- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-42-459/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko ir Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 1 450,00 Eur negrąžintą kreditą, 353,88 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 1 447,71 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis, kad 2015 m. balandžio 10 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ su atsakovu A. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis). Atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, 2015 m. balandžio 27 d. sudarytas sutarties priedas, kuris papildė 2015 m. balandžio 10 d. sutartį. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą pradiniam kreditoriui ir sumokėti kredito kainą, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovui A. P. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2018 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu), pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteista 1 450,00 Eur negrąžinto kredito sumos, 353,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 162,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismo motyvai:
4.1. Nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2017 m. liepos 3 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija, todėl laikytina, kad ieškovė tinkamai perėmė pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovą.
4.2. Nurodė, kad tarp šalių yra sudaryta vartojimo kredito sutartis, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl priteisė iš atsakovo 1 450,00 Eur negrąžinto kredito ir 353,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos.
4.3. Nurodė, kad, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Padarė išvadą, kad sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento.
4.4. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjo mokamos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė, todėl priteista iš atsakovo 162,00 Eur palūkanų suma.
4.5. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
4.6. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai –81,60 Eur (patenkinta 60 procentų reikalavimų).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo pakeisti ir priteisti ieškovei 1 447,71 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo; pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei 194,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą ir priteisti apeliantės patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR VKĮ 11 str. 8 d., netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo. Atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą 1 450,00 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 1 396,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 107,90 proc., per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4, 6.5 bei 7.1 punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą ir sudaro 107,90 proc.
5.2. Nurodo, kad ieškovė geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos apskaičiavo, taikydama ne sutartyje įtvirtintą 107,90 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, o sutartyje įvirtintą 75,45 proc. metinę palūkanų normą, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas apskaičiavo tik už 572 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015-04-27 sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 (trejus) metus. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo suma sudaro 1 447,71 Eur.
5.3. Nurodo, kad ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, apeliantei priteisintos visos jos patirtos 194,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti 1 447,71 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 10 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ su atsakovu A. P. sudarė vartojimo kredito sutartį. Atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, 2015 m. balandžio 27 d. sudarytas sutarties priedas, kuris papildė 2015 m. balandžio 10 d. sutartį. Atsakovui suteiktas 1 450,00 Eur kreditas dvidešimt keturių mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą pradinei kreditorei ir sumokėti kredito kainą, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradine kreditore neatsiskaitė. Tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2017 m. liepos 3 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 1 450,00 Eur negrąžintą kreditą, 353,88 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 1 447,71 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 1 450,00 Eur negrąžinto kredito sumos, 353,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 162,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
11. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimis, kuriomis sumažintos ieškovei priteistos palūkanos nuo 1 447,71 Eur iki 162,00 Eur sumos ir atitinkamai sumažintos bylinėjimosi išlaidos, apeliantė pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas mokėjimo palūkanas neteisingai kvalifikavo kaip netesybas, be to, ieškovė prašė priteisti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Pažymėjo, jog teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui.
12. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
13. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju – kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pasirašytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, negali nepritarti apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR VKĮ 11 str. 8 d., netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra plačiai išnagrinėjęs palūkanų ir netesybų santykį. Palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Praktikoje kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Kita vertus, palūkanų institutą nuo netesybų skiria tai, kad netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos. Kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą už akių nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptarta mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarka ir nepagrįstai preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių pasirašytos vartojimo kredito sutarties sąlygose nurodyta, jog atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą 1 450,00 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 1 396,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 107,90 proc., per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4, 6.5 bei 7.1 punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą ir sudaro 107,90 proc. Todėl apeliantės prašomos priteisti palūkanos, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos. Šiuo atveju vartojimo kredito sutartimi ieškovė atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas ieškovės naudai. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą.
17. Spręsdama dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų ir jų dydžio. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.
18. Atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-1). Tokioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio (priešieškinio) forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas ir nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Apeliacinį skundą tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 136 Eur išlaidų, iš jų 73 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur atstovavimo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 60 proc. reikalavimų, jai iš atsakovo priteistina 81,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – už ieškinį sumokėtą 73 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 194,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
21. Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 29,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 29,00 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 450,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito sumos, 353,88 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 88 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 1 447,71 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.