėmė apgalvotą sprendimą sudaryti sutartį su pradiniu kreditoriumi.

4.5. Apeliantė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 416 kalendorinių dienų, nors atsakovė pagal sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 (keturis) metus.

5. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

8. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria prašomos priteisti 434,08 Eur palūkanos paskaičiuotos po sutarties nutraukimo buvo sumažintos iki 109,05 Eur, ir laiko, jog teismas šias palūkanas nepagrįstai kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, taip pat nepagrįstai jas mažino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia apeliantės pozicija.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovės R. K. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9798856001, kurios ir 2014 m. rugsėjo 29 d. papildomo susitarimo pagrindu atsakovei suteiktas iš viso 434,43 Eur vartojimo kreditas 12 mėnesių terminui su 87,67 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 133,10 proc.), o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, laikydamasi nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, pradinis kreditorius UAB „4finance“ sutartį vienašališkai nutraukė. 2017 m. birželio 29 d. sutartimi pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido, o apeliantė įgijo reikalavimo teises į atsakovės skolą. Apeliantė 2017 m. liepos 20 d. pranešimu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą.

10. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

12. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

13. Atsakovės ir UAB „4finance“ sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 9798856001 bendrųjų sąlygų 4.1. punktas, minėta nustato, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau – bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. 4.4. punktas numato, jog palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Pagal 6.5 punktą iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punktas, esantis skyriuje „Atsakomybės sąlygos ir jos taikymo tvarka“, nustato jog kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.

14. Iš sutarties bendrųjų sąlygų darytina išvada, kad termino praleidimas skolininko teisinės padėties, tuo atveju, jeigu palūkanos, išreikštos bendra kredito kainos metine norma, skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito sumos, o ne nuo visų pradelstų sumų, nepakeičia, kadangi pagal sutarties bendrųjų 4.4. ir 6.5 punktus šios palūkanos skaičiuojamas iki to laiko, kuomet kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui, tačiau tuo atveju, jeigu palūkanos skaičiuojamos nuo visos pradelstos mokėti sumos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, jos jau gali būti laikomos kompensuojamosiomis ir atitinkamai mažinamos esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 434,08 Eur palūkanos pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9798856001 buvo skaičiuojamos nuo 434,43 Eur negrąžinto kredito sumos, taikant 87,67 proc. metinę palūkanų normą, už 416 dienų. Nurodytas skaičiavimas atitiko vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4. ir 6.5. punktų nuostatas, kuriose aptartas pelno palūkanų mokėjimas ir skaičiavimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės paskaičiuotas palūkanas laikė kompensacinėmis, kadangi paskaičiuotos palūkanos atlieka mokėjimo funkciją už pinigų skolinimą. Toks aiškinimas atitinka ir naujausią teismų praktiką bylose, kuriose vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos yra tapačios (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-496-275/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-626-779/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-663-467/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-63-569/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-42-569/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-42-459/2019 etc.).

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad 434,43 Eur kredito suma vis dar nėra grąžinta apeliantei, atsakovė pinigais naudojasi, todėl už šį naudojimąsi turi būti tinkamai atlyginama. Be to, apeliantė geranoriškai palūkanas skaičiavo tik už 416 dienų, nors atsakovė pagal sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei ketverius metus, taip pat geranoriškai taikyta 87,67 proc. metinė palūkanų norma, o ne sutartyje numatyta bendra kredito kainos metinė norma, kuri yra ženkliai didesnė, t. y. 133,10 proc. Toks apeliantės elgesys negali būti laikomas nesąžiningu, bandymu gauti kuo didesnę finansinę naudą, o paskaičiuota 434,08 Eur palūkanų suma nėra itin didelė, ypač įvertinus laikotarpio, kurio metu prievolė nebuvo vykdoma, trukmę.

17. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Tuo tarpu iš Vartojimo kredito sutarties Nr. 9798856001 nuostatų matyti, kad atsakovė ir UAB „4finance“ dėl atleidimo nuo mokėjimo palūkanų vartojimo kredito sutartyje nesitarė. Tai reiškia, kad atsakovė privalo mokėti sutartyje aptartas mokėjimo palūkanas.

18. Pažymėtina, kad ir sutarties sudarymo metu Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (redakcija galiojusi 2012-01-01 – 2014-12-31) 21 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Nagrinėjamu atveju nei sutartyje įtvirtinta 87,67 proc. metinė palūkanų norma, nei 133,10 proc. bendra kredito kainos metinė norma neviršijo nurodytų 200 procentų. Apeliantės skaičiuota 87,67 proc. metinė palūkanų nėra išskirtinai didelė tokio pobūdžio sutartyse. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, atsakovė pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su pradiniu kreditoriumi, susipažino, pasirašė, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta palūkanų norma, laikė, kad sutarties sąlygos atitinka jos interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantės ir UAB „4finance“ sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 9798856001 sąlygos negali būti laikomos nesąžiningomis, kadangi nėra duomenų, kad sutartyje nustatytos palūkanos neatitiko protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimų, o sutarties nuostatos prieštaravo sąžiningai verslo praktikai, pažeidė vartojimo kredito gavėjos (atsakovės) ir UAB „4finance“ interesų pusiausvyrą.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį. Atsakovė teisme nereiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas mažinti. Vien aplinkybė, jog viena šalis yra vartotojas, nereiškia, kad visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.

20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir netinkamai kvalifikavo apeliantės paskaičiuotas 434,08 Eur palūkanas, nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė iš viso patyrė 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškinį patenkinus visiškai, apeliantei priteistinos visiss jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

23. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, todėl apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos yra priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) negrąžinto kredito, 89,84 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 84 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 434,08 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 8 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 958,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Renata Volodko