- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-663-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13316-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. O.
- Kategorijos
- 2.5.29pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. O. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Legal Balance“ 2018 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. O. ir prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 750 EUR negrąžinto kredito, 152,96 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 749,80 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 37 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR už procesinių dokumentų rengimą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas M. O. 2015-10-17 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9752836002, pagal kurią atsakovui buvo paskolinta 750 EUR suma 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 395,52 EUR bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, į raginimą sumokėti skolą nereagavo. Pradinis kreditorius atsakovui išsiuntė raštišką pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovui nustatė papildomą terminą iki 2016-01-08 padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas ir toliau vengė įvykdyti savo iniciatyva prisiimtą prievolę, todėl pradinis kreditorius vienašališkai sutartį nutraukė.
3. Ieškovas pažymėjo, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos gali būti skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, tačiau ieškovas šias palūkanas geranoriškai paskaičiavo, taikydamas 86,47 proc. metinę palūkanų normą, ir tik už 422 dienas, nors atsakovas pagal 2015-10-17 sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti jau beveik 3 metus.
4. Atsakovas M. O. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. O. 750 EUR negrąžinto kredito, 152,96 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 158,25 EUR mokėjimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1061,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101,45 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu sudarė 2015-10-17 vartojimo kredito sutartį Nr. 99752836002, kurios pagrindu UAB „4finance“ suteikė atsakovui 750 EUR vartojimo kreditą, kurį atsakovas kartu su palūkanomis turėjo grąžinti ir sumokėti UAB „4finance“ mėnesinėmis įmokomis iki 2016-01-17. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. Ieškovas įgijo reikalavimo teisę į aptariamą atsakovo skolinį įsipareigojimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė vartojimo kredito sutartį, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 750 EUR negrąžinto vartojimo kredito ir 152,96 EUR bendros vartojimo kredito kainos.
7. Dėl priteistinų pelno palūkanų teismas nurodė, kad ieškovo paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t.y. atlyginimo, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju, vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos, susijusios su termino praleidimu, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą, o kompensuojamąją funkciją. Todėl tokioms palūkanoms taikoma Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimai.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 86,47 proc. metines palūkanas, sudarančias 0,24 proc. kredito sumos dienos normą. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama VKĮ nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nustatytą 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką (422 dienos) ieškovui priteisė iš viso 158,25 EUR palūkanų, o likusioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 64,21 procentai reikalavimų) priteisė 101,45 EUR bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovas UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. O. 749,80 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
11. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino pelno palūkanas, remdamasis kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarka ir pagrindais. Atsakovas sutarties sąlygų CK 6.228 straipsnio pagrindu pakeisti neprašė, nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius ir mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Apeliantas ieškiniu prašė priteisti mažesnes pelno palūkanas nei šalys sulygo sutartyje, taip pat paskaičiuotos palūkanos tik už 422 dienas, nors atsakovas vėluoja atsiskaityti beveik 3 metus, tačiau teismas nepagrįstai prašomas priteisti pelno palūkanas dar labiau sumažino.
12. Apeliantas teigia, kad sutarties sudarymo metu galiojusioje VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Šiuo atveju sutartyje įtvirtinta 103,60 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 86,47 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, pirmosios instancijos teismo negalėjo būti mažinama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas skundžia sprendimą už akių tik dalyje, kurioje buvo sumažintos jo naudai priteistinos palūkanos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas už akių neapskųstoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 749,80 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomas priteisti palūkanas sumažino tuo pagrindu, kad atsakovas yra silpnesnioji vartojimo santykių šalis, o ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir pažeidžia teisingumo bei protingumo principus. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašomos priteisti palūkanos pagal sutarties 7.1 punktą, atlieka ne mokėjimo, o nuostolių kompensavimo funkciją, todėl turi būti apskaičiuotos laikantis įstatyme nustatytų ribojimų. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodydamas, kad tokia teismo išvada prieštarauja VKĮ 21 straipsnio nuostatoms ir yra neteisinga ieškovo atžvilgiu, nes atsakovas nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo jų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius ir mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo prašomas priteisti pelno palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąsias palūkanas. Šalių sutarties 4.1 punktas numato, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma (bendra norma); 4.4 punktas - kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Taigi, sutarties 7.1 punktas, nors yra skyriuje „Atsakomybės sąlygos ir jos taikymo tvarka“, tačiau iš esmės pakartoja 4.4 punkto nuostatas, t. y., kad palūkanos, praleidus prievolės mokėjimo terminą, skaičiuojamos nuo visos pradelstos sumos už visą pradelsimo laiką, taigi, iki visiško prievolės įvykdymo. Vadinasi, šiuo atveju prievolės termino praleidimas nepakeičia (nepablogina) skolininko padėties, kadangi prievolės praleidimas tiesiog nesustabdo palūkanų skaičiavimo, tačiau pagal 7.1 punktą neatsiranda naujų, papildomų prievolių, susijusių su terimo praleidimu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašomas priteisti pelno palūkanas kvalifikavo kaip kompensacines palūkanas ir nepagrįstai pritaikė VKĮ 11 straipsnyje nustatytus ribojimus.
17. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015; kt.).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs (žr., pvz., 2015-09-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015), kad, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina turėti omenyje, kad: šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu, sudarydamas kredito sutartį, kredito gavėjas susipažino ir patvirtino, kad su ja sutinka.
19. Pagal VKĮ 21 straipsnio nuostatas (teisės akto redakcija, aktuali ginčo sutarties sudarymo laikotarpiui nuo 2015-01-01 iki 2016-02-01), bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, nepažeidžianti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais pagal šalių sudarytos sutarties 4.1-4.4 punktus, taip pat sutarties specialiųjų sąlygų nuostatas, nes atsakovas laiku neatsiskaitė ir negrąžino kredito. Taigi, atsakovas turi pareigą mokėti sutartyje numatytas palūkanas, ką iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
21. Pagal šalių sutartį bendra kredito kainos metinė palūkanų norma – 130,40 proc., vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 86,47 proc., skaičiuojama nuo kredito suteikimo iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovo teigimu, atsakovas vėlavo už suteiktą kreditą atsiskaityti beveik trejus metus (ieškinio pateikimo dienai), tačiau ieškovas prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už 422 kalendorines dienas. Taigi, nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis, ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti sutartimi šalių sulygtas ir įstatymo reikalavimus atitinkančias (VKĮ 21 straipsnis) palūkanas.
22. Ieškinio pagrindu esančia kredito sutartimi ieškovas atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas ieškovo naudai. Sutarties šalys. įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė raštišku sutarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Atsakovas turėjo galimybę pasirinkti, kokiomis sąlygomis gauti vartojimo kreditą, galėjo rinktis kitą kredito davėją. Tuo tarpu pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su ieškovu (pradiniu kreditoriumi), susipažino, pasirašė, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta palūkanų norma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino.
23. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vartotojo teisių papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą, nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
24. Iš esmės taip pat sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teismo neprašė mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, nesirūpino sutarties eiga ir vykdymu, pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį neįvykdė, byloje neįrodinėjo, jog sutarties sudarymo metu pirminio kreditoriaus nustatytos mokėjimo palūkanos neatitiko protingumo, teisingumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ir/ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjų interesų pusiausvyrą. Taigi, pats atsakovas nesirūpino tinkama savo teisių ir pareigų gynyba.
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti 749,80 EUR mokėjimo palūkanų suma, neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, protingumo ir teisingumui principams, dėl to turėjo būti priteista iš atsakovo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovo reikalavimą tenkino tik iš dalies, yra pagrindas šioje dalyje sprendimą už akių pakeisti, patenkinant ieškovo apeliacinį skundą.
26. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme - 15 EUR žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą (CPK 93, 98 str.). Taip pat perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme - ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos visos ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą už akių pakeisti - ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. O. priteistas 158,25 EUR mokėjimo palūkanas padidinti ir priteisti iš viso 749,80 EUR (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 80 euro centų) palūkanų, nustatant, kad 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų suma skaičiuojama už bendrą priteistą 1 652,76 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovo UAB „Legal Balance“ naudai iš atsakovo M. O. priteistas 101,45 EUR bylinėjimosi išlaidas padidinti ir priteisti 37 EUR (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 121 EUR (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) teisinės pagalbos išlaidų. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. O. 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.